skip to Main Content

Agnė Širinskienė : „Valdžią kritikuojantys žurnalistai turi sėdėti kalėjime“

 

Aurimas Drižius

 

Nuotr. dešinėje – A.Drižiaus automobilis po „stuktelėjimu“ vilkiku greitkelyje. Tai buvo akivaizdus bandymas nužudyti

 

Nepaliauju stebėtis tos moteriškės Agnės Širinskienės, R.Karbauskio iš kažkur ištrauktos ir  pasodintos į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkes, išmintimi.

Šias pareigas beveik 30 metų pasikeisdami užėmė socdemas Julius Sabatauskas ir koncervas Stasys Šedbaras – būtent jie ir atsakingi už tai, kad „teisėtvarka“ jau labai seniai tapo organizuota nusikalstama grupuote. Būtent ši „politikų“ gauja ir sankcionavo bandymą mane nužudyti 2013 m., kai mano automobilį greitkelyje taranavo vilkikas.

Atėjus „valstiečiams“, jie turėjo šansą pakeisti arba bent jau pabandyti priversti šią mafijos grupuotę, kuri save vadina „sistema“, dirbti Lietuvos Respublikos labui ir paisyti jos įstatymų.

Jau kokį dešimtą kartą kreipiuosi į minėtas širinskienes, išvardinau labai konkrečius nusikaltimus, kuriuos padarė aukščiausiojo teismo teisėjai ir pateikiu įrodymus, kad tuos nusikaltėlius gina tokie patys banditai iš generalinės prokuratūros. Ranka ranka plauna, ir Širinskienė turi pasiaiškinimą – taigi aš nieko negaliu padaryti, „sistema nepriklausoma“.

Tai kokio velnio tu brukaisi į tą sušiktą Seimą, drūta moteriške, jeigu net užimdama tokias pareigas, tu nieko negali padaryti? Išskyrus tai, kad prabezdėti keturis  savo apgailėtinus metus šiame poste, ir visiems tūkstančiams skundus rašančių žmonių rašyti „ aš nieko negaliu pakeisti“.

Todėl ir paskutinis A.Širinskienės „raštas“, kuriame ji pripažino, kad visi šitą mafijinę teisėsaugą kritikuojantys žurnalistai nusipelnė sėdėti kalėjime – ir yra paskutinis šios moterėlės šedevras ir gulbės giesmė.

T.y. kreipiausi į Seimo TTK, ir nurodžiau labai konkrečius nusikaltimus, kuriuos padarė aukščiausiojo teismo pirmininkė S.Rudėnaitė ir du jos parankiniai.

Minėta kolegija su S.Rudėnaite priešakyje 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutartį, kurioje man nurodė, kad cenzūra Lietuvoje yra visiškai legali ir spaudos persekiojimas už žurnalistinę veiklą Lietuvoje yra visiškai teisėtas veiksmas. T.y. Rudėnaitė kartu su dar dviem LAT kolegijos nariais V.Grabinsku ir Sagaičiu man nurodė, kad : „cenzūra Lietuvoje yra visiškai legalizuota, neprieštarauja jokiems teisės aktams, ir kad spaudos laisvė Lietuvoje yra apribota iki minimumo“.

Minėta Rudėnaitės nutartis pateikiama čia:

rudenaite1

Tada kreipiausi dėl baudžiamųjų bylų minėtiems „teisėjams“ dėl labai sunkių nusikaltimų teisingumui – Aukščiausio teismo teisėjų dokumento suklastojimo, nuolatinio piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Mat cenzūrą Lietuvoje tiesiogiai draudžia Konstitucija, kurios  44 str. 1 dalyje aiškiai pasakyta, kad „kad masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Cenzūrą draudžia ir Visuomenės informacijos įstatymas, kurio 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ vienareikšmiškai konstatuoja: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“

 

Tačiau G.Nausėdos favoritė Rudėnaitė (nuotr. viršuje) nieko nežino apie pagrindinį šalies įstatymą, o taip pat Konstitucijos nuostatą, kad „negalioja jokie teisės aktai, kurie prieštarauja Konstitucijai“.

O LAT pirmininkė ir visos teisinės sistemos išmintis Rudėnaitė man nurodė, kad „kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo pagrindais…, sprendžia, kad … nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspęsta byla…skunde apskritai nenurodyta teisės problemos, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui..“.

Kitaip sakant, S.Rudėnaitė man nurodo, kad cenzūra yra visiškai legali ir neprieštarauja nei Konstitucijai nei įstatymams. O tie žurnalistai, kurie dirba savo darbą ir kritikuoja valdžią, turi sėdėti kalėjime.

Nes šita banditinė „sistema“ mane už mano profesinę veiklą jau nuteisė šešis kartus – buvau teisiamas vien už tai, kad „tęsdamas nusikalstamą veiklą, rašė straipsnius…“.

Tada aš šitą teisės korifėją pridaviau į prokuratūrą dėl dokumento suklastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo. Prokuratūra iš karto nusiplovė – neva teismas gali rašyti į savo nutartis bet kokias nesąmones, ir nieko jiems už tai nebus. Skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Julija Dabulskytė-Raizgienė man išaiškino, kad LAT teisėjai priėmė ne nutartį, o šiaip parašė špargalkę, todėl jos negalėjo suklastoti.

Be to, Dabulskytė-Raizgienė man išaiškino, kad mano nurodyti LAT teisėjų nusikaltimai tėra „grindžiami išimtinai mano nuomone, o ne objektyviais duomenimis“.

Dar vienas išmintis „kas bus, kai susiformuos tokia praktika, kai dėl kiekvieno asmeniui nepalankaus (suklastoto – aut. pastaba) teismo sprendimo tai bus pagrindas spręsti klausimą dėl teisėjo baudžiamojo persekiojimo?“.

Kitaip sakant, visa teismų sistema man dar kartą priminė – teismo nutarčių klastojimas ir nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą arba ne – tai yra išimtinė teismų privilegija.

Nors, kaip žinia, Konstitucija mums primena, kad „įstatymui visi piliečiai lygūs“, o atsakomybė už dokumento suklastojimą numatyta bet kuriam valstybės tarnautojui, taip pat ir teisėjams.

Visa ši mafijinė teisėsauga jau dešimt metų negali išspęsti paprasčiausios užduoties – panaikinti cenzūros.

Mat buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas dar 2009 m. kreipėsi į teismą, kad „Laisvam laikraščiui“ būtų įvesta cenzūra – uždrausta rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

 

Visa ši „teisėtvarkos“  mafija paklūsta Sadecko (nuotr. ) nurodymams

Teismas paslaugiai patenkino A.Sadecko prašymą ir įvedė cenzūrą, o mane nuo to laiko nuteisė aštuonis kartus vien už tai, kad rašiau straipsnius ir pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinė figūra, privatizuojant „Mažeikių naftą“.

Visa ši mafija, arba „teismų sistema“ per dešimt metų net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą. Pats Sadeckas mane ne kartą įtikinėjo teisme : „tu tik nustok rašyti straipnsius, ir aš atsikalbinsiu“.

Galiausiai viskas baigėsi jau minėtos LAT pirmininkės Rudėnaitės išmintimi.

Suprantu, kad visa ši sistema niekam neatsiskaito ir pati save kontroliuoja.

Tačiau juk Seimas ir „valstiečiai“ atėjo žadėdami, kad viskas bus kitaip.

Tuo labiau, kad LR Konstitucija suteikia Seimui galimybė ir pareigą šalinti iš postų tuos teisėjus, kurie padarė nusikaltimus – tereikia Seime jiems surengti apkaltą. T.y. LR Konstitucija yra aiškiai nurodžiusi, kad : 74 straipsnis

Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Per trisdešimt metų apkaltos būdu iš savo pareigų nebuvo pašalintas nė vienas šios gaujos narys. Nes buvo naudingi Seimui ir priiminėto tuos sprendimus, kurie buvo reikalingi Seimui.

Kai pasiūliau A.Širinskienei surengti apkaltą minėtiems LAT teisėjams ir dar kitiems, kurie nusprendė, kad teisėjų, darančių nusikaltimus, STT negalima sekti ir teisti, tai A.Širinskienė už visą Seimą nusprendė, kad apkaltai pritrūks Seimo balsų.

T.y. prašiau Seimo surengti apkaltą ne tik tiems LAT gudručiams, kurie legalizavo cenzūrą, tačiau ir kitiems gudragalviams, kurie išaiškino, kad teisėjai Lietuvoje – neliečiamųjų kąsta.

Eina kalba apie tai, kad dar birželį LAT išaiškino, kad STT negalėjo sekti nusikaltimus darančios Panevėžio teisėjos Navickienės, nes neva „nutarime papildyti operatyvinio tyrimo bylą naujais tiriamaisiais ir teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka rezoliuciją pasirašė E. Snicorius kaip STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne kaip einantis STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas“.

Kitaip sakant, LAT suklastojo savo nutartį, nurodę, kad neva STT negalėjo vykdyti savo pareigų, nes teikimą sekti pasirašė STT viršininko pavaduotojas vietoj į komandiruotę išvykusio vadovo.

Žinoma, kad toks išaiškinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, tačiau A.Širinskienė man išaiškino, kad jeigu Seimas pradėtų kontroliuoti šią teisėjų gaują, tai būtų : „įstatymo leidėjo kišimasis į teisingumo vykdymo funkciją“.

Nors dar 2015 m. ta pati teisėja  V.Savickienė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnyba – t.y. už tai, kad „suveikė“ savo dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą tada, kai šiai reikėjo laikyti egzaminus. T.y. teisėja paprašė savo sekretorės, kad šios sesuo, Panevėžio ligoninės gydytoja, parašytų teisėjos dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Pastaroji sutiko, ir vėliau apklausiama prokuratūros, pripažino, kad sutiko klastoti dokumentą tik todėl, kad to paprašė teisėja. Beje, ta pati gydytoja puikiai suprato, kad daro nusikaltimą ir prisipažino, kad nuolat teisėjos dukrai rašė fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus. Kai Sodra pradėjo patikrinimą, sužinojusi, kad teisėjos dukra net nebuvo atėjusi į polikliniką, persigandusi gydytoja skambino teisėjai V.Savickienei ir jai pranešė : „taigi šakės“, „sudegėm mes“.

Galiausiai LAT priteisė minėtai Savickienei 50 tūkst. eurų už „neteisėtą persekiojimą“.

 

Nuotr. – taip atrodė A.Drižiaus automobilis po vilkiko „stuktelėjimo“

Kokia kompensaciją šita banditų gauja sumokės man už tai, kad dešimt metų dirbau savo darbą, aprašiau visas šias niekšybes, ir buvau nuteistas kaip banditas „už straipsnių rašymą“. Galiausiai atimtas mano turtas ir parduotas varžytinėse, o galiausiai kileriai bandė mane nužudyti, organizavę avariją greitkelyje. Vilkikas tyčia taranavo mano mašiną, likau gyvas tik per plauką, sulaužyta kaukole ir šonkauliais.

O dabar šita drūta moterėlė man sako, kad taip man ir reikia, ir kam mano vieta : kalėjime.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top