skip to Main Content

 

 

DĖL GALIMO SUKČIAVIMO ATVEJO

Gerb.prokurore, kreipiuosi į Jūsų vadovaujamą įstaigą dėl galimo sukčiavimo atvejo Nemuno kelio statybos viešojo pirkimo konkurse.

Viešąjį Nemuno kelio statybos pirkimą paskelbusi Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) bunoms statyti viešojo pirkimo konkurso metu iš rangovo – tiltų statybos bendrovės „Tilsta“ nupirko paslaugas bunų statyboms iš granito ir gargždo.

Konkurse dalyvavo tik vienas dalyvis – minėta bendrovė. Konkurso vertė – 28 mln. eurų. Sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 25 dieną.

Prie Nemuno gyvenantys žmonės pastebėjo, kad į vandenį pilama dūlanti skalda. Specialistai laboratorijoje atliko tyrimus ir konstatavo, kad į upę pilama medžiaga ne granitas ir gargždas, o tirpi uoliena – klintis, kuri beveik perpus pigesnė už oficialiai viešojo pirkimo dokumentuose nurodytą medžiagą.

Tokį skandalingą faktą atskleidė LRT radijo ir televizijos žurnalistai, kurie praėjusią savaitę paviešino tyrimo medžiagą.

Hidrostatinių ir kitų ypatingų statinių inžinierius bei eksperto Arvydo Bielinio teigimu, projektavimo sąlygose buvo numatyta sąlyga, kad statinys turėtų gyvuoti ne mažiau kaip 80 metų, todėl negalima naudoti medžiagų, kurių naudojimo trukmė – 10-15 metų, kaip dolomitinės skaldos.

Bunas Nemune ruošiamasi statyti daugiau kaip 200 km ruože, tačiau poveikio aplinkai vertinimas nebuvo darytas. Pasirinkta greitesnė procedūra – atranka. Aplinkos apsaugos specialistai nerimauja dėl poveikio aplinkai, jeigu į upę bus supilta keli šimtai tūkstančių kubinių metrų dūlančios ir tirpios uolienos.

Tačiau šiuose pirkimuose slypi ne tik pavojus ekologijai, bet ir galimas grubus viešųjų pirkimų kokursų taisyklių pažeidimas bei galimas sukčiavimo atvejis.

Konkurse iškeltos sąlygos bunų statyboms naudoti granitą ir gargždą yra viena iš priežasčių, kodėl laimėtojas neturėjo konkurentų. Galimi konkurentai pasiūlymo kainą skaičiavo pagal brangesnes medžiagas.

 

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą stabdė pirkimą, rekomendavo jį skaidyti į mažesnius, kad statybų konkurse galėtų dalyvauti daug mažesnių įmonių, tačiau VVKD Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų nepaisė ir statybų pirkimo į kelis smulkesnius neskaidė.

Viešųjų pirkimų taisyklėse numatyta, kad keičiant viešojo pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija privalo informuoti apie tai VPT informacinėje sistemoje, kad sąlygų pakeitimas būtų viešai matomas visoms suinteresuotoms šalims.

Šiuo atveju apie leidimą rangovui pakeisti gargždą pigesne dolomito skalda Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje duomenų nebuvo.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovų teigimu, todėl esminių sutarties keitimų daryti buvo negalima. Tačiau pasielgta priešingai. Tokiu būdu buvo pažeisti konkurso dalyvių arba norėjusių dalyvauti konkurse teisėti interesai bei lūkesčiai.

Mano nuomone, akivaizdu, jog leidus rangovui pakeisti statybinę medžiagą pigesniu analogu, buvo nesilaikyta pirkimo sąlygų. Šiuo atveju, jeigu rangovas įsipareigojo ar buvo įpareigotas atlikti darbus vienomis medžiagomis, o paskui perka pigesnes medžiagas ir taip sutaupo ne vieną milijonų eurų, tai jis nesąžiningas prieš konkurentus, kurie galbūt negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Tokie atvejai gali būti išankstinis susitarimas, gal slaptas susitarimas rangovo ir to, kuris perka tas paslaugas. Mano skaičiavimu, medžiagas pakeitusi bendrovė „Tilsta“ galėjo gauti naudos už 2,5mln eurų.

Aš, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, jaučiu pareigą informuoti Generalinę prokuratūrą apie galimą sukčiavimo atvejį ir galbūt valstybei padarytą žalą.

Prašau Jūsų išsamiai patkrinti šį atvejį.

Bronislovas Matelis LR Seimo narys

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));