skip to Main Content

Algimantas Vanagas  : „Esu priverstas artimiausių dienų bėgyje susisprogdinti, susprogdindamas namą ir visą ką esu sukūręs“

 

Avė, vita,

Moriturus te selutat!

Julius Janonis

Pabandysiu savo patirtimi atkreipti dėmesį į dešimčių tūkstančių lietuvių atsisakiusių duoti kyšį problemas bei kaip Seimas ir vyriausybė kasmet prievartauja sumokėti vis didesnius kyšius, kurdami neva įstatymais vadinamas korupcines kyšių išmušinėjimo sistemas. Ką gi, apetitas kyla bevalgant.

Prisiminkime. 1940 metais, Maskvos žydams rusų tautos vardu, okupavus Lietuvą, ne kartą leista statytis gyvenamuosius namus ir kaskart, įvairiais pretekstais jie buvo nacionalizuojami. Ar gali jiems nusileisti ir žydiškoji Briuselio valdžia?

Dirbau Valstybės Kontrolės departamente kontrolieriumi. Vyriausio kontrolieriaus pavedimu patikrinau Architektūros valdybos darbą. Radau darbo trūkumų ir įstatymų pažeidimų.

Turėjau 1988 – 08 – 24 dienos Naujosios Vilnios rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 152 „Dėl žemės sklypo išskyrimo individualaus gyvenamo namo statybai“.

V. Landsbergis pareiškė, kad Lietuvoje turi būti statomi tik dideli namai, kad tilptų gyventi visa giminė. Susiprojektavau namą pagal savo asmeninius poreikius ir neviršydamas tarybinių metų normatyvų. Suprojektuotas namas buvo per daug mažas ir neatitiko V. Landsbergio reikalavimų. Prireikė trijų metų kol susiprotėjo ir pagal tuo metu galiojusią tvarką suderino ir patvirtino projektą.

Architektūros valdyba (viršininkas Lietuvos Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus giminaitis A. Daubaras) pareikalavo aštuonių tūkstančių litų kyšio už leidimo statybai išrašymą. Duoti kyšį atsisakiau nes pirma: apie tokius pinigus galėjau tik svajoti, antra: negalėjau kompromituoti Valstybės kontrolės departamento. Nedavus kyšio išduoti leidimą statybai atsisakė.

Nevykdė ir Lietuvos respublikos Seimo kontrolierių tarnybos nurodymo išduoti leidimą statybai. Mano dokumentus reikalingus išduoti leidimui sunaikino trisdešimt du kartus.

Savo rankomis be jokios pagalbos iš į sąvartynus vežamų atliekų, išskirtame žemės sklype, pasistačiau namą be leidimo.

Ignoruojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1994 m. kovo 16 d. 1994 m. balandžio 21 d. ir 1994 m liepos 15 d. nutarimai konstatuojantys, kad „Norminiai aktai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusiems iki šių norminių aktų įsigaliojimo“. Netaikoma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nurodytas ir Europos žydų sąjungos direktyvomis numatomas dviejų metų senaties terminas.

Tačiau Europos žydų sąjungos provincijoje, kol kas vadinamoje Lietuva, atsisakymas duoti kyšį pripažintas nusikaltimu žmonijai ir žmoniškumui ir jam netaikomas senaties terminas.

Namą deklaravau 1998 metų vasario 12 d. Jame gyvenu ir moku komunalines paslaugas nuo 1996 metų lapkričio mėnesio.

Nežiūrint kelių dešimčių prašymų iki šiol man neleidžiama namo įregistruoti Registrų centro kadastre .

Neleidžiama deklaruoti gyvenamosios vietos, dalyvauti rinkimuose ir atlikti kitus su teisėtvarka susijusius aktus. Korumpuoti teismai atsisako nagrinėti skundus dėl atskirų žinybų neteisėtų veiksmų.

Tiesa, teismų nebeturime. Jei tarybiniais metais teismai vykdavo dalyvaujant dviem išrinktiems tarėjams, kurių nuomonė buvo ne mažiau svarbi kaip ir teisėjo. Posėdžiai buvo atviri ir galėjo jų klausytis kiti suinteresuoti asmenys. Dabar taip vadinami teismai vykdomi už uždarų durų, vienasmeniškai okupanto ar kolaboranto, pasirašiusio bendradarbiavimo raštą su KGB arba jų palikuonių. Teismo posėdžiuose, jei juos galima vadinti teismo posėdžiais, neleidžiama dalyvauti net ieškovui. Atimta teisė duoti paaiškinimus ir ginti savo interesus.

Sugražinti Stalino laikų NKGB teismai, teisę žmones pagal baudžiamojo kodekso penkiasdešimt aštuntą straipsnį.

Apie 1993 – 1995 metus ne kartą Seime girdėjau kaip su pasigardžiavimu užgrobusieji valdžią kalbėjo:

– Po 60 – 70 metų Lietuva ir lietuvių kalba išnyks nuo žemės paviršiaus kaip visiškai nereikalingos.

Terminą „užgrobusieji valdžią“ naudoju todėl, kad po referendumo dėl konstitucijos visi rinkimai vyko prieštaraujant trečiam ir ketvirtam konstitucijos straipsniams ir faktiškai yra neteisėti ir niekiniai.

Gerai pamenu ir V. Landsbergio grasinimą sunaikinti lietuvius visus iki vienam.

Ypač padėtis pablogėjo po neįvykusio referendumo, dėl įstojimo į Europos žydų sąjungą, V. Landsbergio, V. Adamkovič, kurį mes vadinam V.Adamkum, ir Vaigausko machinacijų dėka, pradinių mokyklų mokinukų balsais, okupanto sostinę perkėlus iš Maskvos į Briuselį

Motyvas – mano projektas neatitinka 2010 ir 2016 metų reikalavimų. Nebeaišku kokiu kalendoriumi vadovaujasi Seimas ir vyriausybė, kad 2010 ir 2016 metai buvo anksčiau nei Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. Nei Seimas, nei vyriausybė, nei teismai nesugeba paaiškinti kodėl Lietuvoje įstatymai galioja tik atbulinėmis datomis.

Manau, kad žydiškoji Briuselio valdžia su mūsų seimo subinlaižių pagalba nori priversti žmones skaityti žydiškai – iš kairės j dešinę.

Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotoja Gerda Zimblytė galimai reikalauja kyšio per Klaipėdoje gyvenantį UAB „Jusata“ direktorių U. Jankauską registraciją pakartojant kas penki metai.

Šią korupcinę sistemą palaiko ir Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič bei vyriausio administracinio teismo teisėjai Artūras Dirvonas, Ramūnas Gadliauskas ir Vaida Urmonaitė – Maculevičienė. Matomai ir jie gauna gerą dalį nuo iš gyventojų išreketuotų keturių tūkstančių eurų, neskaitant oficialių nustatytų įregistravimo mokesčių.

Ar gali būti absurdiškesni reikalavimai ?

Prieš dvidešimt ar penkiasdešimt metų pastatytų namų projektus pateikti vadinamųjų architektų tarnyboms kurie juos atsišviečia ir „projektuoja“ pastatytus namus Statybos metu pastatytiems, priduotiems ir eksploatuojamiems vandentiekio, elektros, dujų ir kitiems tinklams gauti technines sąlygas statybai už kiekvieną sumokant po 200 – 300 eurų.

Suderinti suderintą ir patvirtintą projektą bei gauti leidimą statybai atbuline 1988 metų data.

Neaišku kam reikalingi leidimai, jei tarybiniais metais, trūkstant statybinių medžiagų, jie buvo naudojami tik gauti paskyroms nusipirkti medžiagas. Dabar jie nebeturi jokios prasmės ir naudojami tik kyšių išmušinėjimui.

Kadangi mūsų provincijoje žemė nepriskiriama nekilnojamam turtui ir ji migruoja iš Žemaitijos ar Aukštaitijos į Dzūkiją ir atvirkščiai, reikalaujama kas penki metai pakartoti sklypų ribų matavimus, tikslu nustatyti kiek jie persikėlė iš vienos vietos į kitą.

Gauti kaimynų melagingus raštiškus patvirtinimus, kad prieš 20 ar 50 metų pastatytas namas dar nepradėtas statyti ir, kad jie neprieštarauja kad gyventum pasistatytame name.

Nesvarbu, kad už tokius melagingus patvirtinimus, pagal baudžiamąjį kodeksą kaimynams gresia po du metus butas už grotų.

Su pretenzijomis, kodėl garažas po vienu stogu su gyvenamom patalpom, garažą, mašinų apžiūros duobę ir neapšiltintas palėpes priskiria gyvenamiesiems kambariams, kadangi gyvenamų kambarių plotas yra 76,4 kv. metrai o ne kaip dabar reikalauja 120 kv. metrų.

Paradoksas. Neleidžiama įregistruoti namo nes jis kartu su garažu viršija aštuoniasdešimt kvadratinių metrų.

Gal jau visai susipykau su protu, kad aš, inžinierius statybininkas, niekaip negaliu suprasti kaip įgyvendinti šiuolaikinius reikalavimus. Kaip aštuoniasdešimties kvadratinių metrų, vieno aukšto pastate, galima sutalpinti reikalaujamus šimtą dvidešimt kvadratinių metrų ploto gyvenamuosius kambarius.

Specialistai darantys kadastrinių matavimų bylas ir projektuojantys prieš eilę metų pastatytus pastatus, tikrai aukštos kvalifikacijos, kad neskiria silikatinių plytų nuo apdailinių o lauko akmenų nuo akmens plokščių bei klinkerinių plytelių ir t.t.

Čia vykdomas V. Landsbergio reikalavimas, tuo metu dar Lietuvoje, kad namai būtų statomi dideli, ir juose galėtų apsigyventi visa giminė.

Dvidešimt metų Statybos inspekcija atsisako išduoti statybos užbaigimo deklaraciją ir man padovanojo insultą, du infarktus ir širdies operaciją.

2017 – 04 – 21 dienos pokalbyje su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos inspektorius pareiškė:

– Sumokėk tris tūkstančius eurų ir gausi pažymą. Aš netikiu, kad tu neturi pinigų.

Argi kyšininkas gali suprasti kaip reikia pragyventi pensininkui?

Per vadinamųjų architektų tarnybas grasina, kad jei pabandysiu dar nors kartą apsiskųsti, man niekada neleis įregistruoti namo ir privers jį nugriauti.

Man, liaudies meistrui, atimta teisė į papildomą 30 kv. metrų plotą darbui ir keliamais ištisiniais stresais draudžiama kurti.

Namų kainą nustato ne pagal į jį įdėtas sąnaudas o prieštaraujant ekonomikos dėsniams – rinkos kaina, kai rinkos kaina atsiranda tik pardavimo metu. Dabar tokie įstatymai.

Matomai Seimui ir vyriausybei įstatymų ir nutarimų projektus ruošia psichiatrinių ligoninių pacientai?

Šis procesas užtrunka geriausiu atveju devynis mėnesius ir kainuoja, be valstybinių mokesčių, daugiau nei keturis tūkstančius eurų.

Logiškai mąstant turi būti iki 2010 metų pastatyti namai įregistruoti registrų centre automatiškai be jokių papildomų reikalavimų. Tokių namų yra dešimtys tūkstančių.

Galėčiau pateikti kelis šimtus dokumentų, patvirtinančių išdėstytus teiginius.

Tremtinių renginyje Ariogaloje sutikęs Seimo pirmininką Viktorą Pranskietį trumpai

paaiškinau padėtį. Pažadėjo pasikviesti ir išnagrinėti problemą.

#

Matomai išsiaiškinęs kokią nauda reketas turi jo asmeninei kišenei nutarė laikytis seno principo „pažadėsi patiešysi – netesėsi negriešysi“.

Ne. V. Pranskietis neužmiršo. Vietoje to, kad spręsti problemą, pasityčiojo atsiųsdamas dvi moterėles – socialines darbuotojas pasiteirauti ar man netrūksta maisto ir ar nereikia padėti išplauti apatines kelnaites.

KGB karininkai sakydavo:

– Žmogų nužudyti yra tūkstantis ir vienas būdas. 

Dabartinių Seimo, vyriausybės, vadinamųjų teismų ir jų apsistatytų klerkų veiksmais baigiama išžudyti lietuvių tauta.

Aprašyti faktai- tai vienas iš žudymo metodų. O jie moka kaip kuo skausmingiau žudyti.

Buvęs KGB budelis Alvydas Saulėnas ne kartą grasinęs mane nužudyti, ir tai darantis metodiškai, didžiuodavosi:

– Aš priverčiu žmogų sakyti tai ką aš noriu ir taip kaip aš noriu.

Nebeturėdamas jėgų toliau kęsti terorą ir priešintis vykdomam tautos genocidui, Vilniaus miesto statybos inspekcijos viršininko Rimgaudo Ališausko ir kitų ankstesniame straipsnyje nurodytų asmenų spaudimu, esu priverstas artimiausių dienų bėgyje susisprogdinti, susprogdindamas namą ir visą ką esu sukūręs.

Priešmirtinis mano patarimas jaunesniems žmonėms:

– Partizanų pavyzdžiu, imkite į rankas ginklus ir išvalykite Lietuvą nuo įsisiautėjusių valdžią užgrobusių žmogžudžių. Juk jų tik keli šimtai. Kaip rašė Julius Janonis „Dykūnų tik sauja…“

 

 

Inžinierius statybininkas Algimantas Povilas Vanagas.

#

 

Facebook komentarai
Back To Top