skip to Main Content

Antanas Stugys

PAMATAI  PADĖTI

 

 

Visada norėjau rasti bendraminčių grupę, kuri ir žodžiais, ir darbais myli Lietuvą. Ne himno  karaokėmis, ne kaip kontūrinį „blyną“ gaublyje, o kaip savarankišką, neperparduodamą, nekeičiamą, nedalomą teritorinį vienetą, su visais patogiais ir nepatogiais jos gyventojais. Lietuvą, už kurią garbingą žilą galvą padėjo žurnalistas, pilietis, patriotas Pranciškus Šliužas. Atrodo pataikau kaip tik čia.

Buvau maloniai nustebintas. Lietuvos visuomenės taryboje (LVT) dalyviai dalinosi patirtimi nesivaržydami. Buvo išklausytas kiekvienas norintis pasisakyti ir turintis ką pasakyti. Klausiausi daug kart pasvertų argumentų, bijodamas sumirksėti, kad ko nors nepraleisčiau. Atvažiavau pasiklausyti tikrų patriotų, tikrų profesionalų. Mus vienijo: ne bendri partiniai interesai, ne išankstiniai nusistatymai ir įsitikinimai, ne religinės pažiūros, ne bandymas kaip nors pateisinti dabartinės valdžios – tautai ir valstybei pražūtingos veiklos rezultatų, o tikėjimas ir noras (neatidėliojant kitai dienai), bendru susitelkimu, stengtis pakeisti kraupią situaciją teisėsaugos sistemoje. Jei jau lietuviais esame mes gimę, jei jau turime istoriją, teritoriją ir KONSTITUCIJĄ, mykti bejėgiais veršiais vedamais į kapitalizmo skerdyklą, tikrai neprivalome. 

Čia ir dabar: nei išsilavinimas, nei užimamos pareigos, nei turimas politinio gyvenimo patirties skirtingų svorių bagažas, bendravimui netrukdė. Tikslas visų tas pats. Kelio – labai akmenuoto ir duobėto, taisymas. Visiškas situacijos supratimas. Pilnas, atviras skaudulingų priežasčių matymas, supratimas, įvardijimas ir įvertinimas – pradžia naujo, dygliuoto pilietinio kelio į lietuvių tautos ateities žiburį. Ne į tą kurį mums pirštu parodo iš anapus Atlanto. Ne į tą kuris statomas kiekviename kieme už pavogtas (sumaniai pasisavintas) ES lėšas. O į tą, kurio mes iš tikrųjų esame užsitarnavę ir verti. Jeigu mūsų-jūsų galvose ištempta ne vienintelė baudžiavinio nuolankumo virvelė iš vidaus prilaikanti ausis, ne tik cigarečių pelenai ir išgerto alkoholio butelių kamščiai – mums pakeliui. Pats laikas taikiam: chroniškų, geno modifikuotais produktais nuodijamų, mokėjimo galvoti, kalbėti ir dirbti nepraradusių, laikinų „neregių“ praregėjimui. Už mus to žingsnio niekas nežengs. Geriau už mus pačius niekas to nepadarys. Nustokime vaikščioti miegodami, ratais. Turime trisdešimt, kraupių valstybės niokojimo metų patirtį, turime tris prezidentus ir… vis gilėjančią prarają. Pasirinkimo nėra. Arba plaukti – prieš srovę, arba gultis veidu į…  

  Tauta išblaškyta po visą pasaulį, supriešinta ir suskaldyta – didelių perspektyvų neturi. Tokios mažos malkos, globalizmo laužas, net nepajus. Genofondas aktyviai naikinamas kasdien. Dėl sumaniai-nemalonių propagandos trimitų ir teisėjų neteisėto akiplėšiškumo, nukentėjo ir toliau kenčia vis daugiau nepatogių valdžiai: paskutinių, iniciatyvių, dorų tautos „mohikanų“. Vienintelis antivirusas (nekorumpuotas daktaras) yra susitelkimas: bendram, kilniam, jokių dotacijų ir procentų nežadančiam tikslui. Tik tikslinga bei produktyvi diskusija TŲ, kam tikrai skauda. Apie TAI kas vyksta dabartinėje mano-mūsų Lietuvoje. Traukinys jau važiuoja. Ir aš ir jūs tai žinote.  Į gerą ar į blogą ateitį – matome patys. Tie kas dar nesėdime jame su bilietu į vieną pusę – neišsigandome. Pasiryžome ir susirinkome aplink bendrą stalą. Nuostabu. Pasyvių ir dvejojančių, šitoje iniciatyvioje aplinkoje, tikrai nebuvo. Votis pribrendo. Jos – taikiam, demokratiškam, aktyviam gydymui, buvo sukurta iniciatyvinė grupė. Neabejoju, kad tai pradžia judėjimo už teisingumą, padorumą ir sąžiningumą.

 Profesionaliai, taip kaip „Laisvo Laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui, renginio aprašyti nemoku. O ir nereikia. Su lyrika ir emocijomis – išraiškingiau. Nesu partinis funkcionierius ar karjeristas. Dvasinio pakilimo buvo daug. Sutikau daug garbingų ir šviesių asmenybių. Kai ką išdrįsau net užkalbinti. Jie kaip ir aš – nusivylę dabartinės valdžios veiksmais ir piktybišku neveiksnumu. Nukentėję, pavargę nuo teisingumo nebuvimo ir nekontroliuojamo teismų savivaliavimo. Nepritariantys ir nepasitikintys Seimo, vyriausybės ir prezidentūros politika. Jie kaip ir aš – niekaip ir niekuo negarantuoti dėl savo ir savo vaiku stabilaus rytojaus – pasijuokėme, iš teisėjų priimamų skaidrių sprendimų „Pagal savo vidinį įsitikinimą“, o ne pagal surinktų įrodymų visumą.

 O jūs ką manote šiuo konkrečiu, ne virtuvinių diskusijų klausimu? Kurioje esate sąmoningų lietuvių svarstyklių lėkštelėje?.. Toliau – kaip radote taip ir paliksite… Prieš vėją nepūsite.. Iš sintetinių atraižų statysitės asmeninę Nojaus valtį, ar vis dėlto išdrįsite žengti apgalvotą, tikrą, svarbų, savarankišką žingsnį kartu su Lietuvos Visuomenės Taryba?.. Tam galimybė yra.  

 

Pagarbiai… 

Facebook komentarai
Back To Top