skip to Main Content

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl įtariamų advokatų ir teisėjo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pareikšti įtarimai dviem advokatams ir advokatės kontoros darbuotojui dėl teisėjo papirkimo, siekiant palankaus teisėjo sprendimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, Bronius Liatukas susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 Eur kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėn. Nustatyta, kad vakar sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Vienas iš sulaikytųjų – 65-erių metų buvęs ilgametis Kauno miesto apylinkės teisėjas Bronislovas Liatukas, paskutiniu metu vertęsis advokato praktika. Pernai metų liepą B. Liatukas buvo išlydėtas į pensiją Kauno apylinkės teisme. Po išėjimo į užtarnautą poilsį teisininkas pradėjo praktikuojančio advokato veiklą. Teismų administracijos interneto svetainėje iki šiol galima rasti pranešimą apie B. Liatuko išlydėtuves. Tuomet jam sveikinimus siuntė ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Kita sulaikytoji – žinoma Kauno advokatė Valda Grigonytė. Abu advokatai STT pareigūnų įtariami bandę papirkti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, 63-jų metų Rimantą Grigą. Pastarasis, šaltinių teigimu, įtariamas kyšio ėmimu. Sulaikytasis advokatas B. Liatukas ir teisėjas R. Grigas kartu daugiau nei du dešimtmečius yra dirbę drauge Kauno apylinkės teisme.

Vakar advokatai B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojas T. G. buvo sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo. Vakar atliktos kratos teisėjo ir įtariamųjų gyvenamosiose vietose. Atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė vakar pradėjo ikiteisminį tyrimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d. dėl kyšininkavimo. Šiandien N. Grunskienė kreipėsi į  Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją Rimantą Grigą, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Teisėjas Bronius Liatukas ir jo dukra advokatė Matilda Liatukaitė – šeimyninė ranga?

Aurimas Drižius

Gerai informuoti LL šaltiniai teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo, kuriame dirba šio teismo teisėjas Bronius Liatukas, nuolat nagrinėja bylas, kuriose  bylos šalis atstovauja teisėjo dukra advokatė Matilda Liatukaitė. Nors tokius dalykus draudžia įstatymai, tačiau LL buvo pateikti konkretūs bylų, kurios nagrinėtos šiame teisme, ir jose atstovavo M. Liatukaitė, numeriai.

Tokius dalykus draudžia Civilinio proceso kodeksas. 34 straipsnio  5 dalyje rašoma, kad „kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar  teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai)m broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“.

Civiliniame procese šalims atstovaujantis advokatas yra dalyvaujantis byloje asmuo kaip atstovas. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalies normą Kauno apylinkės teismas nagrinėja šias Kauno apylinkės teismo teisėjo  Bronislavo Liatuko dukros advokatės Matildos Liatukaitės atstovaujamų klientų bylas:

Nr. 2-1942-947/2014, Nr. 2-3366-347/2014, Nr. 2-12035-752/2014, Nr. 2-8280-199/2014,  Nr. 2-2035-199/2014, Nr. 2-8279-717/2014, Nr. 2-4596-924/2014,  Nr. 2-14042-947/2014, Nr. 2-16008-944/2014, Nr. 2-11534-920/2014, Nr. 2-16759-329/2014, Nr. 2-16756-877/2014, Nr. 2-5242-920/2014, Nr. 2-12762-451/2014.

Kyla pagrįstų abejonių dėl Kauno miesto apylinkės teismo nešališkumo, nagrinėjant advokatės Matildos Liatukaitės atstovaujamų klientų bylas, nes advokatės Matildos Liatukaitės tėvas Bronislovas Liatukas dirba Kauno apylinkės teisme teisėju. Esminės reikšmės turi tai, kad pažeidus  teisėjo ir teismo nešališkumo garantiją – įstatyme nustatytą aiškų apibojimą teismui esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms nagrinėti bylas – kenkiama teisingumo įgyvendinimui, teisminės valdžios autoritetui.

TEISĖJŲ TARYBA JAU NAGRINĖJO B. LIATUKĄ

Dar prieš dvejus metus buvo kilęs skandalas paaiškėjus, kad teisėjas B. Liatukas paleido iš kalėjimo žudiką, atlikusį vos trečdalį bausmės, ir sugebėjusį kalėjime padaryti dar vieną nusikaltimą.

Panaikindamas B. Liatuko nutartį Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybė neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokiu teikimu. Nors dvi mažametes dukras turintis E. Ašmontas ir buvo atlikęs trečdalį jam skirtos bausmės, jis neturėjo teisės į išlygą, taikomą šią bausmės dalį atlikusiems mažamečių tėvams, nes laikomas TI padarė naują nusikaltimą.

Prieš tai užsimerkė ne tik, kaip įtariama, visus pergudrauti mėginę šios įkalinimo įstaigos darbuotojai, bet ir prokurorė su teisėju.

Paleisdamas E. Ašmontą, atlikusį tik trečdalį bausmės, B. Liatukas rėmėsi neva Hagos tribunolo praktika. Minėtas šio sprendimas suteikti  tokią pačią malonę už nusikaltimus žmogiškumui nuteistai Bosnijos serbų lyderei Biljanai Plavšič. Nors, anot specialistų, B. Liatukas šį sprendimą gerokai iškraipė. Penktadienį posėdžiavęs Teisėjų garbės teismas nagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Bronislavo Liatuko ir Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jurkštienės drausmės bylas.

„Sutinku su išdėstytais faktais. Atsakomybės nevengiu. Privalėjau sužiūrėti faktus, nesvarbu, kas mane klaidino. Tačiau nuteistasis nesipriešino ir pats grįžo į laisvęs atėmimo vietą. Neturiu patirties tokių bylų nagrinėjime. Per metus gauname tris ar keturias tokio pobūdžio bylas“,- savo elgesį aiškino B. Liatukas.

LL šaltiniai sako, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislavas Liatukas šiurkščiai pažeidžia Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, galimai daro neleistiną įtaką savo kolegoms, Kauno apylinkės teismo teisėjams, kurie nagrinėja teisėjo Bronislavo Liatuko dukros advokatės Matildos Liatukaitės atstovaujamų šalių bylas. Dėl šių galimų ryšių advokatės Matildos Liatukaitės klientai sulaukia palankių Kauno apylinkės teismo sprendimų.

Be to, teigiama, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, skaidrumo bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principus, nes leido savo gyvenamosios vietos adresu V. Putvinskio g. 66-2a, Kaunas, įsteigti advokatės Matildos Liatukaitės advokatų kontorą.

Taip pat teisėjo B. Liatuko gyvenamosios vietos adresu veikia „advokatės M. Liatukaitės vadovaujamos Žmogaus teisių gynimo ir socialinio teisingumo sąjungos būstinė“.

Advokatė M. Liatukaitė naudoja teisėjo B. Liatuko namų telefono numerį 222345 advokatų kontoroso reikmėms. Šiuo telefono numeriu atsiliepiantis teisėjas B. Liatukas galimai bendrauja su advokatės M. Liatukaitės klientais ir matyt, kad teikia šiems teisinio pobūdžio infomaciją. Teisėjas B. Liatukas teikia teisines konsultacijas telefonu 222345 ir Žmogaus teisių gynimo ir socialinio teisingumo sąjungos interesantams, rekomenduoja jiems ginti savo interesus pas advokatę M. Liatukaitę.

Nors LL prašė advokatės M. Liatukaitės pakomentuoti minėtus teiginius, redakcija jokio atsakymo nesulaukė.

Ar galėjo taip būti, kad teisėjas B. Liatukas šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principus, pažemino teisėjo vardą, nes 2000-2014 metais dalies Kauno apylinkės teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų nutarčių  galimai neišsiuntė kompetetingoms institucijoms vykdyti?

„Laisvas laikraštis“, 2014 m. spalio 11-17 d., Nr. 39, p. 4.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));