skip to Main Content

A. Širinskienė klausia, koks teisės aktas leidžia konservatoriams Konstitucinio Teismo pirmininką paversti asmeniniu konsultantu?

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ragina konservatorius ir Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą paaiškinti, kodėl vyksta konservatorių atstovų ir Konstitucinio Teismo pirmininko susitikimai, kuriuose aptarinėjami būsimi kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, t. y. ir bylos, kurias D. Žalimui gali tekti nagrinėti kaip vienam iš šio Teismo teisėjų.

„Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose žiniasklaidos atstovai išplatino 2020 m. gegužės 1 d. posėdžio, kuriame dalyvavo konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, energetikos ministras 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Arvydas Sekmokas, Herkus Gabartas, o pirmininkavo Petras Auštrevičius, protokolo ištraukas (žiūrėti prisegtame faile). Kaip matyti iš jame fiksuotų pasisakymų, konservatoriai,  planuodami eilinį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, dėl šio kreipimosi turinio galimai tariasi su Teismo pirmininku. Toks konservatorių susitikimas su D. Žalimu, pasak protokolo, turėjo vykti gegužės 6 dieną ir iš turimų dokumentų panašu, kad buvo gautas D. Žalimo pritarimas susitikimui, o taip pat – bendrauta ir anksčiau.“ – sako Seimo narė A. Širinskienė.

Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės, tokie konservatorių veiksmai ir pasitarimai su Teismo pirmininku apie būsimas bylas diskredituoja Konstitucinį Teismą, pamina teisėjų nepriklausomumo principą ir yra nesuvokiami demokratinėje valstybėje, nes kėsinasi į pagrindinę demokratijos sąlygą – valdžių atskyrimo principą.

„Įstatymus gerbiantys politikai niekada taip nepasielgtų, saugotų savo partijos ir, tuo labiau, Konstitucinio Teismo reputaciją. Dar daugiau, sunku būtų surasti demokratinę šalį, kurios Konstitucinio Teismo pirmininkas taptų privačiu partijos konsultantu. Konstitucijos 104 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumo principas. Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, kad Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas. Tačiau panašu, kad draudimai galioja ne visiems, ir konservatoriai Teismo pirmininką veikiau suvokia kaip asmeninį jų skundų rašytoją ir konsultantą. Dėl to labai raginu tiek Teismo pirmininką D. Žalimą, tiek konservatorius V. Landsbergį, Ž. Pavilionį, A. Sekmoką atsakyti į klausimus. Kiek laiko trunka toks „bendradarbiavimas“? Koks tokių „konsultacijų“ teisinis pagrindas? Kokius konservatorių kreipimusis į Konstitucinį Teismą padėjo rašyti ar konsultavo D. Žalimas? Kaip dažnai yra susitikinėjama? Ar yra tariamasi tik dėl kreipimųsi, o, galbūt, paskui aptarinėjamos ir bylos, kurios yra Konstituciniame Teisme?“ – klausia A. Širinskienė.

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė taip pat primena, kad teisės aktai įpareigoja, kad apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui, atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

 

 PRIEDAS

 

2020 m. gegužės 1 d. posėdžio protokolo ištrauka.

 

 

„SVARSTYTA: Dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vienos konvencijos konstitucingumą.

Pasisako V. Landsbergis. Siūlo kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl prisijungimo prie Vienos konvencijos konstitucingumo, bet ne pačios Vienos konvencijos.

Pasisako H. Gabartas. Nesutinka. Siūlo paklausti konstitucinės teisės ekspertų, bet mano, kad turi būti kvestionuojamas pats Vienos konvencijos konstitucingumas. Pasisako Ž. Pavilionis. Nori tik suteikti naują informaciją apie pasitarimą dėl Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo koregavimo su D. Žalimu – mano, jog tai gera idėja, kitos savaitės laikotarpyje sutinka internetu susijungti ir pasikalbėti, galbūt trečiadienį.

Pasisako V. Landsbergis. Reikia tuomet formuluoti „Atitiktis Vienos konvencijos konstitucingumui Lietuvoje“.

Pasisako H. Gabartas. Teigia, kad čia yra detalės, prašo svarstyti paties projekto esmę. Teigia, kad toks kreipimasis yra labai svarbus, nes gavus teigiamą atsakymą iš Konstitucinio teismo būtų parodytos aiškiai visos Vienos konvencijos ydos.

Pasisako A. Sekmokas. Teiraujasi dėl galimos tokio sprendimo trukmės laiko atžvilgiu.

Pasisako H. Gabartas. Tai būtų vienerių-dvejų metų laikas.

Pasisako A. Sekmokas. Pirmiausia reikia priimti rezoliuciją.

Pasisako H. Gabartas. Mano, kad prie šio projekto reiktų dvi-tris savaites dar dirbti, tad rezoliucijos klausimas jau bus atsakytas.

Pasisako Ž. Pavilionis. Reikia 29 parašų kreipiantis į Konstitucinį teismą, siūlo pasikalbėti su D. Žalimu dėl šio projekto.

Pasisako H. Gabartas. Prašo iš esmės pritarimo vien dėl tokios galimos Sąjūdžio veiksmų krypties, teigia, kad projektas yra tikrai taisytinas, ypač iš teisinės pusės, kurioje reikia konstitucinės teisės ekspertų nuomonės, bet šiuo atveju siūlo pritarti tik dėl pačios idėjos.

Pasisako P. Auštrevičius. Trečiadienį (gegužės 6 d.) turi įvykti pokalbis su D. Žalimu.

Prieštaraujančių nėra.

NUTARTA: Patvirtinta bendru sutarimu. Pritarta dėl krypties kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vienos konvencijos konstitucingumo išaiškinimo. Planuojamas pokalbis su D. Žalimu gegužės 6 d., atsakingas Ž. Pavilionis.“

 

priedasprotokolas

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: LVŽS KOMUNIKACIJOS GRUPĖ, LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Facebook komentarai
Back To Top