skip to Main Content

Bernardas Dringis

 

LRT skandalas. Istorija. I-a dalis.

 

Kai kas nežino, kai kas pamiršo, kad LRT skandalas prasidėjo ne dabar. LRT skandaluose murkdėsi metai iš metų, tačiau visos valdžios buvo užmerkusios akis. Prisiminkime, kokiais variantais LRT garsėjo prieš aštuonetą metų, ką 2009 m. apie LRT rašė spauda:

 

Neseniai iš LRT tarybos atsistatydinęs žurnalistas Romas Sakadolskis griežtai kritikavo tiek tarybos darbą, tiek televizijos turinį. „Nesakyčiau, kad kilo koks nors vienas konfliktas, dėl kurio traukiuosi. Yra dalykų, kurie nuo pat pradžių nepatiko – pavyzdžiui, kaip nulinčiavo Darių Kuolį ir jo laidą (D.Kuolys buvo užčiauptas, kai suabejojo, ar etiška skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininku Joną Prapiestį, kuris buvo teisingumo ministru koncerno EBSW siautėjimo laikais, – aut.). Manau, tai ydinga, ir daug atskleidžia apie LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. Paskui viskas ritasi į pakalnę.“

 

R.Sakadolskis piktinosi laida „Teisė žinoti“, kur dominuoja vedėja Rita Miliūtė. Ir priminė, kad į laidą apie apžvalgininką Kęstutį Girnių pats K.Girnius net nebuvo kviestas. „Būčiau likęs dar trejiems metams, jei būčiau matęs, kad mano buvimas duoda naudos. Tačiau beriu tarsi žirnius į sieną. Jei „danguje“ yra LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas ar A.Siaurusevičius, mano balsas „į dangų“ nenueina“, – kalbėjo R.Sakadolskis.

 

Anot pasitraukusio tarybos nario, jo kolegos laidų tinklelį yra linkę tvirtinti vos kelias minutes paskaitę laidų aprašus, o LRT finansavimo problemos nė nesirengia rimtai svarstyti. „Taryboje yra daug žmonių, kurie formaliai žiūri į tinklelį. Man neužtenka kelių minučių sprendimui dėl laidos priimti“, – tvirtino R.Sakadolskis.

 

Tarybos narė Auksė Balčytienė teigė, kad kelias konfliktines situacijas tarp LRT vadovų ir laidų vedėjų (D.Kuolio, Leonido Donskio) „galima primesti cenzūrai“. „Pretekstų tokioms išvadoms būta, nors ir sklandė įvairių gandų, bet nebūna ugnies be dūmų, – sakė A.Balčytienė. – Esama LRT vadovų nepakantumo kritikai. O ši neturėtų būti problema, nes jei kritikuojama nepagrįstai, visi tai mato, o jei kritika skausminga, bet teisinga, galima reikalus ir geranoriškai taisyti.“ Tarybos narės manymu, LRT juntamas politinio ir žiniasklaidos lauko susipynimas, kai studijose sėdi tie patys veidai. „Tačiau nedrįsčiau kategoriškai teigti, kad LRT vyksta totali manipuliacija. Tokie ydingi procesai būdingi visai Lietuvos žiniasklaidai – susisaistymas per sutartis su valdžios institucijomis, korupcija“, – tikino A.Balčytienė ir pabrėžė, kad LRT labai praverstų vidaus ombudsmeno pareigybė. Tai padėtų spręsti konfliktus tarp administracijos ir nepriklausomybę norinčių išlaikyti žurnalistų.

 

Kęstutis Petrauskis, vadovavęs LRT 2003-2008 metais, tikino, kad galima dvejopa cenzūra – išorinė, kai yra cenzorius, ir vidinė, kai žmonės, žinodami, kas gresia už laisvą žodį, susilaiko patys. „Dabartinėje LRT reiškiasi abi šios formos, – įsitikinęs buvęs LRT generalinis direktorius K.Petrauskis. – Visiškai akivaizdūs ir visiems matomi dalykai – nebėra D.Kuolio, L.Donskio, nebelieka ir nepalankių dabar LRT užvaldžiusiai grupuotei komentatorių.“ Kai matomi tokie dalykai, LRT dirbantiems žmonėms „įsijungia stabdžiai.“ Anot K.Petrauskio, matomas primityvus dabartinių LRT vadovų kišimasis net į Žinių tarnybos veiklą. „Taip yra todėl, kad visiškai išplauta atsakomybė. Už tai, kas vyksta LRT eteryje, lyg ir atsakinga taryba, tačiau ji atsakomybę permeta LRT vadovams, o šie ją vėl meta atgal“, – stebėjosi K.Petrauskis.

 

Skandalingos skolos LRTC Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) generalinis direktorius Algirdas Vydmontas ne kartą yra tvirtinęs, kad LRT jau kurį laiką neįstengia ar nenori atsiskaityti už suteiktas paslaugas. „Tikrai, keblumų su LRT turime, tačiau konkrečių skolų sumų nenorėčiau minėti, nes taip daryti nekorektiška, tai komercinė paslaptis“, – teigė A.Vydmontas.

 

Pačios LRT duomenimis, skolos šiais metais gali siekti 11 mln. litų. Pasak A.Vydmonto, LRT vadovai savo keblią situaciją aiškina tuo, kad esą LRTC galintys mokėti tik tiek, kiek nacionaliniam transliuotojui skiriama biudžetinių lėšų: „Tačiau jų užsakymai yra gerokai brangesni, nei jiems skiriama pinigų, o susidariusio skirtumo LRT nenori sumokėti.“ Paklaustas, kaip tuos „keblumus“ tikimasi išspręsti, A.Vydmontas neatmetė galimybės, kad bus kreipiamasi į teismą. „Jie (LRT vadovai – aut.) gal nesupranta finansinių dalykų, o aš esu administracijos vadovas ir turiu suvesti finansinius galus, – sakė LRTC direktorius. – Suprantu, kad kils didelis skandalas, jei kreipsimės į teismą.“ Paklausus, kada to skandalo laukti, A.Vydmontas atsakė dar nežinantis, bet „tikrai išgirsime.“ „Situacija tik blogėja.

 

Kiek LRT gauna už transliacijas iš biudžeto, tiek atiduoda, o iš savo komercinės veiklos neskiria nė lito. Anksčiau sumokėdavo ir likusią dalį, o dabar – nors užsako gerokai daugiau paslaugų – atsiskaityti nenori. LRT, pavyzdžiui, pernai gavusi 29 mln. litų vien iš reklamos, skolas galėtų padengti, tačiau viskas priklauso nuo šeimininko, kaip jis tvarkosi savo ūkyje“, – apgailestavo A.Vydmontas. Jis neigė kalbas, kad LRT vadovas A.Siaurusevičius mėgina spausti LRTC vadovybę per Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus LRTC, aukštus pareigūnus. 

Esą A.Siaurusevičius tol nevykdys LRTC finansinių įsipareigojimų, kol jam nuolaidžiaus susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. „Telefoninės teisės nepripažįstu. Jei klausyčiausi, ką kalba (o kartais kalba) ministerijos valdininkai, būčiau blogas vadovas, – tikino A.Vydmontas. 

– Iš savo pagrindinių akcininkų gauname ir reaguojame tik į rašytinius nurodymus. Jokio rašto, kad nesikreiptume dėl LRT skolų į teismą, tikrai nesame gavę.“ 

Buvusiųjų bastionas LŽ duomenimis, toks A.Siaurusevičiaus „ūkininkavimas“ anksčiau rėmėsi jo pagrindine nuostata – „Kirkilas duos pinigų“. Turima galvoje, kad tuometis premjeras Gediminas Kirkilas, su kuriuo A.Siaurusevičių siejo artima užstalių bičiulystė, dosniai rėmė bičiulio vadovaujamą nacionalinį transliuotoją.

 

Po Seimo rinkimų neplanuotai pasikeitus politinei valdžiai „Kirkilo milijonai“ užtrūko. O jie buvo leidžiami ir kitiems įdomiems dalykams. Prabangiai suremontuotas vadinamasis balių kambarys, esantis šalia LRT generalinio direktoriaus kabineto, nes po skydinės skandalo A.Siaurusevičius ėmė slapstytis nuo smalsių akių – dabar „skydininkas“ su savo „rebiatomis“ (bičiuliais – aut.), tarp kurių esama ir LRT tarybos narių, pavyzdžiui, Rimvydas Valatka, linksminasi uždarai. Pastarasis „skydininko“ skandalas: po R.Miliūtės laidos „Teisė žinoti“ jos vedėja, laidos dalyviai R.Valatka, G.Kirkilas ir LRT vadovas iki vėlumos linksminosi viename Vilniaus barų.

 

Dar viena investicija, tikrai būtina nacionalinio transliuotojo misijai vykdyti, – stadiono, esančio vidiniame LRT kieme, statyba. Ketinta įsirengti daugiafunkcį aikštyną, tačiau politinė valdžių kaita ir sunkmetis šiuos planus pristabdė – įrengta tik krepšinio aikštelė. Akivaizdu, kad investuojant tiek lėšų į tokius „prioritetinius objektus“ mokėti skolas LRT nebelieka už ką.

 

Nors LRT etatiniams darbuotojams nuolat karpomi autoriniai atlyginimai, kolektyve sklando kalbų apie kosminius honorarus už privačių prodiuserių projektus („Lietuvos balsai“). Net LRT tarybos nariai turi tenkintis šiais gandais, nes iš LRT administracijos negauna jokios informacijos, kaip ir kam skiriamos iš reklamos surenkamos lėšos. Štai ir vakar posėdyje A.Siaurusevičius posėdyje arogantiškai atsisakė atskleisti konkrečias sumas.

© Lietuvos žinios

 

Laukite tęsinio.

Facebook komentarai
Back To Top