skip to Main Content

Prokurorų sandėris su žudikais ir bylos klastotės sodina nekaltus žmones ?

 

Birželio 30 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio, nuteisė ilgiems kalėjimo metams Estijos piliečius Arle Grabi ir Hans Erik Ehvert, o taip pat kaunietį R.Baiką. Visi jie nuteisti už tai, kad neva organizavo ir nužudė Deimantą Bugavičių, Kaune esančios nusikaltėlių gaujos vadą.

Estai iki šiol negali atsistebėti „metų prokuroro“ Zdislav Tuliševski (nuotr. viršuje), suklastojusio šią bylą, sugebėjimais, ir tai, kad vadinamieji „teisėjai“ nieko nepasisakė apie masines prokuratūros klastotes šioje byloje. Byloje nėra nieko – nei nusikaltimo motyvo, nei užsakovo. Yra tik „slapti liudininkai“ Nr. 1 ir Nr. 2 – jie abu pasakė žinantis, kad tai minėtų estų darbas. Tiesa, yra ir dar vienas „įrodymas“ – buvusi „pupytė“ V.Jakutienė, D.  Bugavičiaus draugė po keturių metų nusprendė atpažinti Arle Grabi kaip žudiką. Tiesa, kodėl moteris taip nusprendė tik praėjus keturiems metams, ir kaip jai pavyko įžiūrėti žudiko, kuris buvo užsidėjęs gobtuvą, veidą tamsią naktį – paslaptis.

Pvz., estai buvo kaltinami, kad ginklus į Lietuvą jiems atgabeno toks K. Šatinkas, tik teisme paaiškėjo, kad prokuroras Tuliševski suklastojo šiuos įrodymus, nes prokuroras dar 2019 m. spalį žinojo, kad K.Šatinskas tuos ginklus gabeno 2016 m., tai yra praėjus 4 mėnesiams po Bugavičiaus nužudymo. „Taii netrukdė prokurorui teismui pudrinti smegenis ir pateikti informaciją, kaip kaltinimo dalį“, – stebėjosi Ehvert.

Vienas nuteistųjų R.Baika tik džiaugėsi, kad jam labai pasisekė, jog prie jo namų yra filmavimo kameros. „Tai mane reabilituoja, nes (nusikaltimo dieną – aut. pastaba) buvau namuose ir nesu prisidėjęs prie šio nusikaltimo. Jeigu nebūtų kamerų nežinau kaip būtų apsiginti nuo kaltinimų dėl padėjimo pasišalinti iš įvykio vietos, ginklų ir automobilio įgijimo“, – sakė jis.

Redakcija skelbia kaltinamųjų parodymus teisme, iš kurių aiškėja, kad beveik visi bylos įrodymai yra prokuratūros klastotės.

Estas A. Grabbi papildė savo paskutinį žodį dėl prokuroro baigiamosios kalbos. „Prokuroras kalboje kritikavo advokatų pasisakymus dėl matomumo nusikaltimo vietoje nusikaltimo metu, – sakė jis, – prokuroras teigė, jog gerai apšviesta buvo ir prašė pažiūrėti 3 t. b. 1. 47 esančią nuotrauką 22, kaip to įrodymą. Priėmiau prokuroro iššūkį ir įsitikinau, jog prokuroras meluoja. Nuotraukoje matosi tik automobilio kampas, tvora ir apšvietimo stulpas. Viskas matosi tik todėl, jog buvo apšviesti fotoaparato blykstės. Peržiūrėjus kitas nuotraukas byloje, matosi, jog gatvė yra tamsi ir be apšvietimo. Prokuroras meluoja ir tam, jog demaskuoti melą užtenka atsiversti bylos medžiagą. Ar nebus jokių pasekmių, jog jis teismui taip meluoja?“.

 

Arle Grabbi ir H.Ehvert dalyvavo viduramžių riterių klubo Taline veikloje

Kaltinamasis H. E. Ehvert:  „Nesu susijęs su nusikaltimais, kuriais esu kaltinamas šioj byloje. Mane šokiruoja, jog prieš teismo procesą mus „nukryžiavo“. Nekaltumo prezumcija yra žodžiai, ant kurių Lietuvoje yra spjaunama. Kiekvienas kaltinimas turi būti paremtas: 1 – motyvo buvimas; 2 – sąsajos su nusikaltimo priemonėmis; 3 – galimybė atlikti nusikaltimą. Prokuratūra teigia, jog mano atveju, nusikaltimo įvykdymo motyvas yra pinigai, tačiau jokių įrodymų šio teiginio pagrindimui nėra pateikta: kas mokėjo, kam mokėjo, kiek mokėjo. Šiems dalykams nėra nei vieno liudijimo, įrodymo dėl paprastos priežasties – nieko tokio nėra įvykę. Tai neturi ryšio su mūsų asmenimis. Faktas, kad nei liudijimų, nei įrodymų nėra rasta, nereiškia, jog jų nebuvo ieškoma. Iš bylos matosi, jog Estijos policija dirbo kruopščiai, išnagrinėjo mano finansinius duomenis, tačiau nerado jokių nusikalstamu būdu įgytų lėšų ženklų. Buvo atliktas atskiras tyrimas dėl mano įmonės ūkinės veikos ir šis tyrimas neatskleidė nieko neteisėto. 2020 m. gruodžio 3 d. posėdyje prokuroras bandė suabejoti mano finansine padėtimi klausdamas, kaip galiu sau leisti du kartus per metus poilsiauti Ispanijoje. Pragyvenimas Ispanijoje yra pigesnis nei Pabaltijo šalyse. Didelę dalį kelionėse lėšų man leido sutaupyti galimybė apsistoti darbo kolegų bute, tai patvirtina Ispanijos policijos sekimo veikla, yra duomenys bylos medžiagoje. Pragyvenimo iš kriminalinių lėšų neįrodo tai, jog nepamenu 5 m. senumo įmonės finansinių ataskaitų, nes pastaruosius 3 m. būdamas šio proceso centre buvau užimtas daug aktualesnėmis problemomis. Ar tikrai gali vienas prokuroro klausimas nusverti ekspertų išsamų darbą, kuris nepatvirtino kaltinime pateiktų teiginių? Prokuroras baigiamojoje kalboje pateikė tokią minčių eigą: kaltinamieji neturėjo asmeninių motyvų žudyti, todėl turi būti kitas motyvas, kuris yra savanaudiškas, yra aišku ir logiška, jog be reikalo žmonės nežudomi. Iš šių teiginių galima daryti išvadą, jog jeigu nužudymo motyvas nėra asmeninis, tai turi būti kitas, bet negalima daryti išvados, jog motyvas buvo savanaudiškumas. Vienas ir pradinių teiginių turi prielaidą, jog mes įvykdėme šį nusikaltimą, o tai prieštarauja logikai, nes veda prie sąmoningai neteisingų išvadų padarymo.

Susietumas su nusikaltimo padarymo priemonėmis. Nusikaltėliai nusikaltimo padarymui ir pasišalinimui iš nusikaltimo vietos naudojo Prancūzijoje pavogtą „Renault megane“. Nėra nei vieno įrodymo, kuris sietų mus su šiuo automobiliu. Priešingai, automobilyje buvo rasti 2 asmenų DNR, kurie nesutampa su mūsų. Prokuroras teigia, kad „Renault megane“ buvo pakankamai DNR, kurių reikia asmenybei nustatyti, bet policijos veiksmai, tyrimo metu, rodo priešingai. Policija stengėsi gauti visų įtariamųjų DNR, kaip įrodymų medžiagą. Kyla klausimas – kam labai stengtis jeigu nėra tinkamo DNR mėginio, kurį galima sulyginti su įtariamųjų mėginiais? Liudytoja R. Žukauskienė teigia, kad nusikaltimo vakarą apie 19.30 vai. ji matė iš minėto automobilio išlipančius du asmenis, iš kurių vienas buvo žymiai mažesnio ūgio nei kitas. Paminėtina, jog aš ir A. Grabbi esame beveik vieno ūgio. Liudytoja matė asmenis, kurių aprašymas nesutampa su mūsų. Teismo salėje R. Žukauskienė pasakė, kad vienas iš asmenų buvo tamsesnis. Ką tai reiškia apibūdinant žmones? Kai pačios liudytojos teigimu jie buvo su gobtuvais, neapšviestoje gatvėje ir kurių veidų ji nematė. R. Žukauskienės pirminiuose parodymuose nėra nieko apie šviesesnį ar tamsesnį asmenį. Iš parodymų matosi, kaip galima iš žiniasklaidos parodytomis nuotraukomis su siaubo istorijos netiesiogiai paveikti žmones. Prokuroras iškreipia liudytojos R. Žukauskienės parodymus teigdamas, kad ji matė prie automobilio šviesių plaukų aukštą vyrą. Apie jokią plaukų spalvą liudytoja nekalbėjo. Prokuroras sakė, kad kaltinime nėra teiginio, jog A. Grabbi ir H. E. Ehvert 2015 m. lapkričio 6 d. 19.30 vai. buvo įvykio vietoje ir nėra duomenų, kad ten buvome. Jog būtų užpildyta kaltinimas, kas buvo asmenys „Renault megane“, prokuroras kalboje išmąstė teoriją apie nenustatytus bendrininkus, to nebuvo kaltinime. Prokuroras pripažįsta, kad automobilį naudojo nenustatyti asmenys, bet padaro išvadą, kuri yra nesuprantama, kad tos pačios dienos naktį mes su šiuo automobiliu važiavome.

Prokuroro argumentas, jog tai yra parašyta kaltinime. Su R. Žibo butu ir 2016 m. daiktais ten rastais manęs niekas nesieja. Teiginys, jog šiame bute rastas daiktas ant kurio rastas mano pažįstamo piršto antspaudas nėra daiktinis įrodymas.  R. Žibąs teisme nebuvo tikras ar butas nuomojamas buvo 2015 m. ar 2016 m., ar dar kitais metais, kai Lietuvoje dar galiojo litas, nes jis sakė, kad jam mokėjo litais. Dėl disponavimo ginklais, tai nei ginklų, nei amunicijos nėra šiame nuo 2015 m. vykdomam tyrime ryšium su mumis rasta. K. Šatinkas, kurio niekas iš mūsų kaltinamųjų nepažįsta, teigė, kad jis gabeno ginklus į Lietuvą, nors prokuroras 2019 m. spalį žinojo, kad gabenimas vyko 2016 m. po 4 mėn. nuo nusikaltimo, tai netrukdė jam teismui pudrinti smegenis ir pateikti informaciją, kaip kaltinimo dalį. Pakeisto kaltinimo išspausdinimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d., tai parodo, kad prokuratūra, klastodama bando sumėtyti pėdas. Primintina kas buvo parašyta pradiniame kaltinime. K. Šatinskas teigė, kad gavo kuprinę iš M. Toome, kur buvo kažkas panašaus Į ginklus ir perdavė juos Lysenko. K. Šatinko liudijimas apie konkretų įvykį baigėsi, bet kaltinime buvo parašyta, kad Lysenko perdavė ginklus R. Baikai, kuris šiuos ginklus perdavė man ir A. Grabbi. Paskutinis epizodas geras pavyzdys, kaip prokuratūra be jokio pagrindo išgalvoja dalykus ir sąmoningai supina melagingą informaciją į kaltinimą. Policijos ir prokuratūros darbuotojai tyrimo metu siekiant tikslų gali meluoti įtariamiesiems ir liudytojams, bet stebina, kad toks melavimas priimtinas teisme. Manau, jog melavimas teisme nėra leidžiamas net prokurorui. Apie ginklus ir disponavimą jais nėra nei kvapo, nekalbant apie įrodymus. Prokuroras trūkumą bando kompensuoti pateikdamas, kaip daiktinius įrodymus mano namuose rastą knygą – Šaunamųjų ginklų enciklopediją, tarsi tai įrodytų, kad disponavau ginklais 2015 m. ar kitais metais. Tai vienintelis tokio pobūdžio leidinys mano namuose, kur yra daug kitokių žinynų ir enciklopedijų. Tai, jog turiu knygą „Versalio rūmai“ nepadaro iš manęs meno dirbinių vagies, toks pats principas galioja ir ginklų enciklopedijos atveju, jos turėjimas nepadaro manęs žudiku. Dėl melavimo, tai paminėtinas ir kuriozas su Europos arešto orderiu. Šio dokumento pagrindu buvo paskirta sankcija. Jeigu teisėjas būtų pažvelgęs į bylą būtų pamatęs, kad tuo metu nebuvo jokių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, kurie inkriminuotų pagrindus suėmimui, kurie buvo nurodyti. A. Grabbi atveju buvo kalbama net apie DNR, ko žinoma nebuvo ir nėra iki šiol. Anoniminiai liudytojai parodymus davė po 3 mėn. nuo mūsų suėmimo. Išskyrus anoniminius liudytojus, byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris galėtų apie mane ką nors pasakyti. Iki 2018 m. kovo V. Jakutienė nepasakė nei vieno aprašymo apie nusikaltėlį, išskyrus ūgį. Nesuvokiama kaip buvo išduotas Europos arešto orderis tais pagrindais, kurie neegzistavo. Atrodo, jog policija ir prokuroras suprato, jog melagingos informacijos negalima plačiai skleisti. Versijoje anglų kalba pagrindas nurodytas tai, kad galiu slėptis nuo tyrimo. Pasakojimas apie slėpimąsi absurdas, nes gyvenau deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Policija mane sekė apie 1,5 metų ir žinojo kur esu, kuo užsiimu. Dėl teismo posėdžio, kuriame buvo išduotas suėmimo orderis, tai posėdis vyko 10 min. mane ir A. Grabbi atstovavo vienas advokatas, kuris neturėjo prieštaravimų kaltinimams. Nuo mano ir A. Grabbi atvykimo į Lietuvą buvo praėjęs laikas per kurį būtume galėję šį sprendimą apskųsti.

Apie nusikaltimo įvykdymo galimybes, tai tiek, jog 2015 m. rugsėjį – lapkritį buvau Lietuvoje, neslėpiau to, pirkau autobuso ir lėktuvo bilietus, nuomojausi automobilius savo vardu, ėmiau asmeninius pinigus iš savo banko sąskaitos. Mano veikloje nėrajokios konspiracijos. Minėjau dėl ko buvau Lietuvoje. Prokuroras pažymi, jog mano judėjimas sutapo mėnesio laike iki nusikaltimo, tai kuriomis dienomis ir kuriose vietose? Tai nėra įrodymas, kuris pastatytų mane nužudymo vykdymo metu į nusikaltimo vietą. Kelios dienos sudaro labai mažą dalį laiko, kai buvau Lietuvoje. Byloje nėra planų, kuriuose būtų visi mano judėjimai Vilniuje ir Kaune. Dėl buvimo Lietuvoje priežasčių, tai prokuroras teigia, jog nėra įrodymų, jog buvau darbo reikalais, bet byloje yra įmonių registro duomenys, kurie rodo, jog darbo jėgos tarpininkavimas ir transporto priemonių nuoma yra mano įmonės veikos sritys. Iš dokumentų matosi, jog veikla yra reali, esu vienintelis savininkas ir neturiu niekam atsiskaityti. Finansai, kuriuos naudojau Lietuvoje buvo pervesti iš mano įmonės ir tai įrodo, jog buvau dėl savo įmonės reikalų. Automobilių nuomos faktas rado, jog susitikau su daugeliu nuomos firmų darbuotojų, iš bendravimo sužinojau apie nuomos kainas ir draudimo išlaidas, nes man šios informacijos reikėjo. Šis faktas prieštarauja prokuroro teiginiui, jog nebendravau su nuomos firmų darbuotojais. Nusileisti taip žemai ir lyginti automobilių nuomos rinką su dešromis, kaip tai darė prokuroras, tai galima pasakyti tik tiek, jog maisto produktų prekyba skiriasi nuo automobilių nuomos. Dėl nusikaltimo motyvų, tai jie yra prokuroro žodžiai teisme ir negali būtų įrodyti, nes neatspindi realybės. Prokuroras kalboje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų mano dalyvavimą nusikaltimuose. Prokuroras surišo išvežiojimus su išsigalvotais dalykais ir surišo viską į iškreiptą visumą. Sutinku, jog aš vienas, iš mūsų trijų, teoriškai turėjau galimybę atlikti nusikaltimą, nes tuo metu buvau Lietuvoje, bet prielaidų laikas jau seniai praėjo, nes tyrimas vyksta nuo 2015 m., o teismo procesas nuo 2019 m. Vietoj įrodymų prokuroras mėgaujasi savo vaidmeniu, kuriame jam leidžiama daug, jis gali mėtytis įtarimais ir nuolat kartoti, jog viskas aišku. Lietuvoje taip pat turėtų galioti principas, jog kaltinamasis neturėtų įrodinėti savo nekaltumo, nes prokuroras turėtų užsiimti kaltės įrodymais. Kuo rimtesnis kaltinimas tuo rimtesni turėtų būti daiktiniai įrodymai. Vietoj įrodinėjimo prokuroras nuėjo įtikėjimo keliu. Įtikinėjimas yra žymiai lengviau nei kažko įrodymas.

Apie logikos klaidas

Tezių klaidos buvo dažnos prokuroro kalboje. Remdamasis asmeniniu autoritetu prokuroras bando įtikinti teismą, jog kažkas yra tiesa, nes jis tai sako, arba atvirkščiai, jog netiesa, nes sako kaltinamasis. Tokį metodą istoriškai naudojo diktatoriai, jog išvengtų logiško ginčo. Šioje byloje kelis metus mes piešiami, kaip kaltininkai ir tai prasidėjo daug ankščiau prieš liudytojų parodymus ir kaltės klausimo nagrinėjimą. Ketvirtoji valdžia pasakojo prokuratūros jai perduotą informaciją ir bandė taip įtikinti visuomenę. Tokia propaganda veikia proceso dalyvių objektyvumą. Nėra lengva priimti nuosprendį, kurio visi laukia. Tokio metodo tikslas yra nustumti faktus ir manipuliuoti žmonių jausmai, emocijomis, kurie teisėtai laukia teisingo sprendimo savo asmeninėse tragedijose. Įdomu, jog prokuroras mums priekaištauja dėl manipuliavimo viešąja nuomone, nes A. Grabbi nusprendė kreiptis į žiniasklaidą. Viskas ką A. Grabbi padarė buvo tai, jog jis pateikė žiniasklaidai liudytojų teisme pateiktus parodymus, jog visi galėtų manyti, jog jie tarpusavyje nesutampa ir kaip skiriasi nuo prokuroro teiginių. Iki A. Grabbi nusprendus tai padaryti, informaciją apie teismo procesą kontroliavo prokuroras, todėl jis yra sutrikdytas, nes manipuliacijos mastas sumažėjo ir paaiškėjo. Visi meluojantys bijo viešumo, nes viešumas apriboja jų galią. Nuo pirmo posėdžio prašėme, jog procesas nebūtų uždaras, bet tai pavyko pasiekti tik iš dalies. Gal procesas ir neturi būti logiškas, bet logiška turi būti prokuroro argumentacija. Psichologinius argumentus naudoja tie, kurie nori apgauti. Dėl argumentavimo klaidų kaltinimuose. Kaltinime įrodymams naudojamos pozicijos, kurioms pačioms reikia įrodymų. Šioms pozicijoms atstovauja teiginiai „veikimas organizuotoje grupėje“, bet jokia organizuota grupė neegzistuoja ir šis klausimas nėra ištirtas, dėl to yra atskirtas tyrimas, kuris iki šiol tęsiasi. Bet tie teiginiai šioje byloje pateikiami kaip faktai.

Ar įmanoma ištirti galutines aplinkybes neištirtose temose? Jeigu būtų įrodymai tai jie būtų pateikti teismui, bet jiems nėra vietos, todėl neturi būti ir teiginių, kuriuos jie turėtų patvirtinti, tai jog kažkas kažką pažįsta, kad kažką matė su kažkuo kavinėje prieš 7 m. nėra nusikalstamo bendradarbiavimo įrodymas. Prokuroras bandydamas savo autoritetu išprašyti apkaltinamojo nuosprendžio, jis bando savo pozicijai suteiki svorio, nors iš tikrųjų tokio nėra. Jeigu prokuroro fantazijos gaus teismo patvirtinimą jam niekada nereikės įrodinėti, jis galės remtis šio teismo sprendimu. Dėl veikimo dėl savanaudiškų paskatų. Mano finansiniai duomenys rodo, jog daug metų turiu teisėtas pajamas ir policijos sekimas nerado, jog būčiau uždirbęs bent vieną kriminalinį centą. Gyvenu pagal savo galimybes. Prokuroras sako, jog turiu daug finansinių įsipareigojimų, ir taip aš esu skolingas įmonei ir bankui už butą, kaip ir dauguma Estijos gyventojų, bet negyvenu tame bute, tai patvirtina ir policijos sekimas, nes jį nuomoju, iš nuomos gautas pajamas naudoju paskolai dėl to jie neturi įtakos mano finansinei padėčiai. Prokuroras pateikia informaciją selektyviai, jog sudarytų klaidingą įspūdį proceso dalyviams.

Didelis policijos darbas, bet jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nei iki 2015 m., nei po jų. Absurdiškas teiginys, jog įvykdžiau prokuroro žodžiais „ypač gerai planuotą nužudymą“ ir po to gyvenau įprastą ir kuklų gyvenimą. A. Grabbi sekimas policijai irgi nedavė lauktų rezultatų, nes jie ieškojo atsakymų klaidingoje vietoje. Prokuroras teigia, jog esame profesionalūs žudikai, profesionalas reiškia asmenį, kuris užsidirba ir konkrečios veiklos. Kaip nėra duomenų, jog esame žudikai taip pat nėra įrodyta, jog būtume užsidirbę iš nusikalstamos veikos. Šis faktas prieštarauja prokuroro teiginiui, jog esame profesionalūs žudikai.

Disponavimas ginklais ir amunicija.

Naujausiame kaltinime teigiama, jog su A. Grabbi disponavau ginklais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Prokuroras nežino kaip, kas ir ar buvo ginklais disponuojama, bet tai netrukdo jam tuo mus kaltinti, nes tai tinka prie įtikinėjimų. 1,5 metų trukę pasiklausymai, kratos nėra atskleidusios jokio ryšio su šaunamaisiais ginklais, amunicija ar parako pėdsakais, nes to ko nėra, nėra įmanoma ir rasti. Kriminaliniai ryšiai su nusikalstamo susivienijimo dalyviais. Tai, jog pažįstu kažką kas pažįsta kažką, apie kuriuos G. Zabachidzė sako, kad jie yra nusikaltėliai, nepadaro iš manęs mafijozo. Pasiklausymai neužfiksavo nei vieno žodžio, kuris būtų susijęs su nusikaltimo planavimu. J. Tuuksam ir E. Gordonas, per kuriuos mus tris bandoma susieti su tariamais nusikaltimo užsakovais, yra paleisti už užstatą. Jeigu būtų nors mažiausiais įrodymas dėl jų kaltės, tai jie iš Lietuvos nebūtų paleisti. Paleidimas parodo, jog Lietuvoje Europos arešto orderiai išduodami laisvai nežiūrinti realių pagrindų ir tai nėra tik mano pastebėjimas, nes skaičiau straipsnį EŽŽT puslapyje. Su J. Tuuksam ir E. Gordono paleidimu nutrūksta grandinė, kuria bandoma mus surišti su tuo kas, pasak prokuroro, stovi už šio nusikaltimo. Ryšiai su R. Baika ir teiginiai apie apgyvendinimą Lietuvoje ir pagalba dėl pasišalinimo iš nusikaltimo vietos, tai su R. Baika nesu susitikęs iki 2019 m. rugpjūčio mėn. kai kartu atsidūrėme kaltinamųjų suole. Byloje nėra irodymų, kurie tvirtintų kitaip. Nėra nei vieno liudytojo, kuris mus kartu būtų matęs. Sekimas taip pat nepatvirtino mūsų ryšio. Savavališka daryti išvadas, jog R. Baika padėjo man pasišalinti iš nusikaltimo vietos, kur manęs net nebuvo. Dėl automobilio stovėjimo Ašigalio g. tai ten buvau išsinuomojęs butą, kurį radau Vilniaus turizmo informacijoje ir esu įsitikinęs, jog tai nebuvo Kalasūno butas, Šestakovos, kurios irgi nepažįstu, mums į teismą iškviesti neleido ir policija to buto neapieškojo, jog rastų mano pėdsakus, nes taip buvo daroma su Žibo butu. Neapklausti Šestakovos kaimynai, jog būtų sužinota ar kuris nors iš jų yra mane matęs, ar ne. Tai yra aplaidumas išgirto ir „išsamaus“ tyrimo rėmuose. Sunku patikėti, jog policija nepadarė tokio paprasto darbo. Realiau būtų teigti, jog tokie tyrimo veiksmai buvo, bet jie nedavė pageidaujamų rezultatų.

Ryšys su „Renault megane“.

Šiame automobilyje buvo rastas dviejų žmonių DNR, kurių, pasak eksperto, neįmanoma identifikuoti kaip mano ir A. Grabbi. Iš gudraus įvardijimo lieka neaišku ar analizė nepatvirtina, jog biologinė medžiaga priklauso mums, ar nėra pakankamo DNR kiekio, jog būtų padarytos išvados kokios nors. A. Grabbi ir jo advokatė prašė kviesti į posėdį DNR ir ginklų ekspertus, kurie išvadas yra pateikę byloje, bet teismas nusprendė, jog atsakymas į mūsų klausimus gali būti subjektyvus ir nebus jų kompetencijos. Iš ekspertų apklausos būtume sužinoję ar prokuratūra iškreipė jų vertinimus, ar viskas yra byloje, ar kažkas sąmoningai yra išimta, ar buvo praleistas veiksmas, kuris galėtų mus išbraukti iš įtariamųjų sąrašo. Nerimą kelia veikos modelis. Specialisto išvados tinka bylai, bet netinka teisme jeigu kaltinamieji nori pasitikslinti spėjimų pagrindą. Liudytoja R. Žukauskienė prie „Renault megane“ matė asmenis, kurie neatitinka mūsų aprašymų. Ji neatpažino manyje ir A. Grabbi tų asmenų, kuriuos ji matė ir tai yra faktas. Daiktinis įrodymas, jog nebuvome ten yra automobilyje ir mums nėra leidžiama apklausti asmenų, kurie prie transporto priemonės dirbo. Buvimas nužudymo vietoje. Esu įsitikinęs, jog nei vienas iš mūsų nusikaltimo vietoje nebuvo ir prokuroras negali turėti nei vieno įrodymo, kaip mus ten patalpinti, nes nieko iš mūsų ten nebuvo. Šį trūkumą bandoma kompensuoti V. Jakutienės parodymais, kurie yra įtartini. Dėl liudytojų. Liudytojas yra asmuo, kuris pats dalyvavo nusikaltime ir duoda apie tai parodymus arba kažkas kas matė nusikaltimą ir liudyja apie tai ką matė. Šį apsibrėžimą atitinka tik V. Jakutienė ir R. Žukauskienė. Palieku tuos asmenis nuošalyje, kurie girdėjo šūvius ar matė nusikaltėlių automobilį, nes tai neturi didelės reikšmės tyrimui.

Dėl R. Žukauskienės parodymų

Policija nerodė mūsų nuotraukų atpažinimui kas yra keista, nes R. Žukauskienė vienintelė matė abu nusikaltėlius. Jai buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame Šėtos g. kieme vaikšto vyras, ji tą vyrą atpažino, kaip asmenį, kuris išlipo iš „Renault megane“ keleivio vietos. Tai yra tas pats vyras, kuris neatitinka mano ir A. Grabbi aprašymo. Tyrimas nenustatė ir liudytoja nepatvirtino, jog tas asmuo būtų, kažkuris iš mūsų. Tas vyras įraše yra kažkas kas nesu aš, A. Grabbi ir R. Baika, nes jis buvo namuose. Kyla klausimas kas buvo tie žmonės, kurie atvažiavo automobiliu, kuriuo buvo vykdytas nusikaltimas ir kokios pastangos buvo dedamos juos nustatyti. Posėdyje žiūrėjome vaizdo įrašą ir matėme, kad po poros min,, po vyro vaikščiojimo kieme, ten vaikščiojo moteris rožine striuke, kuri gali būti liudytoja, kuri iš arti matė nusikaltėlį, bet policija nevargo dėl jos nustatymo, nes kam ieškoti realių liudytojų, kai galima sudaryti įspūdingą liudytojų sąrašą iš pagautų nusikaltėlių, kurie pasakoja istorijas, kurie jie girdėjo iš tokių pačių, kaip ir jie. Nežinau ar V. Jakutienės parodymai yra noras galvoti kaip buvo ar tai yra farsas, bet kažkas yra ne taip. Pažymėtina, kad V. Jakutienė per 2,5 metų apie nusikaltėlio veido aprašymą neištarė nei vieno žodžio, ji pasakė, kad jis buvo užsidengęs veidą su šaliku ir gobtuvu, manytina, jog todėl nebuvo bandoma sudaryti fotoroboto. V. Jakutienės nestabilumą rodo, kad ji skirtinguose parodymuose nurodė skirtingus aprašymus apie tą naktį per kelias sekundes įvykusius įvykius. Nurodė, jog nusikaltėlį matė per pirmus 3-4 šūvius. Ši versija pateikta pirminiame kaltinime. Ekspertas tvirtina, jog pirmieji šūviai buvo atlikti iš skirtinų ginklų, tai jeigu V. Jakutienė būtų mačiusi pirmuosius šūvius ji turėjo matyti arba du šaudžiusius, arba šaudžiusį su dviem ginklais, arba ginklų pakeitimą, kadangi ji nieko tokio nematė, jos parodymai pri€štarauja ekspertų išvadoms. Iš vėlesnių parodymų matosi, jog ji snaudė D. Bugavičiui ant peties, kai įvyko pirmas šūvis, bet tai netrukdo prokurorui į kaltinimą įrašyti, jog ji matė, kaip nusikaltėlis išlipo iš mašinos.

Kaltinime rašoma, jog V. Jakutienė sakė, jog D. Bugavičius tarsLprarado sąmonę po pirmojo šūvio. Teisme V. Jakutienė sakė, kad nežino ar.pirmas šūvis pataikė, ritėjusios žalos ieškinyje, kurį sudarė jos advokatas, parašyta, kad V. Jakutienė po pirmojo šūvio ūžė po prietaisų skydeliu. Šis dokumentas buvo sudarytas po jos apklausos teisme. Jeigu nacija yra teisinga, tai kyla klausimas – ką ji galėjo matyti jeigu iki pirmojo šūvio miegojo ant D. Bugavičiaus paties, o po pirmojo šūvio pasislėpė už prietaisų skydelio? Baigiamojoje kalboje prokuroras ignoruoja šiuos liudytojos parodymus ir laikosi pirminiame kaltinime pateiktos versijos. Taigi galutinė prokuroro versija iš faktų pusės skiriasi nuo pateikto jos advokato varianto traktuojant jos parodymus. R. Žukauskienės parodymai ir nuotraukos iš įvykio vietos patvirtina, jog toje vietoje neveikė gatvės apviešimas, taigi stresinė situacija, tamsoje, kelios sekundės, taigi tokioje situacijoje veido detalių matymas yra labai abejotinas. Kaltinime parašyta, jog V. Jakutienė matė nusikaltėlio veido viršutinę dalį: nosį ir veido bruožus, tai prieštarauja jos pačios parodymams, kuriuose ji sako, kad nusikaltėlis slėpė savo veidą po šaliku ir gobtuvu. Atsižvelgiant į aplinkybes geriausiu atveju ji galėjo matyti šaulio akis, dėl kurių ji po 2, 5 metų teigia, jog jos buvo panašios į A. Grabbi akis. Pagal ką galima atpažinti akių zoną? Akių spalvą, formą, antakių tankumą, antakių spalvą. Apie šiuos bruožus V. Jakutienė tyrimo ir teisme metu nepasakė nei žodžio, bet teigia, kad turi gerą regimąją atmintį ir kai ji pamato žmogų dažiausiai žiūri į jo veidą ir akis. Į teisėjo klausimą ar ji atsimena šaulio akių spalvą ji atsakė neigiamai. Atidus asmuo prisimintų šį esminį požymį. Istorija apie V. Jakutienės pastabumą buvo sugalvota šiam kaltinimui. Priminsiu V. Jakutienės parodymus apie įvykius prieš nusikaltimą, ji buvo su D. Bugavičiumi, kai jis važinėjo po miestą ir tvarkė reikalus, jis susitiko su keletu žmonių, bet kartu buvusi V. Jakutienė nesugebėjo policijai pasakyti nieko konkretaus apie tuos asmenis, nes jų nepastebėjo, taip pat nepastebėjo ir daugelio vietų kur jie buvo. Policija ja tyrimo metu nelabai tikėjo, nes jai nebuvo parodyta įrašas iš Šėtos g. Nepasitikėjimą kelia, jog policija V. Jakutienei neparodė mūsų nuotraukų ankščiau nei buvome suimti 2018 m., nes buvome įtariamieji nuo 2016 m. vasaros. Dėl kokios priežasties nusikaltimo liudytojai nebuvo parodytos mūsų nuotraukos, jog patvirtinti ar paneigti mūsų priklausymą įtariamųjų ratui? To paties klausiau tyrėjo, kuris atsakė, kad V. Jakutienės pažinčių rate yra daug įtartinų asmenų ir tokia veikla galėtų pakenkti tyrimui. Policija teigia, kad 2017 m. gegužę 3 Lietuvos piliečiai buvo atvykę planuoti pasikėsinimo į mane, kas žino gal vienas iš jų yra anoniminis liudytojas. Tai parodo, kad policijos įtarimai, kad ir kokie jie būtų nepagįsti, tuo laiku jau buvo paplitę ar sąmoningai nutekinti į pogrindinį pasaulį. Jeigu D. Bugavičiaus pažįstami žinojo apie tyrimo medžiagą, tai ši informacija galėjo pasiekti ir V. Jakutienę. V. Jakutienės parodymuose yra dokumentai, kurie rodo, jog ji ir ankščiau buvo informuota apie mane ir A. Grabbi.

Kaltinime yra parašyta, jog nusikaltėlis, kurį ji matė nenešiojo akinių, o A. Grabbi nešioja akinius. Atsižvelgiant į tai, jog V. Jakutienė parodymų metu niekada nebuvo mačiusi, atrodo įtartina, kad ji mini šią detalę savo parodymuose. V. Jakutienė iki atpažinimo ir parodymų teisme buvo instruktuota ir tai rodo jos atsakymas į mano klausimą ar ji yra mane mačiusi, ji atsakė – šaulys nebuvo raudonplaukis. Iš kur ji gali žinoti apie šaulio plaukų spalvą, nes sakė, jog šaulys buvo su gobtuvu. Tai rodo, kad V. Jakutienė turėjo informaciją apie mūsų asmenis, kuri kreipė jos parodymus, kad jie sutaptų su kaltinimu. V. Jakutienės parodymai kaltinime yra aprašyti policijos darbuotojo tikslumu ir skiriasi turiniu, stiliumi nuo byloje pateiktų parodymų ir to kas buvo pasakyta teisme. Klausiau V. Jakutienės ar ji yra mačiusi mano nuotrauką, ji atsakė neigiamai, bet tai nėra tiesa, nes mano nuotrauka jai buvo parodyta atpažinimo metu, tai rodo jos nepastabumą, nes ji nesugeba sutapatinti nuotraukų ir veidų. Byloje yra nuotrauka prie bankomato, kurioje matosi apie pusę mano veido, ekspertai turėjo da% laiko panaudoti atpažinimo programas ir nesugebėjo atpažinti asmens kaip manęs. Asmuo toje nuotraukoje esu aš. A. Grabbi atpažinimas yra farsas, jis nėra atpažintas, kaip nusikaltėlis, kurį matė V. Jakutienė. Atpažinimo pagal nuotraukas metu V. Jukutienė išrinko dvi nuotraukas su asmenimis, kurių akys panašiausios į šaudžiusio. Kitas asmuo, kurį V. Jukutienė išrinko, nedalyvavo fiziniame atpažinime. A. Grabbi nuotrauka pagal formatą yra didžiausia iš 16 nuotraukų ir aiškiai išskirta.

Fizinio atpažinimo metu kiti asmenys buvo A. Grabbi ūgio arba aukštesni, jo ūgis yra 190 cm, V. Jakutienė pirmuose parodymuose teigė, jog šaulys buvo 180 cm ūgio. Cirkas su didžiulio ūgio asmenimis buvo specialiai padarytas, jog A. Grabbi atrodymų mažesnis ir V. Jakutienė „ nesuklystų“ pasirinkdama. A. Grabbi buvo vienintelio paprašyta žengti žingsnį į priekį. Prie A. Grabbi atpažinimo metu buvo estų k. vertėjas ir buvo aišku kas yra užsienietis, tuo metu žiniasklaidoje buvo parašyta, kad suimti užsieniečiai, kaip nusikaltimo vykdytojai. Visa tai sudaro krūvą psichologinių triukų, kurie liudytoją kreipia į A. Grabbi ir paverčia atpažinimą neobjektyviu. Nežinau kokia V. Jakutienės motyvacija, gal tai siekis neteisingoje vietoje rasti teisingumą, uždirbus milijonus, užsitikrinti ateitį ar kažkas kita, bet kuriuo atveju jos parodymuose pilna netikslumų, sumaišties, prieštaravimų. Kuo rimtesnis kaltinimas tuo išsamiau tai turi būti įrodyta. Jei nusikaltimo vienintelis liudytojas sako, kad A. Grabbi akys galėjo būti panašios į nusikaltėlio, tai dar iš jo nepadaro bandito. A. Grabbi pažįstu seniai ir neįsivaizduoju, jog jis galėtų kažką tokios padaryti. Dėl išrinkimo iš 16 nuotraukų dviejų panašiausių, tai yra tikėtina, kad iš 100 nuotraukų ji rastų dar tokių pat panašių akių, kurių spalvos ji nežino. Dėl liudytojų. E. Balserytė ir J. Bendoraitienė sakė, kad matė per langus po nusikaltimo vykusius įvykius ir prieš tai girdėjo Šūvius, bet jos nepasakė nieko kas inkriminuotų mane, A. Grabbi ar R. Baiką. D. Lengerto parodymuose yra užuominos, jog D. Bugavičius buvo pogrindinio pasaulio veikėjas, bet jo parodymuose nėra nei vieno žodžio apie teisme nagrinėjimą nusikaltimą. D. Steponkevičiaus parodymuose taip pat nėra kas padėtų šioje byloje išsiaiškinti tiesą. G. Zabachizdė, kuris tapo svarbiausiu liudytoju nesuskaičiuojamose bylose, yra asmuo, kuris visą gyvenimą buvo įsipainiojęs į kriminalines aferas ir pasiruošęs kalbėti bet ką, kad tik gautų policijos palankumą savo probleminėje situacijoje. Duodamas parodymus jis tvirtino, kad nėra iš prokuratūros ar policijos gavęs lengvatų, bei kitų paslaugų, bet tuo tarpu teismas šalino šį klausimą, kaip neesminį. Nesuprantama, kaip gali būti neesminis liudytojo parodymų motyvų išsiaiškinimas. Motyvai padėtų įvertinti jo žodžių patikimumą. Objektyviai pažvelgime – G. Zabachizdė prisipažįsta dėl planuoto narkotikų pagrobimo, jo žodžius patvirtina I. Naujokas. Darytina prielaida, jog narkotikų j ie neatidavė policijai, bet pardavinėjo miestų gatvėse ir tai turėtų būti nusikaltimas. G. Zabachizdė teigia, kad jam yra pateiktas kaltinimas dėl šio nusikaltimo, jis įvyko daugiau nei prieš 4 m., bet iki šiol jis nėra stojęs prieš teismą, jis nėra sulaikymo vietoje, o jau daug metų sėdi šiltoje vietoje ir visa tai mokesčių mokėtojų sąskaita ir mėgaujasi statusu būti nebaudžiamas. Galima daryti išvadą, kaip bus su jam pateiktais kaltinimais, priklausys nuo to kiek jis bus naudingas kaip liudytojas. Naivu galvoti, kad tokio nusikaltėlio parodymų davimas būtų pilietinė pareiga ar išsivystęs teisingumo jausmas. G. Zabachizdę charakterizuoja K. Šatinsko parodymai apie jo žodžius, beje, G. Zabachizdė pats šiuos žodžius patvirtina. D. Bugavičiaus nužudymo naktį, kelios valandos po draugo mirties, ji pasakė kažką įdomaus, tarp pirmųjų minčių, kurias jis pasakė K. Šatinskui, buvo noras tęsti planuotą pinigų grobimą. Kas taip elgiasi savo artimo draugo tragiškos mirties akivaizdoje? Taip elgiasi tik egoistas, kuris savo asmeninius interesus laiko aukščiau už visus kitus. Ar prokuroras baigiamojoje kalboje nepasakė, kad tie kurie padeda tyrimui gauna nuolaidų, garantijų ir paslaugų? Ryšium su tuo jis paminėjo G. Zabachizdė ir K. Šatinsko vardus. Šiais žodžiais prokuroras patvirtina tai ką jo dresiruoti liudytojai teisme kategoriškai neigia. Tiek iš G. Zabachizdė, tiek iš K. Šatinsko liudijimų paaiškėjo, kad kriminalinis trio: D. Bugavičius, K. Satinskas ir G. Zabachizdė pelnėsi iš kitų nusikaltėlių plėšimų. Turint omenyje jų gyvenimo stilių, iš jų priešų būtų galima sudaryti gana ilgą eilę – nuo teismo iki Nemuno. Alternatyvios terijos apie asmenis, kurie galėjo trokšti D. Bugavičius mirties nuskambėjo ir mūsų byloje, buvo kalbėta ir apie V. Jakutienės sutuoktinį, kuris aktyviai šią porą sekė ir Pravieniškių pataisos namų kriminalines aferas. Šios terijos skambėjo iš asmenų, kurie šiame kaltinime pateikia ir kitas nuomones. Nei G. Zabachizdė, nei K. Šatinkas parodymuose nekalbėjo nei apie mane, nei apie A. Grabbi. G. Zabachizdė minėjo, jog kažkada yra susitikęs su R. Baika, bet tai nesieja R. Baikos su minimais nusikaltimais. Pirmame posėdyje paklausiau G. Zabachizdės ar jis gali pasakyti kažką dėl mums inkriminuojamų nusikaltimų, jis atsakė neigiamai, kitame posėdyje, jo paklausiau analogiškai ir jo ginti stojo teisėjas, kuris sakė, kad jis duoda parodymus dėl disponavimo ginklais. Būkime sąžiningi jeigu jis duoda parodymus apie tai ką jam sakė K. Šatinskas tai nėra parodymai apie nusikaltimą, tai yra parodymai apie K. Šatinsko žodžius. Tuo laiku jau seniai buvo aišku, kad K. Šatinsko ginklų gabenimas nėra susijęs ir jeigu jis iš viso vyko, tai vyko 4 mėn. po 2015 m. lapkričio mėn. Dalis iš to kas paminėta salėje nėra protokoluose, nežinau ar už to slypi vertimo problemos ar saviveikla. Teismo protokoluose nėra nuomonės klausiančių klausimų, tekste yra tik liudytojų parodymai. Iš parodymų yra toks įspūdis, kad liudytojas sklandžiai viską pateikė, bet žodžiai yra gauti jau laukiant tinkamo atsakymo, ištraukti. Nuomonės neturėtų būti liudijimai. Nuo pradžių prašėme, jog teismo procesas būtų atviras, bet tai įvyko tik iš dalies. Iš G. Zabachizės parodymų, kelių aplankų, nėra nei trupimo informacijos, jog būčiau susijęs su D. Bugavičiaus nužudymu. Mano vardas ten neminimas, nors yra viena vieta, kur jis teigia, kad 2017 m. matė mano pažįstamą J. Tuuksam kažkokioje Sevilijos kavine;e su pradiniame kaltinime minėtais asmenimis, planuojant narkotikų nusikaltimus. Mano duomenimis J. Tuuksam tuo metu buvo Estijoje ir sekamas policijos, todėl negalėjo būti Ispanijoje Supratau, jcg G Zabachizdės melo išaiškėjimas yra priežastis, kodėl J. Tuuksam buvo paleistas už ¡užstatų. Su i. Tuuksam ir E. Gordono paleidimu susijusių dokumentų mums neleido pridėti prie bylos. G. Zabachizdė parodymuose yra daug teiginių apie asmenis, kurių atžvilgiu tyrimas nuo šio proceso yra atskirtas ir kurie nedalyvauja šioje byloje, taigi iš šių asmenų yra atimta teisė būti akistatoje su prieš juos parodymus duodančiais žmonėmis. Taip pat yra atimta galimybė užduoti klausimus asmeniui, kuris liudija prieš juos. Minėti punktai yra kiekvieno žmogaus teisės, kurios buvo patvirtintos 1948 m. Romoje ir turi galioti kiekvienoje civilizuotoje valstybėje.

Kolegijos pirmininkas nutraukia H. E. Ehvert paskutinio žodžio sakymą ir informuoja, jog yra darbo pabaiga – 17.00 vai. Praneša, jog bylos nagrinėjime skelbiama pertrauka iki iš anksto suderintos posėdžio datos – 2021 m. birželio 11 d. 9.00 vai.

Posėdis vyko iki 17.00 vai.

Posėdžių protokolai žemiau pateiktame dokumente :

 

estu

 

Baudžiamoji byla Nr. 1-33-813/2021

TEISIAMOJO POSĖDŽIO PROTOKOLAS

(tęsinys)

2021 m. birželio 11 d.

Kaunas

Posėdis pradėtas 9.00 vai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski, kaltinamajam Ričardui Baikai, jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui, kaltinamajam Arle Grabbi, jo gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai, kaltinamajam Hans Erik Ehvert, jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, nukentėjusiesiems Aušrai Bugavičienei, Raimondui Bugavičiui, nukentėjusiųjų Aušros Bugavičienės ir Deivido Bugavičiaus atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiu, vertėjui Ainui Arust,

viešame teisiamajame posėdyje tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje Ričardas Baika, Hans Erik Ehvert, Arle Grabbi kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dali ir 187 straipsnio 2 dali.

Posėdžio metu daromas vaizdo ir garso įrašas.

Į posėdį atvyko:

Prokuroras Zdzislav Tuliševski (dalyvauja per programą „Zoom“),

Kaltinamasis Ričardas Baika (suimtas, dalyvauja per programą „Zoom“),

Jo gynėjas advokatas Linas Belevičius (dalyvauja per programą „Zoom“),

Kaltinamasis Hans Erik Ehvert (suimtas, dalyvauja per programą „Zoom“),

Jo gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis (dalyvauja per programą „Zoom“),

Kaltinamasis Arle Grabbi (suimtas, dalyvauja per programą „Zoom“),

Jo gynėja advokatė Galina Kardanovskaja (dalyvauja per programą „Zoom“), Nukentėjusioji Aušra Bugavičienė (dalyvauja per programą „Zoom“),

Nukentėjusysis Raimondas Bugavičius (dalyvauja per programą „Zoom“),

Nukentėjusiųjų Aušros Bugavičienės ir Deivido Bugavičiaus atstovas advokatas Kęstutis

Jonaitis,

Estų kalbos vertėjas Ainas Arust (dalyvauja per programą „Zoom“).

Į posėdį neatvyko:

0 #

Nukentėjusieji Deividas Bugavičius ir Vita Jakutienė (išsiųsta nutartis dėl galimybės prie posėdžio jungtis per programą „Zoom“),

Kaltinamojo R. Baikos antrasis gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas.

Kolegijos pirmininkas klausia proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo tęsti bylos nagrinėjimą mišriu būdu.

Proceso dalyviai bylos nagrinėjimui kliūčių nemato.

Teismas nutaria: tęsti bylos nagrinėjimą mišriu būdu.

Kolegijos pirmininkas praneša, jog toliau bus klausomasi kaltinamojo H. E. Ehvert

\

paskutinio žodžio.

Kaltinamasis H. E. Ehvert: G. Zabachizdės parodymuose teisme skamba teiginys, jog jis po mūsų suėmimo sporto klube, esančiame „Mega“, girdėjo kalbas, jog už D. Bugavičiaus nužudymo „stovi“ estai. G. Zabachizdė tuo metu jau ilgą laiką buvo policijos informatorius, bet pareigūnams jis nieko apie tai nepasakojo, byloje apie tai nieko nėra. Į klausimą, kodėl jis ankščiau apie tai nekalbėjo, atsakė, kad nelaikė šios informacijos svarbia. Tai yra neįtikėtina, todėl buvo pareikštas noras pakviesti su tais gandais susijusius asmenis į teismą, bet teismas nelaikė, jog tai yra svarbu. Iš jų būtume sužinoję ar jie iš viso kažką tokio sakė, jeigu taip, tai kokie pirminiai šaltiniai. Gal vienas iš jų galėtų būti realius liudytojas, o ne gandų skleidėjas, kaip daugelis, kitų, kuriuos prokuratūra pateikia, kaip liudytojus. Didelį susirūpinimą kelia, jog kaltinamiesiems ir jų advokatams draudžiama pakviesti į procesą liudytojus, kurie turi potencialiai daug ką pasiūlyti, jog išsiaiškinti šį absurdišką kaltinimą. Prokuratūra, tuo pat metu, turi žalią šviesą be perspėjimo atsivesti asmenis Pajaujį ir Aleknavičių. Tai turime reikalą su pakliuvusiais nusikaltėliais, kurie perpasakoja kitų žmonių kalbas arba kalba dalykus, kurie nėra susiję su byla. Prokuroras kartoja, jog šių asmenų parodymai patikrinti, bet neaiškina kaip. Tie žmonės, kurių kalbos šio proceso metu yra perpasakojamos, nėra apklausti nei tyrimo metu, nei teisme. Vienintelė išimtis yra A. Sabiničius, kurį buvo leisti kviesti į teismą. Pajaujis teigė, jog iš A. Sabiničiaus girdėjo, kad estai susiję su D. Bugavičiaus nužudymu, tačiau iš A. Sabiničiaus parodymų paaiškėjo, kad nieko panašaus jis nekalbėjo, jog pats Pajaujis bandė pradėti pokalbį šia tema. Iš Pajaujo veiklos piešiasi labai įdomus veiklos modelis: policijos informatoriai bando provokuojančiais klausimais, privesti žmones kalbėti intriguojančiomis temomis, o vėliau prokuratūra šiuos gandus, kuriuos patys informatoriai paleidžia, pateikia, kaip liudijimus. Per 3 m. trukusį suėmimą esu girdėjęs iš 7 asmenų, jog prokuroras yra korumpuotas ir jam įstatymas nieko nereiškia, ar tai reiškia, jog aš galiu būti liudytojas? Manytina, jog tai būtų nesąmonė, nes žmonės meluoja santykinai daug. Šokiruoja tai, jog byla yra užtvindyta vadinamais liudytojais, kurie perpasakoja istorijas, kurias jie iš kažko girdėjo. Kalbos prasidėjo po mūsų suėmimo. Dėl G. Zabachizdės, tai paminėtini jo paties žodžiai, jog paskutiniai du metai jo gyvenime buvo pilni sumaišties, kad jis negeba per tą laiką įvykusių įvykių sudėlioti pagal laiką. Jis negali tvirtinti kada, ką girdėjo. Galėjome gauti aiškumą jeigu būtų buvę leista iškviesti, kaip liudytojus, asmenis, kurie tariamai jam pasakojo tuos gandus. Dėl K. Šatinsko parodymų. Jo liudijimai užima apie pusantro tomo byloje ir juose nėra nieko apie mus – kaltinamuosius, tačiau jis daug kalba apie savo nusikaltimus. Iki šiol nesuprantama, kodėl akcentuojami asmenys, kurie kalba apie savo nusikaltimus, byloje, kurioje kaltinami kiti žmonės, dėl kitų nusikaltimų. Ar tai netrikdo teismo? Apie K. Šatinską įspūdis yra, kaip apie abejotinos vertės asmenybę. Jeigu tai kas parašyta apie jį byloje būtų tiesa, tai kokias išvadas galima padaryti apie jo asmenybę. Jis teigia, kad dirbo vieniems nusikaltėliams ir tuo pat metu padėjo D. Bugavičiui ir G. Zabachizdei kurti intrigas prieš tuos žmones, pasak G. Zabachizdės, jam už tai buvo mokami pinigai, nors jis pats tai neigia. Dviejų informatorių kalbos nesutampa, tai reiškia, kad kažkuris meluoja. Be šio dvigubo žaidimo, K. Šatinskas dar veikė, kaip policijos informatoriui. K. Šatinsko poelgiai rodo, kad jis yra apgailėtinas žmogus ir gudrus intrigantas, kuris yra pasiruošęs padaryti bet ką dėl savo asmeninių interesų, tame tarpe, ir meluoti. K. Šatinsko veikimo tikslas buvo išvengti kalėjimo ir tai jam, dėka prokuroro pasiūlytų paslaugų, pavyko. Kuo užkietėję nusikaltėliai G. Zabachizdė ir K. Šatinskas nusipelnė imuniteto prieš teisėsaugą? Jie neturi nieko ką galėtų pasiūlyti šiame procese dėl aiškumo, nes abu pasakė, jog nežino jokių detalių apie D. Bugavičiaus nužudymą ir nieko negali paliudyti prieš mūsų asmenis. Dėl liudytojos A. Lomakinos. Ji paliko nusivylusios moters įspūdį, kuri teisme išgyveno neigiamas

emocijas, kurios kilo dėl lūkesčių nepateisinusio bendro gyvenimo. Apie mane ji nieko nesakė, bet klausiau jos iš ko ji girdėjo gandus. Ji negalėjo arba nenorėjo įvardinti nei vieno asmens. Tarsi gandai būtų lyg radijo bangos. Byloje yra A. Lomakinos ir G. Zabachizdės bendravimas. Ar nebandoma slėpti gandų pirminių šaltinių? Kurie yra policijos darbuotojai, kurie per informatorius paleidžia tokia kalbas. G. Jakočiūnas davė parodymus apie žmones, kurie nėra šioje byloje kaltinami, nieko nekalbėjo apie mus tris, nei apie nusikaltimus, kuriuos mums bandoma priskirti. Kyla klausimas – kodėl jis dalyvauja procese? Taip pat būtų galima į šią bylą kviesti asmenis, kurie turi kažką pasakyti apie kitus nusikaltimus. Dėl anoniminių liudytojų, jie yra vieninteliai liudytojai, kurie tiesiogiai teigė, jog aš ir A. Grabbi esame susieti su mums inkriminuojamais nusikaltimais. Jų parodymai buvo pridėti maždaug 3 mėn. po mūsų suėmimo, tačiau jau prieš tai sausio ir vasario mėn. Europos arešto orderyje ir suėmimo metu, jų liudijimai buvo pateikti, kaip įtarimo pagrindas. Liudytojai patys tvirtino, jog iki 2018 m. balandžio jie nedavė policijai parodymų. Šių liudytojų parodymai yra suėmimo priežastis. Kaip nieko netrikdo aplinkybė, jog pasekmės laike negali atsirasti prieš įvykius. Liudytojas 1-18 teigia, kad turi informacijos dėl kovų kubo, bet negali įvardinti nei vieno klubo nario, išskyrus A. Grabbi. Taip pat jis nežino klubo pavadinimo ir to, jog aš jam irgi priklausau. Jis teigia, jog šio klubo nariai priklauso nusikalstamai grupuotei. Šios informacijos nepatvirtino Estijos policija, kuri tyrė kiekvieną klubo narį. Nerado nieko kas rodymų nusikaltimus. Nėra nei vieno įrodymo, liudytojo, kas patvirtintų šio anoniminio liudytojo žodžius, bet tai netrukdo prokurorui tvirtinti, jog yra įrodyta, kad klubas yra organizuoto nusikalstamumo lizdas. Prokuroras nepasako, kaip tai yra įrodyta. Kaip visada užtenka to, jog teiginys kartojamas tiek laiko, kol tai nusėda kažkieno galvose. Liudytojo klausiau, kodėl jis mano, kad jo informacija turi būti patikimesnė nei geriausių Estijos pareigūnų, jis nepagrindė, kodėl taip turėtų būti, bet pasakė, kad tegul teismas pats sprendžia ar tai yra tiesa. Advokatai prašė iškviesti klubo steigėją, jog būtų įnešta aiškumo ir būtų paneigtas liudytojo melas. Teismas neleido kviesti šio liudytojo, nes nelaikė, jog tai svarbu. Teisėjas pridūrė, jog liudytojas nekalbėtų apie savo nusikaltimus, bet apie kokius nusikaltimus eina kalba? Net anoniminis liudytojas negali įvardinti nei vieno nusikaltimo, kurį butų įvykdę šio klubo nariai. Jeigu policija būtų radusi tokios veikos pėdsakų tai būtų byloje, bet to nėra. Teisėjo žodžiai yra geras pavyzdys, kaip žmonėms priskiriama kaltė, kurios nėra. Kaltės priskyrimas yra standaras Lietuvoje ir pats tai patyriau šioje byloje. Darytina išvada, jog klubo veikla teismui yra svarbi jei joje duodami melagingi parodymai dėl kaltinimų, bet nėra svarbi j eigų mes prašome, j og būtų paneigti, šie melagingi parodymai. T eismas neakcentavo dokumentų apie klubo veiklą. Nesuprantama, kad teismui nėra svarbu išaiškinti ar liudytojas kalba tiesą, o iš kaltinamųjų, kurie nori įrodyti, jog liudytoja meluojama, atimamos visos galimybės tai padaryti. Jeigu žiūrėti, kaip liudytojas 1-18 atsakė į klausimus iš karto aišku, kad jis neatitinka žodžio – liudytojas apsibrėžimų. Jis sakė, kad girdėjo, jog A. Grabbi yra susijęs su šiuo nusikaltimu ir pasakė, jog jis mano, kad A. Grabbi gabeno į Lietuvą ginklus. Tai jog jis teigia, kad kažką girdėjo rodo, kad jis neturi tiesioginių žinių. Galima įsivaizduoti kiek teorijų pradėjo sklisti po mūsų suėmimo. Liudytojoj-18 galimybę formuoti nuomonę galima žiūrėti tik skeptiškai. Jis sako, kad A. Grabbi moka elgtis su ginklais, bet iš tiesų treniruotės klube vyksta su kopijomis ir jame nėra šaunamųjų ginklų, taigi daryti išvadą, kad jeigu kažkas moka elgtis su kardu tai moka ir šaudyti yra absurdiška. Liudytojas kalba, jog A. Grabbi draugai teigia, kad jis moka naudotis ginklais ir šaudyti, tačiau jis nesugeba įvardinti nei vieno iš draugų. Jeigu tokie draugai egzistuoja, kodėl policija jų neapklausė ir jie nepakviesti į teismą liudyti? Kaitimo versija apie 1-18 parodymus pateikta tokiu būdu, tarsi tai būtų patikima informacija, bet liudytojo apklausa teisme parodė priešingai. Liudytojas teigė, kad A. Grabbi susijęs su nužudymu ir gabeno ginklus į Lietuvą. Liudytojo 1-18 atsakymai: ar

ginklų gabenimas vienkartinė procedūra? – nežinau; kokius nusikaltimus įvykdę istorinio klubo

nariai? – nežinau; kokie ginklai gabenti buvo? – nežinau; kiek ginklų buvo? – nežinau; kokiame

mieste vyko nužudymas? – nežinau; kada įvyko nužudymas? – nežinau; ar žinote kas buvo

nužudytas? – nežinau; kas dalyvavo nužudyme? – nežinau; dėl kokių priežasčių įvyko nužudytas? –

nežinau; ar girdėjote, kad I. Arakas parūpino ginklus? – negaliu atsakyti; ar policija žino informacijos

šaltinį? – negaliu atsakyti. Atsakymai į paskutinius du klausimus neišduotų liudytojo asmenybės, bet

jis painiojasi atsakydamas į juos, taigi matyti, jog į turiningus klausimus jis atsakymų nežino.

Liudytojas 2-18 parodymus policijai davė 2018 m. balandį, tą pačią dieną, kaip ir liudytojas 1-18, tai

vyko po mėnesio po mūsų suėmimo. Liudytojo apklausa vyko 2.15 vai., bet iš viso to byloje yra tik

keli sakiniai. Iš šio liudytojo apklausos teisme matosi, jog jis neturi tiesioginių žinių apie šiuos

nusikaltimus ir perpasakoja kažkieno kito kalbą. Neaišku kelinta grandis jis yra gandų grandinėje.

Atrodo, kad anonimiškumas duotas ne dėl jų apsaugos, o kad nuslėpti jų kalbų šaltinių neadekvatumą.

Apklausiant juos kai kas paaiškėjo. Liudytojas 2-18 parodė, kad D. Bugavičiaus nužudymą įvykdė

  1. Aud ir H. E. Ehvert, kurie yra estai, į D. Bugavičių šaudė Arle ir jo ginklas užsikirto, nužudymo

metu A. Aud buvo kartu su E. Ehvert. Kaltinimo versija skamba įtikinamai. Reikia palyginti jo

parodymus su pasakytais teisme. Klausimai ir atsakymai: kiek ginklų buvo panaudota? – nežinau;

koks ginklas tai buvo? – nežinau; iš kur ginklai? – nežinau; kas buvo nužudymo priežastimi? –

nežinau; ar turite informacijos kas dar susiję su nusikaltimu? – nežinau; ar žinote D. Bugavičiaus

pažįstamus? – negaliu atsakyti; ar žinote priežastį kas atitiko su ginklais? – nežinau; koks ginklas

buvo? – nežinau; ar ginklas turėjo duslintuvą? – nežinau; kas buvo įvykio vietoje? – nežinau; kur ir

kaip buvo nužudytas D. Bugavičius? – nežinau; kur vyko jūsų apklausa? – negaliu atsakyti, nes

išviešintų mano asmenį; ar apklausa vyko Estijoje ar Lietuvoje?- negaliu atsakyti. Liudytojas 2-18 į

paskutinius du klausimus įdomiai atsako, nes informacija apie apklausos vietą byloje yra ir ji niekaip

neatskleidžia j o asmenybės, iš to matosi, kad liudytojas pasakymą- negaliu atsakyti, naudoja laisvai

ir ne pagal paskirtį. Dar pora klausimų ir atsakymų: ar apklausiant dalyvavo vertėjas? – ne; kiek

žmonių dalyvavo apklausoje? – vienas. Iš šių atsakymų galima daryti išvadą, kad lietuviški parodymai

byloje nėra jo gimtąja kalba pasakyti žodžiai, bet tai yra jį apklaususio tyrėjo interpretacija apie

svetima kalba duotus parodymus. Liudytojo 2-18 buvo klausta: kodėl yra taip, jog iš 1.48 vai.

apklausos byloje įrašyti tik 2-3 sakiniai? – negaliu atsakyti; iš kur yra jūsų informacija? – negaliu į

tai atsakyti; ar informacija yra iš žiniasklaidos? – ne; ar informacija yra iš kitų šaltinių? – negaliu į

tai atsakyti; kokiai grupuotei priklauso A. Grabbi ir H. E. Ehvert? – nežinau; ar esate girdėję apie I.

Arakas? – negaliu atsakyti; ar žinote apie H. E. Ehvert rolę nusikaltime? – nežinau; kaip buvo atvykta

į nusikaltimo vietą? – nežinau; kur vyko nusikaltimas? – nežinau; ar žinote „Agurkinių“ grupuotės

narius? – negaliu atsakyti; iš kokio ginklo buvo šaudoma?- nežinau; iš kur buvo ginklai? – nežinau;

kaip esate susijęs su nužudymu? – negaliu atsakyti; ar informacija yra iš vieno šaltinio? – negaliu

atsakyti. Pažymėtina, kad klausiantis nepageidavo žinoti kas yra šaltinis, o tik kiek jų yra ir tai yra

pavyzdys to, kaip liudytojas bando nepagrįstu atsisakymu išvengti klausimo ir paslėpti liudijimo . . . #

nepatikimumą. Jis nenori pasakyti, kad nėra pirminis gandų šaltinis. Klausimai: kaip gavote šią informaciją? – negaliu atsakyti; ar buvote nusikaltimo vietoje? – negaliu atsakyti. Tai pavyzdys, kaip jis palieka atvirą galimybę, lyg jis turėtų tiesioginių žinių apie šį nusikaltimą, bet tuo pačiu aišku, kad jis negalėjo būti nusikaltimo vietoje jeigu jis net nežino kokiame mieste ji yra. Klausimai: ar girdėjote informaciją tiesiogiai ar iš kažko? – negaliu atsakyti. Atsakymas į šį klausimą neatskleistų liudytojo asmenybės, bet galėtų patvirtinti, jog jis yra gandų skleidėjas, o ne liudytojas. Klausimai: kada pirmą kartą išgirdote vardą D. Bugavičius? – negaliu atsakyti; ar pažįstate G. Zabachizdę? – negaliu

atsakyti. Čia nėra jokios kitos priežasties neatsakyti, o tik tai, kad jis pažinojo juos, nes kokia galėtų būti kita priežastis dėl šių klausimų ignoravimo. Bendras parodymų vertinimas gali būti tiks toks: liudytojas žinantis informaciją, jeigu ji būti tiesa, galėtų žinoti tik vietoje buvęs asmuo, bet tuo pačiu negali atsakyti nei į vieną klausimą į kurį galėtų atsakyti asmuo buvęs nusikaltimo vietoje. Nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų anoniminių liudytojų parodymus apie mums inkriminuotus nusikaltimus, bet jų ir negali būti, nes nusikaltimų nepadariau. Liudytojas 4-18, nieko nežino apie D. Bugavičiaus nužudymą. Teigia, jog gabenau į Lietuvą ginklus lietuvių prašymu, bet kieno prašymu pasakyti negali, nežino apie kokius ginklus eina kalba, kada tai vyko. Jo parodymų nepatvirtina nei vienas daiktinis įrodymas. Šie parodymai prieštarauja liudytojo 1-18 teiginiams, jog ginklus gabeno A. Grabbi. Įtartina 4-18 informacija, kurioje jis teigia, jog į Lietuvą keliavau lėktuvu, autobusu bei nuomojausi automobilius, savo kelionių neslėpiau, bet neaišku, kaip jis turi priėjimą prie kelionių duomenų bazių, tokį priėjimą turi policijos darbuotojai. 4-18 apklausa policijos nuovadoje vyko virš valandos laiko, bet rezultatas – 5 sakiniai. Liudytojas disponuoja informacija, kurią galėjo sužinoti iš policijos, todėl kyla įtarimų, jog per apklausą jis buvo instruktuojamas, jog duotų parodymus, kurie sutaptų su kaltinimu. Tai patvirtina faktas, jog liudytojas po kelių metų žodis žodin pakartojo prieš kelis metus duotus parodymus. Darytina išvada, jog jis savo parodymus paskaitė. Kokius motyvus turi liudytojas, jog skleistų tokias istorijas? 4-18 parodymuose yra prieštaravimas, kuris yra nesuvokiamas, nes jis teigia, kad informaciją sužinojo 2018 m. pradžioje, bet jis nepamena kada, teigia, jog mano vardą sužinojo iš žiniasklaidos. Paminėtina, kad mano vardas pasirodė žiniasklaidoje 2018 m. rugsėjį, tai kaip įmanoma, kad jis apie mane parodymus davė 2018 m. balandžio mėn., kai tuo metu jis dar negalėjo būti girdėjęs mano vardo. Kaip teismas galėjo duoti sankciją tų parodymų pagrindu, kai tuo metu tų parodymų nebuvo. Prokuratūra pateikė melagingą informaciją ir manipuliavo žiniasklaida. Šokiruoja, kad teismas tai toleruoja. E. Prokopijevas, kuris yra informatorius duoda parodymus gandų lygyje, nes pasakoja istorijas, kurias girdėjo iš kitų. Jo parodymai yra apie asmenis, kurie šiame procese nedalyvauja. Šie asmenys teisme nebuvo apklausti iš kurių jis girdėjo tas istorijas. Kartojasi modelis, kuris rodo, kad policija ir teismas nėra suinteresuoti išsiaiškinti tiesą ir susitaiko su 3-4 eilės gandais, kurie pateikiami teisme, kaip liudijimai. Liudytojas P. J. Jaskovvski nepasakė apie mus nei vieno žodžio, jo parodymai yra apie S. Begliką, kuris yra man nežinomas asmuo, kuris kaltinime įvardijamas, kaip nužudymo organizatorius. P. J. Jaskovvski nieko nekalbėjo apie nusikaltimus, kurie šiame procese yra tiriami. P. J. Jaskovvski apklausos metu, krito į akis, kad šalia jo sėdintis Lenkijos prokuroras iš dokumentų bandė surasti R. Baikos nuotrauką atpažinimui. Atpažinimas neįvyko, nes jie vienas kito nepažįsta, bet tai parodė, kokie metodai naudojami rezultatams pasiekti. Kelia nuostabą, kad prokuroras kalboje sako, kad tyrimas yra pasibaigęs. Tai tyrimas nėra baigtas, nes yra daug žmonių, kurie įtariami dėl šio nusikaltimo ir jų dalyvavimas yra tiriamas. Prokuroro nuomonės į kaltinamąjį aktą įtrauktos kaip faktai. J. Tuuksam ir E. Gordonas paleisti už užstatą jeigu tyrimas baigtas tai jiems turi būti pateikti kaltinimai, bet to nėra. 6 m. tęsiamas tyrimas nėra kruopštus, tai parodo, kad policija neieško realių liudytojų, tenkinasi gandų skleidėjais, kuriais gali manipuliuoti. Išimtis buvo A. Sabiničiaus apklausa, bet ir ta buvo teismo, o ne prokuroro iniciatyva. Prokuratūra padarė išvadą, jog esame psichologiškai gerai pasiruošę nusikaltėliai, nes nėra įrodymų ir mes nepripažįstame kaltės. Išvadas daro ir policijos darbuotojai, nes byloje galima perskaityti, kai apklausoje be vertėjo ir advokato bandžiau išsiaiškinti policijos metodus. Kiekvieną kartą kai tokie teroristiniai tardymai vyko protestavau prieš juos. Buvau verčiamas dalyvauti neoficialiose apklausose, kur man buvo daromas spaudimas ir buvo duodama suprasti, jog turiu duoti parodymus apie žmones ir aplinkybes apie kuriuos nieko nežinau. Neturėjau

pasirinkimo jose nedalyvauti ir norėjau susipažinti su pagrindais suėmimo, tai policija tokį norą traktuoja, kaip bandymą gauti informaciją apie policijos darbo metodus. Policijos darbuotojai neturėtų spjauti į įstatymus. Prokuroras kalboje mini, jog žmogaus teisių ribos baigiasi tada kai kažkas padaro žalą žmonės ar valstybei, iš to yra teisinga, kad iš įtariamojo ar kaltinamojo galima atimti laisvę, bet negalima atimti teisių: į sąžiningą teismą, kvalifikuotą vertėją ir kt. Visos teisės šio teismo proceso metu buvo pažeistos. Teisės nėra nosinaitės, kurias galima atimti ar laikinai pamesti. Teisų pažeidimas yra veiksmas prieš pagrindines demokratines vertybes. Prokuroras kalba, jog mes nepateikėme duomenų, jog nepadarėme šio nusikaltimo. Kaltės paneigimas nėra kaltinamojo pareiga. Buvau 2015 m. rudenį darbo reikalais ir to neslėpiau. Vilniuje ir Kaune susitikau su svetimais žmonėmis, net jeigu per žiniasklaidą kviestume tuos žmones atsiliepti, labai abejotina, ar jie norėtų dalyvauti šiame procese, ginti žmogų apie kurį spaudoje jau keletą metų rašomos siaubo istorijos. Niekada negyvenau nusikalstamo gyvenimo ir nevaikščiojau su mintimi – ar kiekvienam momentui turiu alibi. Įdomus prokuroro pasiūlymas teismui vertinti įrodymus pagal vidinius įsitikinimus, bet ar nepriklausomas teismas turėtų elgtis kitaip? Kokiu pagrindu teismas gali prieiti prie vidiniu įsitikinimų iš neįrodymų klausimų.

Kolegijos pirmininkas nutraukia kaltinamojo H. E. Ehvert paskutinio žodžio sakyiua n informuoja, jog daroma 10 min. pertrauka.

Po pertraukos posėdis tęsiamas.

Kaltinamasis H. E. Ehvert tęsia paskutinio žodžio sakymą: prokuroras nori, jog visi tikėtu žiniasklaidos skleidžiamu balaganu ir jo surašytu kaltinimu. Prokuroras savo nuožiūra cituoja tai viena tai kita, nors jis turėjo 1.5 m., jog pateiktų įrodymus apie nusikaltimus, kuriuos bando mums inkriminuoti, tačiau iki šiol nepridėjo prie teiginių įrodymų. Švaistosi tokiais žodžiais: objektyvus, logiškas, tarsi nežinotųjų reikšmės. Jis neįrodinėja, bet subjektyviai bando pagrįsti, kodėl įrodymai yra netiesioginiai. Prokuroras kalboje sako, kad tiesioginių įrodymų nėra, bet kaip jie gali būti, jeigu nesu padaręs nusikaltimų? Tikiuosi, jog teismas yra nepriklausomas ir jam nereikia prokuroro instrukcijų, kaip vertinti įrodymus, jų nebuvimą ir bylą bendrai. Prokuroras iškreipia parodymus ir daro išvadas, toks klastojimas stebina, nes originalūs pasakymai yra garso įrašuose ir redaguota forma protokoluose teismo, todėl lengva patiksinti, jog prokuroro interpretacijos neatitinka to kas buvo kalbama teisme. Šiuos neatitikimus galima patiktini bylos medžiaga. Prokuroras nori kompensuoti šioje byloje nepadarytą darbą ir susikurti pamatus ateities teismams ir jam nėra svarbu ką jis trypia tokia veikla – kaltus ar nekaltus. Prokuroras teigia, kad iš G. Zabachidzės parodymų matosi S. Begliko susiejimas su nusikalstama organizacija, nors iš tiesų G. Zabachidzė sakė, kad S. Begliko nepažįsta. Prokuroras sakė, kad G. Zabachidzė kalbėjo, jog R. Kanys per Sabiničių yra susietas su Estijos samdomais žudikais, to jis irgi niekada nėra sakęs, nes jis liudijo, kad po mūsų suėmimo „Mega“ sporto klube kažkas kalbėjo, kad už D. Bugavičiaus nužudymo „stovi“ estai. Kalbama apie tą vyrą, kurio nebuvo leista iškviesti liudytoju, nes nelaiko svarbiu. G. Zabachidzė sakė, kad apie D. Bugavičiaus nužudymą negali duoti jokios konkrečios informacijos, bet sakė, kad įtaria, jog už to „stovi“ R. Kanys. Prokuroras pasitelkia fantaziją ir priskiria liudytojui žodžius, kurie nebuvo pasakyti. Neaišku kelinta grandis yra G. Zabachidzės šioje liudytojų grandinėje. Dėl Pajaujo parodymų interpretavimo. Prokuroras sakė, kad Pajaujis sakė, kad yra jų estai ir padarė išvadą, kad kaltinamieji ir J. Tuuksam yra susiję, bet Pajaujis teisme nieko panašaus nesakė, nes jo liudijimas buvo apie Sabiničiaus galimus žodžius. Prokuroras iškreipia pasisakymus į liudijimus, kurie tiktų kaltinimui. A. Sabiničius paliudijo, kad jis nieko panašaus nesakė. Paminėtina, kad neturime supratimo, kaip atrodė pirminė Pajaujo apklausa. Byloje apie tai duomenų nėra, nes jis yra

„siuprizinis“ liudytojas, kuris be pasiruošimo atsirado teisme, tokiu būdu iš kaltinamųjų ir gynėjų buvo atimta galimybė pasiruošti tokiai apklausai. Susidaro įspūdis, jog prieš šį procesą, buvęs ir lydinis šį procesą žiniasklaidos cirkas davė žalią šviesą visokio plauko nusikaltėliams, kurie perpasakoja įvairių žmonių galima istorijas, jog gautų palankumą iš prokuratūros. Baigiamoji kalba negali remtis įrodymais, kurie nebuvo tirti teisme, todėl nėra aktualu teisme kalbėti apie nusikaltimus, kurie šioje byloje nėra svarstomi. Kalbos apie narkotikų verslą, organizuotą nusikalstamumą, pasikėsinimą į G. Zabachizdę, kurį prokuroras vadina, kaip susijusį su mums inkriminuojamais nusikaltimais, bet šiuose nusikaltimuose mums nėra pateikta nei įtarimų, nei kaltinimų. Prokuroras kalboje sako, jog remiasi M. Toome parodymais, bet jų nėra byloje ir jie nebuvo perskaityti teisme. Advokatai prašė paviešinti šiuo parodymus, bet tai nebuvo padaryta, ir iš to galima padaryti išvadas, jog tie parodymai negali nieko pasiūlyti teisminiam tyrimui, bet tai netrukdo prokurorui pateikti tuos parodymus kaip įrodymus prieš mus. Atsižvelgiant į tai galima įsivaizduoti jeigu prokuroras iškraipo parodymus, kurie fiksuoti teisme ir garso įrašais, ką jis daro su parodymais, kurių niekas nėra matęs. Prokuroras teigia, jog naudojame koduotus telefonus palaikyti slaptam ryšiui, bet nei pas vieną tokių telefonų nebuvo rasta, kai vyko krata atidaviau savo telefoną ir kompiuterį, jog įrūdyčiau, kad neturiu ką slėpti. Ispanijoje visada bendrauju su vietinės bendruomenės nariais iš savo asmeninio telefono. Jeigu būtų noras konspiracijai būtų labai paprasta paslėpti tokį bendravimą, bet tam nebuvo priežasties. Bendravimas iš asmeninio telefono su J. Tuuksam ir I. Arakas pateikiamas, kaip įrodymas prieš mane, bet faktai rodo, kad nepalaikiau slapto ryšio, bet tai netrukdo prokurorui tai teigti. Prokuroro žodžiai prieštarauja tam kas yra jo paties parašyta kaltinime. Dėl K. Šatinsko. Prokuroras teigia, kad Lysenko pasakė K. Šatinskui, kad yra žudikai, kurie daro šou su kardais, dar sako, kad K. Šatinskas kalbėjo apie estus žudikus, bet K. Šatinskas nieko panašaus nesakė, tokia informacija iš jo buvo ištraukta su menamais klausimais. Kai prokuroras meluoja jis nemini bylos tomų ir puslapių kur parodymai turėtų būti įrašyti. Keista, jog prokuroras ir toliau kalba apie K. Šatinsko 2016 m. įvykusį ginklų gabenimą, nors pats rašo, kad ginklų disponavimo aplinkybės šiame tyrimo liko nenustatytos. K. Šatinsko parodymai daugiausiai yra apie Lysenko žodžius, tačiau jis irgi nebuvo apklaustas šiame procese. Su prokuroru galima sutikti, jog K. Šatinską nebūtinai padaro melagiu tai, jog jis suklydo dėl galimo gabenimo datos, nes jis galėjo apsirikti, bet tai parodo, jog pradinė informaciją kaltinime, apie ginklų gabenimą, neatspindi realybės. Prokuroras pateikdamas šią informaciją klaidino teismą. Prokuroras sakė, kad K. Šatinsko parodymai patikimi, bet turėtų būti tikima ir tuo, kad jis pasakė, jog nieko nežino apie D. Bugavičiaus nužudymą ir jog mes būtume susiję su mums inkriminuojamais nusikaltimais. Mistika, kaip prokuroro melas nesumažina jo autoriteto. Buvo teigiama, kad A. Grabbi leidau naudotis savo butu, bet tas butas niekada man nepriklausė ir mano turto apžvalga yra byloje ir turto sąraše to buto nėra. Buvau to buto nuomininkas ir jį rekomendavau A. Grabbi, jeigu būtų priešingai būtų teismui pateikti duomenys, jog butas priklauso man. Iš Ispanijos policijos sekimo byloje yra du faktai, jog 2017 m. kartu su I. Arakas ir keletu kitų pažįstamų kartu valgiau restorane, kitas, jog susitikau su M. Toome 2017 m. Barselonos kavinėje, iš šių duomenų negalima daryti kitos išvados, tik kad pažįstu tuos žmones. Ši informacija nesusieja manęs su nužudymu, turto sugadinimu, ginklų disponavimu 2015 m. Lietuvoje. Prokuroras teigia, kad yra nustatyti ryšiai tarp A. Grabbi ir R. Baikos bei tarp M. Toome ir R. Baikos, bet nepasako, kaip išvados yra padarytos. Kur yra byloje duomenys apie tuos ryšius? Kas teisme liudijo apie tuos ryšius? Negali būti taip, kad prokuroras turi teisę viskuo abejoti ir platinti nepagrįstus kaltinimus. Prokuroro teiginys, jog kažkada tarnavau ir užsiimu fektavimu neturtų būti prielaida, jog esu samdomas žudikas, tai yra absurdas. Karinė tarnyba Estijoje yra privaloma, ten buvau prieš 20 m. ir tiek laiko yra praėję nuo to kai disponavau konkrečiu

ginklu. Ginklo naudojimas nėra važiavimas dviračiu, jog mokėtum visą gyvenimą. Byloje yra raštas iš karininko, kuris patvirtina, jog nepraėjau jokių ginklų apmokymų ir jie man nebuvo išduoti. Narių sąrašas yra pateiktas ir ten nėra nei I. Arakas, nei A. Grabbi. Apie istorinį klubą, tai gaila, jog buvo trukdoma pateikti dokumentus ir pakviesti liudytoją, kuris pateiktų vaizdą apie tai kas yra tas klubas, ir kokį darbą atliko Estijos policija apie klubo narių veiklą, biografijas ir nerado jokių nusikalstamų pėdsakų. Kelia nuostabą, kai mano apklausos metu man teisėjas pateikė vieną klausimą ir jis buvo apie istorinį klubą, nors pagal paties teisėjo žodžius tai neturėjo būti esminė tema. Dėl prokuroro išvadų apie A. Lomakinos parodymus. Prokuroras teigia, jog A. Lomakina sakė, kad E. Gordono siųstos žinutės sutapo su straipsniais, kurie buvo parašyti apie H. E. Ehvert ir A. Grabbi, bet ji nieko panašaus nesakė. Tiek interpretuodamas Pajaujo, tiek A. Lomakinos parodymams kaltintojas pateikia palyginimą su laikraščio straipsniais, tai parodo kodėl reikėjo manipuliuoti žiniasklaida ilgą laiką iki teismo pradžios, nes taip jis išsigalvojimais bando sukurti per žiniasklaidą ryšį tarp mūsų asmenybių ir liudytojų parodymų, tų liudytojų, kurie apie mus nieko nekalba. Kalbose apie K. Šatinsko ir A. Sabiničiaus pasikėsinimus šiame procese buvo paminėti keliais sakiniais ir nesuprantama, kaip juos bandoma susisieti su mūsų kaltinimu. Pajaujis pasakė, kad girdėjo, jog tarsi už pasikėsinimo į A. Sabiničių „stovi“ D. Bugavičiaus tėvas. Prokuroro liudytojo parodymai prieštarauja jo paties baigiamojoje kalboje pasakytiems žodžiams. Apie pasikėsinimo į K. Šatinską aplinkybes šiame teisme nieko nežinome, apie tai nėra informacijos. Galima daryti išvada, jog su tuo negalime būti susiję, nes tai vyko tuo metu, kai mes buvome sulaikyti. Dėl prokuroro vadinamos chronologijos, tai jo išsakyti teiginiai apie nusikaltimo motyvą, susitarimus, vaidmenų pasiskirstymą neatlaikė kritikos, nes vietoj įrodymų yra cituojamas kaltinimo, kuris nuo pradžios yra jo minčių vaisius ir neatitinka realybės. Prokuroras bando Prancūzijoje pavogtą „Renault megane“ sieti su R. Baika ir Bolgovu, tokį ryšį turėtų, tarsi, patvirtinti tai, jog Prancūzijos policija turėjo teoriją, jog už tos vagystės „stovi“ lietuviai. Šis automobilis buvo rastas sudegęs Kaune ir gal dėl to galima taip spėti, bet tai niekaip neįrodo, jog vagystę organizavo R. Baika ar Bolgovas, jų vardai nepasitaiko kelių tomų Prancūzijos tyrimo medžiagoje, ten įtariamaisiais yra visai kiti asmenys, bet net ir jiems nėra pateiktu kaltinimų. „Renault megane“ vagystės ir panaudojimo aplinkybės prokuratūrai nėra žinomos, todėl visi teiginiai, kurie bando susieti kaltinamuosius su šia transporto priemone yra nepagrįsti. Prokuroras baigiamojoje kalboje kalba, kad faktai, kad nusikaltime buvo panaudota „Renault megane“ ir šaunamieji ginklai aiškiai nurodo į A. Grabbi. Kiekvienas asmuo, susipažinęs su byla, žino, kad nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šio teiginio teisingumą. Dėl R. Žibo buto. Tai dėl šio buto prokuroras laikosi kategoriškos pozicijos, tarsi aš su A. Grabbi ir I. Arakas būčiau butą naudojęs iki ir po D. Bugavičiaus nužudymo. Reikia pažiūrėti faktus apie šį butą. Ant šiame bute rastų daiktų nebuvo rasta nei mano, nei A. Grabbi DNR, pirštų antspaudų ar kitos biologinės medžiagos. Dėžė, kuri buvo rasta šiame bute, buvo rasta ryšium su tuo, kad butas 2016 m. buvo policijos sekamas, bet sekimas nenustatė, kad kas nors iš mūsų būtų buvę šiame bute. Prokuroras teigia, kad tyrimas buvo išsamus, todėl būtų sąžininga daryti prielaidą, jog policija apklausė kitų butų gyventojus, jog sužinotų ar kas nors mums matė. Jeigu tokie liudytojai būtų tai jų parodymai būtų byloje arba būtų skambėjęs teisme. Kadangi kaimynai nebuvo apklausti, tai galima pavadinti tik aplaidumu iš policijos pusės. Bandymas susieti mane ir A. Grabbi su R. Žibo butu pagal ten rastą striukę, kuri pagal išmatavimą turėtų tikti 180-190 cm ūgio žmogui, yra juokingas, nes tarsi mes būtume vienintelei tokio ūgio žmonės ir jos negalėtų vilkėti 170 cm ūgio asmuo. Nei ant striukės, nei ant kitų daiktų nebuvo rasta mūsų biologinių medžiagų. Išsinuomoto automobilio GPS duomenys, kuriuos bandoma pateikti prieš mane, kaip kaltės įrodymą, nesusieja manęs su šiuo butu. Informacija, kuri liečia automobilių nuomą ir buvimą

Lietuvoje neįrodo nieko kito, tik jog 2015 m. per 2 mėn. dažnai buvau Lietuvoje ir nėra jokios konspiracijos. Vienu atveju R. Joelain mane nuvežė į Vilnių ir vieną kartą važiavau kartu su A. Grabbi į Vilnių, tai yra teisinga ir įrodoma. Prokuroro teiginiai yra išgalvoti tik tam, kad kaltinimas atrodytų tikroviškesnis: „A. Grabbi ir R. Joelain atvyko kartu į Lietuvą“, tai, jog vienas iš R. Joelian automobilių yra įrašytas Via Baltika maršrute neįrodo šio teiginio. Tas pats galioja ir kitiems teiginiams, jog A. Grabbi yra kada nors buvęs R. Joelain „Volkswagen“, tai jog kažkas iš mūsų yra buvę vieną kartą R. Joelain automobilyje nereiškia, kad mes kiekvieną kartą buvome, daug keliaujančio, R. Joelian automobiliuose. Teiginys „A. Grabbi ir H. E. Ehvert automobiliu „Toyota Avensis“ išvyko iš Lietuvos“, tai nėra tiesa, nes Lietuvoje buvau vienas ir niekas negali įrodyti kitaip. A. Grabbi nugabenau į Vilnių, kai važiavau atiduoti automobilio. Nors byloje yra ei. laiškas, kuriame yra parašyta, kad Latvijoje mus sustabdė policija, tai tik iš dalies yra tiesa, nes kaip įrodymas yra pateiktas vieno policininko ei. laiškas kitam, o ne oficialus dokumentas. Tai, jog mes buvome sustabdyti Latvijoje neneigiu, bet tai padarė Estijos policijos darbuotojai, kurių asmenybės, tuo metu mums dar buvo nežinomos. Tuos pačius pareigūnus mačiau ir 2018 m., kai jie dalyvavo kratoje po mano sulaikymo. Jie neturėjo leidimo dirbti Latvijos teritorijoje, gal tai neįrodo nieko kito, bet šitą tikrai, jog policija yra pasiruošusi klastoti ir iškreipti informaciją tam, kad padaryti ją tinkamą naudojimui. Teiginys „H. E. Ehvert ir A. Grabbi Lietuvoje išsinuomojo du automobilius“, tai A. Grabbi pridėjimas prie šio teiginio yra savavališkas ir neįrodytas, nes nėra teisingas. Prokuroras taip padarė, jog sukurtų efektą. 2015 m. būdamas Ispanijoje skambinau J. Tuuksam ir I. Arakas, bet taip darau visada, kai būnu Ispanijoje, nes jie yra man pažįstami žmonės su kuriais kartais žaidžiu padėlį, pietauju ar vakarieniauju kartu ir mūsų bendravime nėra nieko tokio ką reikėtų slėpti. Prokuroras pats pasakė, jog vietinės SIM kortelės Ispanijoje nepirkau, nors tai būtų buvę lengva padaryti. Iš to darytina išvada, jog neturėjau priežasties konspiracijai. Prokuroras nelaiko logiška, jog Lietuvoje įsigijau vietinę SIM kortelę, o Ispanijoje to nedariau, tai Ispanijoje buvau apie savaitę, o Lietuvoje beveik 2 mėn. Įsigyti savaitei numerį nėra didelis sutaupymas, bet būnant užsienyje 2 mėn. sutaupymas gali būti reikšmingas. Lietuvoje turėjau planų susitikti su daug nepažįstamų žmonių ir dalinti jiems savo asmeninį tel. Nr. nėra praktiška.

Į kolegijos pirmininko klausimą A. Grabbi: dar kalbėsiu apie 1 vai.

Kolegijos pirmininkas informuoja, jog yra 12.00 vai., pietų metas, todėl daroma pertrauka iki 13.00 vai.

Po pertraukos posėdis tęsiamas.

Kaltinamasis H. E. Ehvert tęsia paskutinio žodžio sakymą: teiginys „Analizė konstatuoja, kad abonentas į kurį atėjo signalai iš GPS įrenginio priklauso H. E. Ehvert“, iš tikrųjų analizė rodo, kad per 4 d. iš dviejų mėn. laikotarpio, kai buvau Lietuvoje egzistuoja taškai, kurie sutampa su D. Bugavičiaus judėjimu ir tai sudaro labai mažą dalį visų judėjimų, kuriuos vykdžiau Lietuvoje. Dėl telefono į kurį atėjo signalai, tai jie yra fiksuoti pagal ryšio bokšto apimtį t. y. kelių kilometrų teritorijos, kartais mano išsinuomoti automobiliai kartais buvo, kartais nebuvo šių bokštų veikimo zonoje. Įvertinus Kauno dydį būtų keista jeigu mano judėjimai ne persipintų su kai kuriais iš tų ryšių bokštų. Kodėl byloje nėra D. Bugavičiaus telefono judėjimo, jog matytumėm, kiek mūsų judėjimai nesutampa. Teiginys „2015 m. lapkričio 8 d. R. Joelain važiavo „Volkswagen“ iš Lietuvos į tą gatvę kur A. Grabbi nuomojosi butą“, tai yra prokuroro fantazija, nes iš to, jog automobilis buvo nufotografuotas Pabaltijo šalių pasienyje negalima daryti išvados, jog automobilis važiavo į Taliną. Pateikdamas šią netiesą prokuroras bando suklaidinti teismą ir įtikinti tuo kas nėra įvykę ir nėra įrodoma. Dėl telefoninio pokalbio, kuris vyko tarp manęs ir R. Joelain 2015 m. lapkričio 8 d., tai šiuo

atveju prokuroras vėl byloje esančią medžiagą apsuko atbulai ir pridėjo išsigalvojimų. R. Joelain skambino man, o ne aš jam, kaip teigia prokuroras. Šis faktas padaro neprasmingą prokuroro jam kalboje suteiktą reikšmę. Pagal bylos duomenis su R. Joelain mes susiskambinę esame virš 100 kartų per metus ir iki 2015 m. ir jo jų. Išrinkti iš šių pokalbių vieną ir suteikti jam savavališkai reikšmę būtų triukas. Kalboje prokuroras parodo R. Joelain rodę nusikaltime, bet nei įtarimai, nei kaltinimai jam nėra pateikti. Panaši situacija yra su J. Tuukam ir E. Gordonu, kurie kaltinime vaizduojami, kaip baisūs gangsteriai, bet buvo paleisti už užstatą nepateikus kaltinimų. Žmogaus patikimumą rodo tai, kai jo darbai sutampa su jo žodžiais. Kokia byloje esanti informacija ar byloje išsakyti liudijimai paneigia mano ir mano advokatų išsakytas pastabas? Kaltinimai nėra teisybės dokumentai, kuriais visi turėtų tikėti. Teiginių kartojimas nėra tas pats kas įrodinėjimas. Tyrimas neturėtų priminti ginčų, kur teisus tas, kuris dažniau ir garsiau rėkia. Dabar išsakysiu papildomus pastebėjimus, kurie nėra pateikti raštu atsiųstame paskutiniame žodyje (estų k.). Prokuroras sako, kad gynybos argumentacija nėra pagrįsta, kad tai išsisukinėjimai, bet tai sakydamas prokuroras nepateikia konkrečių pavyzdžių, kurie patvirtintų jo teiginius. Visuose advokatų pasisakymuose yra nurodyta daug pavydžių kur prokuroras praktikuoja tą ką jis prikiša kitiems. Bylos atskyrimo, pasak prokuroro, negalima laikyti esminiu pažeidimu, nes sako, kad atskyrimas sudaro nepatogumų jam ir teismui, o ne kaltinamiesiems, tai galėtų būti tiesa jeigu prokuroras nebūtų į kaltinimą prirašęs teiginiu, kurie priklauso atskirtam tyrimui, todėl nei teismas, nei mes to patikrinti negalime. Prokuroras atskyrimo priežastį įvardija, kad įtariamieji nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai, kodėl jie nebuvo suimti 2018 m. sausį, kaip aš ir A. Grabbi? Jeigu buvo tikima, kad įtarimai turi pagrindą. Jeigu tikėti policija, tai minėti asmenys, po metų po mūsų suėmimo, dingo. Bylos atskyrimas yra policijos nekompetencijos pasekmė, o tie kurie buvo sulaikyti, kaip J. Tuuksam ir E. Gordonas, yra paleisti nepateikus kaltinimų. Prokuroras pasakė, kad J. Tuuksam ir E. Gordonas neturi nieko bendro su mums inkriminuojamais nusikaltimais. Šiuo pasisakymu pripažino, kad mūsų atžvilgiu pateikė klaidingą informaciją. Prokuroras neaiškiai kalba apie slaptas ryšio priemones. Pas mus nebuvo rasta tokių telefonų. Per visą tyrimą nenustatyta, jog būtume tokius telefonus naudoję. To paties negalima pasakyti apie K. Šatinską ir G. Zabachizdę, kurie yra po prokuroro apsaugos sparneliu. Informacija, kurią sakė K. Šatinskas ir G. Zabachidzė turėjo būti žinoma daugeliui, o kas tas daugelis? Visi gandai, kurie pasklido po mūsų suėmimo yra arba iš G. Zabachizdės aplinkos arba yra policijos informatorių tarpusavio pokalbiai. Abiem atvejais informacija liko nepatikrinta. Viso proceso metu kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo trukdoma išsiaiškinti tiesą. Prokuroras sakė, kad Aleknavičius, K. Šatinskas, P. J. Jaskowski negali nieko žinoti apie mums inkriminuojamus nusikaltimus, ar tada neturėtų būti liudytojais tame atskirtame tyrime? Kodėl jie yra liudytojai mūsų teisme? Jeigu prokuroras aiškiai pasako, kad jie nežino apie šioje byloje tiriamus nusikaltimus. Nors prokuroras nesako, tačiau liudytojais negalima laikyti A. Lomakinos, G. Zabachizdės, I. Naujoko, Prokopjevo. Liudytojas yra tas asmuo, kuris gali žinoti bylai reikšmingų duomenų, iš prokuroro kalbos jo paties pateikti liudytojai neatitinka liudytojo apibrėžimo. Jeigu kažkas gauna informacija per žiniasklaidą tai negalima sakyti, jog tai žino ir gali apie tai duoti parodymus teisme. Jeigu kažkas išgirsta informaciją, kurią kažkas girdėjo iš kažkokių asmenų negalima teigti, jog jis tai žino. Taip pat nereiškia žinojimo ir tai jeigu kažkas paliekama nepaneigta. Prokuroras sakė, jog I. Naujokas nepaneigė G. Zabachizdės žodžių apie tai, jog yra įvelti estai. Ar tai turi reikšti, jog jis patvirtino jo

v

parodymus? Žinoma, kad ne. Kalbant apie anoniminius liudytojus taip pat negalima vartoti žodžio – žino. Kiek girdėjome visuose parodymuose žinojimas vartojamas neigiama forma. Tokius parodymus prokuroras vadina nuosekliais ir vieną kitus patvirtinančiais. Nesu susijęs su D. Bugavičiaus

nužudymu, ne disponavau šaunamaisiais ginklais, niekaip nesu susijęs su turto sugadinimu nei Lietuvoje nei kur kitur. Grįžtu prie rašytinio teksto (pateikto teismui estų k.). Neturėjau motyvo padaryti šiuos nusikaltimus. Metų metus trukęs tyrimas nerado iš mano praeities, nei dabarties nieko nusikalstamo. Vienintelis dalykas, kurį galima man prikišti, jog turiu platų pažinčių ratą. Mano tėvynės, kaip mažos valstybės atveju, tai yra visiškai normalu. Žemos kokybės kaltinimą galima sudaryti D. Bugavičiaus priešams, kurių yra daug, ir kurie galėjo turėti realų motyvą jį nužudyti. Be kitų, priežastis nužudyti yra netgi saugomiems G. Zabachidzei ir K. Šatinkui, kuriems po D. Bugavičiaus mirties atsivėrė galimybė uždirbti žymiai daugiau iš planuojamų grobimų. Pagal byloje esančią medžiagą jie patys sakė, kad iki nužudymo nei vieno grobimo neįvyko, nes D. Bugavičius norėjo laukti ir pateikė priežastis, kodėl to nedaryti. Plėšimai prasidėjo po D. Bugavičiaus mirties. Mus bandoma pripažinti kaltais ne už tai ką mes padarėme, o už tai, kaip manoma, kas mes tokie esame. Si nuomonė suformuota per žiniasklaidą ir prokuroro autoritetą, bet neatitinka realybės ir surinktų įrodymų. Prašau teismo netapti prokuroro žaisliuku prokuroro rankose, o priimti teisingą, teisėtą sprendimą. Nenuteiskite žmonių, kurie nepadarė nusikaltimų tik dėl to, kad prokuroras pageidauja procesą padaryti, kaip tramplyną būsimoms byloms. Šalyje kurioje dėl nusikaltėlių gandų žmonės gali būti nuteisti 20 m. niekas negali jaustis saugiai. Prašau išteisinti pagal BK 303 str. 2 d. 5 p., kadangi nėra įrodyta, jog dalyvavau nusikaltimų padarymuose. Prašau pridėti mano kalbą prie bylos medžiagos.

Kolegijos pirmininkas praneša, kad teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris dėl bylos sudėtingumo, apimties bus skelbiamas 2021 m. birželio 30 d. 13.00 vai.

Kaltinamieji H. E. Ehvert ir A. Grabbi: prašome atsiųsti paskutinių dviejų posėdžių garso įrašus ir protokolus.

Teismas nutaria: tenkinti prašymą ir išsiųsti garso įrašus bei protokolus.

Posėdis vyko iki 13.40 vai.

Darius Kantaravičius

Rimantė Litvinavičiutė

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));