skip to Main Content

A.Sadecko padėjėjas Deivis Valiulis grasino N.Venckienės vyrui : „Tu nežinai, kieno kelią perėjai““

 

Neringos Venckienės buvęs sutuoktinis Aidas Venckus dar 2013 m. kreipėsi į JAV teisėsaugai, kurioje papasakojo ir savo įspūdžius apie Garliavos bylą

 

Advokatu nuo 2001 m. dirbantis A. Venckus laišką JAV teisėsaugai dėl N. Venckienės ir sūnaus Karolio Venckaus prieglobsčio pradėjo vardydamas savo karjeros nuopelnus, tačiau netrukus pažėrė savo versiją apie visus Garliavos įvykius. 

Kilus skandalui, A.Venckus rašo, kad jis pats buvo įbaugintas, jo klientams buvo skiriamos kur kas didesnės bausmės, o dar paaugliui jo sūnui nebuvo suteikta teisė baigti mokytis nuotoliniu būdu. 

 „Advokatu Lietuvoje dirbu nuo 2001 metų birželio 1 d. Atstovauju ir civilinėse, ir kriminalinėse bylose. Man niekada nebuvo taikomos jokios sankcijos. 2006-2011 metais man buvo suteikta garbė eiti Kauno advokatų kontoros seniūno pareigas“, – JAV pareigūnams prisistatė A. Venckus.

Jis pabrėžė, kad palaiko N. Venckienės norą prašytis JAV prieglobsčio. 

„Šiuo pareiškimu siekiu nušviesti teismą įžvalgomis, kaip Lietuvoje veikia teisinė ir valdžios sistema“, – laiške teigia A. Venckus.

 Sūnui neleido baigti mokslo metų nuotoliniu būdu 

N. Venckienės Lietuvoje buvo pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką. Laišką JAV teisėsaugai A. Venckus išsiuntė 2013-ųjų rugpjūčio 14 dieną.

 Jame A. Venckus teigia, kad vos N. Venckienė su sūnumi išvyko iš Lietuvos, apie tai buvo informuota jo vaiko mokykla. 

„Kai Neringa ir Karolis išvyko, 2013 m. balandį, nuvykau į Karolio mokyklą paprašyti, kad jis galėtų septintą klasę baigti nuotoliniu būdu. Kai kalbėjausi su mokyklos direktoriumi, jis man pasakė, kad jaučia Švietimo skyriaus spaudimą, todėl negali to leisti. Direktorius pabrėžė, kad bet kuris kitas vaikas turėtų tokią teisę, tačiau Karolis yra mūsų sūnus, todėl tokia teisė nebus suteikta“, – laiške rašė A. Venckus. 

Kentėjo kaip advokatas 

Advokatas A. Venckus JAV teisėsaugai skirtame pareiškime taip pat išreiškė abejonę kolegų veiksmų skaidrumu.

 „Girdėjau gandų, kad teisėjai mano atstovaujamoms byloms skirdavo ypatingą dėmesį norėdami pakenkti mano karjerai, – kaltinimus žėrė A. Venckus. – Pavyzdžiui, mano klientui, kuris buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, buvo skirta trejų metų ir trijų mėnesių bausmė. Tuo metu tą patį nusikaltimą padariusiam kitam asmeniui, kurį atstovavo kitas advokatas, buvo skirta tik metų trukmės bausmė.“ Jo teigimu, po to, kai N. Venckienė išvyko, jam buvo įteiktas vos vienas jai skirtas šaukimas į teismą. Esą praėjus lygiai parai po to, kai N. Venckienė jame nepasirodė, buvo viešai paskelbta jos paieška.

 „Mano nuomone, taip buvo padaryta norint specialiai apjuodinti Neringą“, – pareiškime JAV teisėsaugai rašė A. Venckus. Kaltinimai teisėsaugai A. Venckus laiške pabrėžia, kad Lietuvos teisėsauga pažeidė įstatymus leisdami A. Ūsui peržiūrėti bylos dokumentus dar tuomet, kai jie buvo renkami.

 „Pedofilijos bylos prokurorė Čivinskaitė leido A. Ūsui peržiūrėti bylą dar tyrimo metu“, – teigė A. Venckus ir pridūrė, kad tai galėjo turėti įtakos jo liudijimams. A. Venckus taip pat pabrėžia, kad R. Čivinskaitė netrukus po to buvo paaukštinta pareigose, tačiau iš tiesų teismas išnagrinėjo prokurorės veiksmus ir ją ne paaukštino, o pažemino pareigose. 

Teismas nusprendė, kad R.Čivinskaitė, būdama Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, netinkamai vykdė savo pareigas – nevykdė vyriausiojo prokuroro nurodymų perduoti bylą tirti kvalifikuotam prokurorui, netinkamai nagrinėjo skundus, leido A.Ūsui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Dėl šio sprendimo prokurorė pateikė apeliaciją, o vėliau, 2016 metais, net kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. 

Bijojo dėl savo laisvės 

 

 

Šioje nuotraukoje įamžinta, kaip A.Sadeckas moka asmenines premijas savo sukurto Kriminalinės policijos biuro (KPB) komisarams. Šalia A.Sadecko stovi šio biuro vadovas Kiškis. KPB jau daug metų nepavyksta išaiškinti, kas nužudė žmones garliavos pedofilijos byloje

 

A. Venckus teigia, kad dar 2009 metais iš A. Ūso advokato Deivio Valiulio (Jis taip pat dirbo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko patarėju) išgirdo tokius žodžius: „Tu nežinai, kieno kelią perėjai.“ Esą šiuo žodžius D. Valiulis jam ištarė policijos komisariate. 

 

JAV teisėsaugai A. Venckus taip pat pabrėžė, kad D. Valiulis (nuotr. viršuje) buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko patarėjas.

 

 „Išvada tokia, kad ši byla siejosi su aukštas pareigas užimančiais pareigūnais“, – teigė A. Venckus. „Man buvo grasinama. Girdėjau gandų, kad tik laiko klausimas, kada valdžia suras, kuo mane apkaltinti, ir įkiš mane į kalėjimą“, – JAV teisėsaugai rašė A. Venckus.

 

 Netikėjo teisingu teismu 

 

„Ar yra tikimybė, kad Neringa turės teisingą teismą? Nemanau“, – ragindamas suteikti jai prieglobstį rašė A. Venckus ir pateikė savo versiją apie Garliavos įvykius. 

 

Jis priminė 2012-ųjų gegužės 17ąją, kai mergaitė buvo paimta iš Venckų namų. „Buvo nufilmuota, kaip advokatas Černiauskas, atstovaujantis Laimutei Stankūnaitei, prieš mergaitės valią išnešė ją iš namų 2012 m. gegužės 17 d. Tai prieštaravo įstatymams, nes prieš mergaitę negalėjo būti panaudota fizinė prievarta, – rašė A. Venckus. – Jo veiksmai buvo nufilmuoti ir patalpinti „YouTube“ platformoje. Neringa ir kiti reikalavo tyrimo dėl jo veiksmų, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti.“

 

 Jo teigimu, advokatas neturėjo teisės išnešti mergaitės iš namų, tačiau esą vaizdo įrašas įrodė, kad jis nusižengė.

 

 „Teisėjas neįvertino filmuotos vaizdo medžiagos ir teismas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes policijos pareigūnai liudijo priešingai, kad jis jos neišnešė iš namų. Tai yra lietuviškas teisėsauga“, – kaltinimus toliau žėrė A. Venckus. Jis taip pat pabrėžė, kad abejones teismais kelia ir tai, kad viename buvo priimtas vienas sprendimas, kitame – kitas. 

 

„Nebelieka jokios logikos, kai vieno teismo sprendimas prieštarauja kitam. Vienas teismas nusprendė, kad mergaitė buvo tvirkinama motinos namuose, todėl civilinė byla turi būti pristabdyta, kol bus išspręsta kriminalinė, tačiau kitas teismas nusprendė, kad motina nepadarė kriminalinio nusikaltimo“, – pasakojo A. Venckus. 

 

S.Stoma prašė ištirti E. Kūrio ir A. Paulausko bei jo aplinkos įtaką pedofilijos byloje

 

2010 m. rugpjūčio 24 d.

Seimo narys Saulius Stoma prašo laikinosios tyrimo komisijos dėl neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimą dėl buvusio Konstitucinio Tesimo pirmininko Egidijaus Kūrio bei buvusio Seimo Pirmininko, buvusio generalinio prokuroro, o dabar Naujosios sąjungos pirmininko Artūro Paulausko bei jo aplinkos daryto, o gal ir tebedaromo poveikio rezonansinėje Kauno pedofilijos byloje. 

Seimo nario teigimu būtina atkreipti dėmesį ir išsklaidyti abejones dėl visuomenėje plačiai nuskambėjusių ir įtarimų sukėlusių faktų. „Įtariamojo A. Ūso advokatu dirbo Deivis Valiulis, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vyriausiasis patarėjas, kai komitetui vadovavo Alvydas Sadeckas. Pastarasis žiniasklaidos yra kompromituojamai siejamas su viena ankstesne pedofilijos byla (Leonido Gotlibo). Advokato praktiką D. Valiulis yra atlikęs Artūro Paulausko kontoroje, buvo tos pačios partijos narys. Žinomi taip pat ir A. Paulausko bei kitos A. Ūso advokatės, buvusios prokurorės Loretos Kraujutaitienės ryšiai“ – aiškina S. Stoma. 

Parlamentaro nuomone, komisija privalo atsakingai ištirti šiuos ir kitus panašius įtarimus dėl kišimosi į pedofilijos bylą. Jis sako turintis ir konkrečios informacijos, kurią galėtų pateikti komisijai. „Tikiuosi, kad komisija atsakingai įvertins visuomenėje sklandančias pagrįstas abejones, kompetentingai ištirs bei sugebės patvirtinti arba paneigti šią informaciją“ – sako S. Stoma. 

Pavasario sesijoje įkurta, socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujama laikinoji tyrimo komisija turi ištirti, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės daro galimai neteisėtą poveikį  teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų bei ar teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų  tyrimus.

Kadangi raštai Seimo internetinėje svetainėje netalpinami, raštas pridedamas: 

KREIPIMASIS

Norėdamas prisidėti prie Jūsų vadovaujamai komisijai viso Seimo iškeltos užduoties įvykdymo, prašau atlikti tyrimą ar yra požymių, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų  tyrimus rezonansinėje Kauno pedofilijos byloje. Tuo pačiu prašau ištirti buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio bei buvusio Seimo Pirmininko, buvusio generalinio prokuroro, o dabar Naujosios sąjungos pirmininko Artūro Paulausko bei jo aplinkos daryto, o gal ir tebedaromo poveikio minėtoje byloje.  

Aktyvūs įtakingo politiko ir teisininko pasirodymai žiniasklaidoje, galima užkulisinė įtaka daro realų poveikį šioje byloje. Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad žiniasklaidoje būta daug informacijos apie įtartinus Artūro Paulausko aplinkos veiksmus. Mano šaltiniai, kuriuos galėčiau pateikti, liudija apie netinkamus kontaktus ir bandymus daryti neteisėtą įtaką. Čia paminėsiu tik kelis jau plačiai nuskambėjusius faktus. Įtariamojo A. Ūso advokatu dirbo Deivis Valiulis, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vyriausiasis patarėjas, kai komitetui vadovavo Alvydas Sadeckas. Pastarasis žiniasklaidos yra kompromituojamai siejamas su viena ankstesne pedofilijos byla (Leonido Gotlibo). Advokato praktiką D. Valiulis yra atlikęs Artūro Paulausko kontoroje, buvo tos pačios partijos narys. Žinomi taip pat ir A. Paulausko bei kitos A. Ūso advokatės, buvusios prokurorės Loretos Kraujutaitienės ryšiai. Todėl ypatingai aktyvus politiko ir teisininko kišimasis į pedofilijos bylą kelia pagrįstų įtarimų, kuriuos būtina patikrinti.  

Tikiu, kad rimtas tyrimas, kurį atliksite, padės visuomenei sužinoti šios rezonansinės bylos skandalingo vilkinimo priežastis. 

 

 Bandymas nužudyti, inscenizuojant avariją 

„Laisvo laikraščio“ redaktorius A.Drižius įsitikinęs, kad jį buvo bandoma  nužudyti inscenizuojant avariją, po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d.  nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų Alvydo Sadecko parodymų teisme. Į šį teismo sprendimą pats A.Sadeckas reagavo ironiškai viešame teismo posėdyje : „Tai laikinas nesusipratimas“.  Po kelių dienų prokuratūra pradėjo tyrimą ir iš karto jį nutraukė, net neapklaususi A.Sadecko.  A.Drižiui, kuris prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, baigėsi liūdniau – po poros mėnesių jo lengvąjį automobilį „Twingo“ taranavo vilkikas, A.Drižius tik per stebuklą liko gyvas , atsipirko sulaužyta kaukole ir kaulais. Vilkiko vairuotojas sakė nepastebėjęs vilkiko, ir važiavęs tiesiai, nors bylos medžiaga rodė, kad vilkiko vairuotojas staigiai pasuko vairą, kad taranuotų „Twingo“, ir po šio manevro vos neįlėkė į griovį. Tačiau Vilniaus apygardos teismui šios aplinkybės nebuvo įdomios, vilkiko vairuotojas tik dviem metams neteko teisių. Beje, tas pats A.Sadeckas teismo posėdžiuos ne kartą ragino A.Drižių „pagalvoti apie savo vaikus“, tačiau teismas nusprendė, kad tai nėra grasinimas.

 

 

Mat A.Sadeckas buvo padavęs „prevencinį ieškinį“ teismui ir teismas jo prašymu įvedė cenzūrą – uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. Teismas Sadecko prašymu yra įvedęs cenzūrą, nors ją draudžia Lietuvos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. Be to, teismai jau šešis kartus atmetė A.Drižiaus prašymus panaikinti cenzūrą, ir tik išplėstinė septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija išdrįso A.Drižių išteisinti cenzūros byloje 2015 m.

Nors A.Drižius teisme įrodė, kad nors Sadeckas asmeniškai sprendė svarbiausius „Mažeikių naftos“ privatizavimo klausimus (pvz., „pataisė“ įstatymą taip, kad „Mažeikių naftą“ galėtų įsigyti Rusijos bendrovės), tačiau teismas nusprendė, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu ir niekaip šiame procese nedalyvavo. 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top