skip to Main Content

Aiškėja nauji Dalios Grybauskaitės gaujos nusikaltimai?

Bado akcija prie prezidentūros buvo išvaikyta remiantis suklastotu Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės įsakymu – ji atsisakė pasirašyti minėtą įsakymą, ir už tai liberalų gaujos Vilniaus savivaldybės taryboje buvo išvaryta iš darbo. Tai, kad šis įsakymas suklastotas, paaiškėjo tik Vilniaus apylinkės teisme, kur buvo nagrinėjamas šios akcijos organizatoriaus Donato Šulčo skundas dėl jam paskirtos baudos. Skundą nagrinėjęs teisėjas Striauskas atsisakė kvieti į šią bylą apklausti liudininkę A.Vaitkunskienę.

Beje, Vilniaus taryba tik iš antro karto pritarė mero Remigijaus Šimašiaus reikalavimui atleisti A.Vaitkunskienę (nuotr. viršuje). Interviu žiniasklaidai A. Vaitkunskienė sakė, kad buvo labai nustebinta sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu ją atleisti. „Su manimi kalbėdamas jis reiškia pasitikėjimą, o žiniasklaidai bandoma kažkokiomis priežastimis argumentuoti. Aš tai manau, kad tai yra nesusipratimas, nulemtas kažkokių žmonių įtakos, gal artimiausios mero aplinkos“, – sakė ji.

 

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/atleidziama-a-vaitkunskiene-itaka-merui-buvo-per-stipri.d?id=76137571

 

 

Teismas bijo pripažinti, kad bado akciją nurodė išvaikyti D.Grybauskaitė?

Aurimas Drižius

 

Paaiškėjo, kad teisingumo reikalavusių žmonių susirinkimas prie prezidentūros Daukanto aikštėje buvo jėga išvaikytas be jokio pagrindo, remiantis suklastotu, ir dar neteisėtu dokumentu. Bado akcijos organizatorius Donatas Šulcas įsitikinęs, kad tokį įsakymą žodžiu policijai perdavė pati Dalia Grybauskaitė, prieš tai perskaičiusi pranešimą Konstitucinių teismų pirmininkams iš viso pasaulio, kaip reikia gerbti žmogaus teises.

Tai, kad Dalia Grybauskaitė ne kartą žodžiu nurodinėja teisėsaugai, jau yra paliudijęs buvęs FNTT vadovas Vitalijus  Gailius – prezidentė jo telefonu reikalavo atleisti pavaduotoją Giržadą. Visa teismų grandinė išteisino ir D.Grybauskaitės patarėją Daivą Ulbinaitę, nors visas jos nusikaltimas – valstybės paslapties paviešinimas – buvo nufilmuotas ir įrašytas garso įranga, tačiau „teismas“ nusprendė, kad tai nieko nereiškia.

Tik tiesioginiu D.Grybauskaitės įsakymu galima suprasti tokio absurdišką policininkų elgesį – jie gavo nepasirašytą buvusios Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės Vaitkunskienės įsakymą, kad keičiamos bado akcijos sąlygos, ir kad badautojams liepta išsinešdinti iš Daukanto aikštes nuo 22 iki 8 val. Beje, tas įsakymas buvo ne tik nepasirašytas (iki šiol nėra aišku, ar Vaitkunskienė ji pasirašė, ar tai klastotė), neregistruotas policijoje, tačiau ir neteisėtas – mat Susirinkimų įstatymas aiškiai sako, kad bet koks  viešos akcijos tvarkos pakeitimas turi būti suderintas su abiem pusėmis, o Vilniaus savivaldybė jį priėmė vienasmeniškai. 

Policija rėmėsi nepasirašytu dokumentu – teismas atsisakė aiškintis, ar tai nėra klastotė

 

Policijai nepaklususiam bado akcijos organizatoriui Donatui Šulcui buvo surašyta 11 ATP protokolų bendrai 2600 eurų sumai. Žmogus apskundė šias baudas, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant šias bylas, paaiškėjo šie skandalingi faktai. 

„Vietoj 2600 eurų baudų teismas man paliko tik 360 eurų, – pasakojo D.Šulcas, – nors teismas dar nėra nutaręs, ar tas pats Vaitkunskienės įsakymas buvo teisėtas , tačiau teisėjas Striaukas net neleido mums šioje byloje apklausti liudininkų, ir išsiaiškinti, kaip gimė tas įsakymas. Tačiau remdamasis šiuo įsakymu, Striaukas ir paliko man tą 360 eurų baudą (nors Z.Vaišvila mano, kad teismas turėjo stabdyti šią bylą, kol bus išsiaiškinta, ar apskritai teisėtas minėtas Vaitkunskienės įsakymas), nesigilino, ar tas įsakymas apskritai teisėtas“.  

 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Striaukas atsisakė apklausti buvusią Vilniaus savivaldybės administracijos direktorę Vaitkunkienę, kuri pakeitė bado akcijos sąlygas. Taip pat atsisakoma iškviesti į teismą ir leisti apklausti policininkus, kurie organizavo bado akcijos dalyvių suėmimą. Nors Susirinkimų įstatyme aiškiai pasakyta, kad negalima riboti arba trukdyti susirinkimams.

„Tai labai gerai, kadangi tai parodo, kokia bailių valdžia mus valdo, – mano signataras Zigmas Vaišvila, – bailiai buvo susirinkę ir į R.Karbauskio spaudos konferenciją, nes dega jų reikalai, ir dabar bijo prisipažinti, kas neteisėtai įsakė išvaikyti teisėtą bado akciją“. 

Žmonės, praradę paskutinę viltį rasti teisingumą Lietuvoje, buvo susirinkę į bado akciją prie prezidentūros – jie reikalavo asmeninės teisėjų ir prokurorų atsakomybė, prisiekusiųjų teismo,  tačiau iš ten brutaliai išvaikyti, ir nė vienas jų reikalavimas nebuvo įvykdytas. Leidimą jiems rengti neterminuotą protesto ir bado akciją prie prezidentūros buvo išdavusi Vilniaus savivaldybės administracija. 

„Prezidentės Dalios Grybauskaitės nesulaukta, o pasiūlymai dalykiškai bendradarbiauti ir nagrinėti žmonių skundus, kas yra prezidento kompetencijoje, jos kancleris raštu atsisakė, – pasakojo Z.Vaišvila, – Vilniaus  savivaldybė vienašališkai pakeitė išduoto leidimo sąlygas, ir jas padarė  jokius protingumo ir teisingumo neatitinkančiomis – nurodyta, kad palapinės turi būti išardytos nuo 22 val. iki 8 ryto. O tai kur žmonės ilsėtis“.

 Akcijos dalyviai taip pat kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl trijų Šiaulių apygardos teismo teisėjų. Mat vieni teisėjai nagrinėjo bylą, kiti pasirašė nuosprendį toje pačioje baudžiamojoje byloje. Sausio 8 d. komisija svarstė šį klausimą, ir nors Vaišvila buvo raštu paprašęs, kad būtų kviečiami pareiškėjai, gavo pranešimą, kad klausimas jau svarstytas, nors dar nepaskelbtas. 

 

„Pačią pirmą bado akcijos dieną – rugpjūčio 21 d. – prie mūsų stovyklos subėgo daug policininkų, ginkluotų automatais, – pasakojo Donatas Šulcas, –  vėliau važiavo daug policininkų, kurie atrodė labai nustebę, kad mes gavome leidimą tokiai akcijai. Mūsų tikslas buvo pasiekti teisingumą, tačiau nuo pirmos dienos sulaukėme provokacijų – naktimis į badautojų palapines lįsdavo alkoholiu rūbus apsilaistę vyrukai, bandė sukelti muštynes. Mes iškvietėme policiją, parašiau pareiškimą, tačiau atvažiavę policininkai mūsų užpuolikus nuvežė į namus, kur pastarieji persirengė, ir į policiją atvažiavo švariais rūbais, jau nebesmirdantys degtine. Parašiau pareiškimą, tačiau joks tyrimas nepradėtas“.

D.Šulcas prašė policijos išsiaiškinti, ir kas organizavo dar vieną provokaciją – „ėdimo akciją“ šalia badautojų. „Leidimas jiems „ėdimo akcijai“ buvo išduotas šalia mūsų, – pasakojo D.Šulcas, – mes badaujame, o šalia Tapinas surengia provokaciją – „ėdimo akciją“, už 10 metrų nuo mūsų. Juk įstatymai draudžia organizuoti priešiškas akcijas vienoje vietoje. Rugsėjo 14 d. vėl sulaukėme svečių – jie reikalavo tuojau pat palikti Daukanto aikštę. Tai darė tas pats policininkas, kuris prieš tai tikrino leidimus. Beje, policininkai visada atvažiuodavo po vidurnakčio. Tada ir paaiškėjo, kad Vaitkunskienė, nesuderinusi nei su akcijos organizatoriais, pakeitė leidimą, ir leido ją vykdyti tik nuo rugsėjo 14 iki 21 d. (Nors įstatymas reikalauja, kad akcijos sąlygos gali būti keičiamos tik abiem pusėms sutarus). Rugsėjo 14 d. nacionalinėje Dailės galerijoje vyko Konstitucinių teismų iš įvairių šalių kongresas (jame Grybauskaitė daug kalbėjo apie tai, kad būtina užtikrinti žmonių teises teismuose – Z.Vaišvila) ir mes buvome ten nuvykę protestuoti. Rugsėjo 14 d. gavome pranešimą, kad pakeistos akcijos sąlygos. Manau, kad taip nutiko todėl, kad bado akcija nepatiko gerbiamai prezidentei, ir kad mes protestavome prieš teisėjų savivalę, sakydami, kad Lietuvoje uždrausta žodžio laisvė. Po šio pakeitimo policininkai man kasdien surašydavo administracinio teisės pažeidimo protokolų ir paskirta 2610 eurų baudų. Ž.Razminui surašyti trys protokolai, Dainiui Petkui – vienas. Sausio 15 d. D.Petkus suimtas trims mėnesiams kaip koks žudikas, nors jis kaltinamas buitinio konflikto byloje (smurtu kaltina eks žmona, užvaldžiusi visą Tekų šeimos turtą, ir dirbanti Vilniaus apygardos teisme, D.Petkus sako jos pirštu nepalietęs). Iš policininkų elgesio buvo aišku, kad jiems duotas nurodymas, nes rugsėjo 14 d. administracijos vadovės įsakymas buvo be parašo, iš nuorašo daryta kopija, nesuderinta su mumis. Policininkai neturėjo jokio pagrindo mus bausti, nes vežiojosi tik iš nuorodos padarytą ir akivaizdžiai suklastotą kopiją. Nes net nėra policijoje jokių duomenų, kada gautas šis dokumentas policijoje, ir kada įregistruotas. Jis buvo suklastotas, todėl aišku, kad policininkai vykdė žodinį nurodymą. Mat Susirinkimų įstatymas aiškiai nurodo, kada policija gali nutraukti akciją – tik penkiais punktais. Tačiau niekur ten nėra parašyta, kad akcija gali būti nutraukta pakeitus akcijos sąlygas. Teismas net nebandė aiškintis, kodėl savivaldybės administracijos vadovė viršijo įgaliojimus ir pažeidė įstatymus“.

Beje, tris bado akcijos dalyvius rugsėjo 25 d. naktį suėmė 15 antiteroristinio būrio „Aras“ pareigūnų, ginkluotų iki dantų. 

Beje, sausio 31 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjama byla dėl Vaitkunskienės įsakymo teisėtumo. D.Šulcas bandė nušalinti šią bylą nagrinėjantį teisėją Kaminską, tačiau šis kartu su dar dviem kolegomis pats nagrinėjo savo nušalinimo klausimą ir atsisakė. 

Dar vienas akcijos dalyvis Žilvinas Razminas taip pat stebėjosi, kad teismas nebandė aiškintis, kas davė įsakymą išvaikyti akcijos dalyvius, nugriauti palapines ir pan. „Nors savivaldybės atstovas turėjo dalyvauti procese, tačiau nepasirodė (teismas buvo nusprendęs Vaitkunskienė apklausti, tačiau vėliau persigalvojo), – pasakojo Ž.Razminas, – savivaldybė atsakė, kad negali rasti Vaitkunskienės. Iš policijos abiejose bylose dalyvavo tik policininkai, kurie yra iešmininkai, ir nieko negalėjo atsakyti. 

 

Facebook komentarai
Back To Top