skip to Main Content

2021 m. birželio 16 d. 10.30 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir referendumų iniciatyvinių grupių narių spaudos konferencija Seime „Inicijuojami referendumai“. 

 

Spaudos konferencijoje dalyvauja dviejų referendumo iniciatyvinių grupių atstovai.

 

Birželio 15 dieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) teikiamos dvi referendumų iniciatyvos. Tai daroma paskutiniąją dieną, kada VRK pagal šiuo metu galiojantį Referendumo įstatymą per 15 dienų, t.y.  dar iki liepos 1 d. privalės priimti sprendimą dėl šių dviejų referendumo grupių įregistravimo. 

Pagal Konstitucinio Teismo 2020-07-31 dienos sprendimą nuo š.m. liepos 1 dienos netenka galios paskutinysis 2018 m. gruodžio 20 dienos redakcijos Referendumo įstatymas, nes Seimas šį įstatymą priėmė ne kaip konstitucinį įstatymą.

 

Pirmoji referendumo iniciatyva – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimas dėl 300000 rinkėjų parašų skaičiaus referendumui paskelbti sumažinimo iki 100000.

Ši iniciatyva buvo viena iš 2014 m. birželio 29 dienos vykusio Žemės referendumo iniciatyvų.

 

Antroji referendumo iniciatyva – siūlymas priimti konstitucinį įstatymą dėl Seimo rinkimų, kad užtikrinti Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės. Ši teisė pažeidžiama nuo antrojo Seimo išrinkimo 1996 metais po Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo 1990 metų kovo 11 dieną. Mišri rinkimų sistema (vienmandatės ir daugiamandatė rinkimų apygardos) neužtikrina 1992 metų spalio 25 dienos referendume priimtos Konstitucijos 55 straipsnio šio reikalavimo. 

Todėl Seimo rinkimus siūloma organizuoti tik 141 vienmandatėje apygardoje.

Po šio konstitucinio įstatymo priėmimo būtų skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai pagal pakeistą rinkimų sistemą.

Seimo rinkimų referendumas

 

2021-06-15 Vilnius

 

Privalomame referendume siūloma priimti konstitucinį įstatymą dėl Seimo rinkimų.

Tautos TAIP šiam įstatymui pakeistų Seimo rinkimų sistemą, pašalintų Konstitucijos 55 straipsnio  pažeidimą dėl lygiateisiškų Seimo rinkimų. Po šio konstitucinio įstatymo priėmimo vyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai pagal pakeistą įstatymą.

Lygiateisiai Seimo rinkimai vyktų tik 141 vienmandatėje apygardoje. 

Rinkimų išlaidas apmokėtų valstybė ir savivaldybės. 

Seimo rinkimuose kandidatus keltų ir narius į rinkimų komisijas siūlytų trejus metus veikiančios ir valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos bei užsienio valstybių finansavimo 185 dienas prieš rinkimų dieną negaunančios Lietuvos politinės partijos ir nevyriausybinės organizacijos. 

Rinkimus į Seimą organizuotų ir vykdytų po šio įstatymo priėmimo išrinkta Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos. Pusė rinkimų komisijų narių būtų renkami iš partijų, kita pusė – iš nevyriausybinių organizacijų siūlomų kandidatų. Po vieną komisijos narį skirtų Respublikos Prezidentas, Teisingumo ministras ir Generalinis prokuroras. 

Kandidatą kelianti partija ar nevyriausybinė organizacija privalėtų pateikti VRK savo programą, kurią sieks įgyvendinti jų keliami kandidatai, jei bus išrinkti Seimo nariais. 

Kandidatas rinkimų užstato nemokėtų, tačiau jo iškėlimą parašais privalėtų paremti 350 rinkimų apygardos rinkėjų. 

Rinkimų elektroninį aptarnavimą vykdytų Seimo kanceliarija, bet ne privačios įmonės, būtų naudojamasi tik AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis.

Įregistruotas kandidatas rinkimų apygardoje turėtų patikėtinius, rinkimus kontroliuotų stebėtojai. 

Savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys, įregistruoti kandidatais į Seimo narius, netektų savo pareigų.

Rinkimai būtų laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvautų daugiau kaip 50% apygardos rinkėjų. 

Partijos ir nevyriausybinės organizacijos, veikdamos per jų iškeltus kandidatus, laimėjusius rinkimus į Seimą, įgyvendintų savo rinkimų programas.

Rinkimų dokumentai būtų nenaikinami ir saugomi valstybės archyve. 

Seimo narys sulaužytų priesaiką, jei pakeistų ar atsisakytų vykdyti jo ar jį kandidatu Seimo rinkimuose iškėlusios partijos ar nevyriausybinės organizacijos rinkimų programą. Narystės Seimo frakcijoje pakeitimas būtų prilyginamas Seimo nario priesaikos sulaužymui.

Seimo nariui dėl rinkimų priesaikos nevykdymo apygardos rinkėjai ar kandidatą iškėlusi partija ar nevyriausybinė organizacija, surinkę 800 apygardos rinkėjų parašų, inicijuotų Seime apkaltą. Pašalintas iš Seimo narių apkaltos būdu asmuo kandidatu į Seimo narius galėtų būti po 8 metų.

 

Šį Tautos priimtą konstitucinį įstatymą per 5 dienas privalėtų pasirašyti Respublikos Prezidentas. 

Respublikos Prezidentui ir Seimui nevykdant šio referendumo sprendimo, vienu metu įvyktų pirmalaikiai Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimai, o 2020 m. išrinktas Seimas netektų savo konstitucinių galių. 

Šiam konstituciniam įstatymui įgyvendinti būtų šaukiamas Tautos susirinkimas, kurio 141 narį rinkimų apygardoje išrinktų rinkėjų atstovų susirinkimas. Tautos susirinkimo išrinkimą organizuotų šio konstitucinio Seimo rinkimų įstatymo referendumo iniciatyvinė grupė, įregistruota VRK.

Tautos susirinkimas veiktų Seimo rūmuose Gedimino pr. 53 Vilniuje ir drauge su Tautos susirinkimo išrinkta VRK organizuotų Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimus, vykdytų Lietuvos Respublikos Seimo funkcijas iki Seimo išrinkimo pagal šį Tautos priimtą konstitucinį įstatymą. 

Tautai priėmus šį konstitucinį įstatymą dėl Seimo rinkimų, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai galiotų Lietuvoje tiek, kiek jie neprieštarautų šiam konstituciniam įstatymui. Seimas ir Vyriausybė privalėtų nedelsiant suderinti kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus su šiuo konstituciniu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu.

Referendumas dėl 100 000 rinkėjų parašų referendumui inicijuoti

 

2021-06-15 Vilnius

 

Privalomame referendume siūloma priimti konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio ir 147 straipsnio pakeitimų. 

Tautos TAIP šiam įstatymui leistų skelbti referendumą, surinkus 100 000 rinkėjų parašų.

Tai – viena Žemės referendumo nuostatų, kurias tinkamai įgyvendinti Tautai neleido valdžios manipuliacijos 2014 metais. 

Konstitucinio Teismo nutarimo nurodymo iki 2021 metų liepos 1 dienos priimti konstitucinį Referendumo įstatymą nevykdymas patvirtino, kad besikeičiantys Seimai siekia apriboti Tautos teisę valdyti valstybę referendumuose priimamais sprendimais.

Seimui teks suprasti, kad Tauta valdyti šalį gali ne tik per atstovus, bet ir tiesiogiai.

 

Lietuvos visuomenės taryba, referendumas@lietuvosvisuomenestaryba.lt 

Lietuvos visuomenės taryba, referendumas@lietuvosvisuomenestaryba.lt 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));