skip to Main Content

 

Apie plaučių vėžio rizikos veiksnius – tabako rūkymą ir kitus

 

Krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas: „Tabako rūkymas didina visų morfologinių tipų plaučių vėžio riziką. Plaučių vėžys, žudikas Nr. 1, yra dažniausia vyrų mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje.“

 

Epidemiologė dr. Rūta Everatt: „Epidemiologinių ir kitų tyrimų rezultatai įrodo, kad rūkymas yra svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, tad nerūkymas ir metimas rūkyti padeda išvengti plaučių vėžio.“

 

 „Nepaisant visų įrodymų, ši daugeliu atvejų išvengiama liga išlieka tarp dažniausių ir daugiausia mirčių sukeliančių vėžio formų pasaulyje ir Lietuvoje, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas. – Palyginti su kitais piktybiniais navikais, išgyvenimo trukmė susirgus plaučių vėžiu yra viena trumpiausių, o plaučių vėžio priežastys ištyrinėtos geriau nei kitų formų vėžio ir gerai žinomos.“

 

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad plaučių vėžio riziką lemia sąveika tarp genų, aplinkos ir gyvenimo būdo, kurį mes kiekvienas galime keisti. Svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, profesiniai faktoriai, oro tarša, nevisavertė mityba, genetinis polinkis.

 

 

 

Rūkymas

 

„Tabako rūkymas yra svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, jis sukelia apie 80–90% visų šios ligos atvejų, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos epidemiologė dr. Rūta Everatt. – Rūkančių asmenų tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra iki 20 kartų didesnė nei niekada nerūkiusių. Kuo jaunesnis asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgiau jis rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko, tuo jo rizika susirgti plaučių vėžiu didesnė.“

 

 Metusiųjų rūkyti tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra mažesnė nei rūkančių. Kuo ilgesnis laikas nuo metimo rūkyti, tuo rizika susirgti plaučių vėžiu mažesnė. Metus rūkyti 55–64 m. amžiaus rizika susirgti plaučių vėžiu gerokai sumažėja, tačiau jaunesniame amžiuje metusiojo rūkyti rizika sumažėja itin smarkiai.

 

„Įrodyta, kad asmenys, pradėję rūkyti jauno amžiaus, intensyviau rūko ir rečiau meta rūkyti, todėl jie labiausiai rizikuoja susirgti plaučių vėžiu ir suserga jaunesni. Bendra rūkymo trukmė riziką didina labiau nei surūkomų cigarečių skaičius per dieną: rūkyti 10 cigarečių per dieną 20 metų yra pavojingiau negu rūkyti 20 cigarečių per dieną 10 metų. Cigarų ir pypkių rūkymas taip pat yra plaučių vėžio rizikos veiksnys, tačiau silpnesnis negu cigarečių rūkymas, nes jų rūkoma rečiau ir dūmo ne taip giliai įkvepiama į plaučius“, – aiškina mokslininkė epidemiologė.

 

Tabako dūmai yra >5000 cheminių junginių mišinys. Įrodyta, kad daugiau kaip 50 šių junginių yra kancerogeniški žmogui. „Tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, neorganiniai junginiai (metalai) ir radioaktyviosios dujos. Rūkaliams įkvepiant šiuos kancerogenus, jie gali sukelti DNR pažaidas. Paprastai pažaidos atstatomos, tačiau daug cheminių junginių tabako dūmuose lemia daug pažaidų – organizmui sunku su jomis kovoti. Po daugelio metų ar dešimtmečių rūkymo, DNR pažaidoms kaupiantis, ląstelės gali imti nekontroliuojamai augti ir daugintis – pradeda vystytis vėžys. Kancerogenezės proceso metu svarbų vaidmenį vaidina ir uždegimas, naviko augimą skatinantys veiksniai, epigenetiniai pokyčiai ir kt. Tabako dūmuose esantis nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis sukelia priklausomybę, dėl kurios žmonės rūko. Priklausomybė nuo nikotino yra tokia pati kaip nuo heroino ar kokaino“, – pasakoja dr. R. Everatt.

 

1950–1960 m. cigaretėse buvo mažinamas dervų ir nikotino kiekis, pradėtos gaminti cigaretės su filtrais. Šie pakeitimai galbūt turėjo įtakos sumažėjusiam sergamumui plaučių vėžiu, tačiau jų realią įtaką sudėtinga įvertinti, nes mažesnis dervų ir nikotino kiekis cigaretėse kompensuojamas pakitusiu rūkymo pobūdžiu: dažniau ir giliau įkvepiama, daugiau cigarečių surūkoma. „Rūkančių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu daug didesnė negu nerūkančių, nesvarbu kokias cigaretes jie rūko, – sako prof. S. Cicėnas. – Taip pat tabako žalingas poveikis nėra panaikinamas pasirinkus kitu požiūriu sveiką gyvenseną, pvz., sportą ar sveiką mitybą. Geriausias būdas išvengti plaučių vėžio – visiškai mesti rūkyti. Jei asmuo negali mesti rūkyti iš karto, pirmasis žingsnis galėtų būti kasdien surūkomų cigarečių skaičiaus mažinimas. Tačiau, galutinis tikslas turėtų būti visiškai mesti rūkyti, kadangi ir retai rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra didesnė už nerūkančių.“

 

Pasak prof. Sauliaus Cicėno, tabako rūkymas didina visų morfologinių tipų plaučių vėžio riziką. „Cigarečių dūmuose esančios stambiosios dalelės nusėda stambiuosiuose bronchuose ir sukelia plokščialąstelinę karcinomą. Cigarečių filtrai blokuoja šių stambiųjų dalelių patekimą į plaučius, tačiau praleidžia smulkiąsias daleles, kurios pasiekia smulkiuosius kvėpavimo takus ir sukelia adenokarcinomą. Tarp moterų adenokarcinoma yra dažniausias plaučių vėžio morfologinis tipas. Ilgą laiką plokščialąstelinė karcinoma buvo dažniausias vyrų plaučių vėžio tipas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse dažniausia tampa adenokarcinoma. Manoma, kad tai lemia cigarečių su filtru populiarėjimas, taip pat padidėjęs nitratų ir N-nitrozaminų kiekis cigaretėse“ , – aiškina prof. S. Cicėnas.

 

 

 

Elektroninės cigaretės

 

Elektroninė cigaretė užpildoma tirpalu, kurį sudaro nikotinas kartu su propileno glikoliu arba augaliniu glicerinu. Rūkant šis tirpalas kaitinamas, jis garuoja, įkvepiami nikotino garai. Šiuose garuose tabako nėra. Yra duomenų, kad elektroninės cigaretės gali padėti tabaką rūkantiems asmenims mesti rūkyti. „Tačiau, koks yra ilgalaikis elektroninių cigarečių poveikis, nėra žinoma, – sako dr. R. Everatt. – Taip pat, elektroninių cigarečių skonis gali patikti vaikams, paaugliams, ir tai jaunus nerūkančius žmones gali skatinti rūkyti (elektronines arba įprastas cigaretes). Dėl priklausomybės nuo nikotino elektroninės cigaretės gali didinti tabako vartojimą ir tarp rūkančių suaugusiųjų, užuot jiems metus rūkyti. Reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus.“

 

 

 

Pasyvusis rūkymas ir plaučių vėžys

 

  Pasyvusis rūkymas, t. y.priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose, yra svarbus plaučių vėžio rizikos veiksnys nerūkantiems asmenims. Pasak dr. R. Everatt, nerūkančiojo, gyvenančio su rūkančiuoju, plaučių vėžio rizika padidėja 20–30 proc.

 

 

 

Mityba

 

Nemažai tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vaisių ir daržovių, rečiau serga plaučių vėžiu. Kas apsaugo nuo vėžio – ar vaisiuose ir daržovėse esančios tam tikros medžiagos, ar jų visuma, dar tyrinėjama. Didesnis karotenoidų, izotiocianatų kiekis maiste, kraujyje ar šlapime yra siejamas su mažesne plaučių vėžio rizika. „Tačiau vartojamų maisto papildų β-karoteno ir retinoidų apsauginio poveikio nenustatyta, – teigia dr. R. Everatt. – Priešingai, tarp rūkiusių asmenų šių papildų vartojimas buvo susijęs su didesne plaučių vėžio rizika.“

 

 

 

Profesiniai veiksniai

 

Įvairių tyrimų duomenimis, profesiniai veiksniai sukelia apie 10 proc. plaučių vėžio atvejų. Nustatyta, kad kai kurių pramonės sričių ir profesijų darbuotojai, veikiami asbesto, silicio, arseno, chromo, berilio, nikelio arba dervų ir suodžių, dažniau serga plaučių vėžiu. Dyzelinių variklių išmetamųjų dujų ilgalaikis ir intensyvus poveikis gali padidinti plaučių vėžio riziką iki 50 proc.

 

Urano požeminių kasyklų darbininkų epidemiologiniai tyrimai įrodė, kad radono skilimo produktai sukelia plaučių vėžį. Radonas yra inertinės radioaktyvios dujos, susidarančios skylant uranui. Kai kuriose vietovėse radonas gali užteršti ir gyvenamąsias patalpas, dujų pavidalu patekdamas į pastatus iš grunto. Radonas gyvenamosiose patalpose siejamas su didesne plaučių vėžio rizika.

 

„Rūkymas sustiprina daugelio profesinių kancerogenų poveikį. Įrodyta, kad bendra plaučių vėžio rizika dėl cigarečių rūkymo ir asbesto (arba cigarečių rūkymo ir radono) poveikio yra daug didesnė nei dėl šių veiksnių atskiro poveikio“ , – sako epidemiologė.

 

 

 

Oro tarša

 

Nustatyta, kad 3–5 proc. plaučių vėžio atvejų susiję su aplinkos oro tarša. Svarbiausi aplinkos oro taršos šaltiniai, sąlygoti žmogaus veiklos, yra transportas, šilumos ir energijos gamyba, pramonė, biokuro deginimas, šilumos ir maisto gamyba buityje. Oro teršalų sudėtis gali būti skirtinga įvairiose vietovėse ar įvairiais laikotarpiais. „Daugelyje šalių aplinkos oro tarša vertinama matuojant tam tikrų teršalų koncentracijas, pvz., kietųjų dalelių KD10 (dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 10 mikrometrų), smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5, taip pat NO2, SO2 ir O3,“ –  sako dr. R. Everatt.

 

Kaip oro taršos indikatorius vis plačiau naudojamas KD2,5, kurio vidutinė metinė koncentracija pasaulyje svyruoja nuo 100 μg/m3 (Vilniuje 2016 m. – 20 μg/m3). Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer) 2013 m. ekspertų vertinimu, pakanka epidemiologinių ir eksperimentinių įrodymų, kad oro tarša ir kietosios dalelės aplinkos ore yra kancerogeninis veiksnys.

 

 Nuotraukos Edmundo Paukštės.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: JUVENTA SARTATAVIČIENĖ, NACIONALINIS VĖŽIO INSTITUTAS

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));