skip to Main Content

Advokatas S.Dambrauskas : „Jeigu prokuratūra ir teismai vykdytų savo funkcijas, tai visi tie Matijošaičiai jau seniai sėdėtų ten, kur priklauso“

Aurimas Drižius

 

Paaiškėjo, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuri remia R.Karbauskio ir S.Skvernelio „valstiečiai“, su savo šeima ir frakcija „Vieningas Kaunas“ toliau be atodūsio plėšia Kauno miestą. Dar pernai Kauno savivaldybė „aukcionuose“ pardavinėjo „nereikalingus“ miesto žemės sklypus kaip  „visuomeninės paskirties“, kuriuos supirkdavo Matijošaičių šeima, ir taryba iš karto pakeisdavo jų paskirtį į gyvinamosios paskirties. Šiais metais sukčiai dar labiau suįžūlėjo – iš miesto įmonių yra atimamam žemė, kurią per tarpininkus superka tie patys Matijošaičiai. Šioms aferoms bandė pasipriešinti vienintelis Kauno advokatas Saulius Dambrauskas, kuris dabar sako : „Lietuvoje nėra  nei viešąjį interesą ginančios prokuratūros, nei teismų, kaip teisingumą vykdančios institucijos“.

 

Advokatas Saulius Dambrauskas  atsakė į LL klausimus :

  • Kaip ten baigėsi istorija su visuomeninės paskirties sklypų privatizacija Kaune?
  • Ji baigėsi niekuo ta prasme, kad prokuratūra atsisakė ginti vieną interesą. Tą atsisakymą aš apgundžiau teismui, nes ten buvo nurodyta, kad skundžiama teismui. Teismas, aišku, atsisakė tirti tą skundą, nes nurodė, kad mes galima skųsti tik procesinius motyvus, o viešąjį interesą gina tik prokuratūra. Teismas formaliai atsakė, aš formaliai apskundžiau tą jų nutartį Vyriausiajam administraciniam teismui, nurodydamas, kad tai prieštarauja Konstitucijai, ir kad jie kreiptųsi į Konstitucinį teismą. Šis teismas irgi labai gražiai ir formaliai išnagrinėjo ir nurodė, kad mes turime teisę individualios peticijos tvarka kreiptis į Konstitucinį teismą. Praėjęs visą šį procesą, aš tą ir esu numatęs daryti, nes esu įsitikinęs, kad ginti viešąjį interesą teisme turi teisę ir kiti asmenys, ne tik prokuratūra. Mes visi turime teisę kreiptis į teismą dėl to, kad tas viešas interesas nebuvo aiškiai ištirtas. Noriu Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokia suformuota teismų praktika nepažeidžia Konstitucijos. Šioje srityje aš dabar pagrinde aš ir dirbu, nes visos kitos mano bylos iš esmės nukreiptos į tą patį tikslą – viešojo intereso gynimą. Vienoje byloje esu padavęs skundą į Žmogaus teisių teismą, kitoje – į Konstitucinį teismą. Pati byla formaliai yra susijusi su Kauno miesto savivaldybe, bet mano tikslas yra žymiai platesnis – tai yra strateginė byla, kuria aš noriu pakeisti patį požiūrį į viešojo intereso gynimą.
  • Tačiau kodėl prokuratūra negina viešojo intereso?
  • Formaliai jie sako, kad šioje vietoje neįžvelgia pažeidimo. Jie nesako, kad jie negina, tačiau, ištyrę visas aplinkybes, jie tiesiog sako, kad nemato pagrindo pradėti tyrimą.
  • Tačiau tas pagrindas yra akivaizdus – miesto turto vagystė?
  • Yra kaip yra.
  • Nes Vilniuje prokuratūra krečia tokius pačius šposus, pvz., Vilniaus savivaldybė pardavė pastatą Dominikonų gatvėje, net į balansą neįtraukusi didelės dalies jo ploto, tačiau prokuratūra irgi čia neįžvelgė nusikaltimo?
  • Tai aš ir sakau – mes faktiškai turime formalią instituciją – prokuratūrą, nevykdančią savo funkcijų, tačiau lygiai taip pat mes turime ir kitą biurokratinio teisingumo instituciją – vadinamąjį teismą. Ir iš esmės teismai šiuo metu yra biurokratinio teisingumo institucija, o ne teisingumo vykdymo institucija.
  • Tai pakeisti tokios situacijos niekaip neįmanoma?
  • Kodėl, aš manau, kad įmanoma. Turi keistis tų žmonių požiūris.
  • Bet kaip priversti juos keisti požiūrį, gal reikia keisti žmones?
  • Ne, aš manau, kad ne vien, tačiau galvoju, kad įvairių tikslų galima pakeisti per strategines bylas. Aš kaip tik tai ir darau, ir manau, kad tam tikrų įstatymų prieštaringumas Konstitucijai turi būti išryškintas. Yra tam tikrų detalių, kurias galima pakeisti, pvz., per teisėkūrą. Jeigu teismas yra neveiksnus, tai galima padaryti per teisėkūrą, ir turi būti aiškiai pasakyta, kas yra ginama, o kas – ne. Tačiau šioje situacijoje aš manau, kad teismas tiesiog pasiduoda, ir jeigu jis labiau suprastų savo teisingumo prasmę, tai jis pats pasiimtų šitą galią. Teismas šitą teisingumo vykdymo galią gali pasiimti, tačiau kol kas yra per silpnas vidine prasme. Kaip, pvz., Amerikoje teisingumo vykdymo funkciją pasiėmė Aukščiausias teismas, pasiėmęs Konstitucijos aiškinimo galią. Jis pats tą galią pasiėmė, nors niekas jam nesiūlė. Tačiau mūsų teismas tam yra tiesiog per silpnas, nes ten nėra nei asmenybių, nei teisingumo vykdymo savimonės, kuri jiems leistų pasakyti, kad „ne, čia ne valdžia sprendžia ir kad viešas interesas yra iš tikrųjų viešas, apimantis visus žmones.
  • Tai jūs manote, kad Konstitucinis teismas išaiškins, kas gali ginti viešąjį interesą?
  • Tiesiog aš dabar dirbu keliose strateginėse bylose. Vienos dar nepabaigtos. Pvz., ta, kuri atiduota į Konstitucinį teismą, yra gana subtili, dėl Lietuvos miškų. Tris kartus administracinis teismas nagrinėjo šią bylą, kol surado pretekstą dėl termino praleidimo. O tą termino praleidimo jie patys ir sukūrė. Tačiau ir šio teismo logika yra ta pati – jie atsisako spręsti ginčo esmę. Teismas tiesiog atsisako spręsti esmę ir sako : „Ne, mes jos nespręsime“, ir neria į krūmus. Todėl aš ir noriu Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, pagal kurią teisingumą sprendžia tik teismas. Ir kad kiekvienas asmuo gali kreiptis dėl savo Konstitucinio teisių pažeidimo į teismą, remdamasis Konstitucija. Šios nuostatos, mano nuomone, yra pažeistos, tačiau ta byla dėl miškų nėra labai aiški. Tačiau yra dar kelios bylos, kurių reikalavimai taip pat bus atmesti per tą pačią liniją – t.y. reikalavimo teisės nebuvimas. Dėl šių bylų aš žymiai aiškiau formuluosiu reikalavimus Konstituciniam teismui. Tačiau tai yra strateginės bylos, kurios turi praeiti per visas procedūras.
  • Tačiau kodėl teisėjai nesinaudoja jiems suteikta teise vykdyti teisingumą, bet „neria į krūmus“? Ar jie per daug susiję su valdžia?
  • Tai yra inercija ir formalistinis požiūris į savo funkciją. Tai yra dar sovietinis prisitaikymas. Iš esmės tai yra besugebėjimas pasiimti savo galių.
  • Gal nenoras, o ne nesugebėjimas?
  • Tas nenoras ir nesugebėjimas yra labai susiję. Iš esmės mes vienoje byloje, kurioje buvome nubausti už tai, kad gynėme planuojamus iškirsti medžius, ir buvome visiškai pralaimėję. Viena teisėja, nagrinėdama trečią kartą, priėmė visiškai priešingą sprendimą analogiškose bylose. Tai ji priėmė visiškai priešingą sprendimą, ir to sprendimo pagrindu SM atnaujinome procesus Aukščiausiame teisme. Tai yra pavyzdys, kad strateginės bylos vis dėlto formuoja tam tikrą požiūrį. Jos turi prasmę. O tai, kad mes, kaip tauta, esame silpni, tai jau mūsų problema. Tauta silpna, silpni ir teisėjai.
  • O tai Kauno taryba nebando kelti klausimų apie tas Matijošaičio aferas?
  • Jūs gal juokaujate. Apie kokią tarybą jūs kalbate?
  • Negi tie žmonės negalvoja apie savo perspektyvas?
  • Man atrodo, kad ten netgi tokios opozicijos nėra. Visa Kauno miesto taryba sėdi Matijošaičio kišenėje ir jis gali ten siūlyti bet kokią nesąmonę, jai miesto taryba pritars. Dėl to man nekyla jokių abejonių. Ten sėdi mankurtų taryba.
  • Tačiau tie žmonės atėjo į valdžią demokratiškų rinkimų keliu ir tokia taryba paneigia pačią demokratijos principą?
  • Tačiau jie atėjo ne kaip asmenybės, o kaip Matijošaičio komanda. Tai būtų tas pats, kaip prisidengti Brazausko vardu. Kauno taryboje nėra nė vienos asmenybės, neįkas jų nepažįsta ir nežino, kas už jų stovi. Jų pavardžių net niekas nežino ir neprisimena. Jie žino tik tiek, kad priklauso Matijošaičio chebrai.

  • O ką manote apie tą [paskutinę Matijošaičio aferą, kai valstybės žemę supirko jo sūnus? Tą žemę gražino tik vienam piliečiui. Negi visame Kaune yra tik vienas žmogus, kuriam negražinta žemė?
  • Yra taip, kaip ir yra, ir tam mes turime prokuratūra, kuri, jeigu vykdytų savo funkcijas, tai visi tie žmonės jau sėdėtų ten, kur jiems priklauso sėdėti. Tai yra visiškai aiškus savivaldybės privatizavimas. Kauno savivaldybė privatizuota kaip institucija. Ar kažkada tai pasikeis, matysime.

 

Advokatas Saulius Dambrauskas : „Kauno mieste veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema“.

 

Garsus Kauno advokatas Saulius Dambrauskas dar pernai rudenį kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl prokuratūros atsisakymo tirti Kauno savivaldybės atliekamą korupcinę žemės sklypo privatizavimo schemą.

Savo skunde S.Dambrauskas nurodė tokias aplinkybes : „Nurodžiau faktines aplinkybes leidžiančias pagrįstai manyti, kad Kauno mieste yra suformuota teisinė aplinka, pagal kurią veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema. Pasinaudojant šia schema savivaldybei priklausantis žemės sklypas, kuris yra patrauklioje vietoje, tačiau jo naudojimo paskirtis neturi komercinio patrauklumo (pavyzdžiui „visuomeninės paskirties”), yra parduodamas aukcione ženkliai sumažinant net ir jo nominalią kainą. Tokį žemės sklypą įsigyja su savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, kurie vėliau pasinaudoja tik per savivaldybės diskreciją atsirandančia galimybe pakeisti žemės paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Taip vien tik administracinės procedūros būdu daug kartų padidinama įsigyto žemės sklypo vertė.

Po to, kai savivaldybė „aukcione“ parduoda „visuomeninės paskirties“ sklypą V.Matijošaičio sūnums arba patikėtiniams, Kauno misto taryba per kelis mėnesius pakeičia sklypo paskirtį.

Visi pirkėjai žino, kad miestas pakeis žemės paskirtį tik tada, jeigu jį valdys Matijošačio šeima, todėl į aukcioną niekas neina, ir žemės sklypas parduodamas už nominalią kainą.

„Taigi administracinių procedūrų pagalba pakeitus aukcione įsigyto „visuomeninės paskirties” žemės sklypo paskirtį į komerciškai patrauklią, tas pats žemės sklypas įgyja didžiulę komercinę vertę, kuri jau atitenka šį „nereikalingą” žemės sklypą pigiai įsigijusiam asmeniui, – teigia advokatas S.Dambrauskas

 

Konkretus iliustruojantis atvejis yra Vokiečių g. 166 Kaune (nuotr. viršuje). Čia „nereikalingo” žemės sklypo pardavimą per aukcioną inicijavo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, kurio vedėjas Nerijus Valatkevičius. Vėliau to paties, jau privataus, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano keičiant jo paskirtį projekto vadovė – Rūta Valatkevičienė (N.Valatkevičiaus sutuoktinė).

S.Dambrausko skundą išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė Adelina Lukošiūtė pateiktoje informacijoje neįžvelgė galimos nusikalstamos veikos.

Tada šį sprendimą Dambrauskas apskundė prokurorui ir kaip pavyzdį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį, kurioje LAT taip pat atkreipė kai kurių valstybės institucijų dėmesį į konkrečioje byloje pastebėtą ydingą teisės taikymo praktiką Kauno mieste.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna atmetė skundą ir nurodė, kad „dėl atskirų epizodų nėra duomenų, jog būtų pasinaudota konkrečių procedūrų apskundimo galimybėmis, o dėl LAT atskirojo skundo – jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie galioja“.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Larisa Tamulionienė taip pat atmetė skundą. Teisėja faktiškai nenagrinėjo Skunde pateiktų motyvų, pakartojo Prokuroro nutarimo motyvus ir nurodė, kad susipažinusi su medžiaga, prokuroro skundžiamu nutarimu iš esmės pritaria šiems motyvams.

Visas teisėjos Tamulienės šedevras pateikiamas čia:

 

img645

Taip pat teisėja nurodė, kad „skunde advokatas Saulius Dambrauskas nurodo jo nuomone faktus, tačiau atlikus aplinkybių patikslinimą jie nepasitvirtino ir laikytini nepagrįstais, todėl Prokuroro nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o skundas atmetamas“.

Advokatas sako, kad teisėja nenurodė, kokie faktai, kuriais Skunde grindžiamas korupcinės schemos egzistavimas nepasitvirtino:

  1. Ar nepasitvirtino faktas, kad yra Kauno mieste nustatytas teisinis reguliavimas leidžiantis parduoti visuomeninės paskirties žemę ir ją pardavus pakeisti jos paskirtį pagal gretimybes tokiu būdu per administracinę procedūrą daug kartų padidinant turto vertę, kurios kaina lieka turtą iš valstybės (savivaldybės) įsigijusiam asmeniui?
  2. Ar nepasitvirtino faktas, kad tokiu būdu faktiškai pusvelčiui yra parduotas visuomeninės paskirties žemės sklypas esantis Vokiečių g. 166 Kaune, o jo paskirties pakeitimą parengė ir jos pakeitimu rūpinosi miesto vyriausiojo architekto sutuoktinė?
  3. Ar buvo ištirtas ir nepasitvirtino faktas, kad žemės sklypą Vokiečių g. 166 Kaune įsigijo su Kauno savivaldybės administracija ir jos vadovais susiję asmenys, kurie pakeitus žemės sklypo paskirtį per šią papildomą administracinę procedūrą įgijo didžiulį turto viršpelnį?
  4. Ar nepasitvirtino kiti Skunduose minimi faktai, kurie leidžia Teisėjui konstatuoti, kad ir neatlikus jokio ikiteisminio tyrimo jie tiesiog nepasitvirtino?..
  5. Advokatas mano, kad tik atlikus išsamų tyrimą galima būtų nustatyti, ar ta didžiulio masto žala, kuri akivaizdžiai atsiranda pagal pateiktus duomenis dėl įteisintos žemės sklypų pardavimo schemos, yra susijusi su nusikalstama veika. Ta aplinkybė, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami balsų dauguma ir politinės daugumos valia sąlygoja tokio teisinio reguliavimo nustatymą, kuris gali sukurti sąlygas korupcinės schemos legitimumo įvaizdžiui, nesudaro pagrindo procesine prasme atsisakyti tirti konkrečias teisines pasekmes atsirandančias dėl padarytos žalos, šios žalos atsiradimo priežastis bei konkrečių asmenų kaltę. Išvados, kad, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 „detaliojo plano keitimu numatomas žemės naudojimo būdas neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ” arba „ Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, detaliojo plano patikrinimo aktas galės būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka”. S.Dambrauskas mano, kad prokuratūra ir teismai nenagrinėjo korupcinės schemos pagal nurodytus iliustracinius epizodus, o visą tyrimą sukoncentravo į Skunde paminėtų atskirų iliustracinių epizodų procesinio bei procedūrinio teisėtumo įvertinimą.
  1. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima ištirti tokias aktualias aplinkybes, kaip pavyzdžiui:
  • kokių pareigūnų sprendimais yra inicijuotas visuomeninės paskirties žemės sklypų pardavimas prieš tai nepakeitus jų paskirties;
  • keli aukcionai buvo surengti parduodant, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 visuomeninės paskirties žemės sklypą (nepakeitus jo paskirties), ir kokio dydžio suma buvo sumažinta sklypo kaina jo pardavimo procedūrų metu nuo pradinės pardavimo iki galutinės pardavimo kainos (t.y. kokio masto žala padaryta);
  • koks, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 žemės sklypo kainos pasikeitimo skirtumas vien dėl įvykdytos administracinės procedūros, t.y. kiek žemės vertė (pagal pirkimo ir pardavimo rinkos kainas) pasikeitė vien dėl to, kad buvo pakeista jo paskirtis;
  • koks giminystės ryšys yra tarp Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus ir, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano rengusios projekto vadovės Rūtos Valatkevičienės;
  • koks administracinis vaidmuo šiame procese teko Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui N.Valatkevičiui revizuojant projektą, kurio projekto vadovė R.Valatkevičienė, ir ar ta aplinkybė, kad šie asmenys tikėtina yra sutuoktiniai, nesukūrė korupcinės aplinkos ir rizikos;
  • koks žemės sklypus įsigijusių asmenų (įmonių akcininkų) ryšys su Kauno miesto savivaldybės vadovais, pareigūnais ir j ų šeimos nariais, ir ar tie ryšiai nesąlygoja visuomeninės paskirties žemės sklypų įsigijimo su užtikrinta galimybe vėliau pakeisti j ų paskirtį esmingai padidinant jų vertę;
  • kas ir kada parengė bei inicijavo tuos Bendrojo plano pakeitimus, kurie sąlygojo tokios korupcinės schemos atsiradimo galimybę ir praktinį įgyvendinimą (t.y., tuos BP pakeitimus, kurie šiuo metu leidžia žemės paskirtį pakeisti pagal gretimybes nekeičiant Bendrojo plano ir išvengiant atitinkamų procedūrų.
Facebook komentarai
Back To Top