skip to Main Content
Aplinkosaugininkai nurodė palikti ramybėje šiukšlių kalnų savininkus

 

Nuotr. – stiklo kalnai bankrutavusioje įmonėje

„Esu bankroto administratorius ir jau aštunti metai tenka vargti su šia įmone t.y. BUAB „Lithuanian glass recycling“, – LL sakė bankroto admintratorius Giedrius Mikulis (nuotr. viršuje), – problema yra tame, jog palikta didžiuliai kiekiai atliekų, o atsakovai turtinga lenkų kompanija Krynicki S.A, kuriai atstovauja Zeta Law (Voldemaras Stančikas) nelinkę nei tvarkytis, nei atlyginti žalą. Atliekos suvežtos tiek pavojingos, tiek nepavojingos. Kiekiai viršijantys visas leistinas normas. Atliekos suvežtos kontroliuojant aplinkosaugos pareigūnams. Atliekos gyvenvietėje, kurioje gyvena žmonės.

Figūrantai byloje: prokurorė Rasa Bekišienė, AAD darbuotojai, Krynicki Recycling S.A, Zeta Law ir kt.

Pradėjus ieškinį dė žalos atlyginimo prasidėjo pastovus spaudimas, šantažas man. Aplinkosauga skiria pastoviai baudas už atliekų nesutvarkymą, esu skundžiamas kas savaitę ir reikalaujama atsisakyti pretenzijų į žalos kaltininkus. Toks įspūdis, jog kariaujama su mafija: aplinkosauga baudžia už atliekų nesutvarkymą, atsakovai skundžia ir kelia ikiteisminius už dalies atliekų sutvarkymą.

Bendras ieškinio dydis yra 2.2 mln. Eur.

2013 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ (toliau taip pat Bendrovė) iškelta bankroto byla (civ. byla Nr. B2-5485-560/2013). Bankrutuojančios UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Verslo efektas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 4 d. Įmonės akcininkai: BUAB „Monmarkas“ bei Lenkijos įmonė „Krynicki Recycling“.

 

Faktinės aplinkybės:

 

Po bankroto bylos iškėlimo teritorijoje, kurioje vyko gamyba buvo rasta stiklo bei plastiko atliekos. Adresas: Vilūnų kaimas, Kaišiadorių raj. Viso – virš 5000 tonų atliekų. Dalis atliekų rasta  Vilniuje (pavojingos kineskopinės). Realiai įmonė galėjo pagal aplinkosaugos leidimus turėti 2000 tonų teritorijoje. Stiklo atliekos yra neišvalytos, jų neįmanoma priduoti stiklo supirkėjams. Plastiko atliekos – vienintelis kelias utilizuoti.

etaplius.lt nuotr. – bankroto administratorius Giedrius Mikulis

Situacija tokia, jog  LGR priiminėjo atliekas, kažkiek perdirbavo, bet realiai prekiavo pažymomis. Atliekų kiekiai didžiuliai augo, o prieš bankrotą Krynicki išsivežė įrangą į Lenkiją ir LGR sustojo.

Kaišiadorių RAAD pareigūnai turėjo kontroliuoti, stabdyti įmonės veiklą bet to nedarė. Išrašydavo privalomuosius nurodymus, simboliškai nubausdavo.

 

Po įmonės bankroto aplinkosauga su džiaugsmu pradėjo pulti administratorių. Baudos, privalomieji, teismai. Atliekos paliktos Vilūnų km. Kaišiadorių raj. Vien 2020 vasarą administratoriui skirtos 4 baudos. Gyventojai ne kartą rašė ministerijoms, prezidentūrai, bet rezultatas niekinis. Atliekų sutvarkymas tokio kiekio brangiai kainuoja, o lėšų nėra. Baudžia tas pats aplinkosaugos darbuotojas, kurio priežiūros metu kalnai atliekų ir atsirado Arvydas Bagdanskas. Bei Vaidas Laukys 2020 perkeltas buvo kauno vadu aplinkosaugos.

 

Įmonei iškeltas tyčinis bankrotas. Tai pripažinta teismuose. Medžiaga perduota prokuratūrai, tačiau visi ikiteisminiai dėl pavojingų atliekų  (kineskopinio stiklo) dėl nelegaliai suvežtų atliekų be leidimų iš  Lenkijos nutrūksta. Tyrimus kontroliavo prokurorė Rasa Bekišienė ir tyrėja Irena Ulbinienė.

 

Atsiradus ieškiniui teisme dėl žalos atsakovas realus akcininkas (Krynicki) prasideda problemos. Atsakovai (Krynicki) pasisamdo advokatų kontorą Zeta Law (V. Stančikas –  2008 aplinkos viceministras). Susitikomo metu į akis sakoma, jog geriau mums pasitraukti, nes jie atstovauja turtingai kompanijai ir nupirks visus teismus. Nesutikus to padaryti ir stebuklingai susivienijus aplinkosaugai ir Krynicki spaudimas kas dieną administratoriui. Baudos, skundai į AVNT, skundai į teismus, grąsinimai.

 

Tų pačių aplinkosaugos pareigūnų bei ikiteisminio pareigūnų sakoma, jog palikčiau atsakovus ramybėje ir atsisakyčiau ieškinio. Nesutikus gruodžio mėnesį net atsisuka rato visi varžtai važiuojant aplinkeliu. Tris kartus prašyta teismo atstatydinti iš administratoriaus pareigų, bet teismas to netenkino.

 

Dabar tos pačios tyrėjos Irenos Ulbinienės ir prokurorės Rasos Bekišienės pagal atsakovų užsakymą ikiteisminis tyrimas dėl dalies atliekų sutvarkymo (jie tai traktuoja kaip turto iššvaistymą). Jau esu informuotas, jog bus pareikšti įtarimai. Tokiu būdu nuimtas nuo bylos ir visa žala 2,2 mln. Lieka neatlyginta.  Atliekos lieka gyvenvietėje (Vilūnai), kur gyvena aplinkui žmonės ir kažkada teks valstybei savo lėšomis tvarkyti.

 

[2020-08-12][sprendimas byloje][e2-671-430-2020]

 

 

1.      Nuo bankroto pradžios nė vienas kreditorius nesiskundė, kad administratorius kažką daro ne taip. Skundai –  purvo pilstymas atsirado tik tada, kai buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo akcininkams Krynicki. S.A. Tai skundai departamentui, puolimai teisme, bandymas pakeisti administratorių į „sukalbamą“ bei korumpuotą  asmenį, kuris už atlygį sutiktų atsiimti ieškinį prieš kaltininkus. To nesutikus padaryti, nes be priteistos žalos atlygio nepavyks sutvarkyti atliekų – puolimas, grąsinimai susidoroti ir bandymai tą padaryti. Buvo netgi atsuktas mano mašinos ratas ko pasekoje vos išvengta rimtos avarijos.

2.      Kaip pastebima iš rašomų skundų bei kitų raštų juos rašo tas pats asmuo – t.y. Krynicki atstovas Zeta Law advokatas Eimantas Šimulis. Raštai identiški, ar jie reiškiami Euromisa ar Krynicki vardu. Elektroniniu parašu manomai naudojasi tas pats advokatas, nes nusiuntus atsakymą į Euromisa klausimus į Euromisa oficialiai nurodytą e. paštą  gautas atsakymas, jog nesuprantama kas, ką ir kodėl siunčia.  Taigi, skundai reiškiami asmens kuris galimai net neegzistuoja.

3.      Tas pats Euromisa, o tiksliau Krynicki atstovai (Zeta Law) supirkinėja kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Pasiūlymai siųsti net VSDF bei VMI. Manyčiau atsakovai – kadangi tai tapatūs subjektai ruošiasi blogiausiam variantui ir tokiu būdu bandys atgauti nors dalį savo priteistų lėšų.

4.      Dėl atliekų (draugiškai Krynicki bei Euromisa) vieninteliai atliekas bando įvardinti kaip turtą. Šis klausimas yra baigtas – nustatyta aplinkosaugos, kad tai atliekos. Nustatyta ikiteisminio, kad tai atliekos. Teismo proceso metu keltas tas pats klausimas – bandyta traktuoti, jog tai turtas, bet joks atliekų tvarkytojas tokio turto be pinigų nenori perimti, nes jų sutvarkymas yra daug kainuojantis.  Atliekų kiekis daug kartų yra viršijantis leistinas normas. Atliekų  buvo ir pavojingų – kineskopinis dūžis. Pavyko įkalbinti  atliekų tvarkytoją, kad  nors jas sutvarkytų – sąskaitos virš 200 000 eur, kurias dar reikės apmokėti.

 

5.      Dar neiškėlus bankroto buvusio vadovo buvo su antstoliu užfiksuotos aplinkybės išvežimo atliekų perdirbimo linijos. Ją išsivežė (galimai pavogė) Krynicki S.A. Aplinkosaugos dokumentuose įranga nurodyta kaip LGR nuosavybė – todėl kaip jinai galėjo būti išmontuota ir išvežta su aplinkosaugos pritarimu yra dar neišaiškinta. Įmonė likusi be įrangos nebegalėjo vykdyti veiklos ir atliekų tik daugėjo, nes perdirbti nebebuvo įmanoma.

6.      Po bankroto pagal perduotus dokumentus visos atliekos iš esmės įvardinta kaip turtas (žaliava skirta perdirbti).  Realiai nuvažiavus į teritoriją pamatyta atliekų, taip pat pavojingų, suvežtų nelegaliai didžiulius kiekius. Didelė dalis atliekų suvežti iš tų pačių Krynicki S.A ir pateko čia iš Lenkijos. Lietuvoje bent jau tuo metu perdirbimas bei utilizavimas buvo brangesnis ženkliai. Būtent administratorius yra seniai pradėjęs ikiteisminius tyrimus  dėl pavojingų atliekų, dėl nelegaliai suvežtų atliekų, dėl per didelio atliekų kiekio. Būtent dėl šių aspektų buvo pripažintas tyčinis bankrotas ir  tyrimas vis dar tęsiasi.

7.      Po įmonės bankroto buvo važiuota pas visus stiklo perdirbėjus. Jų atstovai važiavo į teritoriją, bet nė viena įmonė nepareiškė noro kažką išsivežti. Jie įsivaizdavo, kad liko perdirbto bei išvalyto stiklo, bet realiai pamatė, kad guli kalnai atliekų. Kažką galima perdirbti, bet  kaštai perdirbimo tampa neadekvačiai dideli – taigi tampa nuostolingi. Posėdžio metu dėl žalos atlyginimo Krynicki bandė klaidinti teismą teigdami, jog ten guli turto kalnai. AB Kauno stiklo technologai pateikė savo atsakymą būtent dėl šios stiklo krūvos įvertinimo ir galimybės perdirbti.

8.      Tas kauburys atliekų (atsakovų įvardijamas kaip turtas) iki šiol yra teritorijoje. Jis yra neliestas ir niekada niekam nebuvo perduotas. Pažymiu, jog niekas iš šių asmenų net nenori už 0 eur pasiimti to „turto“. Krynicki S.A yra didelė perdirbimo gamykla turinti savo padalinius įvariose šalyse. Jei tos atliekos turėtų kažkokią vertę, kodėl  nėra iš jų pasiūlymo jas išsivežti?

9.      Patalpų savininkas iki ir po bankroto buvo Aleksas Jasevičius. Vėliau jis patalpas, kuriose buvo atliekos pardavė UAB „Verenta“. Su Verenta teko pratęsti nuomos sutartį analogiškomis sąlygomis. Tokių apimčių šiukšlių nėra kur išvežti. Už nuomą nėra kaip mokėti, nes lėšų nėra. Patalpų savininkas turi teisę tvarkyti savo nuosavybę ir reikalauti atlyginti žalą iš atliekų savininko. Tą jis yra dalinai padaręs – sutvarkęs apie 600 t. pažymos pateiktos, sutikslinta su aplinkosauga. Anot pateiktų sąskaitų – tvarkydamas atliekas UAB „Verenta“ yra patyręs 13.232 eur nuostolį. Šiai sumai yra pateikęs kreditorinį reikalavimą.  Taip pat pateikęs į bankroto bylą kreditorinį reikalavimą dėl negautų lėšų už nuomą.

10.  Buvo klausta  5 didžiausių atliekų perdirbėjų dėl atliekų perdavimo jiems. Gautas atsakymas vienas: gali perimti, o kaina virš mln. Eurų. Pažymiu, kad  realiai utilizuojant pavojingas atliekas apmatuota (RRAD) buvo 20 t. realiai sveriant gavosi virš 60 t. Taigi šio šiukšlyno sutvarkymo kaštai dideli.

 

 

     P.S.  Realiai susidūrus su atliekomis situacija tragiška. Atliekos yra kaimo teritorijoje. Tai kad ten gyvena žmonės  niekam nerūpi. Visos ministerijos atsirašo formaliai. Net merui sukvietus visų ministerijų atstovus į tą šiukšlyną gimė didinga rezoliucija – padėti administratoriui. Realiai – vasarą administratorius 4 kartus per vieną mėnesį baustas aplinkosaugos.

 Kaip matau iš savo patirties realūs žalos kaltininkai glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugos pareigūnais. Būtent aplinkosaugos departamento darbuotojai prižiūrėjo LGR. Jų priežiūros ir nuolatinės kontrolės metu susidarė kalnai atliekų viršijančių visas galimas normas. Jie teigia, kad ten nekenksmingos atliekos, tačiau pati savivaldybė, su kuria glaudžiai bendradarbiajama, teikia duomenis, jog ir  pavojingų buvo ir tikėtina liko. Pats įmonės direktorius (LGR) baustas 13 kartų. Baustas dėl akių, atliekų tik didėjo. Pačių darbuotojų liudinimai, apklausų protokolai sako, jog planuota nuo pradžių padaryti 5 metams įmonę, susirinkti pinigus už pažymas ir palikti šiukšles Kaišiadorių savivaldybėje. Tas ir buvo padaryta.

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));