skip to Main Content

 

 

Liberalas Gentvilas stumia ežerų užstatymo iniciatyvą

 

 

STT atliko Aplinkos ministro Gentvilo siūlomo projekto „DĖL specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 straipsnio papildymo ir 98, 99, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-418“ vertinimą.

 Beje, labai įdomu, kad ir pats aplinkos ministeris statosi namą 500 metrų nuo jūros Klaipėdoje. 

 

Seimo Aplinkos komitetas užsakė šį vertinimą, nors jo autorius – liberalas Simonas Gentvilas.

STT nurodė, kad priėmus minėtą įstatymą, būtų visiškai legalizuotos naujos statybos vandens telkinių pakrantėse : „Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai aiškinti ir taikyti nuostatas, neaiškus Projekto siūlymų santykis su siekiamais tikslais. Taip pat dalis Projektu siūlomų nuostatų galimai sudarytų galimybes paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti inžinierinius statinius, kurie gali būti nesusiję su gyvenamosios paskirties pastatų naudojimu pagal tiesioginę paskirtį. Tuo atveju jeigu tokie statiniai būtų naudojami ūkinei veiklai, Projektu siūlomos nuostatos gali būti svarstytinos dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu saugomų vertybių (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos) užtikrinimo. Be to, nepaaiškinant siekiamų tikslų ar spręstinų problemų Projektu siūloma požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose leisti kaip slėgio veikiamos dujos klasifikuojamų pavojingų cheminių medžiagų ir jų mišinių (galimai pavojingų ir savo turiniu) naudojimo veiklą, tačiau galimų žalingų padarinių pasireiškimo atveju tokių pasiūlymų priėmimas sudarytų sąlygas viešojo intereso pažeidimams. Šiuo atveju Projekto nuostatos svarstytinos kaip ydingos tuo požiūriu, jeigu jomis sukeliant riziką viešajam interesui siekiama tenkinti atskirų asmenų ar siaurų jų grupių poreikius. Be to, Projekto siūlymai galimai neužtikrina Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų įgyvendinimo.

I pastabos projektui

Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

  1. Kritinių antikorupcinių pastabų Projektui neturime.
  2. Kitos antikorupcinio pobūdžio pastabos.
    • Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio Įstatymo 99 straipsnio („Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose“) 8 dalies a punktą ir nustatyti, kad „paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi ne didesnio intensyvumo, užstatymo tankio ir tūrio, nei buvo registruoti, buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

  • Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio Įstatymo 99 straipsnio 8 dalies a punkto nuostatas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai.

Taigi, Projekto priėmimo atveju nebūtų taikomas reikalavimas atstatyti „identiškus“ buvusius sodybos pastatus, tačiau būtų sudaroma galimybė atstatyti ne didesnio intensyvumo, užstatymo tankio ir tūrio, nei buvo registruoti buvę sodybų pastatai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, galiojančiame Įstatyme nustatytas reikalavimas atstatyti identiškus pastatus pirminėse jų stovėjimo vietose reiškia, kad pasinaudojant numatoma išimtimi galima atstatyti iš esmės tokius pačius kriterijus (kaip ir buvo) atitinkančius pastatus – t. y. atstatyti tik toje pačioje vietoje; tokio paties aukščio, ploto, tūrio, galimai naudojant tokias pačias statybines medžiagas ir kt. Tuo tarpu pagal Projektą būtų įvedami nauji atstatomų pastatų kriterijai, iš kurių bent du (užstatymo tankis ir intensyvumas) būtų siejami su atstatomo pastato rodikliais, kurių konkretus dydis priklausytų nuo žemės sklypo (buvusio (kuriame buvo sodyba) ir dabartinio (kuriame sodyba būtų atstatoma) ploto dydžio[1].

Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (pavyzdžiui, jeigu šiuo metu pastatai būtų atstatomi didesniame (negu buvo anksčiau) žemės sklype, Projektu būtų sudaromos galimybės atstatyti didesnius (negu buvo) sodybų pastatus.

2.1.2.  Pagal Projekto siūlymus būtų sudaroma galimybė atstatyti ne tik buvusios sodybos pastatai, bet ir jų inžinieriniai statiniai.

Atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo[2] (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 2 straipsnio 52 ir 55 dalių nuostatas, apibrėžiančias „buvusios sodybos“ ir „sodybos“ sąvokas pagal kurias:

  1. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu;
  2. Sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.

Pastebėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis leidžiama atstatyti buvusius sodybos pastatus ir jų inžinierinius statinius, tačiau šiame įstatyme vartojamos iš esmės analogiškos (kaip ir Projekte) formuluotės (t.y. „atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose“) suvokimas ir taikymas (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone) turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme pateiktas „buvusių sodybų“ ir „sodybų“ sąvokas: kitaip sakant, sodybų pastatų inžinieriniai statiniai turėtų būti suprantami kaip sodybos gyvenamojo pastato (namo) priklausiniai.

Taigi atsižvelgiant į kitus teisės aktus[3] ir teisminę praktiką[4], Saugomų teritorijų įstatymo kontekste sodybų pastatų inžinieriniai statiniai turėtų būti suprantami kaip statiniai (antraeiliai daiktai) reikalingi gyvenamojo namo (pagrindinio daikto) naudojimui pagal paskirtį.

Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad iš Projekto neaišku kaip Įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama siūlomų nuostatų formuluotėje naudojama sąvoka „sodybų pastatų inžineriniai statiniai“, tačiau atsižvelgdami į inžinierinių statinių sąvokas apibrėžiančius teisės aktus manytume, kad galiojančio Įstatymo kontekste tokia formuluotė galėtų būti interpretuojama itin plačiai[5], o tai (Projekto priėmimo atveju) sudarytų sąlygas inžinierinių statinių, tiesiogiai nesusijusių su buvusiose sodybose atstatomų gyvenamosios paskirties statinių (namų) naudojimu.

Manytume, kad riziką dėl išplėstinio formuluotės „sodybų pastatų inžinieriniai statiniai“ interpretavimo gali išplėsti ir istoriniu aspektu  natūraliai susiklostę veiksniai, kada (ankstesniais laikotarpiais) sodybų įrengimo tikslai buvo ne tik pasistatyti gyvenamąjį būstą, bet ir užsitikrinti pragyvenimo šaltinį tam tikslui sodybose įrengiant ir ūkinės paskirties statinius, reikalingus ūkinei veiklai vykdyti (pavyzdžiui: žvejybai, laivybai, produktų gamybai ar perdirbimui (vandens malūnai)  ar pan.): šiuo atveju manytume, kad Projektu siūlomų nuostatų priėmimas galimai sudarytų sąlygas tokių statinių (kurie šiais laikais negalėtų būti laikomi gyvenamojo pastato priklausiniais, tačiau galėtų būti interpretuojami kaip inžinieriniai statiniai) atstatymui. Tuo atveju, jeigu tokie „inžinieriniai statiniai“ būtų pradėti naudoti pagal jų tikslinę paskirtį[6], manytume, kad galėti kilti pavojus dėl galiojančiu Įstatymu saugomų vertybių (užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, Įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą Įstatyme nurodytose teritorijose) užtikrinimo.

Atsižvelgdami į išdėstytą siūlytume konkretinti Projekto nuostatas atskleidžiant vartojamos formuluotės „sodybų pastatų inžinieriniai statiniai“ esmę ir jų atstatymo galimybių įteisinimo tikslus.

  • Atkreipiame dėmesį, kad nors Projektu siūlomos nuostatos, savo pobūdžiu analogiškos ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų (kurios reglamentuoja buvusių sodybų ir jų inžinierinių statinių atstatymą saugomose teritorijose) daliai[7], tačiau Saugomų teritorijų įstatymas šiuos klausimus reglamentuoja plačiau ir konkrečiau, nustato tam tikrus papildomus apribojimus (pavyzdžiui, leidžia atstatyti tik vieną gyvenamosios paskirties pastatą). Siekiant išvengti ydingų teisinių prielaidų nepagrįstų statybų paviršinių vandenų apsaugos zonose sudarymui (pavyzdžiui, kad Projekto priėmimo atveju minėtų nuostatų pagrindu būtų pradėtos kitų teisės aktų „tikslinimo ir koregavimo“ iniciatyvos), siūlytume apsvarstyti papildomų reikalavimų nustatymo Įstatyme tikslingumą.
  1. Kitos pastabos:
    • Projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 106 straipsnio („Specialiosios žemės naudojimo sąlygos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose“) 5 dalies 1 punktą kad „I grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius (išskyrus naudoti chemines medžiagas ir cheminius mišinius klasifikuojamus kaip slėgio veikiamos dujos), išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti;“ (pabrauktas tekstas – Projektu siūlomos nuostatos).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai  gali būti suvokiami kaip išimties (leidimo) nustatymas dėl kaip slėgio veikiamos dujos klasifikuojamų pavojingųjų cheminių medžiagų ir jų mišinių (pavojingomis laikomų ne tik dėl jų fizinio būvio, bet dėl turinio) naudojimo požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonoje.

Šiuo atveju atkreipiame dėmesį, kad:

  • Projektu keičiamos Įstatymo nuostatos galimai susijusios su pavojingų cheminių medžiagų ir jų mišinių (jeigu tokios medžiagos pavojingomis būtų laikomos ne dėl suslėgimo, suskystinimo arba suskystinimo ir atšaldymo[8], bet dėl turinio) naudojimu požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose uždraudimu;
  • Projektą lydinčiaisiais dokumentais iš esmės nepaaiškinami siūlomų pakeitimų tikslai, veikla (arba galimos veiklos) kuriai vykdyti šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatos nustato galimai perteklinius reikalavimus (išskyrus tai, kad draudimai užkerta kelią teisėtai veiklai, nes net atveju, kada būtų kaip slėgio veikiamos dujos klasifikuojamų cheminių medžiagų ir jų mišinių nuotėkis, jos išsidujintų ir nepatektų į vandenvietes).

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis Įstatymo tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, Įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, o Projekto siūlymai galimai susiję su šių vertybių užtikrinimui riziką keliančių veiklų leidimu. Dėl minėtos priežasties šiais aspektais Projekto siūlymai yra diskutuotini taip pat atkreipiant dėmesį į galimus šalutinius neigiamus su Projekto siūlymais susijusių veiklų veiksnius (pavyzdžiui, pavojingų cheminių medžiagų ar jų mišinių nuotėkio ir išsidujinimo atveju kiltų oro taršos grėsmė, būtų daromas neigiamas poveikis florai, faunai ir kitiems objektams). Kita vertus, Projekto siūlymai gali būti aktualūs tik konkretiems asmenims ar siauroms jų grupėms, ketinantiems vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Atsižvelgdami į tai, kad dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo neigiamų padarinių pasireiškimo atveju nukentėtų viešasis interesas, prieš pritariant Projekto nuostatoms siūlytume išdiskutuoti dėl tikrųjų Projektu siekiamų tikslų ir galimų neigiamų padarinių rizikos: manytume, kad šiuo atveju tik visapusiškas visų su Projektu siūlymu susijusių aplinkybių įvertinimas leistų užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) nustatytų principų (pirmiausiai – pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo ir aiškumo[9]) užtikrinimą.

 

II pastabos ir pasiūlymai patobulintam projektui

Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos komitetas Specialiųjų tyrimų tarnybos prašo antikorupciniu požiūriu įvertinti ne tik Projekto nuostatas, bet ir pateiktus pasiūlymus jį tobulinti. Atsižvelgdama į minėtą prašymą Specialiųjų tyrimų tarnyba pasisako dėl Aplinkos apsaugos komiteto 2021 gegužės 19 d. išvadoje dėl Projekto Nr. 107-P-18 skiltyje „Argumentai, pagrindžiantys nuomonę“ suformuluotų patobulintų Projekto nuostatų:

  1. Kritinių antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
  2. Kitos antikorupcinio pobūdžio
    • Patobulintomis Projekto nuostatomis siūloma pakeisti Įstatymo 99 straipsnio 8 dalies a punktą ir nustatyti, kad „atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos);“.

Nors patobulintomis Projekto nuostatomis griežtinami (lyginant su Projektu) reikalavimai dėl buvusių sodybų pastatų atstatymo, atsižvelgdami į tai, kad patobulinto projekto priėmimo atveju būtų sudaromos galimybės ir buvusių sodybų inžinierinių statinių atstatymui, manome, kad I skirsnyje („Pastabos Projektui“) 3.1.2 ir 3.1.3 pastabose išdėstyti argumentai gali būti aktualūs ir šioms patobulintoms Projekto nuostatoms: kelia abejonių, ar minėtomis nuostatomis nebus sudaromos galimybės buvusių sodybų statiniams, kurie nėra gyvenamojo pastato (namo) priklausiniais, atstatymui. Šiuo atveju egzistuoja rizika, kad atvejais, jeigu būtų atstatomas „inžinierinis statinys“, kuris anksčiau buvo naudojamas ūkinei veiklai vykdyti, Įstatymu saugomos vertybės nebus užtikrinamos.

Atsižvelgdami į tai siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tikslinimo galimybes.

  • Patobulintomis Projekto nuostatomis siūloma keisti ne Įstatymo 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o minėto Įstatymo straipsnio 8 ir 9 dalis nustatant, kad II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje 3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas, o III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 6 dalyje nurodytas veiklas išskyrus pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, klasifikuojamų kaip slėgio veikiamos dujos, naudojimą.

Sprendžiant iš siūlomų nuostatų argumentų, minėtų nuostatų esmė – leisti savo turiniu nepavojingų cheminių medžiagų ir jų mišinių, tačiau pavojingais laikomų būtent dėl fizinės būklės (suslėgimo), naudojimą II ir III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos juostose.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu patobulintos nuostatos galimai neužtikrina siūlymais siekiamų tikslų, kadangi jos gali būti suvokiamos, kad atitinkamose teritorijose galės būti naudojamos ne dėl fizinės būklės (suslėgimo), tačiau dėl jų turinio pavojingos cheminės medžiagos ir jų mišiniai. Šiuo atveju atsižvelgdami į šios išvados I skirsnio 2.2 pastaboje išdėstytus argumentus siūlytume Projekto nuostatas tikslinti.

Kita vertus, siekiant išvengti neigiamų padarinių atsiradimo rizikos, kada cheminės medžiagos ir jų mišiniai būtų naudojami komerciniais tikslais (iš dėl jų naudojimo mąsto padidėtų viešojo intereso užtikrinimo rizika), siūlytume apsvarstyti Projekto nuostatų tikslinimo galimybes akcentuojant leidžiamus konkrečių cheminių medžiagų ir jų mišinių naudojimo atvejų, tikslų ir galimų veiklų kriterijus (pavyzdžiui: patobulinto Projekto rengėjai minėtus siūlymus argumentuoja  cheminių medžiagų ir cheminių mišinių naudojimo šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje tikslais, tačiau šie konkretūs tikslai nuostatose neaišku kodėl neatskleidžiami).

  1. Kitų pastabų neturime.

Atlikus Projekto ir patobulinto Projekto nuostatų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jais siūlomos nuostatos įgyvendinant Įstatymą gali būti suvokiamos pernelyg plačiai, dviprasmiškai, o tai gali  turėti  neigiamos reikšmės Įstatymu saugomų vertybių ir visuomenės teisėtų interesų apsaugai bei užtikrinimui. Be to dalis Projekto siūlymų galimai neužtikrina Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų įgyvendinimo, kadangi neaiškūs konkretus siūlymais siekiami tikslai, jų (siūlymų) priežastys, o sukuriamas teisinis reglamentavimas stokoja teisinio aiškumo. Dėl minėtų priežasčių Projekto ir patobulinto Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos.

 

Direktorius                                                                                                                                                                        Žydrūnas Bartkus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. gintas.kerbelis@stt.lt

[1] Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį: „Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu“; pagal minėto straipsnio 40 dalį: „Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“.

[2] Pagal galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 54 dalies nuostatas „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos <…> Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme <…>.“

[3] Pavyzdžiui, 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalies nuostatas „Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu“; 2) pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-10-27 d. įsakymu Nr. D1-713 4.4 papunkčio nuostatas statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu.

[4] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 aiškindamas teisės normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso, yra nurodęs, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti funkcinis ryšys, t. y. tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.“ Prieiga internetu: https://eteismai.lt/byla/18147569489792/3K-3-453/2006.

[5] Pavyzdžiui, pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-10-27 d. įsakymu Nr. D1-71 5.2 papunktį Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes (5.2.1. susisiekimo komunikacijos, 5.2.2. inžineriniai tinklai; 5.2.3. hidrotechnikos statiniai ir 5.2.4. kiti inžineriniai statiniai), o kiekvienai grupei priskiriamų objektų gali būti itin daug (keliai, gatvės, vandens uostų statiniai, naftos tinklai, dujų tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, hidrotechnikos statiniai, sporto aikštynai ir kt.

[6] Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo atveju nevertina galimų neigiamų paviršinio vandens apsaugos zonų užstatymo pastatais padarinių.

[7] Pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatoms, leidžiančioms atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus.

[8] Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 2.5.1.1 papunktį, kad „slėgio veikiamos dujos – tai dujos, kurios laikomos talpykloje, kurioje yra 200 kPa arba didesnis slėgis (manometras), arba kurios yra suskystintosios arba suskystintos ir atšaldytos. Joms priskiriamos suslėgtos dujos, suskystintos dujos, ištirpdytos dujos ir atšaldytos suskystintos dujos“. Prieiga internetu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32008R1272.

 

 

[9] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis nustato, kad teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: <…> 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));