skip to Main Content

A.Cininas nepakeičiamas – jis vienintelis ėmėsi nagrinėti L.Bloznelytės-Plėšnienės skundą

Aurimas Drižius

Karjerą per pedofilijos bylą padaręs (už tai, kad „teisingai“ išnagrinėjo šią, bylą, pakeltas iš apylinkės į apygardos teismą) Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas ir toliau gilinsis į pedofilijos bylą – nagrinės Andriaus Ūso šmeižimo apkaltintos profesorės L.Bloznelytės-Plėšnienės skundą.

Atrodo, kad Vilniaus apygardos teisme visi teisėjai atsisakė imti svarstyti šią bylą, todėl ją ėmėsi nagrinėti garsusis ir nepakartojamas teisėjas A.Cininas. Turint omenyje jo priimto sprendimo motyvus pedofilijos byloje, L.Bloznelytės-Plėšnienės skundo likimas aiškus, ir jai telieka tikėtis teisingumo Aukščiausiame teisme. Kodėl A.Cininas nepakartojamas – todėl, kad jis pirmą kartą seksualinio prievartavimo bylą išnagrinėjo neapklausęs nukentėjusios mergaitės, iš anksto nusprendė, kad jos atmintis „ištrinta“, ir kad jokios pedofilijos nebuvo. 

J.Bloznelytė nepalankų Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį moteris apskundė Vilniaus apygardos teismui. Moteris tvirtina nieko nešmeižusi, o tik pasakiusi savo nuomonę.

Mėgėja mušti žmones viešose vietose, „Lietuvos ryto“ žurnalistė Asta Kuznecovaitė mus informavo, kad „Byla atsitiktinės atrankos būdu atiteko teisėjui Audriui Cininui, su kuriuo L.Bloznelytei-Plėšnienei jau teko susidurti Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris nagrinėjo A.Ūso baudžiamąją bylą.  A.Cininas šioje byloje vadovavo teisėjų kolegijai, o L.Bloznelytė-Plėšnienė į teismą buvo iškviesta kaip liudytoja.  Jos liudijimas galėjo aukštyn kojomis apversti L.Stankūnaitės dukters tvirkinimu kaltinto A.Ūso bylą, tačiau paaiškėjo, kad pasakodama apie jos kabinete tariamai apsilankiusius išgalvotos pedofilijos istorijos veikėjus ir vyndėmę ant A.Ūso lyties organo gydytoja paprasčiausiai fantazavo“.

L.Bloznelytėi-Plėšnienė nuteista už tai, kad vienoje TV laidoje papasakojo, kad jos kabinete prieš kelerius metus tikrai buvo apsilankę išgalvotos pedofilijos istorijos dalyviai, o A.Ūsas nuo savo lyties organo bandė pašalinti net 10 centimetrų dydžio vyndėmę, kuri, pasak onkologės, užėmė maždaug trečdalį organo ploto.

Šių metų rugsėjo 3 dieną L.Bloznelytė-Plėšnienė buvo pripažinta kalta dėl mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimo. Jai skirta 3760 eurų bauda.

2009 metų spalio 5 dieną nušautos V.Naruševičienės ir 2010 metų birželio 13 dieną keistomis aplinkybėmis žuvusio A.Ūso tėvams ir našlei teismas priteisė po 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, L.Stankūnaitei – 10 tūkstančių eurų.

L.Plėšnienė taip pat turės sumokėti 2339 eurus A.Ūsienei. Tokią sumą Ūsų šeima išleido advokatams, kai ne vienus metus bandė į teisiamųjų suolą pasodinti jų sūnų apšmeižusią onkologę. Iš viso gydytoja turėtų sumokėti 31 tūkstantį 99 eurus, tačiau pasinaudojo savo teise ir nuosprendį apskundė.

Tiesos.lt primena: teisėjas A. Cininas pagarsėjo kaip „pasižymintis ryžtu ir nevengiantis viešų pareiškimų visuomenei svarbiais teismų veiklos klausimais“ ėmęsis vykdyti Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimą, pagal kurį pirmąkart Lietuvos istorijoje buvo leista teisti mirusį žmogų. Kadangi AT buvo nurodęs, kad velionį Andrių Ūsą po mirties galima tik išteisinti, bet negalima nuteisti, A. Cininas klusniai priėmė būtent tokį sprendimą – nors, kaip jis pats prisipažino, prokurorai į bylą įtraukė tik dalį turimų įrodymų, tačiau tai netapo kliūtimi priimti sprendimą iš anksto žinomą verdiktą. Teisėjas, taip ir nesuradęs savy drąsos paprašyti prokuratūros pateikti visus jos surinktus įrodymus, buvo „ryžtingas“ atmesdamas visa dar gajų prietarą, kad esant gyviems liudytojams ir galimoms nusikaltimo aukoms juos būtina išklausyti teisme, drąsiai priėmė „efektyvų“ sprendimą – atsisakė išklausyti nukentėjusios Deimantės Kedytės parodymų, taip Lietuvos teismų praktikoje įtvirtindamas savitą precedentą. „Efektyviai“ pabaigęs A.Ūso bylą, teisėjas A. Cininas ryžosi ypatingai drąsiam „viešam pareiškimui“: esą galimos aukos, mažametės mergaitės „atmintis ištrinta“. Tiesa, kaip įmanoma žodžiu „ištrinti atmintį“ nei teisėjas, nei jam advokataujantys psichiatrai visuomenei paaiškinti iki šiol nesugebėjo.

 

Beje, kokia karjera laukia Miroslavo Gvozdovičiaus – kito liūdnai pagarsėjusio teisėjo, VSD užsakymu be jokio pagrindo sankcionavusį Eglės Kusaitės kardomuosius suėmimus ir slaptus pasiklausymus, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos apibūdinimu, „jautraus ir jausmingo“, „nepraradusio kiek idealistinio požiūrio į darbą, paprastai būdingo tik neseniai pradėjusiems eiti pareigas“, šiandieninio Teisėjų tarybos posėdžio dienotvarkė nutyli.

A.Cininas „sunegalavo“ prieš posėdį

Dar 2012 m. pedofilijos bylą nagrinėjančiai Vilniaus 2-os apylinkės teismo teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Audrius Cininas dingo prieš posėdį, kuriame turėjo būti apklausiama Andriaus Ūso draugužė, įtariama savo vaiko sąvadautoja Laima Stankūnaitė. A.Cinino sekretorius LL patvirtino, kad jis nuvežė sunegalavusį teisėją pas daktarą, tačiau kategoriškai neigė „balsas.lt“ informaciją apie tai, kad teisėjas neva sukniubo šalia teismo esančioje kavinėje gerdamas kavą, ir stebint aplinkiniams. 

 

„Tai nesąmonė“, – sakė sekretorius, nenorėjęs detalizuoti, kokiame sporto klube A.Cininas „lipo į kalną“ ir pasijuto blogai. Teismo atstovė spaudai A.Šerelytė taip pat nekomentavo, kur sportavo teisėjas, sakydamas, kad tai privati informacija, ir kad daug teismo darbuotojų pietų metu sportuoja šalia teismo esančiuose sporto klubuose.

 

Tiesa, tas pats teisėjas A.Cininas, kuris labai principingai atmetė policijos prašymą apklausti L.Stankūnaitę nuotoliniu būdu, galėjo būti dar principingesnis ir įpareigoti prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą pedofilijos byloje ir pareikšti įtarimus L.Stankūnaitei.

 

Kol kas Generalinė prokuratūra ir Vilniaus 2-os apylinkės teismas žaidžia futbolą, permetinėdami vienas kitam neskundžiamą dar 2009 m. Vilniaus apygardos teismo nutartį pareikšti L.Stankūnaitei įtraimus dėl įtariamo vaiko sąvadavimo. Mat Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, po Seimo laikinosios komisijos dėl teisėjos Neringos Venckienės imuniteto atėmimo posėdžio birželio 7 d., atsakydamas į “Laisvo laikraščio” klausimą, kodėl D.Valys iki šiol neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo pareikšti įtarimus Laimai Stankūnaitei, atsakė: “Šios aplinkybės, kaip jums žinoma, yra nagrinėjamos Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas, jeigu matys įstatyminius pagrindus, nustatyta tvarka galės kreiptis į prokuratūrą, pranešdamas, kad tam tikri asmenys gali būti padarę nusikalstamas veiklas…”

Į kitą „Laisvo laikraščio“ žurnalisto klausimą: „Jūs meluojate, nes jūsų minėtas teismas nurodė, kad reikšti kam nors įtarimus yra prokurorų kompetencija?“, Ž.Radišauskas jau nieko nebeatsakė.

 

Teisėjas Audrius Cininas, kuriam netiesiogiai Generalinė prokuratūra permetė klausimą dėl bylos L.Stankūnaitei, jau anksčiau „Facebook“ buvo atsakęs į klausimą, kodėl teismas nepareiškia įtarimų L.Stankūnaitei.

 

„A.Cininas, pedofilijos bylos teisminio proceso įvykius pateikiantis internetinėje erdvėje, dažnai sulaukia klausimo, kodėl teismas nepateikia kaltinimų ir mergaitės motinai? Juk akivaizdu, kad ji, gyvendama viename bute su A.Ūsu, negalėjo nežinoti, kad mergaitė tvirkinama”, – klausia žmonės teisėjo.

“Pagal LR BPK 255 str., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Šioje byloje kaltinimai pateikti A.Ūsui, tai tik apie tai ir bus šneka vykstančiame procese. Lietuvos įstatymai nenumato galimybės įpusėjus teisminiam procesui ir jo nenutraukiant į teisiamųjų suolą pasodinti naujus kaltinamuosius.

Šiuolaikiniame baudžiamajame procese, skirtingai, nei inkviziciniame procese, teismas kaltinimų nepateikinėja, nes procesas vyksta rungimosi principu. Kol kas žmonija nesugalvojo nieko efektyvesnio tiesai nustatyti, kaip procesinis šalių ginčas. Visų proceso dalyvių funkcijos aiškiai atskirtos – tai kaltinimo funkcija, kurią vykdo prokuroras ar nukentėjusysis, gynybos funkcija, kurią vykdo kaltinamasis su gynėju, ir teisingumo vykdymo funkcija, kurią vykdo teismas. Todėl visi klausimai apie kaltinimo pakeitimą turi būti adresuojami prokurorui. Teismo bandymai „padėti“ prokurorui pataisyti kaltinimą paprastai baigiasi teisėjo nušalinimu. Kas domisi, turbūt prisimena neseną teisėjos nušalinimo atvejį vienoje rezonansinėje byloje, apie kurią galima paskaityti paieškos sistemoje įvedus „mailiaus nusišalino teisėja“, – taip į visuomenei rūpimą klausimą „Facebook“ atsako teisėjas Audrius Cininas.

 

Tiesa, LL konsultavę teisininkai sako, kad A.Cininas nėra visiškai nuoširdus. Mat pagal Baudžiamojo proceso kodeksą teisėjas turi teisę ir privalo grąžinti bylą prokuratūrai tyrimui papildyti ar atlikti iš naujo, jei paaiškėja, jog nusikaltimą padare ne tas asmuo, jo padaryme galimai dalyvavo kiti asmenys ir kt. Todėl, tuo atveju, jei teisėjui po apklausų paaiškėja, kad yra galimai kiti kalti asmenys, byla turi būti grąžinta prokuratūrai.

 

Be to, Baudžiamojo proceso kodekso straipsnyje „Bylos grąžinimas tyrimui papildyti“ nustatyta: Jeigu teismas, atiduodamas kaltinamąjį teismui, pripažįsta, kad parengtinis tyrimas iš esmės nepilnas, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima, tai teismas,

negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą pateikti naujus įrodymus, o baudžiamąją bylą sustabdo. Teismo nurodymai tardytojui ar kvotos organui yra privalomi. Duodamas nurodymus teismas nustato jų įvykdymo terminus.

Kaip žinia, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartyje nurodyta, jog vertinant ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis galima pagrįstai įtarti, jog L. Stankūnaitė, suteikdama sąlygas A. Ūsui tvirkinti mažametę, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę nukentėjusiąją, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. 153 str. požymių.

 

 

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes Vilniaus apygardos teismas dar 2009 m. spalio 6 d. konstatavo, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų ir apie tai, kad L. Stankūnaitė galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str., dėl ko panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2009-07-20 nutarties dalį, kuria atmestas D. Kedžio skundas dėl Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorės G. Ročienės 2009-04-21 nutarimo dalies atsisakyti L. Stankūnaitės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str. padarymo, panaikinimo ir perdavė klausimą dėl įtarimo pareiškimo L. Stankūnaitei pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08, pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str., svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vykdant nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį L. Stankūnaitei vienareikšmiškai turėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nurodymai neįvykdyti ir pranešimas apie įtarimą L. Stankūnaitei iki šio momento neįteiktas.

 

 

Tačiau iki šiol Generalinė prokuratūra aiškina, kad šį sprendimą turi įvykdyti pedofilijos bylą nagrinėjantis teismas. O teisėjas A.Cininas aiškina, kad jis nagrinėja tik tai, kas yra surašyta Andriaus Ūso kaltinamajame akte. Kol kas aišku tik tiek, kad tiek prokurorai, teik ir teismas įstatymus interpretuoja taip, kad jokiu būdu nepareikšti įtarimų L.Stankūnaitei savo dukros sąvadavimu.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top