skip to Main Content

 

Prokurorai ir teismai remiasi nusikalstamu Vyriausybės nutarimu

 

Ar taip gali būti? Man ir pačiai sunku tuo patikėti. Tikiuosi, kad kantrus skaitytojas, perskaitęs straipsnį iki galo, jeigu aš klystu, komentaruose apie tai nurodys.

 

Štai iki šiol galiojančio Vyriausybės nutarimo 2.6 straipsnio tekstas:

 

Asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą įmokėtas įmokas.

 

Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta,  įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas.

 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=73odxp4g0&actualEditionId=eeWpPOtRdZ&documentId=TAIS.75817&category=TAD  (šis nutarimas priimtas dar premjero G.Vagboriaus laikais)

 

Nutarimu reguliuojama padėtis, kai žmogus už perkamą žemės sklypą sumokėjo teisės aktų nustatyta tvarka pinigus, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Betgi kaip gali šitaip atsitikti? Jeigu jau žmogus sumokėjo už perkamą žemę pinigus, kodėl su juo nesudaroma sutartis? Tai nenormali padėtis, akivaizdžiai parodanti, kad valstybės valdžios pareigūnai, pardavinėję valstybei priklausančią žemę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neveikė taip, kaip numatė įstatymas.  Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

 

Visada laikoma, kad kai pirkėjas sumoka pinigus, nupirktas turtas tampa jo nuosavybe. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteisino kitokią padėtį: pinigai už žemę sumokėti, bet žemė vistiek yra valstybės nuosavybė. Bet juk tai sukčiavimas!

 

Matyt, kad tokių sukčiavimo atvejų buvo ne vienas ir ne du, jeigu Vyriausybei reikėjo dėl to priimti net specialų nutarimą. Vyriausybė sugalvojo, kad geriausias kelias, kaip suktis iš susidariusios padėties, yra priimti nutarimą, įteisinantį valstybės valdžios pareigūnų įvykdytus nusikalstamus veiksmus.

 

Nutarime įteisinta asmens teisė jo sumokėtus valstybei už žemės pirkimą pinigus perleisti kitam asmeniui. Tai reiškia, kad asmuo gali disponuoti pinigais, kurių jis neturi, kuriuos jis yra sumokėjęs valstybei. Valstybei sumokėtų pinigų savininkė yra valstybė, todėl privatūs asmenys negali disponuoti valstybės turtu. Kai privatūs asmenys pasisavina valstybei priklausantį turtą, jie įvykdo nusikaltimą – turto grobimą.

 

Nutarimas suteikia notarams teisę tvirtinti asmenų sutikimą jų sumokėtus valstybei už perkamą žemę pinigus perleisti kitiems asmenims. Tai reiškia, kad notarams suteikiama teisė pažeisti valstybės nuosavybės teisę – notarams leidžiama tvirtinti sandorius, kuriais asmenys neteisėtai disponuoja valstybės turtu.

 

Nutarimas suteikia teisę valstybės turtą (valstybei sumokėtus pinigus) paveldėti. Tai reiškia, kad notarams suteikiama teisė išduoti neteisėtus ir negaliojančius paveldėjimo teisės liudijimus į valstybei sumokėtus pinigus. Į sumokėtus pinigus paveldėjimas neatsiranda. Civilinio kodekso 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas atsiranda tik į mirusio fizinio asmens turtą, kurį jis turi mirties momentu, bet ne į jo kada nors kam nors sumokėtus pinigus. Gavęs tokį notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, žmogus pinigų nepaveldi. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas, regis, tik tam, kad būtų užmaskuotas valstybės pinigų pasisavinimas.

 

Nejaugi šito nemato nei vienas teisėjas, nei vienas prokuroras?  Jie iki šiol, vykdydami teisingumą ir vesdami mus gerovės valstybės link, remiasi šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. priimtu ir daug kartų keistu iki šiol galiojančiu nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 260.

 

Aldona Meilutytė

 

Facebook komentarai
Back To Top