skip to Main Content

Apie narkotikus pranešančius žmones Kauno policija grūda į „psichuškę“ ir pasmerkia mirčiai

Buvusi policijos pareigūnė , išėjusi į pensiją, Skaista Rakauskienė ne kartą kreipėsi į Kauno policijos VPK vadovą Darių Žukauską, pranešdama jam apie tai, kad jos kaimynystėje yra gaminamos cheminės psichotropinės medžiagos – narkotikai.

Nuotr. pirmas kairėje – Kauno policijos šefas Darius Žukauskas  „Nereikėjo Skaistai kalbėti, kad mes bendradarbiaujame su narkomanais, būtų buvusi laisvėje.“

 

Skaista Rakauskienė, kai paskutinį kartą parašė  Kauno policijos komisarui Dariui Žukauskui žinutę: 2014-ll-8 d. 13:19 h, „eilinį kartą pranešu apie sunkų nusikaltimą Domeikavoje, (adresas žinomas redakcijai), narko ceche šefas (duomenys yra – Z.V.) su boba savo ir „duchu“  vergu štampuoja amfetm.tabletes. Dar karštos. Rakauskienė.“, tai prasidėjo jos atžvilgiu teisinis nihilizmas, pasitelkus netgi psichiatrus. 

Kaip žinia, tas pats Kauno policijos šefas Darius Žukauskas dar balandžio mėn. kategoriškai pareiškė, kad : „Nenustatyta jokių faktų, kad Ieva Strazdauskaitė galėjo gabenti narkotikus, apyvartoje uždraustus daiktus, pinigus ar kitas nusikalstamu būdu įgytas priemones. Kategoriškai paneigta ta prielaida, kad ji buvo kurjerė. Nemaža dalis žmonių, patikėję klaidinga informacija, ėmė kalbinti Ievos Strazdauskaitės artimuosius, taip žemindami mirusiosios vardą ir skaudindami tėvus. Po jų kreipimosi ir buvo pradėtas tyrimas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Kauno apskrities policijos komisaras Darius Žukauskas.

Tačiau „Laisvas laikraštis“ turi kitų duomenų ir liudijimų, kurių, žinome, neketina teikti, nes liudininkams gali baigtis taip pat, kaip ir S.Rakauskienei. Ji taip pat kreipėsi dėl kaimynystėje esančiame bute vykstančios psichotropinių tablečių gamybos, tačiau nesulaukė policijos dėmesio. Galiausiai Dariaus Žukausko vadovaujami policininkai, tik paraginti teismo pradėti ikiteisminį tyrimą, raštu nusiuntė įtariamiesiems narkotikų gamintojams pranešimą apie tai, kad bus kratomas jų butas ir ieškomą cheminių medžiagų. Sutartą dieną pas įtariamuosius atvykę „pareigūnai“, žinoma, kad nieko nerado, todėl nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą – šį kartą jau pačiai pranešėjai apie tariamai melagingą skundą. 

 

Tas tyrimas tęsėsi keletą metų, galiausiai S.Rakauskienė (nuotr. viršuje), supratusi, kad jėgos nelygios, bandė pnet prašytis prieglobsčio Rusijos federacijoje, tačiau jos prašymas buvo atmestas, Palūžusi moteris grįžo į Lietuvą, buvo suimta savo „kolegų“, ir galiausiai uždaryta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ten išlaikyta daugiau nei metus, „gydyta“ visokiais preparatais, ir tada gydytojai, pamatė, kad iš jos padarė „daržovę“, paleido į laisvę, kur ji po kelių dienų mirė.

 

Tokia kraupi istorija, o Kauno policijos šefas Darius Žukauskas toliau tiria sunkus nusikaltimus. O jo tiesioginis viršininkas, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, apskritai, žiūrėk, kokią karjerą padarė ir    tapo premjeru, greitai bus ir prezidentas.

 

Nors dirbdamas eiliniu policijos pareigūnų, S.Skvernelis susikūrė gūžtą, kurios pavydėtų ir narkobaronas – kelių hektarų teritorija prie Neries gražiausioje Vilniaus vietoje, kur stovi keli prabangūs pastatai ir pirtis – visa tai, žinoma, iš kuklios policininko algos.  

 

Skaista Rakauskienė pati rinko įrodymus

Kaip žinia, buvusi policijos pareigūnė S.Rakauskienė, pajutusi savo bute chemikalų smarvę, ilgai ieškojo, kas gali nustatyti lakiųjų organinių junginių konsentraciją supančiame ore jos bute. 

Kaip tyrėjai sužinodavo, kad tyrimai reikalingi teismams, dėl užkirtimo kelio narkotikų gamybai, visi atsisakydavo.  Apie narkotikų gamybą pasirodo galima pranešti tik pasitikėjimo slaptu tel. numeriu. Ir tik jėgos struktūros gali prašyti tyrimų. 

„Teko ir man pranešti apie narkomanų būstinę, – pasakoja LL bendradarbis Zenonas Volkovas, – pasisiūliau netgi padėti sulaikyti. Atvykę pareigūnai, susitikę su manim, raportavo budinčiam: nustatėme skambinusiojo  asmenybę ir jo gyvenamąją vietą. Durniau negali būti, skambindamas viską buvau nurodęs, ką tiems ereliams (ne angelų sargams) bereikėjo nustatinėti. Apie kokį savo įdirbį kalba? Skambindamas 112 visa tai buvau nurodęs, pasitikau policininkus daugiabučio laiptinės koridoriuje.  Narkomanams, trikdžiusius 3 val. nakties gyventojų ramybę, leido išsilakstyti. Mane gelbėjo pareiškimo nerašymas“.

 

 

S.Rakauskienės bute antstolis užfiksavo chemikalų smarvę

     

 

 

 

O Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad Skaistos bute acetono koncentracija dvigubai viršija normą

Kartą, būsima psichinė ligonė, atsitiktinai susirado Kauno technikos universitete, Aplinkosaugos technologijos kategros jaunesnįjį mokslo darbuotoją Tadą Prasauską, kuris baigęs šio universiteto chemijos technologijos fakultetą. Taip pat jis yra Šiaurės šalių aerozolinių tyrimų draugijos (NOSA), Švedija, narys. Dalyvavo stažuotėse/mokymuose užsienio mokslo ir studijų institucijose kaip: Lundo universitetas, Ergonomikos ir aerozolių technologijos katedra, Švedija; Stažuotė ir mokymai Lundo universitetas, Tampere, Suomija; Dalyvavo projektinėje veikloje: “Gatvių priežiūros poveikio oro užterštumui kietosiomis dalelėmis tyrimai“; Baltijos jūros regiono programoje; „Oro kokybės valdymas mažai energijos naudojančiuose pastatuose“, ir daugelyje kitų. Tado Prasausko mokslinių interesų sritys „Aplinkos ir PATALPŲ oro taršos tyrimai, pastatų mikroklimatas, oro teršalų analizės metodai, plazminių taikymas aplinkosaugoje.“ Dr. Tado Prasausko disertacijos rezultatai pristatyti 9 tarptautinėse konferencijose t. ir t. 

       Kodėl pristačiau šį garbų žmogų? Ogi todėl, kad jis sutiko nemokamai atlikti, S.Rakauskienės prašymu jos bute oro taršos tyrimus, kuriuos panaudojo mokslinėms studijoms. Surinktų mėginių analizė, Skaistos bute, buvo atlikta naudojant dujų chromatografiją ir masinę spektrometriją (GCMS-QP2010 Ultra, Shimadzu, Japonija). Tyrimo metu Skaistos bute buvo rastos LOJ koncentracijos: Benzeno, Trichloretileno, Tetrachloretileno, Etibenzeno, p-ksileno, Stireno, o-ksileno.  

     Be to Skaistė specialia technika pati užfiksavo dieną naktį klaksinčio aparato garsus, pateikė oro užterštumo duomenis įvairioms teisėsaugos instancijoms: generalinei prokuratūrai, VRM, VSD. Netgi paminėdavo, jeigu netiki jos įrodymais , prašė apsilankyti jos bute su savo techninėmis priemonėmis atlikti tyrimus t. ir t. Deja sulaukė tik neigiamų atsakymų. Jos kompromitacija (liga) įgavo pagreitį.

 

     

Manau kad tai įmanoma tik  policinėje-stribinėje valstybėje?

         „Iš Karaliaučiaus Skaista išvyko į Vokietiją,  Į LIETUVĄ) iš Vokietijos, galimai policijos  užverbuoto sūnus, buvo įkalbėta Skaista grįžti į Lietuvą, – pasakojo Z.Volkovas, – į namus nevažiavo, nuvykus į Druskininkus, vakarieniaujant su šeimininke, suėmė policija ir apie 1-mą val. nakties buvo pristatyta laukiantiems daktarams Utenoje. Vėliau į Rokiškį.

2, Laikyta virš metų Rokiškyje, diagnozės nenustatė, jokių vaistų nedavė ir daržove nebuvo padaryta. Vienintelį „ukolą“ gavo vakare, nes buvo pasakyta, kad iš durnyno išeis kojomis į priekį o kitą dieną pavakare buvo išleista, buvo žvali ir nepalaužta, nepraėjus nei savaitei – mirė. Daktarai buvo bejėgiai. Butas buvo visas išverstas. 
 
 Dėl Skaistos ir Renato Jankūno paleidimo asmeniškai, akis į akį kalbėjausi su SAM ministru A.Veryga, pažadėjo išsiaiškinti. Ir štai po žadėto išnešti iš durnyno kojomis į priekį, vienas po kito buvo paleisti. Pasipriešinusiam prieš sistemą ministrui, jaučiu kas yra rezgama. Saugokim SAM ministrą.

 

     

        2016-01-19 iki 02-19 Skaista buvo patalpinta į Utenos psichiatrijos eksperimentinį stacionarinį  skyrių. Kur buvo atlikta stacionarinė, kompleksinė, pirminė ekspertizė.

      Po atliktų teismo psichiatrų komisijos patikrinimo išvadoje rašoma:

      Tokiu būdu, teismo psichiatrų ekspertų komisija Skaistai nustato KITUS NUOLATINIUS KLIEDESINIUS SUTRIKIMUS (F22.8), dėl kurių įtariamos veikos padarymo metu, t.y. 2014-11-08, ji negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. (Kaip Skaista išbuvusi tarp tikrų durnių apie metus laiko dar ir šiandien supranta savo veiksmus ir sugeba save valdyti galite sužinoti paskambinę jai tik dienos metu tel. 8 684 53356.

1. Objektyvių medicinos duomenų, kad Skaista iki įtariamos veikos padarymo sirgtų kokiu nors psichikos sutrikimu, nėra. (Atsirado, tik po parašytos žinutės policijos komisarui Dariui Žukauskui – Z.V.)

2. Skaistai įtariamos veikos padarymo metu, t.y. 2014-11-08, nustatomi kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

3. Atsakyta 2 p.

4. Šiuo metu Skaistai nustatoma kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, dėl kurių ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. (perrašytas 2 p. – Z.V.)

5. Dėl psichikos sveikatos būsenos Skaista negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausta teismo posėdžio metu. (žr.aukščiau, susipažinti su medžiaga neleidžia ir prokuroras M.Kazlauskas, netgi jos advokatui R.Bučmai – Z.V.)

6. Skaistai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (kodėl ne sušaudymas? –Z.V.), jai rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje  bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (durnyne – Z.V.)

Pasirašo Utenos ekspertinio skyriaus komisija: Nadežda Mačiūnienė, Arūnas Galinis, Audronė Glinskienė.

 

      Kadangi „daktariukai“ nusprendė, prokuroras pritarė,  teliko teismui įteisinti Kauno policijos komisaro D.Žukausko užmačias. Ką jie ir padarė. Įkalino Skaistą į Rokiškio psichiatrinę ligoninę (anot S. konslagerį). Vadinama psichinė ligonė, prisikapstė netgi iki Tarptautinio Prigimtinės teisės Tribunolo Rytų Europoje Linos Helstein. Ši surinkusi Skaistės pataloginius dokumentus, su pagalbininke nuvyko į Rokiškį. Kadangi TPTT Lietuvoje neregistruotas, L.Helstein į S.Rakauskienės teismo posėdžius neileidžia, nes labai slapta Skaistės liga. Telefonu Rokiškyje buvo sutarta su notaru, kad patvirtins Skaistos įgaliojimą Liną Helstein atstovauti teisme. Kadangi S.Rakauskienė yra „ligonė“, Rokiškio administracija parašo apie tai ir pažymą. Deja, pagal Skaistos inkriminuojamą „ligą“ ir išrašytą durnyno administracijos pažymą, notaras privalo pasirašyti Skaistos įgaliojimą. Prisieina durnyno administracijai keisti taktiką. Durnyno darbuotoja pažymos apie Skaistos sveikatą notarui nebeduoda, o notaras, kadangi Skaista yra durnyno pacientė, netvirtina jos įgaliojimo, nes neturi durnyno pažymos apie jos sveikatos būklę. TPTT atstovei L.Helstein paaiškinama, kad Rokiškyje niekas netvirtins jokių Skaistės įgaliojimų.  Nors S.Rakauskienė jau įkalinta nuo sausio mėn., L.Helstein ir jos kolegė, po pokalbio su pačia Skaiste jokių psichinių nukrypimų nepastebėjo, ko negalėjo pasakyti apie administacijos atstovavusią darbuotoją. 

     

„Netikėdamas, kad tokie dalykai teisinėje – demokratinėje valstybėje gali dėtis, nuvykau į Kauno apygardos teismą, kur buvo nagrinėjama apeliantės Skaistos b.byla Nr.M1-1200-246/2016, – pasakojo LL bendradarbis Zenonas Volkovas,  – prieš teismo posėdžio pradžią, buvo kuklus piketukas su keliais plakatais. Įsiamžinę, visi kultūringai užėjome į posėdžių salę. Prasidėjus posėdžiui apakome, kai Skaistos advokatė R.Kalkauskienė, nei karto nebendravusi net telefonu su ginamąja Skaista, pradėjo „ginti“ jos teises, o būtent: pradėjo reikalauti uždaro posėdžio, kad kenčiančiosios nenaudėlės S.Rakauskienės atvykę jos palaikyti ir stebėti teismo posėdžio eigos, būtų išprašyti iš teismo salės. Neva negalima be Skaistos sutikimo viešinti jos ligos. Kad jinai yra visiškai sveika, susirinkusieji žino, o apie sufabrikuotą ligą niekas. Kaip tarė, taip ir padarė. Visus mus, senai žinantiems inkriminuojamas kenčiančiosios  „ligas“ ir suprantančius jos kančias, teisėja D.Giačaitė mus išprašė iš posėdžių salės. 

Teko pasidomėti šios „valdiškos“ advokatės R.Kalkauskienės, gaunančios valstybinį atlygį, kaip penki pensininkai pensijos, arba vienas seimo narys, sąsajų su „teisinės“ valstybės klanu. Ogi pasirodo, jos vyras V.Kalkauskas yra buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas, dabartinis teisėjas. Šio teismo teisėjas ir įkalino Skaistą. Mes atėjome Skaistos prašymu ją morališkai palaikyti, o apygardos teismas, gynėjos R.Kalkauskienės  prašymu, mus išprašė iš salės. Viskas suprantama. Jinai gina teisėjo, buvusio teismo pirmininko, vyro V.Kalkausko kolegos priimtą nutartį. Nors ją Skaista ir nušalino, pasirinkdama apmokamą advokatą, ant advokatės R.Kalkauskienės pykti negalime, nes ji yra ANTRINĖS teisinės pagalbos advokatė. Kaip daugelis suprato, PIRMINĘ pagalbą suteikia savo kolegoms teisėjams. 

      Kaip vyko 2016-11-22 d. posėdis buvau rašęs. Policijos pagalba iš posėdžių salės išprašomi visuomenės veikėjai, žurnalistai, atvykę iš Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus. Naujai rašyto Skaistos prašymo, kad posėdis būtų viešas, leisti jai dalyvauti, mums būnant dar possėdžių salėje, nenagrinėjo. Kadangi tai taip pat slapta, galimai teisininkų susirinkusi šutvė ir nagrinėjo, deja to tiksliai sužinoti negalime.  Gavus teismo sprendimą skaitome ką gerb.teisėjų kolegija (p-kė teisėja Danutė Giačaitė, teisėjai: Olegas Šibkovas, Viktoras Preikšas) nustatė: „teisėjų kolegija priimdama sprendimą, nustatė kad pirmos instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, neapklausti pareigūnai gavę Skaistos pranešimą ir surašę pareiškimo protokolą, nėra išsamaus eksperto psichiatro pasisakymo, dėl gydymo S.Rakauskienei taikymo tikslingumo, be to po bylos nagrinėjimo buvo gautas Skaistos raštas, kuriuo ji kelia abejones, dėl jos gydymo. Todėl siekiant išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 300 str., 324 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 287 str., 300 str., 324 str. 6 d., 7 d., nutarė: atnaujinti įrodymų tyrimą. Bylos nagrinėjimą paskirti 2016-12-07 d. 11 val.“

        Ką darysi, kinkom arklius, ir kaip sako trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Skaista tarp tikrų pakvaišėlių jau apie metus iškentėjo nekonfliktuodama net su administracija. Stebimasi, kodėl lyg šiol nepavažiavo stogas. Gerbiamieji Skaistos įkalinimo užsakovai (manau žinote ką turiu omenyje – Z.V.)  nepykite ant Rokiškio durnyno darbuotojų, jie darė ir stengėsi Skaistą iš tikro padaryti berazume. Skaistą laikė palatoje kartu su moterimi nužudžiusia savo motiną, rėkiančia ir knarkainčia. Galite suprasti septinesdešimtmetės policijos veteranės Skaistos psihologinį smurtą, vienoje palatoje su žmogžude. Atsilaikė. Nesiskundė. Būtų pasiskundusi administracijai, iš kart būtų diagnozuota liga. Kiek žinom, iki šiol kankinei Skaistai diagnozė nenustatyta, o tokiais metodais gydantiems daktarams  visuomenės diagnozė jau žinoma.

      Nors Skaista eilinį kartą parašė prašymą teismui, kad posėdis vyktų viešas, kad būtų apklausiama jos liudytoja Marina Morozova, teismo sekretorė 15 min. prieš posėdį ant durų pakabino užrašą, kad posėdis bus neviešas t.y. slaptas. Kyla klausimas, kodėl teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantės pastovių raštiškų prašymų, kad teismo posėdis būtų viešas? Galimai teisėjų kolegijai tebegalioja valstybinės advokatės R.Kalkauskienės prašymas nagrinėti bylą slaptai?  Kodėl nepranešė apeliantei Skaistai apie bylos nagrinėjimo datą? Kodėl atvykusi iš Vilniaus liudytoja M.Marozova (vertėja į tris kalbas) nebuvo apklausta? Kodėl buvo apklausti tik du vietiniai policininkai?  Sakysite smulkmenos, ką gali paliudyti gerbiama vertėja Marina Morozova? Ogi tai, kad po jos parodymų reikės Skaistą paleisti, arba šalia jos uždaryti ir gerbiamą vertėją, kadangi jos parodymai atitinka Skaistos pranešimams.

        Kartą apsilankiusi vertėja Marina Morozova pas Skaistą namuose girdėjo ir suuodė tą patį, ką ir Skaista. Visą parą iš kaimyninio buto girdėjosi monotoniškas klaksėjimas, nesuprantamas tvaikas. Ryte, po bemiegės nakties M.Morozova pasijuto labai blogai, skaudėjo galvą, pykino. Teko Marinai viešnagę nutraukti ir grįžti sergančiai į namus. Marinos Morozovos parodymai atitinka Skaistos parodymams, todėl teismui jos parodymai ir nereikalingi. Reikės uždaryti ir vertėją M.Marozovą šalia, arba paleisti Skaistą. Paleisti Skaistos negalima, nes reikės kažkam atsakyti už jos kančias, arba atsigulti į vadinamą ligoninę.   

        Minėta teisėjų kolegija rašo, o būtent: „po bylos nagrinėjimo buvo gautas Skaistos raštas, kuriuo ji kelia abejones, dėl jos gydymo.“  Pasiaiškinus nustatyta, kad Skaista apie jokias abejones nerašė, rašė tiesiai šviesiai: „esu normalus, principingas, ramus, kantrus, pilietiškai aktyvus žmogus, todėl vadinamoje gydymo įstaigoje neduodami jokie psichotropiniai vaistai“. Aš, kaip ir Jūs, gerbiami skaitytojai, neradau Skaistos žodžiuose nei užuominos, apie teisėjų kolegijos rašomas gydymo abejones. Manome, kad tai tik eilinis teisėjų psichologinis smurtas Skaistos atžvilgiu.  Šiandien jau žinome Teisėjų kolegijai visuomenės nustatytą diagnozę – teisinis nihilizmas. Deja durnynų specialistai, negali teisiškai Skaistai diagnozuoti ligą t.y. nustatyti diagnozę. Kaip Utenos,  Rokiškio durnynai, neturi  medicinos skyrių, tiriančių ligų požymius metodų ir principų, kuriais galima būtų teisiškai diagnozuoti – nustatyti diagnozę. Dabartiniu metu į sveiko (visuomenės nuomonė) žmogaus policijos veteranės Skasistos palatą įkeliama nepagydoma, pastoviai rėkianti prietranka. Prieš tai buvo įkelta moteris, nužudžiusi savo motiną. Gerai, kad septiniasdešimtmetė Skaista užgrūdinta. Lyg šiol nepalūžta, neduok dieve pasiskūstų administracijai. Pradžioje būtų stebėjimo palata (kamera-Z.V.) Manau pradžiai Skaista susirgtų diarėja, o vėliau ir difamacija. Šios ligos manau durnyno specialistai net nežino.  Būtų žinoję, būtų senai pritaikę. Kad tryda moksliškai vadinama diarėja man priminė durnyno pacientė Skaista.

      Nuo Kauno policijos komisaro Dariaus Žukausko persekiojimo Zigmas Šegžda pasiprašė politinio prieglobsčio Švedijos Karalystėje. Kauniškis Renatas Jankūnas, neapkentęs pastovaus reketavimo iš kauniškių policininkų pusės, norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį, kad nebūtų dingęs nežinia kur, į jo skundus nekreipiančių dėmesio į Kauno apygardos prokuratūros pastatą per langą įbogino fekalijų kibirą. (Plačiau skaitykite Laisvas laikraštis 2015 m. lapkričio 28 d. Nr.45) Turintis meno gyslelę R.Jankūnas įkalintas taip pat Rokiškio durnyne. Sakosi jaučiantis,  esąs kaip sanatorijoje, tam jausmui praėjus,  vaistų pagalba sanatorijos jausmas vėl atstatomas. Apie kokias nors pretenzijas, bijoma net pagalvoti. Dar ten pat yra gydomas  teistas už vagystes vaikinas. Atlikęs bausmę, vėl apsivogė. Kadangi buvusiam Teisingumo ministrui drg.J.Bernatoniui reikėjo sumažintį kalinių skaičių, tai kaimietį Rupeiką įkišo į durnyną. Kas sekantis? 

        Aš Skaistos byloje taip pat norėčiau būti liudytoju, ir norėčiau paliudyti kaip vienas pareigūnas kompanijoje skundėsi, kad vienas svolačius kolega jam būnant atostogose paėmė jam priklausančią iš taško duoklę. Deja Lietuvos teisingumo sargams, gerb. M.Morozovos, mano parodymai nereikalingi. Tiksliausias parodymas policijos komisaro D.Žukausko: „Nereikėjo Skaistai kalbėti, kad mes bendradarbiaujame su narkomanais, būtų buvusi laisvėje.“

Pateikiame dar prieš kelis metus rašytą S.Rakauskienės straipsnį:

     

 

SKAISTA RAKAUSKIENĖ

Vidaus reikalų ministerijos veteranė, pensininkė

 

“DVOKIANTIS”   D.GRYBAUSKAITĖS   NARKOBIZNIS   DOMEIKAVOJE 

 

( KODĖL KAUNO POLICIJOS IR PROKURATŪROS  “ĮTEISINTAS” NARKOBIZNIO  PRAGARAS PELNINGAI KLESTI ?  – KODĖL NARKOTIKŲ CECHAMS IR TAUTOS GENOCIDUI  ŽALIA ŠVIESA ? )

Kai mūsų policija neįgali nei saugoti, nei ginti, nei padėti, įsitikinau savo kailiu. Nevaržomai su aukštos institucijos pareigūnų „palaikymu“ ir prokuratūros „pritarimu“ ne kur nors Afganistane, o pas mus – Domeikavoje, Kauno rajone, tai yra mūsų „nuskriaustoje“ Lietuvoje, viską žinant D.Grybauskaitei, atvirai klesti stambiu mastu narkobiznio gamyba ir sėkmingai tebevykdomas savos tautos genocidas. Tai ne paslaptis. Tai ne pasaka. Tai yra pragaras…

Todėl nebegaliu tylėti. Negaliu kentėti, nors tebekenčiu nuo tokio narkobiznio ir tebevykdomos mano name Neries g. 20, Domeikavoje, Kauno rajone narkotinių medžiagų gamyba iki šiol. Nei vienas šalies pareigūnas nepajudino nei piršto, neįdėjo jokių pastangų, kad  mirtį sėjanti narkotikų gamyba būtų uždaryta. Kas „plauna“ ir kraunasi tuos milijonus ? Kam naudingas toks narkobiznis Lietuvoje ?

Iš viso per 11 išgyventų- išlikimo  metų tokiame pragariškame narkotikų gamyklos „konclageryje“, kurį man „sukūrė“ mūsų valdžia, visiškai nereaguodama į mano padėtį, aš jau per šią kovą su korumpuota teisėtvarka esu praradusi viską, ką ankščiau turėjau – gyvenimo džiaugsmą, sveikatą, grožį, šeimą, draugus, santaupas… 

Kas gali paneigti, kad gyvenimas tokiame pragare, kurį  „sukūrė“man mūsų valdžia, nėra aukštų šalies pareigūnų nuopelnas ?

Žinau, jog tam, kad išgyventi, turiu priešintis, kasdien turiu kovoti už savo gyvybę, už kiekvieną valandą ir ne kur nors karo bataljone ar už nepriklausomybę prie Lietuvos Respublikos Seimo Rūmų, o nuosavame bute…

Kiekviena išgyventa tokiame košmare diena yra kaip kare ar įkalinimo vietose išgyventa valanda. Ji prilygstama prie kankinimo sąlygų uždraustų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje. O žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas ( LR Konstitucijos 19 straipsnis ).

Tačiau, kažkodėl tai niekam Lietuvoje nerūpi, tas pragariškas košmaras ir galima teigti „įteisinta“ narkotikų gamyba Domeikavoje. 

Kodėl ? Kodėl visi paslaptingai tyli ? Kodėl tai nedomina Lietuvos Respublikos  Prezidentės ? Kodėl iki šiol nesukurta Parlamentinė Komisija ? Kodėl tai  labai „patinka“ Generalinei Prokuratūrai ir absoliučiai nieko nedarančiai metų metais ? Kodėl taip sarkastiškai juokiasi Kauno rajono ir miesto policija ? – Galima laisvai daryti išvadą, kad tai „įteisinta“ narkotikų gamyba, kurį „ įteisintojams“ neša milžiniškus pinigus.

Visuomenė dar pamena mano straipsnį tinklapyje Tiesiai.Šviesiai ( žr. http://tiesiaisviesiai.org/teisetvarka/kai-policija-neigali-saugoti-ginti- „Kai policija neįgali. „Saugoti. Ginti. Padėti “) , kuriame buvo patalpintas mano oficialus 2012-06-03 kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, jos ekselenciją Dalią Grybauskaitę, tačiau nuo to laiko praėjo jau 2,5 metų, bet šeimyninės „gaujos“ narkobiznis „sekmingai“ klesti toliau. Be to, rašiau Lietuvos Respublikos Prezidentei elektroniniu paštu pagalbos šauksmą ir 2014 metais, tačiau mano „šauksmas“ atsidūrė pareigūnų pasityčiojimui iš manęs Domeikavos policijos nuovadoje …

Kodėl Lietuvoje daugiabutyje narkotikų gamybos cechams  ir tautos genocidui duota žalia šviesa ?

Kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad savo kompetencijos ir įtakos ribose, kaip šalies vadovė, įpareigotu žemiau išvardintus teisėsaugos institucijų pareigūnus vykdyti savo jiems įstatymo pavestas pareigas ir padėti man. Dėl žemiau pateiktų priežasčių toks pareigų nevykdymas daro neatitaisomą tiesioginę žalą visai visuomenei. 

Aš turiu visus medicininius dokumentus, įrodančius, kokias pasekmes toks pareigūnų neveikimas turi mano sveikatai. Tačiau, šiuo kreipimuisi daugiau siekiau apginti visuomenės, savo tautos nei savo interesus nuo jau ilgai vykstančios ir besiplečiančios mano laiptinėje tokios atviros nusikalstamos veikos.

  Aš, Skaista Rakauskienė, LR Vidaus reikalų ministerijos pensininkė ir darbo veteranė, būdama tvirtai įsitikinusi bei turėdama dokumentinius, vaizdo bei garso įrašų įrodymus bei liudytojų parodymus, kad bute, esančiame Neries g. 20, Domeikavoje, Kauno rajone, yra vykdoma nusikalstama veika, nurodyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. (narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba). 

Dar nuo 2004 m. balandžio mėnesio, kai pastebėjau pirmuosius vykdomo nusikaltimo požymius, stengiausi teisėtais būdais, gindama savo pilietines teises tikslu padėti teisėsaugos institucijoms identifikuoti vykdomą nusikalstamą veiką bei nustatyti šią nusikalstamą veiką vykdančius asmenis. Nuo 2004 m. balandžio mėnesio, tai yra virš 10 metų, visais man prieinamais ir teisėtais būdais siekiau, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta nusikalstamos veikos apimtis ir, svarbiausia, sustabdytas nusikalstamas veikimas ir daroma žala ne tik man, bet ir daugeliui Lietuvos žmonių.

Tačiau, iki šios dienos į mano pareiškimus, skundus, pranešimus tyčia nereaguojama arba reaguojama labai formaliai, atmestinai, piktybiškai neatliekant jokių būtinų siekiant nustatyti nusikalstamą veiką veiksmų. Mano motyvuotus ir pagrįstus pareiškimus bei skundus metų metais  nagrinėja tie patys, piktavališki  ir atvirai šališki, suinteresuoti viską slėpti policijos, prokuratūros pareigūnai, kurie nuo 2004 m. nusikaltimo darymo vietoje neatliko absoliučiai jokių operatyvinių veiksmų. Bene kiekvieną kartą prie pareiškimų pridedu svarius įrodymus, vaizdo bei garso įrašo laikmeną, kurioje užfiksuoti išsakyti faktai, tačiau nei karto šios vaizdo bei garso laikmenos nebuvo prijungiamos prie tyrimo medžiagos, neperžiūrimos, netiriamos aplinkybės, visada jos buvo grąžinamos nenurodant jų neprijungimo prie medžiagos motyvų ir pan., atsikratant kuo greičiau nuo visų  įrodymų. 

Taip aš, virš 10 metų, kadangi gyvenu virš buto, kuriame 24 valandas vykdoma nusikalstama veika, kasdien, ištisą parą priversta nuolat būti pavojaus zonoje, priversta nuolat kvėpuoti nuodingomis, sveikatą žalojančiomis toksinėmis medžiagomis, o nakties metu priversta girdėti siaubą keliančius garsus ( t.y. filtravimo aparatų darbą, susikaupusių gamybos metų dujų išvalymo iš vamzdynų, variklių darbo triukšmą ir t.t. ), tai reiškia, jog ištisus 11 metų gyvenu nuolatinėse kankinimo sąlygose, dėl ko susirgau daugybinėmis ligomis, net odos vėžiu. Konkrečius visa tai patvirtinančius dokumentus ir įrodymus turiu.

Esu įsitikinusi, kad pastovi cheminių medžiagų koncentracija ir ištisai vykdomos reakcijos narkotinėms medžiagoms išgauti kiekvieną minutę gali sukelti sprogimą , kuris nusineš daugelio žmonių gyvybes. 

Pirmasis nepagrįstas teisėsaugos institucijos sprendimas dėl mano pareiškimo buvo priimtas dar 2005-05-23, kada Kauno m. VPK KP ONTT gavusi mano pareiškimą, kuriame nurodžiau apie vykdomą nusikalstamą veiką ( t.y. narkotinių medžiagų gamybą) bute, neišnagrinėjusi visų pateiktų įrodymų bei faktų ir objektyviai neištyrusi aplinkybių bei įvykio vietos, priėmė nutarimą atmesti pareiškimą, o vyresnysis tyrėjas R. Grabauskas sąmoningai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Mano skundo pagrindu 2006-06-29 Kauno rajono apylinkės teismas pripažino šį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą nepagrįstu. Po šios nutarties, tai yra nuo 2006-07-28 Kauno apygardos prokuratūros organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyr. prokuroras G. Bučiūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal veikos, numatytos LR BK 260 str. požymius, tačiau tai buvo tik trumpas teisybės pergalės laikotarpis, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą, matomai kažkas „supykę“ dėl tokio rezultato, ir Kauno m. VPK KP ONTT pareigūnams davė nurodymą  pradėti ikiteisminį tyrimą ne nurodytos veikos ir asmenų, o tiesiogiai mano atžvilgiu ir su tikslu galutinai mane sunaikinti, kas ir yra daroma iki šiol. 

Vėliau keršydama man 2006-10-12 prokurorė J. Laurinavičiūtė be jokio reikalo ir neteisėtai prašė man paskirti visiškai nereikalingą, tyčia išgalvotą ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kas yra „išbandyta“ sistema nuo tarybinių KGB laikų, iki šiol kaip ne keista plačiai naudojama mūsų teisėtvarkos „dvokiančioje“ sistemoje.  Už kovą dėl teisingumo  – į „psichuškę“, kur iš žmonių daro „daržovę“, arba į teisiamųjų suolą… Kai nėra žmogaus- nėra problemos.

Pagal LR BPK 209 str. reikalavimus prokuroras privalo nurodyti argumentuotą teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo būtinumą, tačiau nepateikusi jokių pagrįstų argumentų, net nesusitikusi su manimi, prokurorė J.Laurinavičūtė pateikė nepagrįstą prašymą. Ji ne tik pažeidė LR BPK 209 str. nurodytus ekspertizės skyrimo pagrindus bei tvarką, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymą, bet labai pažemino bei apjuodino mane, įžeidė garbę bei orumą ir iki šiol padarytos žalos man neatlygino. Esu į pensiją išėjusi teisėsaugos pareigūnė, esu garbinga pilietė, o mano psichinė ir fizinė sveikata buvo nuolat tikrinama, aš visada buvau sveika, sąžininga ir teisinga, ir prokurorei buvo apie tai puikiai žinoma.

Maža to, apie tokį savo sprendimą dėl išgalvotos ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės man paskyrimo tyčia informavo visus įtariamus nusikalstama veika asmenis, t.y. narkotikų gamyklos „narkobaronus“.

Todėl nenuostabu, kodėl prasidėjo atviras, nuolatinis manęs persekiojimas, kerštas ir tyčinis susidorojimas su manimi, kuris tęsiasi iki šios dienos. 

Pastebėtina, kad tuo trumpu laikotarpiu, kai vykdant Kauno apylinkės teismo nurodymus, ikiteisminis tyrimas vyko, ikiteisminio tyrimo veiksmai didžia dalimi buvo atliekami ne nusikaltimo padarymo vietoje ir įtariamų asmenų atžvilgiu, bet mano bute ir mano atžvilgiu.

 Taip, cheminiai oro tyrimai 2006-10-26 buvo atliekami mano bute, esančiame Neries g. 20-14, Domeikavoje, Kauno rajone, bet ne žemiau esančiame. 

Tik 2007-01-11 cheminiai tyrimai buvo atlikti Kaladauskų bute, bet tai buvo padaryta iš anksto įspėjus ir susitarus su V.Kaladauskienę, dienos metu, o ne naktį, kada mano buvo nurodyta, nes intensyviausiai nusikalstama psichotropinių medžiagų gamyba vykdoma būtent naktimis, kai visi pareigūnai miega. Šie tyrimai nei karto vėliau nebuvo kartojami, nors nusikalstama veika yra tęsiama iki šios dienos ir aš turiu tai patvirtinančius įrodymus. Mano bute vienintelį kartą apsilankę specialistai ir kiti asmenys pripažino jaučiantys dirginančius aitrius bei acetono, acto rūgšties, formaldehydo, amoniako ir kitus kvapus. Šiuos kvapus tyrimo metu ir apklausti patvirtino liudininkai Ž.Rakauskas, A. Proscevičienė, S. Juchnevičienė, N. Karaliūnienė. 

Kauno visuomenės sveikatos centro Cheminių ir fizikinių bandymų laboratorijos darbuotojai mano bute, tuo metu buvusiame su atidarytais langais, buvo atlikti cheminių medžiagų matavimus. Ir net tokiomis sąlygomis atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad vonios kambaryje acetono koncentracija siekė 0,52 mg/m3 (norma iki 0,35 mg/m3), o virtuvėje acetono koncentracija siekė 0,51-0,79 mg/m3 (norma iki 0,35 mg/m3). Taigi darytina išvada, kad acetono koncentracija viršija normą beveik 2-3 kartus, todėl per didelė acetono koncentracija neigiamai veikia žmogaus organizmą. 

2009-02-20 savo iniciatyva kviečiau specialistus iš UAB „Ekomodelis“, kurie patvirtino pavojingų sveikatai toksinių medžiagų koncentraciją mano bute. Tačiau, į pateiktą specialistų išvadą ikiteisminio tyrimo pareigūnai sąmoningai tyčia neatsižvelgė. 

Nors ir buvo nustatyta normas viršijanti acetono koncentracija mano bute, prokurorė J. Laurinavičiūtė, tuo metu vadovavusi ikiteisminiam tyrimui ir turėdama visą tyrimo medžiagą, nesiėmė jokių ryštingų veiksmų ir nepateikė prašymų kitoms institucijoms ištirti padidėjusios koncentracijos priežastis ir nieko nepadarė, kad jas sumažinti iki įstatymuose nustatytos, žmogaus sveikatai nepavojingos normos ( t.y. 0,35mg/m3 ). Esu įsitikinusi, kad toks prokurorės suinteresuotas neveikimas gali būti traktuojamas kaip viešojo intereso (šiuo atveju daugelio žmonių sveikatai daromos žalos) ignoravimas ir tyčinis atsisakymas jį ginti , tuo pažeistas Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad daugelis mano susirgimų nuo 2004 metų atitinka simptomus, kurie pasireiškia apsinuodijus acetono ir ne tik acetono garais, dujomis, todėl turiu rimtą pagrindą teigti, kad aš esu savame bute sąmoningai nuodijama, ir mano susirgimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su apsinuodijimu acetono garais ir kitomis mano bute rastomis pavojingomis cheminėmis, kancerogeninėmis medžiagomis (akių deginimas, gerklės perštėjimas, pykinimas, viduriavimas, išsivystė odos ir akies voko vėžys, progresuojanti išeminė širdies liga ir kt.). Kad ir kaip būtų gaila, iki šiol niekas neatsiliepė į mano prašymus bei skundus užkirsti kelią vykdyti nusikalstamą veiką ir leisti į aplinką kenksmingas toksines medžiagas, nuodijant Lietuvos piliečius. 

Visada stengiausi būti pavyzdinga piliete, tačiau už tai nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki dabar, tai yra virš 10 metų, skendžiu baisioje smarvėje, kuri žaloja mano paskutinius sveikatos likučius ir niekas į tai nekreipia dėmesio, nors visomis likusiomis jėgomis stengiuosi, kad teisėsaugos institucijos kuo greičiau atkreiptų dėmesį ir pagaliau atliktu profesionalią kratą ir objektyviai ištirtų tai, kas vyksta bute, esančiame Neries g. 20-11, Domeikavoje, Kauno rajone. 

Dėl mano 11 metų aršios kovos ( pabrėžiu išimtinai teisėtomis priemonėmis ) prieš vykdomą nusikalstamą veiką pati nepagrįstai tapau taikiniu.

2007-08-22 Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu prokurorė R. Poškienė, esą „nenustačiusi“ veiksmuose jokios nusikalstamos veikos, ikiteisminį tyrimą pagal 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00050-06 suinteresuotai ir tyčia nutraukė. Nors šį nutarimą bandžiau skųsti, tačiau skundas buvo atmestas, net nesigilinant į pateiktus įrodymus ir argumentus. 

Vėl trumpai „pagelbėjo“ Kauno rajono apylinkės teismas, kuris patenkino mano skundą ir ikiteisminis tyrimas vėl buvo atnaujintas, nes buvo konstatuota, kad jis atliktas neišsamiai, neatsižvelgiant į naujus įrodymus, tik dar kartą patikrinus seną informaciją ir parodymus.

Atnaujinus ikiteisminį tyrimą dėl vykdomos nusikalstamos veikos, nurodytos LR BK 260 str., kuria buvo įtariami asmenys, gvvenantys Neries g. 20, 11 bute ir 12 butuose, Domeikavoje, Kauno r., 2008-02-25 Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama leidimo klausytis jų fiksuoto ryšio telefoninių pokalbių ir mano fiksuoto ryšio ir mobilaus ryšio telefoninių pokalbių, nors aš nebuvau padariusi jokios nusikalstamos veikos ir jokios nusikalstamos veikos nesu atlikusi iki šiol. Be to, atlikdama savo pilietinę pareigą, pati savo iniciatyva laiku ir tinkamai pranešiau apie vykdomą nusikaltimą siekdama apsaugoti ne tik save, bet ir kitus žmones, tai yra gyniau, kaip galėjau viešąjį interesą. 

2008-02-25 Kauno miesto apylinkės teismas  nutartimi suteikė leidimus klausytis telefoninių pokalbių. Pastebėtina, kad prokuratūra prašė leidimo klausytis  tik fiksuoto ryšio linijos telefoninių pokalbių, o dėl keturių žmonių mobilaus ryšio telefoninių pokalbių prašymo suinteresuotai net nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad toks prašymas buvo pateiktas sąmoningai, iš anksto žinant, kad fiksuoto ryšio pokalbių klausytis nėra ir nebūs techninių galimybių (tai patvirtina 2008-05-10 pranešimas dėl nutarties vykdymo). Tokiais prokuratūros veiksmais buvo pažeista mano teisė į privatumą, garantuojama man LR CK 2.23 str. ir LR Konstitucijos 22 str. Leidimas klausytis tik mano telefoninių pokalbių. Šiems narkotikų gamybos „narkobaronams“ faktiškai nuo 2004 metų iki šių dienų suteikta  „ teisinė neliečiamybė “, kaip Seimo nariams.

Kad ir kaip būtų apmaudu ir skaudu , mano pastangos nuėjo veltui… 

Kauno apygardos prokuratūra, objektyviai ir atidžiai neišnagrinėjusi bylos medžiagos bei įrodymų, eilinį kartą nutraukė ikiteisminį tyrimą, pradėjo aktyviai persekioti mane ir tyčia pradėjo suklastotus ikiteisminius tyrimus. Kova prieš mane vyko ne tik fizinėm, bet ir teisinėm priemonėm, taip mano atžvilgiu, įtariant melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl to ne tik buvo papildomai trikdyta mano emocinė būklė ir sveikata, mano garbė ir orumas, bet aš patyriau labai daug, visiškai nenumatytų papildomų bylinėjimosi išlaidų ir advokato pagalbai, kurių man iki šiol niekas nekompensavo. 

Negana to, kad į mano pagalbos šauksmą dėl vykdomos nusikalstamos veikos nebuvo atsiliepta, tai pakrypo tiesiogine mano gyvybei pavojinga linkme. 

Taip 2008-12-31 savo namo laiptinėje buvau užpulta ir  sužalota  Valentinos Kaladauskienės. 

Šis užpuolimas dar labiau pablogino mano sunkią sveikatos būklę : buvo stipriai sumušta galva, sulaužytas stuburas, nurauti kuokštais plaukai, t.y. tyčia padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Faktiškai , 2009-06-26 – 2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. EKG 43/09 (02) nustatytas juosmeninio slankstelio kompresinis lūžis bei tarpslankstelinio disko išvarža, galvos smegenų sutrenkimas, dalinis plaukų išrovimas. Dėl sumušimo netekau daugiau nei 40 proc. darbingumo, be to, nustatyta potrauminė galvos smegenų liga, iki šiol pasireiškianti dideliais galvos skausmais. 

Remiantis mano pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2008-12-31 pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 65-1-01736-08 pagal LR BK 138 str. 1d. Tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūra 2010-05-26 vadovaudamasi LR BPK 3 str.1 d. 1 p. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad esą nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d., kurį tik didelių pastangų dėka ir teismo nutarties pagrindu vėliau pavyko atnaujinti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo motyvuojamas nepagrįstais ir išgalvotais faktais, sumenkinant mano patirtus sužalojimus ir didžiąją jų dalį tiesiog nutylint. 

Po sužalojimo buvo atliktos 5 medicininės ekspertizės, kurių išvados skyrėsi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. KG 31(216)/10(01), įvertinus visus padarytus sužalojimus, teigiama, kad man buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. G 966/09(02) taip pat teigiama, kad apibendrinus padarytus sužalojimus, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau trečiojoje, Teismo ekspertų tyrimų  (TET) specialisto atliktos ekspertizės Nr. 20090703/036 išvadoje, įvertinus visus padarytus sužalojimus, jų pobūdį bei jų rimtumą, buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi medicininių ekspertizių išvados akivaizdžiai skiriasi, prokuroro pavedimu turėjo būti skirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė, turėjo būti ieškota išvadų neatitikimo pagrindų ir aplinkybių, tačiau tai tyčia ir suinteresuotais veiksmais atlikta nebuvo. 

2010-12-29 po ilgų kovų pavyko pasiekti, kad būtų paskirtas pakartotinis komisijinis teismo medicininis tyrimas. Tačiau iki šios dienos negavau jokio atsakymo, o išrauti plaukai šiam tyrimui (po minėtų ilgų reikalavimų) pareikalauti tik 2012 m. sausio 5 d., nors 2010-09-22 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai pateikiau prašymą ištirti mano plaukus, o  Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, įpareigojanti tai padaryti, buvo atlikta 2010-11-19. Tai akivaizdžiai rodo siekimą vilkinti tyrimą, kad suėjus senačiai, galima būtų jį visiškai nutraukti, taip pat akivaizdų pareigūnų šališkumą ir akivaizdų neveikimą ir bylos vilkinimą. 

Atkreipiu dėmesį, kad pirmą kartą mano prašymas ištirti plaukus prokurorės A. Chraminos buvo atmestas visiškai nelogiškais ir nesuprantamais motyvais, kaip neturintis ryšio su byla, nors plaukų kuokštų išrovimas buvo konstatuotas medicininės ekspertizės metu ir pati prokurorė savo pranešime buvo nurodžiusi, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas būtent dėl sveikatos sutrikdymo, kurio metu buvo išrauti mano plaukai. Taip buvo šiurkščiai pažeisti LR BPK 2,  91 ir 205 straipsnių reikalavimai dėl įrodymų rinkimo ir prijungimo.

Prokuratūros ir kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimas ir abejingumas nuolat trukdo užtikrinti prigimtines Žmogaus teises, įtvirtintas LR Konstitucijoje 19 str. ir 21 str. 

Pažymėtina, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūra, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateikta ekspertizės išvada, tačiau neatsižvelgė ir akivaizdžiai tyčia nutylėjo išvadą, kurią atliko Teismo ekspertų tyrimai (TET). Be to, atsižvelgiant į ankstesnius įvykius, kurie buvo dar prieš V. Kaladauskienei mane smarkiai sumušant, galima daryti išvadą, kad mano parašyti pareiškimai, skundai bei pateikti įtarimai dėl LR BK 260 str. nurodyto nusikaltimo, kurį nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki dabar vykdo „narkotikų gamintojai“, galėjo išprovokuoti V. Kaladauskienę kerštauti man, tyčia panaudojant smurtą ir taip su manimi susidoroti. Šios galimybės prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenagrinėjo, nors nei man, nei bet kam nešališkam nekyla abejonių dėl šių  įvykio tarpusavio ryšio. „Narkobaronai“, nieko nebijantys, toliau tobulina ir plečia savo gamybą, o gautu pelnu matomai „sočiai“ dalinasi su pareigūnais – už jų nusikalstamos veikos ilgametį dengimą.

Maža to, tebevykdomi keršto išpuoliai , nes 2012-02-14 Eugenijus Kaladauskas mane užpuolė išlipant iš autobuso, apie tai buvo išdėstyta viešame kreipimesi, tačiau jokio atsako iš teisėsaugos institucijų apie tai iki šios dienos aš nesu gavusi, nors gavau 6 žemiau paminėtus analogiškus formalius atsakymus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir viskas.

Esu užtikrinta, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko visus veiksmus, kurių reikia atlikti ir tyčia nevykdė savo pareigų taip, kaip numatyta įstatyme, buvo ir yra akivaizdžiai šališki, nepagrįstai „nematė“ pagrįndo sujungti visas bylas dėl LR BK 260 str. ir LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuojamos veikos. Tik tokiu būdu tyrimas galėjo vykti operatyviai, racionaliai ir išsamiai. Ir tik tada šis „narkotikų cechas“ mano gyvenamajame name būtų galutinai likviduotas, o visi kalti asmenys ilgam laikui pagaliau atsidurtų už grotų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valentina Kaladauskienė ne tik sumušė, bet ir grasino mane nužudyti (LR BK 145 str.). Tai patvirtina prie bylos pridėtas garso įrašas su jame užfiksuotais jos tiesioginiais grasinimais. Atliekant tyrimą dėl LR BK 145 str. kvalifikuojamos veikos buvo imami balso identifikavimo duomenys tam, kad atpažinti garso įraše užfiksuotus balsus. Deja, po šio tyrimo joks procesinis sprendimas daugiau nebuvo priimtas ir net nebuvo imtasi jokių kitų procesinių veiksmų. Nebuvo pateikti net ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagal LR BK 145 str. motyvai. Valentina Kaladauskienė iki šiol nenubausta ir toliau „vadovauja“  šiam „pelningam“ verslui.

 2010-12-27 aš, negalėdama susitaikyti su tokiomis neteisybėmis , pareigūnų visišku neveikimu, šališkumu ir abejingumu,  viešai išplatinau pareiškimą „ Narkotikų gamybai – tautos genocidui – žalia šviesa “. Šis mano pareiškimas pagal kompetenciją buvo persiųstas Kauno apskrities VPK ir Kauno rajono policijos komisariatui. Mano pareiškimas buvo išnagrinėtas tyrėjos R. Paulytės. Tyrėja nustatė, kad pareiškime dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str., ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas medžiagoje Nr. 20-9-00050-06, kurioje buvo priimtas procesinis sprendimas vadovaujantis LR BK 3 str. 1 d. 1. p.  Priimtas procesinis sprendimas savaime aišku nebuvo panaikintas. Pastebėtina, kad tyrėja pati nėra apsilankiusi įvykio vietoje adresu Neries g. 20-11, Domeikavoje, Kauno raj.,  be to, mano pareiškimus dėl tokios nusikalstamos veikos  dėl to paties fakto tyrė 3 kartus, dar iki to, kai ėmėsi nagrinėti mano viešą pareiškimą. Visus kartus priimdama nepagrįstus ir paneigtus procesinius sprendimus,  ta pati tyrėja vilkino ir neteisėtai tyrė aukščiau minėtą mano sumušimo ir grasinimo nužudyti bylą. Tai sukelė man pagrįstas abejones dėl jos nešališkumo. Akivaizdu, kad ji, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais,  LR BPK 58 str. 1 d. 4 p. pagrindu turėjo nusišalinti nuo tyrimo. Prokurorė A.Chramina, koordinavusi tyrėjos R. Paulytės veiksmus, taip pat nesiėmė atitinkamų veiksmų, nors vadovavo tyrimui ir privalėjo užtikrinti teisingą, sąžiningą ir nešališką proceso eigą. 

Pažymėtina, kad viešame pareiškime buvau išplatinusi  surinktus naujus įrodymus apie Neries g. 20-11, Domeikavoje, Kauno raj., esančiame bute vykdomą nusikalstamą veiką, į kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai suinteresuotai „nekreipia“ iki šiol jokio dėmesio ir jų visai netiria, net nepateikdami man jokių atmetimo motyvų, lyg jų visai nebūtų buvę. Esu visiškai įsitikinusi, kad Kauno apskrities teisėsaugos institucijos yra šališkos, nevykdo savo pareigų ir negina viešojo intereso.

 2011-03-09 pateikiau Protestą, kuriame reikalavau pavesti tyrimą atlikti kito Lietuvos PK pareigūnams, tačiau, mano protestas 2011-04-19 ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, nepateikiant jokių logiškų ir svarių argumentų, tyčia buvo atmestas, tariamai esą aš „nepateikiau“ jiems  konkrečių įrodymų. 

Pažymėtina, kad BPK nepateikia baigtinio nusišalinimo pagrindų sąrašo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, siekdamas sukelti pagrįstas abejones ir užtikrinti nepriekaištingą tyrimo eigą, privalo nusišalinti pats. Protingumo ir sąžiningumo principai pastoviai užmirštami.

2011-07-12 dar nepraradusi tikėjimo, kad teisingumas Lietuvoje pagaliau bus įvykdytas, parašiau skundą Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų. Skundas buvo persiųstas nagrinėti Kauno apygardos vyresniajam prokurorui K. Betingiui, nors tame pačiame pareiškime esu aiškiai išdėsčiusi svarius argumentus ir pateikiau įrodymus, kad Kauno apygardos teisėsaugos institucijų pareigūnai yra šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, tyčia negina viešojo intereso ir visus pateiktus mano pareiškimus bei skundus nagrinėja neobjektyviai, šališkai ir nuolat ieško būdų, kaip susidoroti su manimi,visiškai netiria visų faktų bei aplinkybių visumos, tyčia neatlieka jokių operatyvinių ir veiksmingų funkcijų vykdomai nusikalstamai veikai kuo greičiau nustatyti ir likviduoti nurodytą „narkotikų gamyklą“, surašo formalius nutarimus, kurie remiasi išgalvotais ir melagingais  teiginiais,  tik ieško būdų nieko nedaryti, vilkinti ir biurokratiškai atsirašyti.

2012-03-19 Kauno rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Analogiškas sprendimas jau kitos tyrėjos buvo priimtas Kauno apskrities Kauno rajono policijos komisariato – 2012-03-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Abu biurokratinio pobūdžio sprendimai priimti formaliai, faktiškai neatliekant jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų ir manipuoliant įstatymu. Nusikaltimo vietoje nebuvo imtasi operatyvinio tyrimo veiksmų. Pareigūnai rėmėsi sena, jau daug kartų išnagrinėta informacija bei ankstesniais teisėsaugos institucijų sprendimais, jų tik nukopijuoja, objektyviai neįvertindami naujų aplinkybių ir neištirdami naujų įrodymų bei realių faktų. 

Mano gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK 2012-04-30 nutarimas, medžiagos Nr. 20-65-G-1784) yra identiškas visiems kitiems iki šiol gautiems nutarimams: nebuvo atlikti jokie operatyviniai veiksmai, formaliai atkartotas tik susirašinėjimo turinys, nors nusikalstama veika nuolat yra tęsiama. 

Tai yra mūsų teisėtvarkos  „atidirbtas atsirašinėjimo menas.“

Atkreipiu dėmesį, kad vyresnioji tyrėja N. Mikalauskienė 2012-03-22 ir 2012-04-30 priėmė du identiškus nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kurie buvo priimti tiriant 2012-02-23 iš Kauno apskrities VPK gautą CD, kuriame užfiksuotas mano pranešimas apie vykdomą nusikalstamą veiką. Niekaip negalima paaiškinti dviejų identiškų, bet skirtingos datos nutarimų. Negaliu suprasti ir pateisinti tokio „atsirašinėjimo“, – tam gi reikia daug daugiau valstybės lėšų, pareigūnų laiko nei vieną vienintelį kartą atlikti realų nešališką ikiteisminį tyrimą panaudojant visas leistinas operatyvias ir technines priemones nusikalstamai veiklai nustatyti ir tą „narkobiznį“ uždaryti.

Nors 2012-03-02 Kauno raj. apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras T.Staniulis siųsdamas pagal kompetenciją mano pareiškimą Kauno apygardos vyr. prokurorui K.Betingiui yra nurodęs, kad tikslinga spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo kitai prokuratūrai, tačiau visuomenėje išgarsėjęs prokuroras K. Betingis pavedė mano prašymą nagrinėti M. Sabaičiui, nieko nenurodydamas apie ikiteisminio tyrimo perdavimą kitai teritorinei prokuratūrai. – Kam reikalingi ir kam naudingi tokie „žaidimai“ ? 

Vienas iš ryžtingų  mano žingsnių, siekiant užkirsti kelią vykdomai nusikalstamai veikai mano name, pareigūnų neveikimui ir daromo sunkaus nusikaltimo dangstymui buvo mano 2012-05-22 skundas LR Generaliniam Prokurorui dėl Kauno apygardos prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo ir neteisėtų veiksmų. Gautas atsakymas pribloškė net mane, pripratusią prie niekinių atsakymų. Iš pateikto atsakymo matyti, kad mano skundas buvo „išnagrinėtas“ formaliai, visiškai  nesigilinant į pateiktus įrodymus, faktus ir dokumentus. LR Generalinės prokuratūros pareigūnai netyrė Kauno apygardos prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o tiesiog pakartojo (nukopijavo) ankstesnių atsakymų „argumentus“.  Todėl esu įsitikinusi, kad mano skundas nebuvo ne tik kad objektyviai išnagrinėtas, bet net nebuvo nagrinėjamas aplamai, t.y. pareigūnai suinteresuotai vėl neatliko visų veiksmų, kurie turėjo būti atlikti nagrinėjant mano skundą ir patikrinant mano pateiktos informacijos ir dokumentų teisingumą. Nors skunde ir jo prieduose esu nurodžiusi esmines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-9-00050-06, LR Generalinės prokuratūros atsakyme teigiama, jog tokių aplinkybių „nesu nurodžiusi“. – Tai yra melas.

Esu įsitikinusi, kad skunde bei jo prieduose buvo nurodyta visa žinoma man ir reikalinga informacija, kad  pradėti naują ikiteisminį tyrimą arba kuo greičiau atnaujinti seną. 

Kai kurie skunde nurodyti reikalavimai, kaip antai perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą kitos apskrities prokuratūrai net neminimi ir nepateikta jų atmetimo motyvų. 

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai , netiriant visus reikiamus įrodymus, neatliko savo pareigų , t.y negynė viešojo intereso, neužtikrino LR piliečių saugumo bei neįvykdė pagrindinės pareigos – efektyviai, objektyviai ir kaip įmanoma per trumpesnį laiką ištirti nusikalstamą veiką ( BPK 1 str., 2 str. ). 

Dėl pareigūnų prastai atliekamos tarnybos, piktybinio šališkumo ir nekompetentingumo aš, Skaista Rakauskienė, pagrįstai  nebepasitikiu nei prokuratūromis, nei Kauno teisėsaugos įstaigomis. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių, kad aš faktiškai negalėjau ir iki šiol negaliu pasinaudoti veiksminga savo pažeistų teisių gynyba. 

Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę įvardijamus pareiškimus, nuolat suinteresuotais veiksmais atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, nesilaikant  LR BPK 168 straipsnio 1 d. reikalavimų, patvirtina, kad propaguojamos efektyvios galimybės apginti savo pažeistas teises aš niekada Lietuvoje neturėjau ir neturiu. LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (cituojama) :  „Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais, – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios  BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus“. 

Kaip matyti išimperatyvios įstatymo normos, atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą keliami griežti reikalavimai: akivaizdus pateiktos informacijos neteisingumas, konkretūs, BPK įvardinti atvejai. Nesant jų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą negalimas. Esant netikslumams, neaiškumams, kitoms, abejones keliančioms aplinkybėms, atliekami papildomi, įstatyme įvardinti veiksmai. Paskutinieji mano pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atmesti netyrus nei vienos iš mano nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu nustatyti pateiktų duomenų akivaizdų neteisingumą, neatlikus jokio jų vertinimo, objektyviai neįmanoma. 

BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių taip pat nebuvo. Iš to seka, kad pareigūnai, nesilaikydami įstatymo,  nepagrįstai atsisakydami kelti ikiteisminį tyrimą ir tirti mano pateiktas aplinkybes, tokiu būdu  užkirsdami kelią mano pažeistų teisių gynimui, turint pagrįstų abejonių, kad pateiktos medžiagos neužtenka išvadoms daryti, jokių papildomų, įstatyme nurodytų veiksmų nesiimdavo ir nesiims, – žinau, jog jie niekada neužtikrins mano teisės į efektyvią gynybą. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, mano pastangos apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, buvo beprasmės, nes subjektai, į kuriuos aš kreipdavausi, buvo abejingi, formalūs, vengiantys vykdyti įstatymo suteiktas teises ir numatytas pareigas, mano drąsiu ir tvirtu teigimu, jie visi piktybiškai suinteresuoti dangstyti skundžiamą nusikalstamą veiką- narkotikų gamybą Domeikavoje, Kauno rajone.

  Tokiu budu ir toliau „sėkmingai“ tebevykdoma nurodyta nusikalstama veika žinoma Lietuvos Respublikos Prezidentei, tuo pažeidžiant mano Europos Žmogaus teisių Konvencijoje numatytas teises,- t.y. kankinimo uždraudimą, orumą (Konvencijos 3 straipsnis); saugumą (Konvencijos 5 straipsnis); teisingą bylos išnagrinėjimą, nepriklausomą ir nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis); privataus ir šeimos gyvenimo, būsto neliečiamumo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); veiksmingą teisinę gynybą (Konvencijos 13 straipsnis); nuosavybės apsaugą ( Konvencijos Protokolo Nr. 1, 1 straipsnis).

Tai kur mes einame? Kokioje valstybėje gyvename? Kur Lietuvos žmonių teisių ir gyvenimo ateitis ? Kur ir kaip surasti teisybę ? – Atsakymų iki šiol nėra…

Jeigu šį nusikalstama veika būtų sustabdyta dar 2004 metais, tai yra virš 10 metų atgal, jokių skaudžių pasekmių galėjo ir nebūti, jau neminint apie sukeliamas pasekmes tiems žmonėms ir jų artimiesiems, kurie vartoja šia nusikalstama veikla pagamintas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Ir policija, ir prokurorai, ir teisėjai  tiesiogiai ir sąmoningai atsakingi už mano sužalotą sveikatą, lėtinę mirtį, nes dengia ir gina  šeimos „gaujos“ narkotikų gamybą pramoniniu būdu itin stambiu mastu, vienuoliktus metus pilnai įrengtą mechanizuotą narkotikų gamybos liniją, t.y. virtuvė – tualetas – vonia su įvairios paskirties agregatais (aparatais) išgryninančiais žaliavos tirpalą , vykdomas chemines reakcijas, ištisai išvaromomis atidirbtomis sudegusiomis nuodingomis dujomis (garais), suodžiais ir užpildančiais mano butą ,balkoną ir ten ruošiama mase, iš kurios štampuojamos presu tabletės, – tai „gestapinis“ metodas kankinti ir terorizuoti žmogų toksinėmis medžiagomis ir prievartos būdu savame bute kentėti keliamą agregatų triukšmą ištisą parą. Jie tyčia nenori pastatyti vaizdo garso techniką mano bute, laiptinėje bei rūsyje. Jie nenori įrodymų, jie nenori tiesos, jie nenori tvarkos Lietuvoje.

Policija ir prokurorai sugeba“ sumalti“ ir sąmoningai iškraipyti įrodymus, o narkotikų gamybos cecho „savininkė“ Valentina Kaladauskienė, kuri už nekalto žmogaus sužalojimą visam gyvenimui liko nenubausta, gali su sūnumis žvengdama ir toliau siautėti. 

Noriu taip pat pabrėžti, kad po 2014-07-22 „rytinio“ skambučio nuo Kauno VPK pavaduotojo  D.Žukausko ir 2014-10-16 „vakarinio“ skambučio nuo Kauno raj.PK viršininko  A.Chramino, t.y. jų “ malonaus pokalbio“ prasidėjo nesibaigiantis iki šiol  policijos „galingųjų „ vadų palinkėjimų „išsipildymai,“- t.y. tyčia sufabrikuotų man baudžiamųjų bylų  „maratonas“ esą aš rašydama gryną tiesą apie 11 metų klestinčią narkotikų gamybą neva   „įžeidžiau“  „narkobaronų“ garbę ir orumą, todėl savaime aišku už kovą dėl teisingumo ir už savo gyvybę  pagal Kauno apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Ročio 2014-11-10 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.PK-2570-573/2014 savo „žudikams„ aš dar ir privalėsiu susimokėti už pastovų 11 metų terorą ir „žudimą“ 10 MGL baudą ( t.y. 301 Eurų), tai yra teisėjui sąmoningai ir suinteresuotai, akivaizdžiai veikdamas pusėje, „ pripažino“ mane kalta pagal BK 154 str.2 dalį ir skyrė man 10 MGL baudą ( t.y. 301 Eurų), o pagal  BK 155 str.1 d. –  6 MGL baudą ( t.y.225 Eurų). Subendrinus nurodytas nepagrįstas bausmes teisėjas paskyrė man 10 MGL  baudą( 1 300 Lt, arba 376 Eurų). 

Be to, tenkindamas pareiškėjų – Kaladauskų civilinį ieškinį , priteisė iš manes Valentinos Kaladauskienės naudai 5 000 Litų ( ar 1 448 Eurų) „moralinės“ žalos kompensaciją ir 1 000 Litų (arba 289 Eurų) jos advokato pagalbai apmokėti,  Kristinai Kaladauskienei – 4 000 Litų „moralinės“ žalos kompensaciją ( arba 1 158 Eurų) bei 1 000 Litų (arba 289 Eurų) jos advokato pagalbai apmokėti, Andriui Kaladauskui – 4 000 Litų „moralinės“ žalos kompensaciją ( arba 1 158 Eurų) ir 1 000 Litų (arba 289 Eurų) jo advokato pagalbai apmokėti. 

Viso narkotikų gamintojams teisėjas priteisė iš manęs kaip niekuo nekaltos pensininkės fantastišką sumą, – t.y. 17 300 Litų ( arba 6 003 Eurų ), už kuriuos galimai bus pastatytas „šeštas aukštas su moderniu narkotikų gamybos cechu “. Šis sufabrikuotos baudžiamosios bylos „teisingas“ nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.

Primenu, kad telefoniniai skambučiai galingųjų Kauno VPK ir rajono PK vadų  nesibaigė viena sufabrikuota man byla. Vyrai kirto iš peties … tikslu mane įbauginti, įvaryti į kampą ir užčiaupti mano pagalbos šauksmą likviduoti narkopragarą … – aš gaunu šaukimą pas Kauno rajono PK tyrėją Ingą Grabauskienę, kur man neteisėtai ir be jokio teisėto pagrindo buvo pareikštas įtarimas pagal BK 236 str. 1 d., kadangi aš 2014-11-08, būdama savo namuose, iš savo mobilaus ryšio telefono išsiunčiau pagalbos trumpąją SMS žinutę į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Dariaus Žukausko mobiliojo ryšio telefoną, pranešdama jam eilinį kartą apie atliekamą sunkų nusikaltimą Domeikavoje, Neries g. 20-11 ir apie tai, kad narkoceche „šefas“ Andrius Kaladauskas  vėl štampuoja amfetamino tabletes… Už tokį savo sąžiningą, teisingą ir teisėtą pranešimą man nuo 2014-11-25 vėl sufabrikuojama dar viena baudžiamoji byla Nr.65-1-01697-14 neva aš atlikdama savo pilietinę pareigą „melagingai“ įskundžiau Andrių Kaladauską ir Kristiną Čiupaitę-Kaladauskienę, jog jie savo bute gamina narkotines medžiagas, esą aš tokiu būdu pranešiau apie „nebūtą nusikaltimą“, kas yra daugiau negu absurdo ribose. Tai mano įsitikinimu yra eilinis nusikalstamos veikos dengimas ir nuslėpimas. Pažymėtina, jog pas mane į butą atvykę pareigūnai atvažiavo visiškai  ne tam, kad atlikti kratą Kaladauskų bute ir sulaikyti asmenis nusikaltimo padarymo vietoje, o dėl to, kad Kaladauskų bute atsukti vonioje kraną ir patikrinti, ar „bėga vanduo“, o ne surasti tablečių štampavimo įrangos. Tai buvo sąmoningai sužaistas eilinis „spektaklis“, piktybinis pareigūnų nusikaltėlių nusikaltimo vietoje dengimo įžūlus elgesys, todėl Kauno rajono policijos Komisariato vyr.tyrėjai Ingai Grabauskienei pateikiau pareiškimą dėl atsisakymo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, nes nebematau jokios prasmės rasti teisingumą.

        Esu tikra , jog  baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti atsakingi pareigūnai – už skleidžiamą melą, už šmeižtą, už sąmoningą , piktybinį sunkaus nusikaltimo dengimą ir bendrininkavimą su nusikaltėliais ( t.y.narkotikų, narkotinių medžiagų itin stambiu mastu nelegalią gamybą ir štampuojamas tabletes ), už fizinį, psichologinį, materialinį susidorojimą su manimi, – garbingo amžiaus, sąžininga moterimi, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pensininke, 11 metų kovojančia dėl atliekamos nusikalstamos veikos ir ieškančios tiesos ir teisingumo teisėsaugos institucijose, dėl savo gyvybės, ramybės, namų išsaugojimo ir gindama viešą interesą, t.y. tautos išlikimo interesą, aršiai kovodama prieš tautos genocidą.

          Manau, jog ne aš, o statutiniai pareigūnai pažeidė įstatymus, teisės aktų reikalavimus ir suinteresuotai atsisako vykdyti savo pavestų funkcijų (pareigų), kas reiškia, jog jie:

1) šiurkščiai sulaužė duotą priesaiką, 2) šiurkščiai pažemino pareigūno vardą, 3) taip sudarydami sąlygas formuotis neigiamai Lietuvos visuomenės nuomonei apie policijos kaip institucijos , atsakingos už asmens ir visuomenės saugumą. 

         Be to, aš, Skaista Rakauskienė, visiškai nepasitikiu Kauno VPK ir Kauno rajono policijos komisariato pareigūnais, kurie mano nuomone, piktybiškai meluoja ir mane šmeižia, platina tikrovės neatitinkančią, prasimanytą informaciją apie mano asmenį , kas kenkia mano reputacijai, vietoj to, kad kruopščiai atlikti  kratą su specialistais – ekspertais Valentinos Kaladauskienės priklausančiame bute (ceche) ir rūsiuose su spec.įranga ( t.y. elektrikais, chemikais, elektronikais, santechnikais) ir patraukti nusikalstamus asmenis baudžiamojon atsakomybėn už 11 metų narkotikų  „verslą“, o taip pat vykdančius terorą, t.y. smurtą, nuodijimą sumaitojant man sveikatą, butą paverčiant naftos produktų „rūkykla-konclageriu“, sugadinus visus mano buto sanitarinius mazgus ir kt. 

                                                                            Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-skyriaus prokurorė Jolanta Petraitytė savo 2014-12-02 raštu Nr.38-89774 “ Dėl būtinumo skirti įtariamajai Skaistai Rakauskienei kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę” pagal kaltinimus, pareikštus man pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str.1 d. dėl esą melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą (ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.65-1-01697-14 ), todėl jaučiuosi morališkai sumenkinta ir pažeminta kitų asmenų, visuomenės  ir teismo akivaizdoje. Šiame kaltinime dėl psichinio nesveikumo yra įžvelgiamas tik prokurorės piktavališkumas, t.y. ji tai daro ne iš geros valios, ne iš gerų paskatų, kaip to reikalauja jos atliekamo darbo pareigybinės instrukcijos.Vien šis kaltinimas dėl mano “psichinio nesveikumo” parodo, kad ji nenori būti objektyvi ir nešališka. O tai reiškia, kad ji nesugeba teisingai atlikti savo pareigų.

            Tai yra mano asmens pažeminimas, mano garbės ir orumo pažeidimas, nesuderinamas nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, nei su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos garantijomis. Esu įsitikinusi , jog tai yra tyčinis susidorojimas su manimi už mano aktyvią pilietišką poziciją, ilgus metus kovojant su nelegalia narkotinių medžiagų gamyba mano gyvenamajame name. Aš teisingai atlieku savo pilietinę pareigą ir pagal LR BK 238 str. laiku ir tinkamai pranešiau apie vykdomą nusikaltimą. 

Savo skunde Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui prašiau  apginti mane nuo prokurorės J.Petraitytės savavališkų, neteisėtų, piktavališkų veiksmų ir jos suinteresuoto veikimo prieš  mane  bei jos noro mano laisvių neteisėto suvaržymo. 

            Norisi tikėti, kad  Lietuvos „dvokiantis“ teisingumas „netriumfuos“ ir kad dar viena auka nebus nugalėta „teisinėmis“ priemonėmis…

             Aš 11 metų  reikalauju , kad būtų padėtas taškas šiame „durninime“ žmogaus rašančio ir sakančio tiesą , o pamynusius po kojomis priesaiką ir sąžinę policijos pareigūnams ir prokurorams taip pat būtų pradėtas ne tik tarnybinis patikrinimas , bet būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kad visi atsakingi  asmenys, dengiantys  mirtį gaminantį „fabriką“ atsakytų už tokį savo „sąžiningą“  ir “ teisingą “ darbą įstatymo numatyta tvarka.

 

———————————————————————————————————————

P.s. patys straipsnyje minimi Kaladauskai visus Skaistos Rakauskienės teiginius vadina išsigalvojimu ir šmeižtu.

Tiesa, iki šiol policija ir prokuratūra nepaaiškino, iš kur Rakauskienės bute tas keistas kvapas ir cheminių medžiagų smarvė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top