skip to Main Content

Seimo nario Dainiaus Kepenio pranešimas: „Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pats linkęs rūšiuoti žmones?“

2021 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Žmogaus teisių komitetas rugsėjo 22 d. išvyksta į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, kur vyks išvažiuojamasis komiteto posėdis. Jame bus nagrinėjama ten laikinai apgyvendintų pabėgėlių situacija. Šio komiteto narys esu ir aš. Tačiau likus kelioms dienoms iki minėto komiteto posėdžio sužinojau, kad man daromos kliūtys vykdyti savo tiesiogines pareigas, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute, bandant mane eliminuoti iš į komiteto posėdį Rukloje keliaujančių parlamentarų sąrašo. Maža to, pastebėjau akivaizdų siekį supriešinti mane su kitais parlamentarais. Ir įžvelgiau tai ne kur kitur, o Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus polemikoje.

Formali priežastis – ta pati, kuri šiuo metu yra kaip reikiant supriešinusi visą mūsų šalies visuomenę, t. y. ribojimai susiję su Galimybių paso naudojimu. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius visiems šio komiteto nariams išplatino laišką, kuriame informavo dėl Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro administracijos pozicijos, jog visi lankytojai minėtame centre privalo turėti Galimybių pasus, viso vizito metu turi būti dėvimos apsauginės veido kaukės. Komiteto pirmininkas Galimybių paso neturintiems parlamentarams pasiūlė apsvarstyti galimybę į išvažiuojamąjį komiteto posėdį vykti ne Žmogaus teisių biuro suorganizuotu transportu, o individualiai užsakytu tarnybiniu automobiliu. Tačiau savo laiške, adresuotame visiems šio komiteto nariams, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas be informacinės žinios uždegė ir neapykantos kitaip manantiems ugnį.

Į kitaip manančių nuomonę visuomet įsiklausantis parlamentaras T. V. Raskevičius tame pačiame laiške komiteto nariams parašė, kad Galimybių paso neturintiems komiteto nariams siūlo įvertinti, kad išvažiuojamasis komiteto posėdis yra skirtas migrantų apgyvendinimo priėmimo centruose sąlygoms vertinti, o ne savo asmeninei pozicijai dėl pandemijos valdymo priemonių tinkamumo/pagrįstumo reikšti. Nesunku suprasti, kam ši žinia adresuota. Maža to, laiške Žmogaus teisių komiteto pirmininkas paprašė ir kitų komiteto narių išsakyti savo poziciją dėl šios situacijos. Savaime suprantama, pasiūlymų braukti iš vykstančiųjų į Ruklą sąrašo parlamentarus neturinčius Galimybių paso ilgai laukti nereikėjo. Taigi, matau situaciją, kai save žmogaus teisių gynėju pristatantis parlamentaras sukuria situaciją, kurioje tiesiog užsiundo kitaip manančius, supriešina kolegas ir tiesmukai rūšiuoja žmones į dvi kastas.

Šioje situacijoje aš įžvelgiu ne tik prasilenkimą su parlamentine etika. Tai ir valdžios požiūrio paradoksai. Dabar šalyje turime daugiau nei du trečdalius pasiskiepijusių žmonių, tačiau situacija nepagerėjo – vertinant per represyvaus valdymo stūmimą, ji tapo dar griežtesnė. Taigi, galėtume teigti, kad atsiranda valdžios elgesio modelis, kuris jau nebepriklauso nuo rūpinimosi sveikata. Mūsų politinis ir viešasis gyvenimas pradėtas grįsti ne europinės demokratijos, o utilitarizmo principais.

Dėvėti veido apsaugos priemones – kaukes, kaip privaloma sąlyga patekti į patalpas, ne tik nėra nurodytos jokiame įstatyme, bet ir neapsaugo nuo, kaip deklaruoja Vyriausybė, šalyje siaučiančios COVID-19 ligos, bet ir potencialiai kenkia sveikatai. Remiantis V. M. Lijferingo (W. M. Lijfering) straipsniu „Revisiting the evidence for physical distancing, face masks, and eye protection“, kuris buvo paskelbtas mokslo žurnale „The Lancet“, nepakanka įrodymų, kad medicininės kaukės apsaugo nuo COVID-19 ligos plitimo. Tai tik dar vienas argumentas, pagrindžiantis universaliai pripažįstamą teiginį, kad kaukės negali būti privalomos dėvėti ne tik lauke, bet ir vidaus patalpose. Negana to, tai negali būti imperatyviai taikoma sąlyga patekimui į patalpas. Vadinamasis „galimybių pasas“, kuris kaip vergus žmones skirsto į „atsakingus“ ir „neatsakingus“, taip pat nėra jokiame įstatyme numatytas konceptas.

Tokia situacija valstybėje, kada nutarimai, „pavedimai“ ir vadinamosios „vidaus taisyklės“ diktuoja šalies gyvenimą, man, kaip Seimo nariui, ir daugiau nei 40 metų kovojančiam už žmonių sveikatą žmogui, yra nepriimtina.

Visuomenė žino mano poziciją. Ją žino ir mano kolegos parlamentarai. Aš esu už natūralaus imuniteto stiprinimą, už visos visuomenės nuolatinio sveikatinimo idėjas. Tačiau šių dienų kontekste mano idėjas uolūs ribojimų ir represijų politikos propaguotojai kažkodėl taikosi išversti į kitą pusę ir pristatyti it kokį blogio įkūnijimą žemėje. Nejau grįžtame į tuos laikus, kai visuomenėje, pasirinkimuose ir net parlamentuose egzistavo tik viena galima nuomonė?

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: MONIKA KUTKAITYTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));