skip to Main Content

Apie tai, kaip partškolos lektorė į Popiežiaus pamaldas išsirengė

 

        Pabodo draugams homo sovietikams – partškolos lektorei  ir, jeigu norite,  teisėjui Valentinui į komunizmo viršukalnę kopti. Nutarė jie Popiežiaus pamaldose sudalyvauti – gal pavyks prie jo prisiblatinti. Pasivertė partškolos lektorė skruzde, o Valentinas muse. Beropodamos į pamaldas skruzdė ir musė smarkiai susibarė, kuri geriau gyvena. Musė Valentinas  pirmasis pasakė:

–         Argi tau lygintis su mano garbe? Kai vyksta pamaldos, aš kartu su dievais būnu ant altorių. Visas šventoves apskraidau, nieko nedirbu ir skaniausius valgius valgau.

Skruzdė iš partškolos tuoj atsakė:

     –     Garbinga su dievais kartu būti, bet tik tada, kai esi pakviestas, o ne tada, kai tavęs visi nekenčia. Giriesi, kad ant aukurų rėplioji, bet iš kur ant jų ateini? Aš grūdelius žiemai rinkdama mačiau tave patvartyje mėšlą beėdantį. Sakai nieko nedirbi, bet ir nieko neturi. Argi neaišku, kad tavo pagyros vieni niekai?

        Ta pasaka rodo, kad yra tokių, kurie nevertai save giria, ir tokių, kurie tikra garbe spindi.

 

Šaltinis: Simono Daukanto pasakėčia „Skruzdė ir musė“.

Facebook komentarai
Back To Top