skip to Main Content

Trijų finansų ministrų padaryta žala – didžiausia Lietuvos istorijoje

Buvęs meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl finansų ministrų Ingridos Šimonytės, Algirdo Gedimino Šemetos ir Rimanto Šadžiaus galimo neveikimo – dėl to Finansų ministerija turės atlyginti didžiausią Lietuvoje ministrų padarytą žalą – 55,8 milijonus eurų.

 

55,8 milijonų eurų suma taikos sutartimi su Finansų ministerija bus atlyginta Vilniui, kurio biudžetas buvo formuojamas politiniais principais, o valdžioje buvę ministrai nesiėmė veiksmų, kad tai pakeistų.

 

“Tai didžiausia kada nors Lietuvoje padaryta žala, kurią patyrė valstybė. Šiandien turime kalbėti apie atsakomybę, nes politikai, deja, dažnai neprisiima atsakomybės nei už savo veiksmus, nei už neveikimą ir to pasekmes.

 

Tikiuosi, kad baigėsi laikotarpis, kai savivaldybių biudžetai buvo formuojami politiniais principais. Tai didelė savivaldos pergalė, įrodymas, jog savivalda irgi turi teises ir gali laimėti prieš Vyriausybę. Tačiau tenka apgailestauti, kad tam įrodyti reikėjo ketverių metų, per kuriuos Vilnius ir vilniečiai kentėjo finansiškai, – mes tai galime skaičiuoti nepastatytais darželiais, nesutvarkytomis gatvėmis, neįrengtais skverais ar nesukurtomis darbo vietomis”, – sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas.

 

Vilniaus miestas yra didžiausias mokesčių donoras ir jam daugelį metų buvo neteisingai perskirstomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Finansų ministrai tai žinojo, nes išvadas teikė ir pačių sudarytų darbo grupių, finansų ekspertai, Lietuvos savivaldybių asociacija bei Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau nė vienas iš ministrų nesiėmė reikiamų veiksmų, kad Vilnių finansiškai skandinanti GPM metodika būtų peržiūrėta ir neteikė siūlymų dėl GPM dalies, tenkančios Vilniui, padidinimo.

 

 Ministras R. Šadžius iki pat 2015 m. birželio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimo, kuris pripažino, jog savivaldybių biudžeto formavimo metodika ir GPM paskirstymas prieštarauja Konstitucijai, nesiėmė veiksmų, kad būtų padidinta GPM dalis, tenkanti sostinei.

 

Tik 2016 metais Finansų ministerija peržiūrėjo savivaldybių biudžeto formavimo metodiką ir padidino Vilniaus miesto biudžeto pajamas 55 mln. eurų.

 

Šiandien po Administracinio teismo sprendimo, kuris patvirtino taikos sutartį tarp LR Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės, Finansų ministerija įpareigota atlyginti 55,8 mln. eurų žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

 

FAKTAI:

 

2009 metais Finansų ministerija padidino kitiems Lietuvos miestams tenkančią GMP dalį, išskyrus Vilnių. Kauno miestui vietoje 74 proc. – 94 proc., Klaipėdos miestui vietoje 64 proc. – 86 proc., Panevėžio miestui vietoje 84 proc. – 100 proc., Šiaulių miestui vietoje 96 proc. – 100 proc. Vilniui buvo palikta dar 2002 metais nustatyta GPM dalis – tik 40 proc.

 

 2008 – 2012 metų laikotarpį dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų (46 mln. eurų). Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai, atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę, tuomet pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas Savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m.“

 

2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“ teigiama, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių.

 

2010 m., kai Vilniui trumpai vadovavo konservatorių meras Raimundas Alekna, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime teigė, kad “„Taip, suprantame, kad Vilniaus finansinė situacija yra tokia, kad reikalauja skubių sprendimų, todėl siūlome Vilniaus miestui specifinį skolinimosi limitą, kad būtų galima priimti greito laikotarpio sprendimus. O toliau, manau, kad 2012 m., kai baigsis savivaldybių biudžetų pereinamosios nuostatos, kurios yra nustatytos 2010 ir 2011 metams, tada reikia susėsti su Asociacija ir rasti bendrą sprendimą.“ Visgi, nepaisant šių pažadų, Vilniui tenkanti GPM dalis nebuvo padidinta, o skolinimosi limitas sumažintas nuo 40 proc. iki 35 proc.

 

GPM dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą, kasmet tvirtinti Seimui teikia Vyriausybė, apsvarsčiusi su Lietuvos savivaldybių asociacija. GPM dalis sudaro didžiausią miesto surenkamų pajamų dalį.

 

2012 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaujama mero A. Zuoko, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir parengė kreipimąsi į KT, kurį parėmė Seimo narių grupė, prašydama iškelti bylą dėl Vilniui Vyriausybės veiksmais daromos finansinės žalos.

 

Konstitucinis Teismas dar prieš metus patvirtino, jog Vyriausybė, norėdama subalansuoti nacionalinį biudžetą, finansinę naštą permetė ant vilniečių pečių, miestui skirdama vos 40 proc. GPM. Pripažinus, kad tai – neteisinga, Vyriausybė peržiūrėjo savivaldybių biudžeto formavimo metodiką, padidindama Vilniui ir kitoms šalies savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TARNYBA , LIETUVOS LAISVĖS SĄJUNGA (LIBERALAI)

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));