skip to Main Content

Anot STT teismo nutartys „patinka arba nepatinka“

Kristina Kareckienė

LR BK 238 str., LR Konstitucijos 29 str., 30 str., 109 str., ir vykdydama pilietinę pareigą ir teisę, kurios šiai dienai iš manęs teisingumą vykdančios institucijos dar nelikvidavo, pateikiau pranešimą ir įrodymus atsakingoms institucijoms apie faktams prieštaraujančių duomenų teikimą į teismo nutartis, kurias 2016-11-17, 2016-11-25, 2017-02-07 „atsitiktinai atrinkus kompiuteriui“ pagal atskiruosius K. kareckienės skundus (dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl vykdomųjų raštų 2016-01-25, 2016-08-22 teismo nutartims išdavimo, dėl teisės vykdyti patalpų nuomą, ir pusę gautų pajamų už nuomą teikti patalpų bendrasavininkui) priėmė Vilniaus m. apygardos teismo teisėja J. M. Strumskienė. 

Pateikiu LL skaitytojams STT atsakymą, kuriame teiginiu „…Vien tai, kad teismai priima Jums nepalankius sprendimus, nėra pagrindas teisėjų veiksmus vertinti baudžiamosios atsakomybės požiūriu….“ STT patvirtina, jog teisėja J. M. Strumskienė į nutartis pateikė ne faktus, o tai, kas anot STT „man nepatinka“. Tuo atveju,  jei pranešimas būtų tikrintas, STT turėtų pasisakyti apie pateiktus duomenis (pasitvirtino/nepasitvirtino). Kadangi apie pateiktus duomenis pasisakyti tai reiškia pradėti tyrimą, tenka nepasisakyti teigiant „patinka/nepatinka.“ STT atsakyme nurodo „…Teismų sprendimuose nurodoma jų apskundimo tvarka…“. Tai reiškia, kad pranešimo STT netikrino, nes Vilniaus m. apygardos teismo teisėjos J. M. Strumskienės nutartys yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios neskundžiamos LAT.

Taip formuojamas visuomenės pasitikėjimas teismais. Todėl pasitikėjiams yra toks koks yra. 
Priešingos  šalies atstovai (adv. V. Eigirdienė,adv. V. T., adv. B. R. ir kiti) po mano kreipimosi į STT ir LL ėmėsi „teisėtų procesinių veiksmų“ ir 2017-05-03 atsiliepime dėl bedravimo tvarkos su vaiku paprašė skirti K. Kareckienei maksimalaus dydžio baudą „už piktnaudžiavimą procesu ir patirtus nuostolius“. 
 „Patirtus kitus nuostolius“ adv. V. Eigirdienė (2015 m.) minėjo ir advokatui A. D., nurodydama juos kaip priežastį, trukdančią jos klientui pasirašyti taikos sutartį ir nepretenduoti į visą santuokoje įgytą turtą bei į asmeninį K. Kareckienės turtą, pastarosios turėtą iki santuokos su jos klientu (į vaiką adv. V. Eigirdienės klientas nepretendavo)
Ieškovui atsakovė, neturinti advokato, sukelia labai „daug nuostolių“ nes pastarajam tenka samdytis eilę advokatų, su keturiais  iš jų sudaryti oficialias atstovavimo sutartis. 
Ši tragikomiška padėtis primena 2016-06-20 Psichiatro Lino Slušnio komentarą  FB apie teismų sprendimus „…Bet kodėl teismui neįdomu iš kur tokie veikėjai turi pinigų advokatams?…“
Žiniasklaidos atstovo sutuoktinė adv. V. Eigirdienė į bylą teikė 2015 m. lryto L.Lavastės straipsnį, kuris be kelių K. Kareckienės sakinių, atitinka Vilniaus m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos Skyriaus išvadą teismui dėl Skyriaus radikalios intervencijos į šeimą. 2015-10-12 adv. V. Eigirdienė  prašė teismo skirti baudą K. Kareckienei už L. Lavastės straipsnį, kuris dėl nepalankių dviejų sakinių jos klientui, buvo pašalintas iš virtualios erdvės po dviejų parų. Taip pat adv. V. Eigirdienė prašė skirti baudą K. Kareckienei už advokatų keitimą ir krūvas nereikalingų (?) dokumentų į bylą teikimo, nes kaip advokatė savo 2015-10-12 prašyme Vilniaus m. apylinkės teismui pažymėjo, „teismas jau sakė, kad neleis keisti advokatų“.
Manytina atsakovės advokatų keitimasis adv. V. Eigirdienės klientui  sukėlė „kitus nuostolius“. Todėl adv. V. Eigirdienė 2016-05-30 teismo posėdyje „rėžė iš peties“: „K. Kareckienei jos advokatai procesinių dokumentų nerengė, ji rengė juos pati, todėl ir toliau gali pati save atstovauti“. 
2014 m. adv. V. Eigirdienės klientas K.Kareckienei prognozavo: „tu advokato neturėsi, aš su juo pakalbėsiu, ir jis supras“. Tokių „susipratusių“ net į ateitį, radosi keletas. Įdomiausia, kad adv. V. Eigirdienės klientas pasistengdavo vienaip ar kitaip parodyti, jog pokalbis su K. Kareckienės advokatu „jau įvyko“. 
Adv. B. Rutkauskienė atstovavusi susikompromitavusį teisėją A. Lisauską, mįslingai mirusio kovos su narkotikais pareigūno našlę, manytinai žino, kuo daugiau chaoso ir „techninių klaidų“ procesiniuose dokumentuose, tuo  daugiau galimybių išvengti teisėto ir sąžiningo proceso.  Dvi profesionalės advokatės  V. E. ir B. R. geba pateikti prašymą teismui, išduoti teismo vykdomąjį raštą vykdomajam dokumentui.  Savo prašyme dvi profesionalės advokatės nurodo žinomai klaidingą teismo nutarties datą. Tokios „techninės klaidos“ sudaro genialiai paprastas galimybes gauti  teismo dokumentą, kuriame teismo nutartis,  draudžianti advokačių klientui  išvežti vaiką į Norvegiją, tampa motinos ir vaiko bendravimo tvarkos nutartimi. 
Galima būtų atsakingų institucijų paklausti apie tokius teisėsaugos profesionalų veiksmus, tačiau prognozuojant, kad atsakymas bus „Patinka ar nepatinka“ prasmės nėra, nes negalima trukdyti teismui ir profesionalioms advokatėms „vykdyti teisingumo“ ir atstovauti „mažamečio interesus“ išvežant jį į Norvegiją.

Adv. B. Rutkauskienės kabinetą Žirmūnų 139 A Vilnius nuo Vilniaus VPK Žirmūnų 139 Vilnius skiria tik siena, gal tai yra dar vienas „sutapimas“, lemiantis, kad policijos pareigūnai, netyrę mano pranešimų ir nevertinę įrodymų „žino“, jog adv. B. Rutkauskienės kliento savavaldžiavimas be bendrasavininkės sutikimo keičiant patalpų spynas, likviduojant santuokoje įgytą turtą, vaiko ir motinos terorizavimas, grasinimai ir poveikis, bei ekonominis smurtas   yra ne ANK ir LR BK numatyti veiksmai, bet civiliniai santykiai. 
Kas gali paneigti, kad Vilniaus 1 PK tyrėjas V. Jagminas  nepatyrė poveikio, tirdamas adv. B. Rutkauskienės kliento teismo nutarties pažeidimo faktą? Tyr. V. Jagminas 2017-02-17 nutarime nurodo, jog mato 2016-01-25 teismo nutartyje tai ko nėra, o būtent, – tyrėjas 1.5 mėn tirdamas pareiškimą pagaliau rado išeitį ir „pamatė“ nutartyje neparašytą teiginį   „vaiką iš Lietuvos išvežti atotostogoms galima“. Tyrėjas sakėsi negalintis prijungti į tyrimo medžiagą 2016-04-15 ir 2016-08-18 teismo nutarčių, kuriose pažymėta, jog adv. V. Eigirdienės ir adv. B. Rutkauskienės klientas negali išvežti vaiko iš Lietuvos. Tyrėjas „atsitiktinai“ su antstole I. K. tą pačią dieną 2017-02-17 priėmė nutarimą ir patvarkymą atitinkamai, skirtumas tik tas, kad tyrėjas pamatė nutartyje teiginius  kurių nėra, o antstolė pasirodo vykdydama 2016-01-25 teismo nutartį (tuo pačiu tai yra vykdomasis dokumentas dėl LAP)  vykdo  ne teismo nutartį, bet 2016-12-12 teisėjos A. Bugelevičienės išduotą vykdomąjį raštą vykdomajam dokumentui (apie tokio vykdomojo rašto išdavimo galimybę vykdomajam dokumentui, 2017-02-07 nutartyje pažymėjo teisėja J. M. Strumskienė). Taip esą antstolei teismas nenumatė galimybės vykdyti 2016-01-25 teismo nutarties ir atlikti veiksmus dėl 2016-01-25 teismo nutarties pažeidimo 2016-07. 
Kuo daugiau chaoso tuo daugiau „atsitiktinumų“ ir „techninių klaidų“, patinka Jums tai ar nepatinka, tačiau profesionalai vykdo teisingumą ir visuomenės tikėjimas teisingumu yra toks koks yra, ir jokios diagnozės nepakeis posėdžių ir kitų garso įrašų turinio, bei kitų  prieštaravimų teisėsaugos, medicininiuose  dokumentuose, kokie profesionalūs ir chaotiški jie bebūtų. Tokiems atvejams kaip žinome  yra „force majeure“ prilygintinas „vidinis teisėsaugos įsitikinimas“
Visuomenė klaidinama manipuliuojant vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų būtinybe ir reikalingumu, tuo tarpu aukštu skurdo ir korupcijos lygiu pasižyminčios  valstybės teisėsaugos atstovai įteisina tai, kas nebuvo, nėra ir nebus nustatyta Hagos konvecija, LR CPK, Europos teise
 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

 

 

Kristinai Kareckienei

El.pastas:( STT rašte nurodytas)

 

  2017-05-

Nr.

 

  Į 2017-04-24 skundą

 

 

DĖL SKUNDO, REGISTRACIJOS NR. 5-01-4166, NAGRINĖJIMO

         

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) 2017-04-24 elektroniniu paštu gautas Jūsų skundas, registracijos Nr. 5-01-4166, dėl teismų nutarčių.

Dėkojame už pateiktą informaciją. Susipažinę su ja, pranešame, kad ji nesudaro pagrindo priimti sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Dėl teismų sprendimų paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. STT negali kištis į teismų darbą, duoti teismams nurodymus dėl sprendimų, taip pat juos vertinti ar revizuoti. Vien tai, kad teismai priima Jums nepalankius sprendimus, nėra pagrindas teisėjų veiksmus vertinti baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Teismų sprendimuose nurodoma jų apskundimo tvarka.

Šis STT atsakymas informacijos suteikimo požiūriu gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja                                                  Rūta Kaziliūnaitė

 

 

Jūratė Ragaišienė, tel. (8 706) 63 315, el. p. jurate.ragaisiene@stt.lt

Facebook komentarai
Back To Top