skip to Main Content

Agnė Širinskienė : „Seimas į mafijos reikalus nesikiša, mafija nepriklausoma“

Aurimas Drižius

 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė raštu mane informavo, kad minėtas komitetas nieko nedarys dėl sunkių nusikaltimų, kurie nuolat daromi taip vadinamame Lietuvos aukščiausiame teisme (LAT).

Jau anksčiau kreipiausi į Seimą dėl šio teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės nusikaltimų – ji priėmė LAT nutartį, kurioje išaiškino, kad cenzūra Lietuvoje yra legalizuota, o spaudos laisvė apribota, ir teismo įvesta cenzūra niekaip neprieštarauja Lietuvos teisės aktams. Nors ta S.Rudėnaitės vadovaujama LAT kolegija turėjo bent perskaityti mano skunde išvardintus Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo straipsnius, kuriuose kategoriškai pasakyta : „Cenzūra uždrausta“:

Masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.

 

Tačiau ši laikina LAT pirmininkė S.Rudėnaitė, kurios G. Nausėda vos neprastūmė į LAT nuolatinės pirmininkės postą, man išaiškino, kad Konstitucija ir įstatymai Lietuvoje nebegalioja, o galioja tik LAT „išaiškinimai“, kurie prieštarauja įstatymams. Kai kreipiausi į prokuratūrą dėl šios LAT kolegijos patraukimo atsakomybėn dėl dokumento klastojimo ir piktnaudžiavimo, prokuratūra šoko į krūmus : „teismas nepriklausomas“, o skundą dėl ikiteisminio tyrimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pasakė, kad „teismas gali klastoti savo nutartis“, ir ten pat nurodė, kad LAT nutartis nėra dokumentas, todėl jis negali būti suklastotas. Žodžiu, šitų išgamėlių išsidirbinėjimas pasiekė tokią ribą, kad beliko kreiptis tik į SEimą,.

Tada kreipiausi į Seimą, kad suvaldytų tuos banditus iš aukščiausiojo teismo. Seimas A. Širinskienės vardu atsakė : „Mes nesikišame, mafija nepriklausoma“.

 

 

 

Nors tai dar vienas A.Širinskienės melas – Konstitucija suteikia Seimui teisę ne tik skirti ir atšaukti teisėjus, tačiau numato galimybę ir tiesiogiai atšaukti aukščiausiojo teismo teisėjus, kurie „padarė nusikaltimą“. Tai labai aiškiai pasakyta Konstitucijos 74 straipsnyje : „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas“.

Nors Seimas gali lengvai apkaltos būdu pašalinti aukščiausiojo teismo teisėjus „paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, tačiau šis mechanizmas dar nė karto nebuvo išbandytas praktikoje, išskyrus prezidentą Rolandą Paksą. Tačiau kol visa ši mafijinė teismų sistema priima Seimui reikalingus sprendimus (pvz., taip vadinamas teismas jau pripažino, kad Eligijus Masiulis skolinosi iš Raimundo Kurlianskio, o ne ėmė kyšį – aut. pastaba), tol ir Seimas nesikiša į šios mafijos reikalus – „tu man, aš – tau“. Beje, ta pati Širinskienė apsimeta, kad nežino Konstitucijos ir man vėl rašo nesąmones, kad mafija turi „pati išsiaiškinti, o mes nesikišime“.

Dar viena istorija, kuri atsitiko visai neseniai – birželį taip vadinamas LAT paskelbė, kad apdovanoja 50 tūkst. eurų premiją buvusią Panevėžio administracinio teismo teisėją V.Savickienę, kuri buvo nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba – liepė savo sekretorei per jos seserį Panevėžio gydytoją suklastoti nedarbingumo pažymėjimą teisėjos dukrai. Mat pastaroji rengėsi egzaminui ir žinoma, neturėjo laiko vaikščioti į darbą, žinoma, taip pat teisme. Gydytoja vėliau prisipažino, kad išrašė nedarbingumo teisėjos dukrai, ir tai darė ne kartą, net jos akyse nemačiusi „nes juk prašė teisėja, kaip čia atsakysi“.

Visa tai vyko dar 2010 m., tačiau 2015 m. LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija išaiškino, kad visi STT surinkti  įrodymai apie Savickienės darbelius yra neteisėti  – neva teikimą teisėjai sekti pasirašė ne STT viršininkas, kuris buvo išvykęs į komandiruotę, o jo pavaduotojas.

„Lietuvos aukščiausias teismas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad, teisėjos atžvilgiu pradėjus operatyvinį tyrimą, nutarime papildyti operatyvinio tyrimo bylą naujais tiriamaisiais ir teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka rezoliuciją pasirašė E. Snicorius kaip STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne kaip einantis STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas. Baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių pats STT Panevėžio valdybos viršininkas sprendimo dėl teisėjos operatyvinio tyrimo pradžios pasirašymo metu nebuvo darbe, nėra dokumentų, patvirtinančių jo išvykimą į komandiruotę. Taigi baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas ėjo STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas ir turėjo įgaliojimus pradėti operatyvinį tyrimą“.

 

Tačiau STT man raštu informavo, kad tai netiesa : „civilinėje byloje visi dokumentai, įrodantys, kad STT Panevėžio valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, buvo pateikti“.

Akivaizdu, kad STT ir LAT teiginiai – visiškai priešingi. LAT teigia, kad jokie dokumentai, įrodantys, kad Panevėžio STT vadovas buvo komandiruotėje, nebuvo teismui pateikti. STT tvirtina visiškai priešingai.

Akivaizdu, kad viena iš šių pusių teikia melagingus paaiškinimus, todėl turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

.Juk minėtas STT tyrimas padarė valstybei didelę žalą – LAT kolegija birželį nutarė, kad valstybė turi sumokėti 50 tūkst. eurų buvusiai teisėjai V.Savickienei už „neteisėtą persekiojimą“.

Dar 2015 m. ta pati V.Savickienė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnyba – t.y. už tai, kad „suveikė“ savo dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą tada, kai šiai reikėjo laikyti egzaminus. T.y. teisėja paprašė savo sekretorės, kad šios sesuo, Panevėžio ligoninės gydytoja, parašytų teisėjos dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Pastaroji sutiko, ir vėliau apklausiama prokuratūros, pripažino, kad sutiko klastoti dokumentą tik todėl, kad to paprašė teisėja. Beje, ta pati gydytoja puikiai suprato, kad daro nusikaltimą ir prisipažino, kad nuolat teisėjos dukrai rašė fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus. Kai Sodra pradėjo patikrinimą, sužinojusi, kad teisėjos dukra net nebuvo atėjusi į polikliniką, persigandusi gydytoja skambino teisėjai V.Savickienei ir jai pranešė : „taigi šakės“, „sudegėm mes“

STT kaip tik tuo metu sekė teisėjos vyrą, Panevėžio apygardos teismo teisėją Savicką, kuris nesidrovėdamas imdavo kyšius bet kuo – pinigais, padangomis, dešromis, viskiu ir etc. Buvo klausomasi ir Savickienės telefono pokalbių – mat STT buvo gavusi informacijos, kad per ją bus bandoma pakeisti vieną teismo sprendimą.

Taip besiklausydami, STT ir tapo šios šeimyninės dramos liudininkais – teisėja Savickienė ir teisėjas Savickas savo dukrai Panevėžio poliklinikoje „suveikė“ nedarbingumo pažymėjimą, nors pastaroji tada gyveno Vilniuje, ir į Panevėžį net nebuvo atvažiavusi.

Visa info apie teisėjos veiklą buvo perduota prezidentūrai, ir tik po ilgo spyriojimosi teisėjų  taryba sutiko ją atleisti iš pareigų, o po kelių metų ją nuteisė Apeliacinis teismas, smulkiai išdėstęs visas nusikaltimo detales.

Tačiau vėliau viskas apsivertė – aukščiausias teismas nusprendė, kad STT vykdytas tyrimas ir pasiklausymas buvo neteisėti, nes neva dokumentą sketi teisėją pasirašė ne Panevėžio STT pirmininkas, kuris tuo metu buvo komandiruotėje, o jo pavaduotojas.

Apie šią bylą rašė ir teisininkė Aldona Meilutytė : „2015 m. bylą išnagrinėję net septyni Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai vėl išteisino V.Savickienę: nusprendė, kad ir jos telefoninių pokalbių buvo neteisėtai klausomasi, kad ne tie pareigūnai sankcionavo operatyvinio tyrimo veiksmus ir t.t.. Neanalizuosiu čia šio išteisinamojo nuosprendžio argumentų, nors daugelis jų – neįtikinami. Ko, pavyzdžiui, vertas argumentas, Aukščiausiojo Teismo teisėjų nuomone patvirtinantis, kad nei R. Savickas, nei

 

V.Savickienė neturėjo jokios naudos, gaunant jų dukrai neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą. Teisėjai rašo:

Vertinant kitokios asmeninės naudos siekimą (šiuo atveju siekimą dukters naudai gauti nedarbingumo pažymėjimą), akivaizdu, kad V. ir R. S. nedarbingumo pažymėjimo išdavimas niekaip negalėjo būti naudingas, nes jokių išmokų už jį teisėjai negavo, o pateisinti dukters nebuvimo darbe jiems nereikėjo, nes J. S. dirbo kitame teisme ir į darbą nėjo tik tada, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Be to, pati J. S. buvo pilnametė, gyveno atskirai nuo tėvų, dirbo.

Teisėjai priduria: „ Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimai negali sumenkinti nei teisėjo, nei teisminės valdžios autoriteto.“ Kaip šį argumentą suprasti? Nagrinėdami bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai sugalvojo naują teisės terminą „perteklinis kaltinimas“, kuris nenumatytas įstatymu. Žodynai aiškina, kad perteklius – tai buvimas ko daugiau, negu reikia. Vadinasi, teisėjai teigia, kad V.Savickienė buvo apkaltinta daugiau, negu reikėjo. O kiek reikėjo? Prieštaraudami patys sau, teisėjai tvirtina, kad V.Savickienės kaltinti iš viso nereikėjo, kad „buvo kriminalizuotos veikos, kurias nekriminalizuoja įstatymas“.

V.Savickienė buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei disponavimu suklastotu dokumentu. Šios veikos yra kriminalizuotos, nes kaip nusikaltimai jos įvardintos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje. Taigi, teisėjai neteisūs – įstatymas kriminalizuoja veikas, kuriomis buvo kaltinama V.Savickienė. Kitas dalykas, ar V.Savickienės įvykdyti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą šių

nusikaltimų sudėtį.  Gal būt, kai kas ir pasakys: „Pamanyk, baisus nusikaltimas, kad žmonės „suveikė“ dukrai nedarbingumo pažymėjimą! Kiek tokių pažymėjimų daktarai išduoda, tai ką – visus teisti?“

Tačiau teisės požiūriu, kai žinomai melagingo ir neteisėto dokumento išdavimo siekia teisingumo vykdytojai teisėjai, negalima sutikti su išvada, kad tokia teisėjų veika nemenkina teisėjų ir teisminės valdžios autoriteto. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada akivaizdžiai parodo, kad nagrinėdami bylą, teisėjai buvo šališki. V.Savickienė ne tik prašė gydytojos išduoti jos dukrai nedarbingumo pažymėjimą, bet žinodama, kad dokumentas išduotas nepagrįstai, neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą gavo ir jį panaudoti perdavė dukrai.

Kai jau Aukščiausiasis Teismas V.Savickienę išteisino, nėra ko labai stebėtis, kad jai priteistas žalos atlyginimas. Nors, mano nuomone, nagrinėdami bylą dėl žalos atlyginimo, teisėjai greičiausiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso, ypač penkioliktojo straipsnio reikalavimus, įpareigojančius teisėją reaguoti į kitų teisėjų padarytus įstatymų pažeidimus. Nejaugi nei vienas iš teisėjų nesuabejojo išteisinamojo nuosprendžio argumentų teisėtumu ir į tai nesigilino, automatiškai pritaikydami res judicata principą?

Pagaliau, argi galima sutikti, kad taip labai nukentėjo V.Savickienės reputacija, jeigu ji dirba prestižinį advokatės darbą, kuris taip pat reikalauja „nesuteptos“ reputacijos“.

 

LL kreipėsi į STT su vieninteliu klausimu:

sveiki, čia iš laisvo laikraščio. Aukščiausias teismas sako, kad STT nepateikė jokių

dokumentų dėl to, kad Panevėžio STT valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, todėl

teisėja Savickienė išteisinta

 

ar iš tiesų tai buvo, ar tai eilinė aukščiausiojo teismo klastotė?

 

ačiū

 

STT komunikacija

 

09

va

 

skirta aš

Labas rytas,

 

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės V. Savickienės atžvilgiu pradėjus operatyvinį

tyrimą, nutarime papildyti operatyvinio tyrimo bylą naujais tiriamaisiais ir teikime dėl

techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka rezoliuciją pasirašė E. Snicorius kaip

STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne kaip einantis

STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas. Dėl šios priežasties operatyvinio tyrimo metu

gauti duomenys nepripažinti teisėtais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamiems veiksmams sutikimą buvo davęs prokuroras, tuo

metu laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, šis operatyvinis

tyrimas taip pat, pagal įstatymą, buvo kontroliuojamas prokuratūros bei teismų.

Civilinėje byloje visi dokumentai, įrodantys, kad STT Panevėžio valdybos viršininkas buvo

komandiruotėje, buvo pateikti. Tačiau pačioje baudžiamojoje byloje iš gynybos pusės šis

klausimas keltas nebuvo.

Taip pat svarbu pažymėti tai, kad ši byla buvo pradėta daugiau kaip prieš 10 metų. Po

kriminalinės žvalgybos veiksmų, 2010 metais teisėjai buvo pareikšti įtarimai, vėliau byla

perduota teismui ir 2015 metais byloje priimtas galutinis teismo sprendimas. Per šį

laikotarpį keitėsi ir tyrimų reglamentavimas, ir teismų praktika. Tai, kas prieš 10 metų buvo

vertinama, kaip pakankamas ir tinkamas veiksmų teisinis ir faktinis pagrindas, pasikeitus

teismų praktikai, dabar gali būti įvertinta ir kitaip.

 

Kalbant apie baudžiamojo persekiojimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų teisėtumo

užtikrinimą, svarbu yra tai, kad šiame procese egzistuoja daugiapakopė kontrolės sistema:

 

1) Kriminalinės žvalgybos subjektai (tokiais yra ir STT teritoriniai padaliniai), matydami,

kad atliekant tyrimą reikia taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, privalo kreiptis į

Prokuratūrą.

2) Prokurorai, susipažinę su kriminalinės žvalgybos subjekto pateikta informacija ir

motyvais, bei įvertinę jų tinkamumą ir pakankamumą, kreipiasi į Teismą dėl leidimo taikyti

prašomas tyrimo priemones.

3) Teisėjai, įvertinę prokurorų pateiktos informacijos tinkamumą ir pakankamumą bei

motyvus, priima sprendimus, ar suteikti leidimą tokias priemones taikyti, ar ne.

 

Atliekant šį tyrimą, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įstatymų nuostatomis ir praktika,

tiek prokuroras, tiek teisėjas, STT prašymus įvertino, kaip tinkamus ir pagrįstus.

 

Kaip minėta, keičiantis teismų praktikai dėl argumentų detalumo ir pagrindimo reikalavimų,

tuo metu pakankama pateikiamos informacijos apimtis bei detalumas, siekiant gauti

leidimą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, šiomis dienomis gali būti vertinama

kitaip. Tuo metu sprendimus priėmę pareigūnai, jų pagrįstumą ir teisėtumą vertinę

prokurorai bei teisėjai, vadovavosi tuo metu buvusia praktika, kuri teismo sprendimu

įvertinta iš šios dienos praktikos perspektyvos.

Taip pat, šią situaciją ir patys teismai vertino nevienareikšmiškai:

  • baudžiamojoje byloje Apeliacinės instancijos teismas šią teisėją nuteisė, LAT –

išteisino;

  • civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas

ieškovės reikalavimą atmetė, o apygardos teismas priteisė ieškovei žalos atlyginimą,

kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sumažino.

 

Linkėjimai,

 

Erika BOGUSEVIČIŪTĖ

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

 

Komunikacijos skyriaus

vyresnioji specialistė

 

  1. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius

Tel. 8 706 62 742

Mob. +370 650 98 181

El. p. erika.boguseviciute@stt.lt

 

Kadangi akivaizdu, kad LAT nusprendė, kad dokumentų klastojimas nėra naudos siekimas, ir kad teisėjai negali būti sekami, akivaizdu, kad toks įstatymų traktavimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba.

Remdamasis išdėstytu, prašiau generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo – dokumento klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba.

Prokuratūra iš karto atsisakė – neva teisėjams leista klastoti nutartis, nes jie „nepriklausomi“. STT taip pat nepradėjo jokio tyrimo dėl to, kad LAT klastojo nutartis, o Seimo Širinskienė man atrašė : „Mums nusispjauti, nes mes gyvename teisinėje ir demokratinėje valstybėje“.

 

Seimo LR Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūliau pradėti tyrimą dėl aukščiausiojo teismo piktnaudžiavimo tarnyba. LR Konstitucija yra aiškiai nurodžiusi, kad : 74 straipsnis Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Reikalavau Seimą pradėti tyrimą, ar minėti LAT teisėjai nesuklastojo savo nutarties, bandydama gelbėti matyt nusikaltimą padariusios teisėjos Savickienės.

LR prezidento prašau pradėti kontroliuoti vadinamųjų teisėjų darbą, nes Teismų įstatymas numato, kad : Kai Respublikos Prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėją iš pareigų vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjo įgaliojimai sustabdomi, iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų. Tais atvejais, kai šio Įstatymo arba Seimo statuto nustatyta tvarka sprendimas dėl teisėjo atleidimo nepriimamas, Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Facebook komentarai
Back To Top