skip to Main Content

Antanas Stugys

RINKĖJŲ PRIVILIOTINIS

Feljetonas

 

Gerbiamo Zigmo Vaišvilos spaudos konferensijų maratonas Seime – švietėjiškas daugiaserijinis dokumentinis filmas tautai. Apie tai, kas ir kaip vyksta aukščiausiuose „valstybės pyrago” sluoksniuose. Kadangi, nesu vilnietis, džiaugiuosi galimybę matyti vaizdo įrašą. Tai leidžia dar kartą atidžiai peržiūrėti detales. https://www.youtube.com/watch?v=TDaAfyenIiM

Susidarė įspūdis, kad valdžios įgalioti, politikos „liūtai“, vyko į konferenciją Maroke – pasirašyti neišverstos į burų (lietuvių) kalbą JTO sutarties. „Dėl sklandžios migrantų migracijos”. Keista, kodėl jie, kaip akis išdegę, Lietuvai linki tik blogo ir dar skubos tvarka? Į Sauliaus Skvernelio pareiškimą žiniasklaidai, kad Lietuva pritars tam visuotiniam susitarimui, bet jo nepasirašys – žiūrėčiau kaip į eilinę antį. (Labai panašu į fiktyvią santuoką – ženysimės, bet negyvensime). Tautos valios ignoravimas visuose valdininkų ir institucijų lygiuose – akivaizdus. Laiku ir vetoje, gerbiamas signataras Zigmas Vaišvila atkreipė dėmesį, tėviškai pataisydamas gerbiamą Arą Sutkų, lengva forma pabandžiusi į gerus prezidentus rekomenduoti poną Arvydą Juozaitį. Kuris, jo žodžiais tariant, PAŽADĖJO: „Jeigu bus išrinktas į prezidentus. Tuos du JTO pasirašytus dokumentus – denonsuos!” – „Ne prezidentas denonsuoja tokius dokumentus, o Seimas”. Tačiau, būsimas kandidatas į prezidentus, ypač per tarpininkus, pažadėti gali – net neįmanomus dalykus.  

Taigi. Rinkimų į valdžią traukinys jau ant bėgių. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, Seimo rinkimai. Prezidento rinkimai. Pagal savo kišenę ir sugebėjimus – tik rinkis, rink, arba kandidatuok! Ką tai reiškia ne vieną kartą pažadais suvedžiotiems ir apgautiems? Niekuo nebetikintiems, korupcijos liūne murkdomiems švogerių krašto gyventojams? Ogi nieko. Atrakciją ir eilinį trumpalaikį kipišą su labai ilgalaikėmis pasekmėmis. Partijos susiskaldžiusios. Potencialūs rinkėjai pasyvūs ir abejingi. Rinktis nebėra iš ko. Už alų ir skalbimo miltelius – geriausius iš blogiausių į valdžią pirko-rinkome jau praeitą kartą. Rezultatas – apverktinas. Vis tiek yra būtina, šventinę rinkimų dieną, rinkėjus kažkaip iškrapštyti iš namų! Sugundyti, kad jie vėl liptų ant to paties grėblio, pagal pateiktus tų pačių partijų sąrašus?  O kur dėsis?.. Kam modernizuoti dviratį, sukurtą: ponams ponėti, o ubagams ubagėti? Labai saldus žodis VALDŽIA. Visos partijos neriasi iš kailio, kad suspėtų pateikti sąrašus į savivaldybių tarybų rinkimus. Kas tuose sąrašuose per kandidatai – nesvarbu. Turi jie savo programas, ar eis pagal bendrą „spjaudymo ant tautos interesų programą” – dzin. Sukriošę, susmegę, prasigėrę, taip ir nesulaukiantys „puolančių rusų”, lietuviai iškentės viską. Ir brangstančią elektrą. Ir bramgstančias dujas. Ir besityčiojančių politikų „bezdingą”! 

Buvau maloniai nustebintas. Sulaukiau prieškalėdinio pasiūlymo kandidatuoti partijos sąraše į savivaldybės tarybą. Sakysite solidus pasitikėjimas. Duok „valdžios dieve” kiekvienam tokį dosnų „prezentą”. Iliuzijų žinoma neturėjau ir neturiu jokių, bet spjaut į iš dangaus nukritusį nieko neįpareigojantį kaulą – neskubėjau. Padėti savo rajono žmonėms – kelis kartus tų pačių valdžių sumaniai išdulkintiems – šventas reikalas. Kas aš? Poetas. Bardas. Karikatūristas. Vargšų gynėjas. Nukentėjęs tiesos ieškotojas. Šokinėtojas, paralyžiuotomis kojomis, nedoriems aferistams į akis. Kandidatas į Lietuvos Visuomenės Tarybos (LVT) narius. Mes gi savame rajone vienas kitą pažįstame kaip nuluptus. Ne tik iš rėžiamų kalbų, slepiamų minčių, bet ir iš nudirbtų darbų. Ką aš galėčiau, būdamas partijoje, pasiūlyti pavargusiems nuo apgavysčių žmonėms? Tą patį, ką ir nepriklausydamas jokiai partijai. Skirtumas tik tas, kad nereikia vaidinti per galvą besiverčiančio juokdario, besistengiančio apgauti kuo daugiau naivuolių, viliojant juos prie balsadėžės. Iš kurių dar neišmuštas paskutinis noras dalyvauti nešvariame, lietuviškai surežisuotame rinkimų žaidime. Juo labiau, kad tas karštas pasiūlymas kandidatuoti – kaip „degantis kelialapis”. Laiko svarstymams nėra. Arba greitai lipu į siūlomą kolektyvinį „beliašą” ir kartu su nepažįstamais kandidatais plaukiu pasroviui tautiečių apgaudinėjimo upe – nesiraukydamas. Arba toliau: nepatogų, nemokamą talentą, dalinsiu JUMS: karikatūrindamas, satyrindamas, gitarindamas. 

 

2018 

Facebook komentarai
Back To Top