skip to Main Content
„Kelių priežiūros“ valdybos pirmininkas Vygantas Sliesoraitis savo garbę nori ginti  ne viešai

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMUI

Laisvės pr. 79A, LT-05274 Vilnius

 

Ieškovas:

Vygantas Sliesoraitis

asmens kodas

adresas:

įteikimo būdas: atstovui pagal pavedimą

 

Ieškovo atstovas:

Advokatas Andrius Būdvytis

Advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“

adresas: S. Daukanto g. 13-3, Kaunas

  1. paštas: info@budvytis.eu, tel.: +370 687 90090

procesinių dokumentų įteikimo būdas: per epp

 

Atsakovas:

UAB „Patikimas Verslas“

juridinio asmens kodas: 303121202

buveinės adresas: J. Savickio g. 4, LT-01108 Vilnius

veiklos adresas: Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

veiklos adresas: Moliakalnio g. 86, Vilnius

El. paštas: llredakcija@gmail.com, ll@centras.lt; ll@laisvas.lt

procesinių dokumentų įteikimo būdas: pašto siunta buveinės ir veiklos vykdymo adresu

 

 

PRAŠYMAS

Dėl bylos medžiagos neviešinimo

civilinėje byloje e2-4821-608/2021

 

2021-03-16

Kaunas

 

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4821-608/2021 pagal ieškovo Vyganto Sliesoraičio (toliau – Ieškovas) ieškinį atsakovui UAB „Patikimas verslas“ (toliau – Atsakovas) dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo, asmens duomenų paskelbimo, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo, garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Po bylos iškėlimo Atsakovas savo valdomose visuomenės informavimo priemonėse (internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt, popieriniame laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“, socialinių tinklų paskyrose) nuolat dalinasi teisminio proceso detalėmis su papildomais komentarais, kurie iš esmės neatitinka tikrosios proceso situacijos. Atsakovas nevengia perdėtai ir hiperbolizuotai pateikti Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus, kurie neprieštarauja Ieškovo procesinėms teisėms ir yra įprasti tokio pobūdžio bylose, taip pat perdėtai ir hiperbolizuotai pateikiami teisėti teismo reikalavimai Atsakovui, teismo nutartyse nurodomos aplinkybės ar Atsakovo atžvilgiu pritaikytos procesinės poveikio priemonės.

Ieškovas pastebi, kad Atsakovo publikuojamuose straipsniuose pateikiami komentarai, kurie neatitinka faktinės situacijos arba nurodomos aplinkybės, kurios iškreipia faktines aplinkybes Atsakovui naudingu būdu. Taip pateikdamas bylos aplinkybes Atsakovas formuoja blogą visuomenės nuomonę apie Ieškovą bei teismą, nagrinėjantį šią bylą (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinį teismą). Pabrėžtina, kad didžioji dalis Atsakovo straipsniuose publikuojamų sensacingai pateikiamų aplinkybių yra akivaizdžiai iškreipto turinio arba apeliuojama į didžiąją visuomenės dalį, kuri apie šį teisminį procesą sužino tik iš Atsakovo publikuotų straipsnių. Ieškovas žemiau pateikia Atsakovo apie šį teisminį procesą publikuotuose straipsniuose pateikiamas akivaizdžiai neteisingas, iškreiptas ar kitaip sensacingas nurodomas aplinkybes ir kitus diskredituojančio turinio komentarus (Ieškovas nekartoja Atsakovo kartojamų ir šiame teisminiame procese ginčijamų teiginių):

  1. 2021-01-19 straipsnis „Teisėja Lidija Valentukonytė nurodė uždaryti „Laisvą laikraštį“ (https://laisvaslaikrastis.lt/teiseja-lidija/):
  2. Teisėja <…> nurodė uždaryti „Laisvą laikraštį“;
  3. Nežinau, iš kur atsiranda tokių teisėjų, kurie neturi net žalio supratimo apie teisę;
  4. Žinoma, kad tai nusikalstama teisėjos <…> veikla;
  5. Ar teisėja Valentukonytė yra bent pavarčiusi LR Konstituciją, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo? Jau nekalbant apie įstatymus, kuriais turėtų remtus. Kiek pamenu, Teismų įstatymas numato, kad „teisėjas, priimdamas nutartis, klauso tik įstatymo“;
  6. 2021-01-20 straipsnis „Dėl teisėjos Lidijos Valentukonytės nusikaltimų“ (https://laisvaslaikrastis.lt/del-teisejos-lidijos-valentukonytes-nusikaltimu/):
  7. Žinoma, kad tai neteisėta ir nusikalstama teisėjos Valentukonytės nutartis, tik bėda, kad teisėjai, spręsdami kitų žmonių likimus, už savo nusikaltimus neatsako;
  8. Ar teisėja Valentukonytė yra bent pavarčiusi LR Konstituciją, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo? Jau nekalbant apie įstatymus, kuriais turėtų remtus. Kiek pamenu, Teismų įstatymas numato, kad „teisėjas, priimdamas nutartis, klauso tik įstatymo“;
  9. teisėja Valentukonytė nusprendė uždrausti skelbti tiesą, nes tai nepatinka ieškovui;
  10. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, ir tarnybos pareigų neatlikimas;
  11. Laikraščio uždarymas, net neišklausius jo, yra akivaizdus banditizmas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Taip pat nurodymas išimti tam tikrus straipsnius, net neišnagrinėjus, ar jie atitinka tikrovę ar yra faktiniai duomenys, yra piktnaudžiavimas tarnyba ir cenzūros įvedimas;
  12. Šioje byloje teisėja Valentukonytė, žinodama, kad ji veikia neteisėtai, uždarė ‚Laisvą laikraštį“, kuris leidžiamas jau daugiau nei 15 metų. Neteisėtai nurodė ištrinti to portalo straipsnius, o patį laikraštį uždaryti, uždėjus jos sąskaitomis 10 tūkst. eurų dydžio areštą. Akivaizdu, kad tokia neadekvati bausmė, net nepradėjus nagrinėti ieškinio, sukėlė „Laisvam laikraščiui“ sunkias pasekmes ir padarė jam didelę žalą – jis negalėjo būti toliau spausdinamas, nes neturėjo lėšų spaustuvei sumokėti, laikraščio prenumeratoriai negavo leidinio. Iš esmės šis verslas buvo sunaikintas vieninteliu neteisėtu ir nusikalstamu teisėjos Valentukonytės brūkštelėjimu;
  13. 2021-02-26 straipsnis „Vilniaus apygardos teismas toliau tyčiojasi iš „Laisvo laikraščio“ (https://laisvaslaikrastis.lt/vilniaus-apygardos-teismas-tyciojasi/):
  14. Nurodžiau, kad tokia nutartis yra nusikalstama, ir vadinamieji teisėjai toliau tyčiojasi iš laisvos spaudos, laisvai žongliruodami įvairiais įstatymų reikalavimais, kurie yra visiškai nesusiję su šia byla;
  15. Žinoma, kad tai nusikalstama teisėjos Valentukonytės veikla, dėl jos jau kreipiausi į prokuratūrą dėl piktnaudžiavimo;
  16. Vilniaus apygardos teismas, kaip visada, tyčiojasi iš manęs – nors jau praėjo du mėnesiai, kai aš prašiau sustabdyti ir panaikinti nusikalstamą teisėjos Valentukonytės nutartį, ir tai padaryti kuo greičiau, tai tik praėjus dviems mėnesiams gaunu pranešimą, kad turiu susimokėti žyminį mokestį, jeigu noriu, kad mano skundas būtų nagrinėjamas;
  17. Šioje byloje teisėja Valentukonytė griebėsi politinių represijų prieš laisvą spaudą – nurodė pašalinti straipsnius, kurie nepatiko ieškovui, nors ir atitiko tikrovę;
  18. Nors visi įrodymai, kad ,Laisvame laikraštyje“ pateikti straipsniai atitinka tikrovę ir yra faktiniai duomenys (dokumentų kopijos yra pridėtos prie minėtų straipsnių), teisėja Valentukonytė nusprendė uždrausti skelbti tiesą, nes tai nepatinka ieškovui. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, ir tarnybos pareigų neatlikimas. Laikraščio uždarymas, net neišklausius jo, yra akivaizdus banditizmas;
  19. Toks reikalavimas neteisėtas, nes tai politinė byla apie spaudos laisvę ir represijas prieš „Laisvą laikraštį“, kuri taip nekenčia visa teismų sistema, įvedusi jam cenzūrą, ir nuteisusi n kartų už teisėtą veiklą, nes yra prisidirbusi iki ausų, ir supranta, kad ateina laikas atsakyti už savo nusikaltimus;
  20. Taip pat prašome nušalinti nuo mano skundo nagrinėjimą teisėją Irmantą Šulcą, nes jis toliau tyčiojasi iš įstatymo ir teisingumo.

CPK 9 ir 10 straipsniuose yra detalizuojamas viešo bylų nagrinėjimo konstitucinis principas. Šis principas civiliniame procese įgyvendinamas būdais: įtvirtinant viešo teismo posėdžio reikalavimą (CPK 9 straipsnis) ir bylos medžiagos viešumo reikalavimą (CPK 10 straipsnis).

CPK 9 straipsnyje nustatytas teismo posėdžio viešumo reikalavimas kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto viešo bylų nagrinėjimo teisme principo, kurio turinį apibrėžia šioje Konstitucijos normoje įtvirtintos taisyklės: „Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.“

Pažymėtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek EŽTT savo praktikoje pripažįsta, kad viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad: „Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje, kurioje šis principas įtvirtintas, yra nustatytos tam tikros bylų nagrinėjimo viešumo išimtys ir atvejai, kada teismo posėdis gali būti uždaras: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Taigi pagal Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį proceso viešumas ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais. Viešo bylų nagrinėjimo teisme principas įstatymu gali būti ribojamas ir siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Antai iš teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo, įtvirtinto inter alia Konstitucijos 109 straipsnyje, kyla teisėjų pasitarimo slaptumo priimant sprendimą reikalavimas. Be to, siekiant apsaugoti žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 straipsnis), kitas vertybes, kurių apsauga kyla iš Konstitucijos, įstatymu gali būti ribojamas bylų nagrinėjimo proceso atskirų elementų viešumas, inter alia teismo baigiamojo akto viešas skelbimas, bylos medžiagos viešumas“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo byloje Nr. 33/2009 motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.1 punktas). EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad poreikis nukrypti nuo proceso viešumo principo turi būti atidžiai išnagrinėtas ir pagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis; šiame kontekste svarbus proceso viešumo ribojimo apimties aspektas ir su viešumo ribojimu susijusių specifinių išvadų būtinybė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Tamburini prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14524/06; 2009 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Porubova prieš Rusiją, peticijos Nr. 8237/03; 2011 m. spalio 11 d. sprendimą byloje Raks prieš Rusiją, peticijos Nr. 20702/04; 2010 m. vasario 11 d. sprendimą byloje Raza prieš Bulgariją, peticijos Nr. 31465/08).

CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismas turi teisę motyvuota teismo nutartimi skirti uždarą teismo posėdį, kai tai būtina žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Taigi CPK 9 straipsnyje pakartojamas Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras viešo bylų nagrinėjimo principas bei šio principo išimtys, kurias pagal Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją galima taikyti tik tais atvejais, kai yra poreikis apsaugoti konkretų privatų ar viešąjį interesą ir ši apsauga pateisina neviešą bylos nagrinėjimą bei visuomenės neinformavimą apie teisingumo vykdymą konkrečioje byloje.

Konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu).

Proceso viešumo principas nėra absoliutus. Viena iš šio principo išimčių yra nustatyta CPK 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-47-450/2021).

Šiuo konkrečiu atveju Atsakovas naudoja šios civilinės bylos medžiagą savo asmeniniam interesui patenkinti – komerciniais tikslais (užsiimdamas visuomenės informavimo veikla), atliekant neteisėtus veiksmus (publikuodamas draudžiamus viešinti duomenis, klaidindamas visuomenę, pažeidinėdamas jam taikomus profesinės etikos reikalavimus, pažeidinėdamas Ieškovo teises ir teisėtus interesus), kurstydamas visuomenę (dėl neva tai vykdomo politinio susidorojimo, sąžinės laisvės ribojimo (cenzūros), Atsakovo veiklos uždarymo ir kt.).

Dėl Ieškovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad visuose aukščiau nurodomuose Atsakovo publikuotuose straipsniuose yra viešinami Ieškovo asmens duomenys – asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Ieškovo pateiktas ieškinys teismui remiasi į trijų skirtingų rūšių Atsakovo neteisėtus veiksmus – tikrovės neatitinkančios ir Ieškovo garbę ir orumą menkinančios informacijos paskelbimas, Ieškovo asmens duomenų paskelbimas, Ieškovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimas.

Ieškovas pasikartoja, kad remiantis Asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 str. 2 d. Draudžiama asmens kodą skelbti viešai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Asmens duomenų apsaugos įstatyme nustatytas asmens kodo panaudojimo būdas – jo viešas paskelbimas – yra imperatyviai draudžiamas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus (CK 2.23 straipsnio 3 dalis), o taip pat draudžia skelbti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Aptariama nuostata reiškia, jog: i) absoliutaus (lot. erga omnes) draudimo rinkti duomenis apie privataus asmens gyvenimą nėra, visgi – duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimą turi atitikti įstatymų reikalavimus; ii) surinktų duomenų apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas turi būti pateisinamas, t. y. arba turi būti paties asmens, kurio privataus gyvenimo duomenys surinkti, sutikimas paskelbti (skleisti) privataus gyvenimo aplinkybes, arba duomenų skleidimas apie asmens privataus gyvenimo aplinkybes pateisinamas įstatymuose nurodytų aplinkybių buvimu (žr. CK 2.23 straipsnio 3 dalį, CK 2.23 straipsnio 5 dalį) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1515-933/2020).

Bet koks asmens privataus gyvenimo viešas komentavimas prieš jo valią yra nesuderinamas su asmens teise į privatų gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).

Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, jog informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Nagrinėjamu atveju Atsakovas ir toliau publikuoja draudžiamus viešinti Ieškovo asmens duomenis ir be Ieškovo sutikimo toliau skelbia turimus duomenis apie Ieškovo privatų gyvenimą. Pastebėtina, kad Ieškovo nesutikimas su publikuojamais jo asmens duomenimis ir privataus gyvenimo aplinkybėmis buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas pateikiant Atsakovui pretenziją ir teismui ieškinį šioje byloje. Nepaisant to, Atsakovas ir toliau atlieka veiksmus, kurie pažeidžia Ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jo paskelbta (toliau skelbiama) informacija, nepriklausomai nuo to ar ji atitinka tikrovę, pažeidžia imperatyvias teisės normas ar Ieškovo teises ir teisėtus interesus, yra publikuotina, kadangi teismas nėra pripažinęs priešingai. Toks Atsakovo subjektyvus ginčo vertinimas iš esmės prieštarauja teisės aktams bei Atsakovo veiklą reglamentuojantiems profesinės etikos reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju Atsakovui nuolat publikuojant naujus straipsnius, kurių turinys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir Ieškovo ar kitų trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, susidaro teisinio neapibrėžtumo situacija, kuomet net ir išsprendus šią bylą teisme, kils nauji teisminiai ginčai dėl toliau Atsakovo publikuojamų duomenų ir informacijos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju bylos viešumas neužtikrina Ieškovo privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos, o Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta išimtis suteikia Atsakovui teisę (nors ir nesilaikant jam taikomų teisės aktų ar profesinės etikos reikalavimų) publikuoti bet kokią informaciją apie šią bylą ar kitaip susijusią su šia byla.

Esant minėtoms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad Ieškovo ar kitų trečiųjų asmenų privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimui bei siekiui užkirsti kelią naujiems ginčams tarp šalių kilti ateityje, byla nagrinėtina uždarame teismo posėdyje neviešinant bylos medžiagos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais kurstomas visuomenės nepasitikėjimas ar susiskaldymas

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Atsakovas publikuoja straipsnius, susijusius su šia konkrečia byla, juose išimtinai pateikdamas informaciją (ar iškreipdamas byloje esančią informaciją) sau palankesniu būdu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų, po Ieškinio pateikimo dienos Atsakovo publikuotų 2021-01-19, 2021-01-20 ir 2021-02-26 straipsnių, Atsakovas šį teisminį procesą pateikia kaip politinį susidorojimą, siekiant „uždaryti“ jo vykdomą veiklą, įvesti publikuojamo turinio ribojimus (cenzūrą). Atsakovas taip pat visas jam nepalankias teismo nutartis ar procesinius veiksmus komentuoja kaip nusikalstamas, o teisėjus vadina nusikaltėliais, įvardija, kad teismai vykdo „banditizmą“.

Tuo tarpu visa informacija apie ginčo esmę pateikiama išimtinai teisinant Atsakovo veiksmus arba nutylint tas aplinkybes dėl kurių Atsakovas nenaudoja jokių teisinės gynybos priemonių (pvz. procesiniuose dokumentuose nesigina į ieškinio reikalavimus susijusius su asmens duomenų paskelbimu), arba nurodant, kad Atsakovas nagrinėjamoje byloje yra teisus, tačiau nutylint tai, kad į nagrinėjamą bylą Atsakovas nepateikė jokių jo deklaratyvius argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Nepaisant nurodyto, Atsakovas nevengia skelbti netikslią, neteisingą, faktais neparemtą, etiškai netinkamą, šališką, iškreiptą ar klaidinančią informaciją apie vykstantį teisminį procesą. Taip pat yra kartojami teiginiai apie Ieškovo neva tai padarytas nusikalstamas veikas arba neva tai šiuo teisminiu procesu kartu su teismine institucija ar šią bylą nagrinėjančiais teisėjais vykdomas nusikalstamas veikas.

Ieškovas pastebi, kad vien tai, kad yra priimama Atsakovui nenaudinga teismo nutartis (pvz. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ar teismas nurodo ištaisyti procesinio dokumento trūkumus (pvz. dėl žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo), nėra ir negali būti interpretuojama kaip teismo, teisėjų, Ieškovo ar kitų asmenų neva tai nusikalstamos veikos, susidorojimas ar kitokio pobūdžio veiksmai, nukreipti prieš Atsakovą.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Atsakovas leidžia sau subjektyviai, šališkai ir iškreipiant šio teisminio proceso duomenis skelbti informaciją, tokiu būdu galimai atliekant naujus neteisėtus veiksmus, nukreiptus ne tik prieš Ieškovą, bet ir prieš teismą ar atskirus teisėjus. Tokiu būdu yra kurstoma socialinė neapykanta (nepasitikėjimas teismine sistema), paneigiama visuomenės informavimo priemonių esmė – skleisti informaciją apie visuomenei reikšmingus įvykius.

Pastebėtina, kad teisė skleisti informaciją tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu – teise gauti teisingą informaciją ir teise nebūti klaidinamam. Šiam viešajam interesui užtikrinti viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai savo veikloje privalo laikytis Civilinio kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo ir Visuomenės informavimo etikos kodekso reikalavimų, susijusių su skelbiamos informacijos turiniu.

Kaip buvo minėta aukščiau, pagal Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį proceso viešumas ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais. Viešo bylų nagrinėjimo teisme principas įstatymu gali būti ribojamas ir siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Siekiant apsaugoti žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 straipsnis), kitas vertybes, kurių apsauga kyla iš Konstitucijos, įstatymu gali būti ribojamas bylų nagrinėjimo proceso atskirų elementų viešumas, inter alia teismo baigiamojo akto viešas skelbimas, bylos medžiagos viešumas“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo byloje Nr. 33/2009 motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju proceso viešumo ribojimas taikytinas ne tik Ieškovo ar kitų trečiųjų asmenų privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimui, ar siekiui užkirsti kelią naujiems ginčams tarp šalių kilti ateityje, bet ir apsaugojant viešąjį interesą, kuris yra pažeidžiamas Atsakovui skelbiant neteisingą, subjektyvią, šališką informaciją ar iškraipant bylos duomenis (ar teisminį procesą reglamentuojančius teisės aktus). Atsakovas tokiais neteisėtais veiksmais kursto socialinę neapykantą, skatina nepasitikėjimą teismine sistema, pažeidžia viešąjį interesą gauti teisingą ir neiškraipytą informaciją.

Esant minėtoms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad siekiant užtikrinti viešąjį interesą, byla nagrinėtina uždarame teismo posėdyje neviešinant bylos medžiagos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Dėl Atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovas, susipažinęs su Atsakovo teikiamais procesiniais dokumentais, publikuotais straipsniais, susijusiais su šiuo teisminiu procesu bei su kitais Atsakovo publikuotais straipsniais, turi pagrįstų abejonių dėl Atsakovo sąžiningo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad iš šios bylos proceso aplinkybių ir ankstesnių Atsakovo teisminių procesų matyti, kad Atsakovas publikuoja iškraipytą informaciją apie byloje priimamus teismo sprendimus/nutartis, kurie yra ir turėtų būti suprantami bet kuriam asmeniui. Pavyzdžiui teismas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardija konkrečius procesinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti teikiamas skundas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – tokiems procesiniams dokumentams įstatyme numatytas teismo žyminis mokestis. Teismas šioje byloje buvusiu atveju aiškiai ir nedviprasmiškai informavo Atsakovą apie taikomą žyminį mokestį bei jo dydį. Tuo tarpu Atsakovas argumentuodamas tokio teismo reikalavimo neteisėtumu 2021-02-26 pateikė teismui skundą dėl bylos vilkinimo, neteisėto apmokestinimo žyminiu mokesčiu, kuriuo be prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba jį atidėti, taip pat reikalaujama nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.

Atsakovas visą šią situaciją aprašo 2021-02-26 straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas toliau tyčiojasi iš „Laisvo laikraščio“, nurodydamas, kad teismas kelia Atsakovui neteisėtus reikalavimus, tyčiojasi iš Atsakovo, vykdo politines represijas prieš laisvą spaudą, klaidina visuomenę, kad visus įrodymus apie ginčo straipsnių atitikimą tikrovei pateikė teismui, pateikia informaciją, kad dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos kreipėsi į prokuratūrą.

Negana to, 2021-02-25 Atsakovas paskelbia naują straipsnį „Teisės „elito“ nusikaltimus prokuratūra pridengė „špargalke“ be numerio ir parašo“ (https://laisvaslaikrastis.lt/28754-2/), kuriame Atsakovas patalpina Generalinės prokuratūros raštą į Atsakovo 2021-02-12 prašymą. Minėtame Generalinės prokuratūros rašte yra nurodoma daugiau negu dvidešimt skirtingų ikiteisminio tyrimo bylų, kuriose buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų ar prokurorų priimtų sprendimų, vykdant tiesiogines funkcijas. Generalinės prokuratūros rašte nurodoma ir šią bylą nagrinėjanti teisėja.

Teismų praktikoje nustatyta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 196-208).

Atsižvelgiant į tai, kaip Atsakovas naudojasi savo procesinėmis teisėmis šioje byloje ir Ieškovui susipažinus su Atsakovo veiksmais kituose teisminiuose procesuose, Ieškovas daro pagrįstą išvadą, kad Atsakovas šioje byloje ir toliau piktnaudžiaus savo procesinėmis teisėmis.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismo prašome:

  1. Nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje ir bylos medžiagą pripažinti nevieša, įpareigojant proceso šalis neskelbti, nepublikuoti ar kitaip tretiesiems asmenims tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai neatskleisti nagrinėjamos bylos duomenų (šalių ar teismo procesinių dokumentų, jų priedų ar kitos bylos medžiagos) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
  2. Nustatyti konkretaus dydžio baudą, taikytiną proceso šaliai, nevykdančiai teismo įpareigojimo neskelbti, nepublikuoti ar kitaip tretiesiems asmenims tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai neatskleisti nagrinėjamos bylos duomenų (šalių ar teismo procesinių dokumentų, jų priedų ar kitos bylos medžiagos) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

 

Priedai:

  1. 2021-02-25 straipsnis „Teisės „elito“ nusikaltimus prokuratūra pridengė „špargalke“ be numerio ir parašo“.

 

Pagarbiai

Ieškovo Vyganto Sliesoraičio vardu advokatas Andrius Būdvytis

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));