skip to Main Content

„Amžiaus“ arba „patvorio gaujos“ byla stringa dėl į vieną krūvą „sukergtų“ žmonių daugybės

Kristina Sulikienė

Jeigu nori sužlugdyti sėkmingą bylos nagrinėjimą teisme – padaryk taip, kaip padarė Kauno teisėsauga: suvaryk į vieną krūvą vieną su kitu nesusijusius žmones, įvardyk juos „gauja“, ir byla marinuosis kokį dešimtmetį – nes tai vienas negalės, tai kitas, tai, žiūrėk, baigia išmirti „nukentėjusieji“, reikia vėl spręsti dėl bylos tąsos, paveldimumo, ir panašiai.

Tiesa, mirus advokatei Kraujutaitienei, „amžiaus“ arba „patvorio gaujos“ (baisesnės, už daškinius, daktarinius ir kamuolinius) byloje net nesprendžiamas klausimas dėl kaltinimų jos sekimu dalies.

Teisėjas lyg niekur nieko toliau tęsia bylą, pamiršęs dar ir nusišalinti: nors kažkokio „tūso“ metu savo pusbroliui aiškino, jog sprendimai šioje „gaujos“ byloje žinomi iš anksto, kad „visi bus pasodinti, gaus „srokus“ gerus“. Apie tai rašyta ir ne kartą „Laisvame laikraštyje“.

Paaiškėjo, jog girtam „tūse“ blevyzgoti nėra joks etikos pažeidimas, tuo labiau nešališkumo nebuvimas.

Tiesa, Neringa Venckienė iš bylos „atskirta“, šita byla turbūt yra jos 38-asis „nusikaltimas“.

Na, kad nuosavybės teise turėjo namą Kauno rajone, o to namo patvory trynėsi budėtojai. Nuo šiol tai yra kriminalinė veikla, nors viso pasaulio Konstitucijos, net Mongolijos ir Rusijos, draudžia persekioti piliečius, ir draudžia neleisti jiems burtis be ginklo į taikius susibūrimus – o patvoryje trynimasis toks ir yra – taikus susibūrimas.

Teisėsauga su šia byla „susikūrė darbo“, kvietinėjosi bet kokius žmones – tai galėjo būti visiškai nesusiję žmonės, bet liudytojams būdavo liepiama sakyti kažkokią pavardę, tada jau naujas žmogus buvo iškviečiamas.

Teisėsauga nusprendė atkeršyti ir įrodyti, jog negalima naudotis Konstitucijos garantais ir rinktis į taikius susibūrimus. Gerai dar, kad šioje byloje nenustatė, kad būrimasis į partiją yra kriminalinė veika.

Tiesa, garsiajame ekstradicijos prašyme yra nurodyta, jog Neringa Venckienė darė nusikalstamą veiką, nes norėjo demokratiniu keliu ateiti į valdžią – ką, tiesa, ir padarė.

Toks Seimo narys Sacharukas niekada neprarado Seimo mandato, nes paukšteliai čiulba, jog sąžiningai važinėjo į Klonio gatvę, kas savaitę, ir kurstė Venckienę eiti į politiką.

Tokia buvo mandato kaina. Jeigu būčiau Seimo narė, negalėčiau vykdyti policijos nurodymų, ir kažką važiuoti paprovokuoti. Beje, Sacharukas byloje nėra apklaustas, nors Gediminas Aidukas prašė: nes Aidukui yra priskirtos Sacharuko savybės – įtarimuose parašyta, jog čia jis važinėjo pusę metų ir kurstė. Bet važinėjo tai visai kiti asmenys.

Na o idiotiškos spaudos draudimo bylos, siekiant užčiaupti, kad nebūtų rašoma?

Man ir Giedrei Gorienei buvo keliamos ir kelimos bylos nuo 2010 metų. G. Gorienei buvo keliamos kelios baudžiamosios, administracinės bylos, ir visur minima, jog ji rašydama pažeidžia D.K. teises.

Mane kaltino L.S. sekimu, taip pat kurstymu padaryti sukilimą Klonio gatvėje (ale ir galinga aš), (straipsnį pakeitė ir išekspertavo taip, kad pati tyrėja maldavo paskaityti iš originalaus teksto, nes nebesusigaudė, ką tiria.) Aišku, patvorio byloje irgi turėjau statusą – asmuo, kurio ryšių pasiklausoma. Na ir tas pasiklausymas lėmė tai, kad teisėsauga turėjo žinoti, jog man „nutekintas „šturmo planas, ir visi Klonio gatvėje žino, kaip bus šturmuojama. Tai nežinau, ar jiems nuo to lengviau, ar ne, kad jų „šuo“ buvo toks uolus ir viską telefonu išpliurpė.

Neseniai vėl buvo prasidėję baudžiamųjų bylų „serialas“, galiausiai kaimynai pasakoja, jog paskutiniai „bajeriai“, kad galimai policija mano name ieško kažkokios 75 metų senutės, nors policijai turėtų būti mintinai žinoma, kas šitame name gyvena, juk kartą jau ieškojo „pagrobtų žmonių“ pagal melagingą Rokų seniūnės pranešimą, po to darė savo pasirodymus su kratomis, susivežę vos ne „specšturmo grupę“. Aišku, medžiagoje nieko nerado, tačiau neseniai mane „nuteisė“ Sigitas Martinavičius, tiesioginiame eteryje pareiškęs, jog Sulikienės dirba Rusijai. Kartais pagalvoju – tai kur tie Rusijos pinigai, kad jie taip visi gerai žino, kas kam dirba? Gal patys pasiima mūsų „stipendijas“?

O dabar policininkai  name ieško 75 metų babytės. Atvažiuoja rimčiausiais veidais, su uniformomis, pasakoja kaimynė, rodo į mano namą (užeiti bijo), ir klausia, ar čia gyvena 75 metų moteris, jie jos ieško. Kaimynai nesupranta: čia tokie „bajeriai“, ar rimtai tie pareigūnai čia? Kaimynai liko iki šiol nesupratę. Nelabai tikiu, jog čia tikra policija, o ne aktoriai: juk policija turi bazėse informaciją, kas kur gyvena. Nors iš kitos pusės, kiek mes esame patyrę, jau nebesistebėčiau, jog aktyvioji Naglio Puteikio padėjėja vėl su savo girtuokliais kokį pareiškimą surašė, ir policija „tiria“. 

Panašiai dėjosi 2012 m. spalio – lapkričio mėnesį: įsiveržinėjo į visus namus iš eilės kaime, išskyrus į mano, ir ieškojo manęs – aišku, telefonu paskambinti pamiršo, ir eidavo į visus namus iš eilės būtinai darbo metu, kai būdavau darbe. Kaimynai pasakojo, jog kaimo gale „kabėdavo“ policijos automobilis nuo 7 ryto iki 10 vakaro – ir būtent tomis dienomis, kai nuo 6 ryto aš išvažiuodavau į darbą, ir grįždavau 22:30. Kad žmogus dirba 3 valstybiniuose darbuose, jiems man atrodo neatėjo į galvą, teisme, dėl L.S. sekimo tyrimo nutraukimo dėl to, kad  iš viso neatliekami jokie veiksmai jame, aš ir klausiau prokurorės, kokios nesąmonės, kad dirbančio žmogaus „neranda“. O prokurorė atsakė, jog „būna visaip, darbas dar neįrodymas, kad žmogus nesislapsto“. Supratote, runkeliai? Jeigu dirbi, vadinasi, slapstaisi. Man išaiškino teisme. Jeigu esi violetinių bylų įtariamasis, tu privalai sėdėti namie ir laukti šturmo grupės. Arba tyrėjų, ieškančių senučių.

Tuo metu, 2012 m.,  buvo susikurpę 2 bylas pagal 4 straipsnius, ir dar patvorio byla, ir įsivaizdavo, jog viskas galima. Vietoj to, kad pakviestų į apklausą civilizuotu būdu – tarkime, kad ir nueidami į už 50 metrų nuo Centro policijos komisariato esančią mano darbovietę ir ten pasakydami, kame reikalas, jie eikvojo valstybės lėšas, benziną, važinėjo, budėjo – susikūrė sau darbo tuščioje byloje, kuri buvo nutraukta. Patys darė tai, kuo mane kaltino – sekė.

 Pamenu, tyrėja A. Gecevičienė tiesiog pasiskambino man iš tarnybinio telefono, ir paprašė atvykti į apklausą. Kadangi ji elgėsi civilizuotai, atvykau kitą dieną, ji surašė mano parodymus, net pavaišino kava, nes rašė labai ilgai, turėjo daug klausimų. Tuomet nors ir kiti bylininkai būna kad ją keikia, žiūrėjau į ją ir savęs klausiau: kodėl negali visi taip elgtis civilizuotai, kaip ši tyrėja? Nežinau, kodėl nesiseka kitiems bylos dalyviams su ja, bet G. Aidukas irgi pasakojo, jog elgesys su juo būdavo normalus, na išskyrus, kai buvo bandoma iš jo padaryti Vaido Milinio žudiką, ir suimti.

Kaimynai, kai dėjosi 2012 metų įvykiai, kai „sumaišę adresus“ manęs „ieškojo“ neuniformuotieji, buvo pakraupę, vieniems prireikė širdies lašų.

Kai pasižiūri, kaip dirba mūsų teisėsauga, pasidaro labai graudu.

Visos bylos, kurios buvo kurpiamos, prašapo, o valstybės pinigai buvo išmesti į balą. Bet kai neseniai dingo nepilnametė Ugnė Rakuižaitė– tokio aktyvumo, kurį demonstravo prieš mane, arba prieš kitus „violetinius“ bylininkus, policija parodyti nesugebėjo – bet čia ne „patvorio byla“, dingo žmogus, tačiau taip aktyviai dirbti, tirti, sekti, važinėti, eiti į visus namus iš eilės – nesugebėjo.

Man susidaro įspūdis, jog policijai nurodyta, kurios bylos prioritetinės, o kurios ne. Patvorio bylos – prioritetinės, joms skiriami visi resursai. Dingo žmogus – jokio prioriteto, laukiame lavono –  kam kažką daryti?

Štai dingo mano brolis tuo pačiu metu (2012 12 03), kai mane persekiojo ir policija, ir ne policija. Prieš 4 metus. Ką nuveikė policija? Nieko. Paieškos byloje net nesugebėta surinkti atsakymų į iškeltus klausimus. Tarkime, kur buvo jo paskutinė buvimo vieta prieš dingstant. Užklausimai yra – atsakymų nėra, bet policija jų nebereikalavo. 

Panašų braižą matome Rakuižaitės byloje – manęs nestebina, tačiau visuomenė piktinasi, kaip galima šitaip aplaidžiai dirbti? Galima.

Susipažįstu 2016 02 04 su brolio dingimo byla, surašau prašymą net 4 puslapių – neatlikta 50 procesinių veiksmų – ją atnaujinti, prokuroras nesugeba priimti nutarimo. Man atrašo „dėl jūsų prašymo“. „Išaiškinimas“, nors LR BPK 217 str. nurodyta „priimamas nutarimas“.

Reikia rašyti Pašiliui, dabar atrašė prokurorė Beinarytė, jog Vilniaus apygardos prokuratūra tikrai nesugeba dirbti, ir jai nurodyta dirbti pagal LR BPK 217 str., surašyti nutarimą.

Žmogaus dingimo byloje nesugebama nei surinkti duomenų, nei surašyti nutarimo. Nesugeba dirbti ne kokia apylinkės, o apygardos prokuratūra.

Tačiau sukurpti patvorio bylas užtenka ir kompetencijos, ir nutarimų, paklausimų rašymas vyksta tokiu tempu, tarsi ta patvorio gauja būtų pati pavojingiausia gauja per visą žmonijos istoriją.

Palyginu: tiek mano brolis, tiek Rakuižaitė ir neatsirado – ir dėl to, jog jie nebuvo ieškomi. Abiem atvejais buvo rasti lavonai, tačiau mano brolio atveju iš viso nebuvo darytas joks tyrimas, siekiant nustatyti, kieno ten lavonas. Italijos policijos pranešime 

(iš viso nesuvokiu, kaip jis ten galėjo atsidurti – nes nesurasti jokie pėdsakai) parašyta, jog „rastas lavonas, įsipainiojęs į tinklus, su pasu, tačiau neįmanoma įskaityti, kas“.- ir pagal tokį pranešimą Lietuvos ambasada „padirbėjusi“, „ padarė“ žvejo lavoną mano dingusio brolio Romualdo Apanavičiaus lavonu. 

 Dėl Rakuižaitės aš irgi labai abejoju, nes tik radus pareikšti, jog čia tikrai jos lavonas, nors aiškėja, jog jis yra smarkiai suiręs – irgi nėra kompetencija, o tik tyrimo imitacija. DNR tyrimas per 1 valandą nepadaromas. Suirusių lavonų identifikacija sudėtingas procesas – pagal numestą pasą (tas pats braižas, kaip mano brolio byloje) tapatybė nenustatinėjama.

Nors Interpolo metodikos nurodo, jog imami pirštų antspaudai, dantų konfigūracija, nei mano brolio byloje, nei šioje nieko panašaus nedaroma. Visos instrukcijos policijai prieinamos, be to, patalpintos į internetą.

Sakykite, prašau – kas čia yra? Nekompetencija? Ar kas?

Kodėl visos pajėgos sutelkiamos persekioti patvoriui, bet kai dingsta žmonės (TIKRAS NUSIKALTIMAS, TIKRA VEIKA), nesugebama nei jų ieškoti, nei radus, identifikuoti taip, kaip tai numato taisyklės?

Žinote, kas man buvo įdomu brolio dingimo byloje? Nors dabar migracijos skyriai nuima žmogaus pirštų antspaudus, byloje parašyta, jog mano brolio antspaudų nėra Lietuvoje. Kur jie dingo iš sistemų – jeigu jis darėsi modernų pasą, ir jį darantis, nuimami antspaudai?

Radus seną suirusį lavoną, labai neparankų sulyginti dantis, DNR, ir pirštų antspaudus – juk gali nesutapti.

Todėl einama lengviausiu keliu, atrašinėjama „dėl“.

Ir nepaliauja mane stebinti, kaip aktyviai tirta patvorio byla.

Gal policija perdegė, ją betirdama? O gal pereikvojo lėšas? Šitiek važinėti, kaip supratau, apsmaigstyti buvo aparatūra buvo ne tik teisėjos namai, bet ir visa gatvė, ir net Artojų gatvė, kas naktį pasikeisdami budėdavo policijos patruliai. Senukai Kedžiai įtaria, jog ir šiandien jų namas pasiklausomas. Laimutė Kedienė sužinojo, jog ji buvo pasiklausoma dar tada, kai buvo gyvas Drąsius Kedys. JI teigė nesuprantanti, jeigu buvo pasiklausoma, ir jeigu neva ji tokia bloga močiutė – kodėl tuomet, dar 2008 m. nebuvo nieko daroma? Be to, ji nesuvokia, kokiu tikslu galėjo būti jos pasiklausoma? Na atsakymas vienas – nes ji teisėjos mama. Matyt, norėta surinkti „įrodymų dėl kyšių“. Taip teisinasi STT, kai sumontuoja aparatūrą pas savo kolegas.

Vieną vaiką šturmavo jungtinės VRM ir ne VRM pajėgos, nors ir dabar iš Konstitucijos neišbraukta, kad valstybė gina vaikystę.

Girtos kuzios toliau meluoja, jog „vaikas buvo išvaduojamas“ – nieko sau, plešiant jėga vaiką sukryžiuotomis kojomis, jis buvo „vaduojamas“ iš teisėtos globėjos.

Lietuva pasidemonstravo, jog temoka tirti bylas, kurias pati susigalvoja. Na surašoma legenda, įtikima, ir tiriama. Jeigu kas išvardytų idiotiškiausių bylų dešimtuką, man atrodo patektų ten ir Kryžkalnio statulos sprogdinimo byla.

Ar jūs žinojote, jog disidentų veiksmai sovietmečiu, protestuojant prieš komunizmą, rimčiausiai veidais buvo tiriami mūsų generalinės prokuratūros – net iki 2012 m? (Nors Šimašiui jokia baudžiamoji byla dėl Kultūros paveldo registre esančių Žaliojo tilto „balvonų“ nuėmimo iki šiol neiškelta, Stankevičiau, aūūū) Nenustebsiu, jog Kryžkalnio statulos sprodinimas buvo tiriamas kaip genocido byla. Na kažkokia byla, kuriai netaikoma senatis. Tyrė Medininkų bylą marinuojantis prokuroras Stankevičius. Visiškai nenustebsiu, jog greitai disidentų veikla sovietmečiu bus pradėta tirti kaip kriminalinė. Nes prokuratūrai su policija reikia susikurti darbo. Nes tikrų nusikaltimų tirti nelabai moka. (Disidentą Gražulį jau 2013 m. tąsė policininkai, laužė kaklą, buvo baisu stebėti per TV, kaip tyčiojamasi iš Seimo nario.  Bandė kelti bylas, kad jis protestuoja prieš gėjus – tačiau demokratiniame pasaulyje galima ir būtina protestuoti prieš tai, su kuo nesutinki.)

O Aurimo Drižiaus bylos?

Įsivaizduokite – jis buvo nuteistas civiline tvarka kaip tretysis asmuo, nes buvo Kauno apygardos teisme už parodymus STT kaip šmeižtą (o už parodymus kaip šmežimą asmuo neatsako, nes tai jo parodymai, jo nuomonė, atsiminimai) nuteistas Leščiukaitis. Todėl buvo išvesta 2006 06 07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, jog baudžiamoji byla, jos nuosprendis 2004 12 28 Kauno apygardos teisme turi res judicata galią Aurimui Drižiui. Nurodyta, jog faktas, kad Leščiukaitis nuteistas už šmeižtą, įrodo, jog Aurimas Drižius daro žalą Alvydui Sadeckui.

Nes teisėje atsako SUBJEKTAS. Konkretus asmuo, už savo padarytas veikas. Kitų asmenų veikos, netgi jeigu jos ir buvo kaip šiuo atveju teisėtai duoti parodymai, kriminalizuotos, o parodymuose Leščiukaitis pasakojo apie A.S. ryšius su kontrabandos „verslu“ – negali būti priežastis teisti kitą žmogų.

(Bet subjelto perkėlimas naudojamas ir patvorio bylose – Venckienė tampa atsakinga už Lobovą. Nors gyvena JAV ir su juo nebendrauja).

Didesnio kliedesio – jog žmogus atsako už kitų asmenų veiksmus – gyvenime nesu skaičiusi, o mokėmės įvairiaurių bylų. Ir skaitėme Meilutytės knygą, ir advokatas Žumbakis akcentavo, jog Lietuvos teismai yra fantastiniai, ten bylinėjasi mirę asmenys.

Šiauliuose nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti mirę asmenys – Ūsas, Kraujutaitienė, jie vis dar traktuojami kaip bylos šalys. Dėl Ūso gal ir dalyvauja jo atstovė žmona, bet dėl  Kraujutaitienės nebuvo priimta nutartis, arba bent ji nepaskelbta, nes mirus proceso metu asmeniui, natūraliai turėtų būti daroma 3 mėnesių pertrauka, kad būtų išsiaiškinti teisių perėmėjai. Tačiau Šiaulių patvorio byloje jokia panaši nutartis nepriimama: normalu, kad byloje toliau bylinėjasi mirę asmenys.

Jeigu teisės studijų metu visi aikčiojome, skaitydami Meilutytės knygą „Kaip pagerinti teismų darbą“, tai dabar niekas nebeaikčioja.

Net po mirties pasirodo pasidarė galima, kad tave teistų ir išteisintų – nors Andriaus Ūso byla yra unikali, ir kitiems bylininkams, nepavyksta pagal ją įrodyti, jog jie norėtų, kad jų artimieji būtų teisiami su tikslu išteisinti. Kitose bylose griežtai: įstatymas nenumato, byla nutraukiama.

Tačiau Andriui Ūsui buvo pritaikytas ne įstatymas, o kažkad „daugiau“, principai, humaniškumo, proporcingumo, teisingumo.

O štai jeigu tu atsidūrei kitoje tvoros pusėje, tu neturi jokių teisių.

Gediminas Aidukas būna kad atsidūsta „ir vėl į „darbą“ – į bylas.

Keisčiausia, jog kai kurie kaltinimai dviejose bylose net persipina, dubliuojasi. Abiejose bylose rašoma, jog jis kaltas, kad buvo patvoryje. Bet negalima teisti už tą patį du kartus.

Bet, kaip jau visi supratome, jeigu žurnalistinė veikla yra „sekimas“, o Aurimo Drižiaus bylose –„šmeižtas, teismo sprendimo nevykdymas“, tai ir buvimas kažkieno patvory yra baisesnės gaujos negu daktariniai, daškiniai ir kamuoliniai kartu sudėjus subūrimas. O ta gauja su vedlė Neringa Venckiene siekė kriminalinio nusikaltimo – apsaugoti vaiką.

Nuo Garliavos bylų teismų praktikos yra laikoma, jog globoti vaiką yra nusikaltimas. Prašome visi atsiminti. Nes jeigu globoji vaiką, vadinasi, bet kada gali įsilaužti bet kuri VRM struktūra, viską daužyti aplinkui, o tu negali gintis. Jeigu giniesi – tau baudžiamoji byla: „priešinaisi“.

Kalbu apie bylą Audronei Skučienei. Iki šiol nesuprantu – jeigu jai juodas su kauke išmušė dantis, kokiu būdu ji pasidarė kalta, ir dar baudžiamąja tvarka, jeigu visose policijos instrukcijose parašyta, jog jeigu policininkas sudavė žmogui – vėliau tas žmogus neatsako jokia tvarka. O čia – sesers namuose buvo praskelta lūpa (turiu nuotrauka, kurioje matyti, kaip sunkiasi kraujas iš lūpos), ir nieko – pati kalta, kad gavai, ir dar nuteisime tave. Beje, o kur byla vaiko paėmimą sustabdžiusiai vaiko teisių apsaugininkei? Juk ji irgi „priešinosi“? Jai – nieko. O namiškiams – bylos. Beje, tada imant jėga vaiką, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Bet ar byla teisme? Ne. Nes L.S. yra nekalta.

Man atrodo, jog su Masiulio bylomis prasidėjo teisėsaugos darbo revizija – nors ir turi palaikymo kyšininkai visuose sluoksniuose. O kaip gaila Masiulio, o jau Kurlianskio dar labiau.

O sudaužytų, nušturmuotų žmonių – negaila.

Nes galima nueiti į Lidlą ir nusipirkti bananą už centą. Čia turbūt baigiasi baudžiauninko mentalitetas, nežinau.

Esmė, kad  aš nesuprantu, kaip ne gėda teisėsaugai su ta patvorio gaujos byla, kur net Seimo nario padėjėja Raminta Baltuškienė „prikabinta“ – kad ji skambino ir pranešė, kokie numatomi administraciniai sprendimai, ir kada. Paskambinti ir pranešti, kas vyksta savivaldybėj e – yra nusikalstama veika. Panašiai, kai ėjau ir domėjausi, ar pratęsta globa Venckienei ar ne, tai eiti ir siekti sužinoti savivaldybės administracijos sprendimą yra fizinio asmens sekimas.

Bylą nutraukė tik tada, kai parašiau, jog tuomet 11 žurnalistų ir visuomeninkų irgi sekė fizinį asmenį – savivaldybę, ir visiems jiems turi byla būti, ir asmeninį savivaldybės gyvenimą – sprendimų priėmimą – viešino.  Ir tada, tiesa ne iš karto, bet  nutraukė bylą.

Patvorio gaujai linkiu nepasiduoti, ir demaskuoti bylos sukurpimo peripetijas, surasti būdą, kaip paviešinti bylos sukurpimo paslaptis. Nereikia per daug agresyviai, rėkiant apie tai, kokia bloga prokurorė ar tyrėja – reikia kalbėti apie esmę – ogi apie tai, kad teisėsaugai numetamos bylos „pagal užsakymą“. O ne pagal nusikaltimus. O jeigu įvyksta tikri nusikaltimai – teisėsauga net nežino paprasčiausių instrukcijų, randamų internete. Na pavyzdžiui, ką daryti, jeigu dingo žmogus? (Atsakymas – apklausti visus, jį paskutinį mačiusius. O paskutinė mačiusi Rakuižaitę tokia Indrė kaitinasi Kipre, ramiausiai, net neapklausta. Vsio zakonno.)

Gal čia yra vis tik nekompetencijos klausimas? Gal reikalingi apmokymai? Nes tarkime neseniai kai buvo kurpiama visiškai nenormali byla, kad neva vienas žmogus norėjo su pirštine nušauti girtuoklį, tai tyrėjos kabinete mačiau, jog ji apdovanota už maratoną, sportinę veiklą. Gal reikėtų ir į teisės kursus nueiti? Kad na žinoti, kas yra nusikaltimas, kas nėra, ką tirti, o ko ne? Ir kad ne viską reikia tirti, nes prokuroras gali ir suklysti?

Neseniai radau seną LL numerį, ir ten buvo pavviešinta, jog Aurimui Drižiui buvo keliama byla pagal LR BK 228 str. „piktnaudžiavimas“. Prokurorė net nežinojo, jog šitas straipsnis taikomas tik specialiems subejektams – rado žodį, kuris tinka bylai pradėti, ir pradėjo. Taip neturėtų būti. Tačiau, deja, taip yra. 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top