skip to Main Content
Šiandien matytas vaizdas mane sukrėtė. Savo visišku kitoniškumu. Muziejus priėmė apsilankymui afganistaniečių vertėjų šeimas. Gražūs žmonės, normaliai apsirengę, labai daug mažų vaikų. Susėdo valgyti sauso davinio prie lauko stalų. Statydama dviratį, pakalbinau prie stovų buvusią šeimą. Jaunas, kokių 30 metų vyras, puikiai kalbėjo angliškai. Išeidama iš delfinariumo akies kampu pastebėjau kažką keisto: to vyro moteris ir 3 maži vaikai sėdėjo ant žemės užsiglaudę už šalia prie delfinariumo sienos stovinčių šiukšliadėžių. Pirma mintis buvo, kad moteris maitina vaiką krūtimi ir gėdijasi viešumos. Bet ne – ji su vaikais už tų šiukšliadėžių valgė! Priminė katę su kačiukais… Maisto dėžė buvo pastatyta ant šiukšliadėžių. Šalia jų stovėjo vyras. Aš jam sakau: ką jūs, eikite valgyti prie stalų… Jis sako: ne, mums čia ok. Prie stalų susėdę valgė praktiškai vieni vyrai… Toks visiškai nesuvokiamo, neatpažįstamo, sukrečiančio kitoniškumu, gyvenimo gūsis…
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));