skip to Main Content

Aiškėja nešvarūs Landsbergių šeimos sandėriai

Aurimas Drižius

Praėjo lygiai metai, kai garsiausio Lietuvos anūko Gabrieliaus Landsbergio žmonelė Austėja nusispjovė į Seimo laikinos komisijos  ištirti įtaką politikams pirmininkės Agnės Širinskienės raginimą ateiti pasiaiškinti, ką slepia  sandėris, kai Austėja savo turėtą 1,5 mln. eurų vertės sklypą Vilniaus rajone pardavė už vieną simbolinį eurą privačiam rizikos kapitalo fondui „Baltcap“.

 

Kodėl tokia protinga verslininkė, kaip Austėja, savo milijoninį turtą dovanoja už dyką?

Aiškėja, kad šis apsimestinis sandoris turi paaiškinimą – mat tas pats „BaltCap“ dar 2016 m. pardavė „Lietuvos Energijai“ savo turėtą vėjo jėgainę Jurbarko rajone už 28 mln. eurų.

Nors neva 100 proc. „Lietuvos Energijos“ akcijų valdo valstybė, tačiau samdomi šios įmonės klerkai priima sunkiai suvokiamus sprendimus – kodėl energijos gamintoja, užuot pati pasistačiusi vėjo jėgaines, jas perka iš UAB „Baltcap“ už astronominę sumą, žino tik šį sandorį pasirašęs ‚Lietuvos Energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

 

„Lietuvos Energija“ už 28 mln. eurų pirko 8 vėjo jėgaines (24 MW galios), stovinčias Jurbarko rajone, ir dar šešias, esančias Estijoje. Visų šių „malūnėlių“ savininkas – tas pats „BaltCap“, kuris iš šio sandėrio susižėrė nemenką pelną.

 

„Lietuvos energijos“ plėtros planai vėjo energetikoje neapsiriboja šiais dviem sandoriais – vertinsime ir kitus galimus įsigyti objektus, taip pat galimybes patiems plėtoti vėjo elektrinių parkus“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas (nuotr. viršuje). D.Misiūnas buvo išvytas iš ‘Lietuvos Energijos“, kai už dvigubą kainą pirko vėjo jėgaines. Tada nuėjo vadovauti „Maximai“, tačiau po kiek laiko ir iš ten buvo išvytas.

Iš „Baltcap“ Įsigytos 24 MW galios 8 vėjo jėgainės Geišių ir Rotulių II kaimuose, Jurbarko rajone.

Kai jos buvo perkamos, valstybė buvo įsipareigojusi vėjo elektrinių parke pagamintą elektros energiją 12 metų supirkinėti po 71 EUR/MWh tarifą. Žinoma, paskui savo pažadus pamiršto.

Tada skelbta, kad vienas vėjo malūnas pagamins po 3 MW elektros energijos.

Puikiai žinoma, kad pasistatyti vieną apie 2 MW elektros gaminančią vėjo jėgainę kainuoja apie 1- 1,5 mln. eurų.

 

Šiuo atveju ‚Lietuvos Energija“ nusipirko 14 vėjo jėgainių, sumokėjo už jas 28 mln. eurų, arba po 2 mln. eurų už vieną, t.y. beveik dvigubai brangiau, nei jos kainuoja rinkoje. Jeigu tai – ne korupcija, tai kas tada yra korupcija?

 

 

„Tai yra pirmasis „BaltCap“ valdomo fondo „Lithuania SME Fund“, įsteigto JEREMIE iniciatyvos rėmuose, išėjimas iš projekto užbaigus investavimo periodą. Sėkmingą šio energetikos infrastruktūros projekto plėtrą ir vertės realizavimą lėmė bendras stiprios koinvestuotojų ir vadovų komandos darbas. Tikimės įgytą patirtį pritaikyti ir kitose infrastruktūros investicijose Baltijos regione“, – pažymėjo „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis. Jis prajuokino Seimo komisijos narius, atėjęs į jos posėdį savanorio uniforma.

Dar įdomiau, kad „BaltCap“ suteiks Vilniaus miestui šimtamilijoninį kreditą su 9 proc. palūkanomis.

Jauni gražūs “šimašininkai” Vilniaus miesto taryboje prastūmė projektą, pagal kurį Vilniaus miestas per 25 metus sumokės UAB “Axis Industries” 338 mln. Eurų už stadiono projektavimą, statybą ir priežiūrą ir administravimą.

 Nors pačios nacionalinio stadiono statyboms pilnai užtektų vyriausybės skirtų 50 mln. Eurų, tačiau meras Remigijus Šimašius sugebėjo šį projektą apauginti visokiais priedais – vaikų darželiais, bibliotekomis ir pan. R.Šimašius tikėjosi numelžti ES fondus, kurie tokiam projektui būtų skyrę lėšų, tačiau savivaldybė pavėlavo pateikti projektą, ir ES pinigai “nuplaukė”.

Nepaisant to, visi tie stadiono “priedai” liko, tik dabar už juos mokės ne ES, o vilniečiai.

Dar blogiau, kad visą projektą finansuos toks Baltcap fondas, kuris skolins savivaldybei pinigus už 9 proc. metinių palūkanų. Nors vyriausybė leidžia obligacijas už 0,18 proc. metinių palūkanų, Vilnius mokės 9 proc. tam pačiam ‘Baltcap”.

 

Artūras Skardžius : „Viskas apgaulė nuo pradžios iki pabaigos“

 

Seimo narys Artūras Skardžius atsakė į LL klausimus:

 

  • Kaip baigėsi istorija su ‚BaltCap“ ir Austėjos sklypu, kurį „BaltCap“ įsigijo už vieną eurą?
  • Niekaip, nes specialios komisijos pirmininkė  posėdžių nerengia, duomenų apie šį sandorį negavo. Aišku, dar yra laiko iki gegužės mėnesio, bet dabar visi neva laukia to oficialaus deklaravimo – kada bus pateiktos oficialios politikų, ir tų asmenų, kuriems privaloma deklaruoti pajamas. Tada neva bus galima sužinoti, kas slypi už šio sandorio ir matyti tikrąją situaciją.
  • Tačiau kas slypi už minėto sandėrio? Išverskite man į žmonių kalbą, ką reiškia toks sandėris, kai 1,5 mln. eurų vertės sklypas parduodamas už vieną eurą? Kam iš to nauda?
  • Aš manau, kad pirmiausia, tai yra apsimestinis sandėris. Jeigu perki 10 tūkst. eurų kainuojantį automobilį už vieną eurą, tai aišku, kad valstybė nuo to sandėrio negavo mokesčių. Pirmiausiai tai yra finansinis, antras – teisinis aspektas.
  • Kaip turės „Baltcap“ atidirbti Landsbergių gaujai?
  • Mano nuomonė yra tokia, kad tai įvyko nepavykus „Lietuvos Energijai“ įgyvendinti projekto pastatyti infrastruktūrą ir pastatą privačiai Landsbergienės mokyklai Vilniaus centre, Gervėčių g. 4. Savo rankose laikiau tą sutartį – ten buvo numatyta, kad ‚Lietuvos Energija“ dukterinė įmonė „NT valdos“ sukuria infrastruktūrą, investuoja didžiules lėšas, pati pastato 7 tūkst. kv. metrų ploto pastatą pagal užsakovo Austėjos Landsbergienės norus. Valstybės įmonė įsipareigoja kas metai statyti po kelis tvikst. Kv. metrų ploto patalpų, tačiau kai prasidėjo parlamentinis tyrimas, tada šis projektas buvo sustabdytas. Tada ‚Lietuvos Energija“ įsigijo iš „BaltCup“ vėjo jėgainių parką. Mano skaičiavimais, už tą parką buvo sumokėta žymiai didesnė suma, negu jis realiai kainavo. Tai reiškia, kad ‚Lietuvos Energija“ perpumpavo mūsų pinigus į „BaltCup“. Kokiu tikslu? Kas gali paneigti, kad tie pinigais skirti mokyklos statybai, ir kad toks sugalvotas problemos sprendimo būdas.  Tai greičiausiai tuo tikslu jūsų minėtas asmuo ir perdavė „Baltcap“ tą sklypą, kad realizuotų minėtą mokyklos projektą. Tik tiek, kad ‚Lietuvos Energija“ sukurtų infrastruktūrą privačiam politiko šeimos verslui.
  • Tačiau tas minėtas „BaltCap“ jau neseniai nuskambėjo ir kitoje istorijoje – dar pernai jie buvo sutarę su „Grigeo“ savininku G.Pangoniu, kad šis parduotas gamyklą Klaipėdoje. Tačiau paskui Pangonis atsisakė, sumokėjo 1 mln. eurų už sutarties nutraukimą, ir tada kilo tas „Grigeo“ vamzdžio skandalas. Ar jums tai nepanašu į verslo perėmimą?
  • Kad tokie žaidimai vyksta, tai akivaizdu, tačiau verslas lieka verslu, tačiau man gaila, kad juose dalyvauja ir politikai, pasikinkę tą „Baltcup“, ir privatus verslas, ir valstybės valdomos įmonės. Kad visi šie subjektai dalyvauja šiame žaidime, ir yra didžiausia tragedija. Nes tai yra nešvarūs sandoriai – valstybės įmonės perka vėjo parką iš privačios bendrovės už didelę kainą, o privatus asmuo parduoda už vieną eurą 1,5 mln. eurų žemės sklypą tai pačiai bendrovei. O aplinkui sukasi aibė dar kitų žaidėjų, kaip „Grigeo“ ir pan.
  • O negali su tuo „Baltcup“ būti susijusi ir Vilniaus savivaldybė? Nes „Baltcup“ dabar suteikia Vilniaus miestui 100 mln. eurų kreditą už 9 proc. palūkanų nacionaliniam stadionui statyti?
  • Tai yra Kubiliaus ir Šimonytės praminti keliai. Juk viskas prasidėjo dar 2011 m., kai premjeras Kubilius ir finansų ministrė pasiskolino 7 mlrd. Eurų, už kuriuos mes sumokėjome 2 mlrd. Eurų palūkanų, ir turėsime gražinti 2022 m. Didžioji dalis šių paskolų iki šiol negražintos, jas reikės gražinti per kelis pastaruosius metus, permokant 2 mlrd. Eurų palūkanų. T.y. mes už šias Kubiliaus paimtas paskolas permokėsime apie 2 mlrd. Eurų, palyginti su tomis palūkanomis, jeigu būtume skolinęsi iš Tarptautinio valiutos fono, kaip padarė Latvija. Lietuva pasiskolino 7 mlrd. Eurų, ir už juos permokėjo 2 mlrd. Eurų palūkanų – ką Lietuvai nėra kur dėti pinigų? Naudojamos tos pačios pinigų išplovimo schemos, tik keičiasi veikėjai, jie labiau maskuojasi ir slepiasi. O kad Vilniaus savivaldybė dalyvavo šiose Landsbergių šeimos ir ‚Lietuvos Energijos“ aferose, tai įrodo ir toks faktas, kad kai Austėja pasirašė sutartį su valstybės įmone dėl mokyklos statybos Gervėčių gatvėje, tai savivaldybė išbraukė šį sklypą iš saugomos teritorijos zonos Vilniaus senamiestyje. Gervėčių g.4 buvo vienas adresas visame Vilniaus senamiestyje, kuris buvo Vilniaus savivaldybės sprendimu išbrauktas iš senamiesčio saugomos zonos. Nes aplinkui visur – saugomos teritorijos, o Gervėčių g. 4 – ne, ir ten leidžiama statyti 4 aukštų „stiklainį“. Kad išimti šį tašką iš saugomos zonos, parašus sudėjo savivaldybės paveldo komisija. Akivaizdu, kad savivaldybė dalyvavo šiame versle, dabar tik pasikeitė veikiantys asmenys.
  • O ką galvojate apie naują prezidentinę partiją, kurią kuria Gitanas Nausėda, ir kuriai vadovaus Rokas Masiulis. Kiek girdėjau, ji vadinsis ‚Lietuvos gerovės“ partija, ar kažkaip panašiai?
  • Apie tai, kad kuriama prezidentinė partija, girdėjau tik kalbas.
  • O ko Nausėda siekia, bandydamas sukompromituoti lenkus?
  • Nežinau, tačiau jeigu Rokas Masiulis bus priimtas į prezidentūros komandą, tai galutinai sukompromituos visą prezidento instituciją. Nes būtent R.Masiulis atvedė rusų įmonę ‚Litasko“ į strateginę Lietuvos objektą „Klaipėdos nafta“, ir atidavė jai valdyti šį objektą tris metus.
  • Tačiau Nausėda dar vasarą sakė, kad Roko Masiulio laukia puiki politinė ateitis?
  • Tai yra propagandiniai dalykai, ir aš manau, kad prezidentas turėtų kuo greičiau atsiriboti nuo žmogaus, kuris sudarė sutartį su Bermudų salomis tam, kad per laivo – SGD terminalo nuomą – išplauti milijardą eurų valstybės pinigų. Už 1,25 mlrd. Eurų – tiek, kiek mes sumokėsime už „Independence“ – galima nuspirkit visą jūrų laivyną. Masiulis išleido dešimtis milijonų šio sandėrio konsultantams, tą patį norėjo padaryti ir geležinkeliuose bei miškuose. Ir dar neaišku, ar to nepadarys. Todėl man ir kyla klausimas – kas realiai valdo valstybę? Ar verslas karu su tokiais masiuliais, ar premjeras su prezidentu? Atsakymo neturiu, todėl linkstu manyti, kad sprendimus priima ne prezidentas ir ne premjeras. Todėl mes ir matome Masiulį, vaikštantį ir diriguojantį visiems.
  • Ką veiksite, išėjęs iš socialdemokratų darbo partijos frakcijos?
  • Nuspręsiu, kai ateis kovo mėnuo. Aišku, kad man norsi būti kairėje, o ne dešinėje ar centre. Siūlymų yra įvairiausių.

 

Facebook komentarai
Back To Top