skip to Main Content

Amen  gaujai : užgrobto “Snoro” savininkai tarptautiniame arbitraže iš Lietuvos reikalauja 1,1 mlrd. eurų

 

Dar 2013 m. pabaigoje Dalios Grybauskaitės nurodymu buvo užgrobtas ir paskelbtas bankrotu puikiai veikiantis “Snoro” bankas. Jo turtas – daugiau nei 8 mlrd. Litų – buvo išgrobstytas Dalios Grybayskaitės vadovaujamos gaujos, o banko administratorius Cooperis, padaręs ne vieną nusikaltimą, išvengė atsakomybės, nes “prokuratūra nustatė, kad jis nežinojo Lietuvos įstatymų”. Vienas pavyzdys – “Snorui” priklausęs dangoraižis “Verslo uostas” Vilniaus centre bankroto administratoriaus buvo parduotas už keliasdešimt tūkstančių litų, o pirkėjai kitą savaitę savo pirkinį pardavė jau už 120 mln. Litų. Žodžiu, banko turto vagystės buvo tokios, kad šios gaujos nariai manė, kad apsirūpino visam gyvenimui. Visa vadinamoji Lietuvos “teisėsauga” dalyvavo šioje bakchanalijoje.

“Snoro” akcininkai pabėgo į Angliją, kur bandė gauti politinį prieglobstį. Anglai atsisakė nagrinėti banko užgrobimo mechanizmą, ir prieglobsčio prašymą atmetė. Tada abu savininkai pabėgo į Rusiją, kur iki šiol gyvena.

Tačiau jie nesėdėjo rankų sudėję. Bandė prisiteisti žalą Rusijos teisme, tačiau šis atsisakė nagrinėti ieškinį. Tik šiandien paaiškėjo, kad banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas pasiekė, kad „Snoro“ byla būtų nagrinėjama Tarptautiniame arbitraže (ICC) Paryžiuje.

 Šiandien redakcija gavo buvusio „Snoro“ vadovo Raimondo Barnausko laišką. Jame rašoma : 

Sveiki, Aurimai Drižiau,

 

Noriu pasidalinti informacija, jog Snoro  banko pagrindinių akcininkų vardu  Fondas „Фонд защиты прав инвесторов в зарубежных государствах“  pritraukė žinomą JAV advokatų kompaniją Alton & Bird LLP padavė  Lietuvą į  TarptautinĮ arbitražą ICC (International Chamber of Commerce) dėl neteisėtos AB banko Snoras nacionalizacijos ryšium su AB banko Snoras akcijų nusavinimu, pažeidžiant 2004 m. gegužės 24 d. sutartį, pasirašytą tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos vyriausybių dėl abipusės investicijų apsaugos.

 

Mūsų advokatams DHL kurjerių kompanija pranešė, jog jau praeitos savaitės ketvirtadienį (gegužės 2 diena)  Lietuvos adresatai: Prezidentė , Ministras pirmininkas, Finansų , Užsienio reikalų, Teisingumo ministrai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas gavo šį oficialų pranešimą, tačiau iki šiol šią jiems nenaudingą informaciją slepia.

Matomai, tai susiję su gegužės 12 d. vykstančiais prezidento rinkimais, bijomasi, kad tai (ši neigiama šalies valdžiai informacija) gali sutrukdyti D.Grybauskaitės ir konservatorių  kandidatams rinkimuose, jie gali dėl to prarasti rinkėjų balsų.

 

Pagal tarptautines teisines procedūras, prieš paduodant patį ieškinį, tiek Tarptautiniam arbitražui ICC, tiek ir atsakovui – Lietuvai privalomai turi būti pasiųstas Perspėjimas – Notice of Arbitration, kas ir yra padaryta.

Taigi, Lietuva, kaip ir teismas, jau gavo šį perspėjimą, – tai faktas.

 

Dabar Lietuvos valdžia per 30 dienų turi 2 kelius: 1) Pasirinkti arbitrus (nes mūsų teisininkaiI jau tą padarė), ir dalyvauti tarptautiniame teisiniame procese; 2) Arba pabandyti padaryti su mumis Taikos sutartį (susitarimą), geranoriškai atlyginti žalą  bei pateikti jį (tą susitarimą) patvirtinti  teismui, jei nori išvengti tarptautinio bylinėjimosi.

 

Kodėl ieškinys parengtas  konkretaus Fondo? Todėl, kad šis Fondas,  turi tam reikiamą finansavimą, surado tarptautinius teisininkus, o ypač didelę praktinę patirtį tame klausime  turinčią JAV advokatų kompaniją , kuri taip pat savo ruožtu gali užtikrinti ieškinio finansavimą Tarptautiniame arbitraže ICC Paryžiuje. Visa tai rengiama  ne Snoro banko pagrindinių akcininkų vardu dar ir todėl, kad mes neturime tokių didelių pinigų.

O be to, mūsų Snoro pagrindinių akcininkų visas turtas (tame tarpe ir mūsų šeimos narių turtas!) yra Lietuvos prokurorų neteisėtai areštuotas jau 8 metai!

 

Primenu, kad 2016 m. rugpjūčio mėn.  pagrindinis AB banko Snoras akcininkas V.Antonovas Maskvos arbitražui buvo pateikęs ieškinį savo vardu,  tačiau Lietuva tada prisidengė imunitetu (apie tai rašė ir Lietuvos žiniasklaida).

Kodėl dabar Paryžius? Todėl. Kad Lietuva Maskvos arbitraže prisidengusi imunitetu reikalavo, jog teisiamasi būtų Tarptautiniame arbitraže Paryžiuje. Taigi, pagaliau gavo, ko siekė…

 

Šio Tarptautinio arbitražo ICC sprendimai yra privalomi Lietuvai. Visos Europos šalys (ir ne tik) teisiasi šiame arbitraže. Lietuva pasirinko Paryžių Prancūziją. Galima buvo pasirinkti vieną vietą iš 4 numatytų dvišalėje sutartyje tarp RF ir Lietuvos Respublikos vyriausybių dėl abipusių investicijų apsaugos.

 

Tai va, manau, kad niekas nebetikėjo Lietuvoje, kad tą mes  pasieksime. Tačiau juk turime įrodyti, kad viskas su AB banku Snoras buvo ne taip, kaip Lietuvos valdžia jau eilę metų teigia, turime įrodyti, kad teisybė yra ne tokia. Būtina apginti savo vardą ir savo šeimos narių gerą vardą.

 

O dabar, kadangi Lietuvos valdžia slepia šią mano minėtą gautą oficialią informaciją, tai prašau paskambinti 2-3  tiems   adresatams Ir paklausti, pavyzdžiui, Prezidentūros ar Vyriausybės kanceliarijoje arba, pvz., Teisingumo ministrui arba, dar geriau,  Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui ir tiesiai šviesiai paklausti, ar gavo pranešimą (Perspėjimą – Notice of Arbitration)  dėl inicijuojamo Tarptautinio arbitražo prieš Lietuvą? Juk jų  kanceliarijoje turi būti užregistruotas gavimas. Ir, manau, paklausti, – kodėl tos oficialios informacijos nepagarsina visuomenei? Kodėl slepia? Ko bijomasi? Dėl rinkimų?! Ar jau D.Grybauskaitės gauja bijosi atsakomybės už padarytus sunkius nusikaltimus?!

 

Ir jei tokią info su jų atsakymais po to pagarsintumėt savo  portale, o vėliau iki gegužės 12 d. . aišku, parašytumėt apie tai ir savo laikraštyje „Laisvas laikratis“ būtume be galo dėkingi.

O kitą savaitę šią iinformaciją viešinsime jau užsienio spaudoje.

 

Atsiųsiu iš karto tik Jums atskirais el. pašto laiškais šią išskirtinę informaciją patvirtinančius dokumentus.

 

Pagarbiai,

Raimondas Baranauskas

 

Kandidatė Ingrida Šimonytė: „Snoro“ neužgrobiau ir neapiplėšiau“ – faktai įrodo priešingus dalykus

 Ingrida Šimonytė paskelbė apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose – „Tėvynės sąjungos“ lyderiai nerado kito kandidato, kuris būtų pasirengęs pridengti kubilius, Landsbergius ir grybauskaites savo kūnu. Kita vertus, Ingrida Šimonytė buvo minėtos gaujos gal ir sąmomingai įtraukta į „Snoro“ užgrobimo istoriją, todėl kelio atgal jai nebėra – nepaisant visos kandidatės ironijos ir sąmojo, teks atsakyti į nepatogius klausimus.

Todėl „valstiečiams“ ir Seimo komisijai, kuri nagrinės „Snoro“ užgrobimo istoriją, Ingrida Šimonytė bus lengvas grobis, nes „Snoro“ bankas buvo užgrobtas labai primityviai ir smurtu, nepaisant to, kad banko užgrobimo operacijai buvo rengtasi jau seniai.

Banko Snoras sunaikinimo operaciją D.Grybauskaitės statytinis, buvęs jos rinkimų štabo vadas V.Vasiliauskas pradėjo ruošti po to , kai prezidentė dar 2011-06-23 užsakė pažymą iš VSD apie Snoro banką, kad turėtų pretekstą imtis neteisėtų veiksmų prieš banką Snoras. Prisiminkime, jog banką užgrobė ir tyčia subankrotino 2011-11-16d. – tai yra dar po 5-rių mėnesių ! Beje, VSD pažyma apie Snorą nebuvo pateikta kitiems aukščiausiems šalies vadovams, o pats neteisėtų veiksmų planas prieš Snorą buvo vykdomas su užsienio konsultantų – Švedijos centrinio banko rekomenduotos įmonės – „OLIVER WYMAN“ specialistų pagalba. Be to, reikia pažymėti, jog VSD, prezidentūros prašymu parengusi pažymą apie Snorą, tuo metu jau nebegalėjo vykdyti ikiteisminio tyrimo funkcijos, nes ši funkcija šiai organizacijai jau buvo atimta įstatymu, o tada vien tokios pažymos paruošimas yra aiškiai yra politizuotas veiksmas./žiūr. Seimo laikinosios tyrimo Komisijos išvados-11kl. IId. 25p./

Dar Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad tiek I.Šimonytė, tiek Mykolas Majauskas aktyviai dalyvavo Snoro užgrobimo plano ruošime. Tą patvirtino ir liudininkas LB Apsaugos skyriaus viršininkas Vyt.Korsakas, kad keletą mėnesių iki banko Snoras užgrobimo 2011-11-16d., Lietuvos banke ne kartą vyko pasitarimai, kuriuose be V.Vasiliausko, D.Petrausko, M.Leikos ir kitų LB “veikėjų”, planavusių bei organizavusių “operaciją” prieš Snorą, dalyvaudavo ir buvusi Finansų ministrė I.Šimonytė, premjero patarėjas M.Majauskas, atvykdavo ir “Zolfo Cooper” atstovai su S.Frikliu priešakyje. Ko norėt?…

 

Ingrida Šimonytė: „Snoro“ neužgrobiau ir neapiplėšiau

 

Buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė dar 2016 m. rugsėjį  sutiko raštu pakomentuoti situaciją dėl „Snoro„.

 

I.Šimonytė dalyvavo tame pasitarime (kartu su premjeru A.Kubiliumi ir Lietuvos banko pirmininku V.Vasiliausku) pas D.Grybauskaitę, kuriame buvo nuspręsta „nacionalizuoti „Snorą“.

 

LL : Sveiki, čia iš laisvo laikraščio. norėčiau jūsų komentaro dėl Snoro banko. kaip jums paskambinti, ar parašytumėte komentarą?

I.Šimonytė : Tai užduokit klausimą, dėl kurio norit komentaro, ir pasistengsiu atsakyt. El. paštu, žinoma, nes tuomet nebus nesusipratimo, kas ko klausė ir kas ką atsakė, nepaisant to, ką jūs nutarsit rašyti.

Ll : Kodėl užgrobėt ir apiplėšėt Snorą?

I.Š. : Net jeigu gale yra klaustukas, tai yra ne klausimas, o Jūsų teiginys, kurį darote remdamasis kažkokiais savo ar svetimais įsitikinimais. Nedariau nei vieno, nei kito.

Ll : Vis dar laukiu komentaro – jeigu dabar paaiškėjo, kad vienintelė priežastis, kodėl buvo uždarytas Snoras – tai suklastota Lietuvos banko „darbinė pažyma“, kad banke sumažėjo turto, tai jums kaip ministrei turėtų būti žinomos banko inspektavimo taisyklės – sankcijų LB galėjo imtis tik kai tam pritarė LB valdyba, ir Snoras turėjo būti supažindintas su pažyma. O čia LB veikė kaip banditai – šturmu užėmė banką, smūgiu į galvą apsvaigino apsaugos viršininką, ir išjungė banką iš rozetės? Nejaugi galvojate, kad už tai nereikės atsakyti?

Jus dalyvavote tame legendiniame susitikime pas Grybauskaitė. ką dabar galvojat apie Snorą. ypač po to kai paaiškėjo, ką administratorius su juo išdarinėjo?

I.Š. : Jūsų tezių ir insinuacijų komentuoti negaliu, nežinau, kas ir kaip jums “dabar paaiškėjo” ir iš ko, bet žinau, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas veikė laikydamiesi įstatymų, kurie tikrai man yra gerai žinomi. 

Už savo visus sprendimus, darbus ir žodžius atsakysiu, kai ir kiek tik reikės atsakyti ir galvoti čia nėra ko. 

 

  

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

 

DĖL AKCINĖS BENDROVĖS BANKO SNORAS AKCIJŲ PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS

 

2011 m. lapkričio 16 d. Nr. 1329

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3985) 2, 3 ir 8 straipsniais, remdamasi Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. pateikta išvada, kad yra reali grėsmė, jog akcinė bendrovė bankas SNORAS artimiausiu metu turės likvidumo problemų, taip pat reali grėsmė, kad bankas yra nemokus, ir atsižvelgdama į Lietuvos banko pasiūlymą spręsti klausimą dėl akcinės bendrovės banko SNORAS akcijų paėmimo visuomenės poreikiams ir į tai, kad Lietuvos bankas paskelbė akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskyrė banko laikinąjį administratorių, tačiau ši jau pritaikyta poveikio priemonė ir kitos Lietuvos banko ar kitų valstybės institucijų pagal teisės aktus galimos taikyti priemonės, atsižvelgiant į akcinės bendrovės banko SNORAS finansinę padėtį, banko akcininkų ir vadovų pasirengimą ir galimybes užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį banko valdymą ir imtis operatyvių ir tinkamų banko veiklos stabilumą ir patikimumą užtikrinančių veiksmų, nėra pakankamos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti, o tam, kad valstybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytais principais, galėtų imtis veiksmingų gana reikšmingą bankų sistemos rinkos dalį užimančio banko indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus bei visos bankų sistemos stabilumą ir patikimumą apsaugančių priemonių, būtina akcinės bendrovės banko SNORAS akcijas paimti visuomenės poreikiams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Paimti akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas – 112025973, buveinės adresas: A. Vivulskio g. 7, LT-03221, Vilnius) akcijas visuomenės poreikiams.
  2. Įgalioti Finansų ministeriją patikėjimo teise valdyti, naudoti visuomenės poreikiams šiuo nutarimu paimtas banko akcijas ir jomis disponuoti.
  3. Nustatyti, kad su akcinės bendrovės banko SNORAS akcininkais už visuomenės poreikiams paimtas akcijas atsiskaitoma (teisingas atlyginimas jiems sumokamas) Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka nustačius akcinės bendrovės banko SNORAS akcijų kainą ir kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262; 2011, Nr.129-6108) 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanomis sumokant ją į banko akcininkų nurodytas kredito įstaigose atidarytas (turimas) sąskaitas arba, jei apie tokias sąskaitas nepranešta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

 

_________________

 

Kaip žinia, „Snorui“ iš pradžių buvo paskelbtas moratoriumas, o po kelių dienų bankas nacionalizuotas Vyriausybės nutarimu.

 

 

V.Antonovas savo ieškinyje įrodinėja, kad Lietuva pažeidė visus, kiek įmanoma, įstatymus, reglamentuojančius bankų veiklą. T.y. banką prieš pat jo darbo dienos pabaigą smurtu užgrobė grupė ginkluotų žmonių, sumušusi „Snoro“ apsaugos viršininką, ir išjungusi banką „iš SWIFT sistemos“

A.Kubiliaus vyriausybė priėmė nutarimą nacionalizuoti „Snorą“ 2011 m. lapkričio 16 d., nors tai dienai Vyriausybė pagal tuo metu galiiojusį Finansinio tvarumo įstatymą neturėjo teisės taikyti kraštutines priemones ir nacionalizuoti banką. Šio įstatymo nauja redakcija buvo pakeista ir įsigaliojo tik po dviejų dienų – 2011 m. lapkričio 18 d. Vien todėl minėtas A.Kubiliaus vyriausybės nutarimas yra neteisėtas – tai dienai, kai jis buvo priimtas. Vyriausybė neturėjo teisės nacionalizuoti banko „visuomenės poreikiams“, prieš tai neišnaudojus visų įstatyme numatytų kitų priemonių“.

 

 

Finansinio tvarumo įstatymas (priimtas 1999 m.)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BANKO AKCIJŲ PAĖMIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

 

8 straipsnis. Banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams

  1. Vyriausybė turi teisę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams tik išimtiniais atvejais, jei banko akcijų paėmimas valstybės nuosavybėn yra būtinas tam, kad valstybė galėtų laiku imtis veiksmų, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti, ir jei kitos galimos priemonės nėra tinkamos arba jau pritaikytų priemonių nepakanka šiam tikslui pasiekti. Banko akcijos visuomenės poreikiams paimamos Vyriausybės nutarimu teisingai atlyginant šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka.

 

  1. Nuosavybės teisė į paimamas akcijas pereina valstybei įsigaliojus Vyriausybės nutarimui paimti banko akcijas visuomenės poreikiams. Vyriausybės nutarimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams įsigalioja pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Vyriausybės sprendimų, kuriuos reikia priimti nedelsiant, įsigaliojimą. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai, gavę įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą paimti banko akcijas visuomenės poreikiams, privalo nedelsdami padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą valstybei.

 

  1. Paimtas akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas Vyriausybės įgaliotas juridinis asmuo.

 

  1. Vyriausybės nutarime paimti banko akcijas visuomenės poreikiams, be kita ko, nurodomi akcijų paėmimo visuomenės poreikiams motyvai ir atsiskaitymo su banko akcininkais tvarka.

 

  1. Vyriausybės nutarimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams pateikiamas bankui, kuris privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam savo buvusiam akcininkui registruotu laišku išsiųsti pranešimą. Pranešime nurodoma informacija apie priimtą Vyriausybės nutarimą ir tai, kad per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos buvę akcininkai turi bankui raštu pranešti kredito įstaigoje atidarytų (turimų) sąskaitų, į kurias turėtų būti pervesti pinigai už paimtas banko akcijas, duomenis.

 

  1. Banko akcijų kainą tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės siūlymus. Banko akcijų kainos nustatymo išlaidos apmokamos valstybės lėšomis. Nustatant banko akcijų kainą, negali būti atsižvelgiama į bankui pagal šį įstatymą jau taikomas ar galimas taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemones. Bankas privalo banko akcijų kainą nustatantiems asmenims pateikti duomenis, reikalingus banko akcijų kainai nustatyti. Nustačius banko akcijų kainą, apie tai raštu pranešama buvusiems banko akcininkams pagal šio straipsnio 5 dalį.

 

  1. Buvusiems banko akcininkams sumokant nustatytą akcijų kainą už paimamas akcijas, jiems taip pat sumokamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos nuo jiems priklausančios sumokėti akcijų kainos už paimamas akcijas už laikotarpį nuo nutarimo paimti akcijas įsigaliojimo dienos iki atsiskaitymo su buvusiais akcininkais dienos. Su buvusiais banko akcininkais, kurie nepraneša apie kredito įstaigose atidarytas (turimas) sąskaitas, atsiskaitoma Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Ingrida Šimonytė : ‘Viskas teisėta“

Nežinau, kokie “dokumentai” jums su aAntonovu ką ir kurioje vietoje “rodo“, bet nieko nėra paprasčiau, kaip patikrinti įstatymų redakcijas. Pridedu originalią Finansinio tvarumo įstatymo redakciją, priimtą 2009 liepą ir ten skirsnis apie akcijų paėmimą visuomenės poreikiams yra nuo pat pradžių ir būtent jis buvo pritaikytas (žiūrėti 8 straipsnį). 2011 11 18 įsigaliojo įstatymo keitimai, susiję su banko padalinimo į “gėrą” ir “blogą” banką procedūra, kuri šiuo atveju vistiek nebuvo pritaikyta, nieko bendra su paėmimu visuomenės poreikiams minėti keitimai neturėjo, nes tai reglamentuojantis straipsnis net kaip nors redakciškai nebuvo keistas. Jeigu netikite iš TAR ištrauktu dokumentu, pasitikrinkite Valstybės žiniose, kurios tuo metu dar buvo leidžiamos.

Apie Lietuvos banko bendravimą su akcininkais ir daugkartines pastangas spręsti banko problemas Jums gali daug papasakoti pats Lietuvos bankas. Kadangi tuo metu jame nedirbau, tai informacijos šiais klausimais, jeigu ji jums reikalinga, siūlau kreiptis į banką įprasta Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne per mano asmeninę pašto dėžutę.

Ingrida Šimonytė

 

V.Antonovas „Įstatymas pažeistas“

‘Pagal Finansinio tvarumo įstatymo 2 straipsnį atsakovas – Lietuvos Respublika galėjo imtis trijų būdų užtikrinti finansiniam tvarumui: suteikti valstybės garantiją, išpirkti banko nuosavybę, valstybei dalyvauti banko kapitale, – rašo V.Antonovas, – Lietuvos Respublikos Finansinio tvarumo įstatymas numato tvarką ir priemones, kaip užtikrinti banko finansinį stabilumą, tačiau įstatymas lapkričio 16 d. nenumatė, kad galima paimti banką visuomenės poreikiams. Taip, Finansinio tvarumo įstatyme kalbama apie banko akcijų paėmimą visuomenės poreikiams, tačiau įstatyme sakoma, kad tai gali būti daroma tik panaudojus kitas priemones (rusiškai tai skamba taip : Статья 8 Закона носит название «Изъятие акций банка для нужд общества», однако непосредственное применение положений статьи 8 без со-ответствующего правового основания, содержащегося в самом законе на 16 ноября 2011 года возможно было только в рамках имевшегося закрытого перечня (государственная гарантия, выкуп имущества банка, участие государства в капитале банка). Изъятие акций банка в этот перечень не входило).

„Ši interpretacija yra absoliučiai laužta iš piršto, – teigia I.Šimonytė, – niekur įstatyme nėra nurodyta, kad visos priemonės turi būti pritaikomos pagal išvardytą seką, juoba, kad tai būtų absurdiška – priemonės turi būti taikomos tokios, kokia yra konkretaus banko problema ir jų taikymo principai įstatyme irgi yra aprašyti. Jeigu bankui trūksta kapitalo, nėra jokios prasmės tam  bankui pirmiau pasiūlyti valstybės garantiją, kuri yra tik likvidumo problemoms spręsti skirta priemonė ir niekaip neatkuria kapitalo padėties“. 

 

Facebook komentarai
Back To Top