skip to Main Content

Taip vadinamam generaliniam prokurorui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak

Konstitucijos pr. 23B, Vilnius

El. paštas : llredakciia@gmail.com

2021 m. vasario 25 d.

2021 m. vasario 12 d. kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, kuri jau seniai žinoma kaip banditų lizdas. Pateikiau begales įrodymų apie pranešime apie organizuotą nusikalstamą teisėjų ir prokurorų susivienijimą, melagingus daugkartinius A.Sadecko parodymus, teisėjų ir prokurorų piktnaudžiavimą tarnyba, masinį dokumentų klastojimą.

Taip pat pateikiau įrodymus dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo. Nurodžiau, kad visa ši organizuota teisėjų ir prokurorų veikla pilnai atitinka BK 249 straipsnio – Nusikalstamas susivienijimas – kriterijus JI taip pat atitinka ir BK 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Noriu pasakyti, kad visi mano išvardinti teisėjai veikė organizuotoje grupėje, arba gaujoje, vykdė A.Sadecko neteisėtus nurodymus, todėl ši veikla ir turi būti atitinkamai ištirta ir įvertinta. Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“. Tačiau visas šis išdėstytas mano asmens persekiojimas nėra „vienintelis baudžiamojo įstatymo taikymas“, o ištisa virtinė nusikaltimų, kuri tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų. Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012 nurodė, kad : „Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

2021-02-22 gavau nepasirašytą ir be jokio numerio špargalkę, kurios autorius – neva šios organizuotos gaujos, kuri kažkodėl save vadina generaline prokuratūra, vadinamasis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos neva tyrimo, o iš tikrųjų – organizavimo departamento vyr. prokuroras Martynas Jovaiša.

 

 

Šioje „šapgalkėje“, kuri neturi jokio numerio ir nėra pasirašyta, t.y. iš esmės neatitinka nė vieno kriterijaus, kuris atitiktų dokumentui keliamus reikalavimus, man kažkas parašė, kad pranešimas nebus nagrinėjamas, kad jis neva nesuprantamas, kartotinis ir neaiškus dėl nesuprantamo turinio, ir taip pat melagingas.

Tas, kurs rašė šią špargalkę, turėjo pasirinkti – ar mano pranešimas kartotinis, nesuprantamas, neaiškus dėl nekonkrečiai nurodytų aplinkybių, grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais. Tačiau tai šios špargalkės autoriaus melas – pranešimas yra aiškus, suprantamas, visiškai naujas, nes nurodžiau organizuotos grupės nusikaltimus, pagrįstas faktas ir todėl turi būti išnagrinėtas ir priimas prokuratūros nutarimas.

 

Gen. prokuroro įsakymas Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo, ir jo 17 punktas nurodo:  Prašymai  ar skundai, gauti elektroniniu būdu ir pasirašyti elektroniniu parašu,  registruojami ir tvarkomi pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių,  patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro  2011 m. liepos 4 d.  įsakymu Nr. V-118  „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“,  reikalavimus.

Šių taisyklių punktas 9 nurodo:  Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose ar naudojamose informacinėse sistemose, suteikiant jiems registracijos numerį. Registracijos numeris dokumentų registruose suteikiamas iš eilės.

Šiuo atveju minėta „špargalkė“ neturi nei numerio, nei parašo, todėl neatitinka bendriems dokumento reikalavimams.

Remiantis išdėstytu, reikalauju:

  1. Priimti motyvuotą nutartį dėl mano vasario 12 d. pranešimo vadinamajai prokuratūrai.
  2. Pradėti tarnybinį patikrinimą dėl to, kas nustatyti, kas yra vasario 22 d. gautos „šaprgalkės“ autorius ir taikyti jam administracinę atsakomybę dėl įstatymo nevykdymo.

Priedas – mano vasario 12 d. pranešimas ir prokuratūros „špargalkė“

 

Aurimas Drižius

 

 

Pranešimas GP apie organizuotą nusikalstamą teisėjų ir prokurorų susivienijimą

Jau daugiau nei 12 metų – nuo 2009 m. esu persekiojamas nusikalstamos organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, kuri mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą pagal melagingus buvusio Seimo nac. Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko skundus ir parodymus teisme. T.y.

  1. T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“, kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734¬2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
  2. Teisėja Vancevičienė priėmė tokią nutartį, nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir taip viešai televizijos laidoje yra pareiškęs Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Liaudanskas. Citata iš straipsnio https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jliaudanskas-aiskinsis-jau-naujajam-ministrui.d?id=225246 9 Kopija pridedama Praėjusį ketvirtadienį J.Bernatonis įpareigojo J.Liaudanską per tris dienas pagrįsti savo pareiškimus televizijos laidose. Praėjusį trečiadienį J.Liaudanskas, dalyvaudamas Lietuvos ir LNK televizijų žinių laidose, leido suprasti, kad su vienu didžiausių J.Bernatonio oponentų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku susijusi saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras“ kažkokiu būdu dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime ir „uždirbo“ iš JAV bendrovės „Williams International“ atėjimo. Be to, J.Liaudanskas siūlė pasidomėti, kokie ryšiai sieja saugos tarnybą „Ekskomisarų biuras“ ir šalies policijos vadovą Vytautą Grigaravičių bei „kokios jėgos“ atvedė Seimo pirmininką Artūrą Paulauską į didžiąją politiką. Praėjusią savaitę BNS korespondento paklaustas, ar pats turi atsakymus į viešai užduotus klausimus, J.Liaudanskas atsakė: „Be abejo, aišku turiu, aš gi daug ką žinau, daug kur dalyvavau“. Tuo tarpu Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas per savo atstovą spaudai atmetė „šias neaiškias potekstes“, vadindamas jas „absurdiškomis“. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jliaudanskas-aiskinsis-jau-naujajam-ministrui.d?id=225246 9
  3. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas, žinodamas, kad Sadecko privati firma „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, uždraudė tai skelbti spaudoje ir įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
  4. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
  5. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
  6. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.
  7. Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Neįtikėtina, tačiau net ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Rudėnaitė savo nutartimi Nr. Nr. 3P1352/2019 man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams.
  8. Tai tęstinė ir labai sunki teisėjų veikla, kuri vieną dieną turi būti įvertinta. Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė visa eilė garsių Lietuvos teisėjų, bylas suklastojus prokurorams. Visais atvejais teisėjai žinojo, kad veikia neteisėtai ir tyčia to siekė. Todėl reikalauju, kad būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn šitie asmenys:
  9. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, nes ją draudžia pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija, tačiau nuteisęs mane už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010. Lygiai tokį patį nusikaltimą padarė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos D.Pranytė-Zaleskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė, kurios atmetė ,mano skundą apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A312-495- 2012 LYGIAI TOKĮ PATĮ NUSIKALTIMĄ – PIKTNAUDŽIAVIMĄ TARNYBA PADARĖ IR MAN KALTINIMĄ PALAIKĘS IR BYLĄ SUKLASTOJĘS PROKURORAS M.NORMANTAS.
  10. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 MANE NUTEISĘS UŽ TEISĖTĄ VEIKLĄ, T.Y. UŽ TAI, KAD: straipsnyje „( – )“ A. Sadecką vėl siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius: „ Tam, kad nuslėptų buvusio S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko – nutarė, kad nors A. S. pats asmeniškai taisė įstatymo projektą, pagal kurį buvo privatizuota ( – ), tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. S. asmeniškai gaudavo iš ( – )po 300 litų už valandą konsultacijų, buvo ( – )bendrasavininkas, būdamas S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. S. nėra niekaip susijęs nei su ( – ), nei su šios įmonės privatizavimu“. 15. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų A. Pažarskio, D. Pranytės- Zalieckienės, L. Gurevičienės, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir prokuroro M. Normanto galimo piktnaudžiavimo. Nurodžiau, kad buvau nuteistas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, bylą nagrinėjo teisėjas A. Pažarskis už teisėtą veiklą – žurnalistiką. Valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras M. Normantas. Vilniaus apygardos teismas (kolegija iš A. O. Kvaraciejūtės, V. Nikitino ir S. Lemežio) atmetė mano skundą dėl Pažarskio nuopsrendžio. Valstybinį kaltinimą palaikė prokurorė L. Fedotova.
  11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011, bylą nagrinėjo teisėjas V. Petraitis, A. Drižius taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. (teismo sprendimo nevykdymas). Valstybinį kaltinimą palaikė prokurorė 1. Gureckienė. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje (kolegija iš teisėjų D. Pranytės-Zalieckienės, L.Gurevičienės, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės) nutartimi atmetė A. Drižiaus apeliacinį skundą dėl Petraičio nuosprendžio.
  12. Visose šiuose bylose buvau taip vadinamų teisėjų nuteistas už teisėtą veiklą – t.y. žurnalistiką, išvardintiems teisėjams piktnaudžiaujant tarnyba ir klastojant dokumentus. Todėl būtent dėl šių nusikaltimų ir reikalavau pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų teisėjų atžvilgiu. Visose šiose bylose A.Sadeckas sąmoningai ir tyčia davę melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs su „Mažeikių nafta“ privatizavimu, o vadinamieji teisėjai sąmoningai ir tyčia netinkamai vertino mano pateiktus įrodymus, netinkamai ir tyčia taikė baudžiamąjį įstatymą, mane nuteisė už teisėtą veiklą, ir visos šios bylos yra minėtų teisėjų ir prokurorų piktnaudžiavimo tarnyba pasekmė. Todėl prašau pradėti ĮT dėl piktnaudžiavimo.
  13. Nors daug kartų prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių nusikaltimų, prokuratūra juos pridengė, man nurodydama, kad „teisėjai yra aukščiau įstatymo“. Žinoma, kad tai nusikalstamas piktnaudžiavimas, nes teisėjams įstatymu nenumatytos galios daryti nusikaltimus – už padarytą nusikalstamą veiklą jie atsako pagal įstatymą kaip ir eiliniai piliečiai.
  14. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“. T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Visi šie pseudoteisėjai ir prokurorai veikė sąmoninga tyčia – sąmoningai tyčia netinkamai taikė įstatymus ir vertino įrodymus. Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
  15. Neįtikėtina, tačiau net ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė savo nutartimi Nr. Nr. 3P1352/2019 man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams.
  16.  Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? 23. Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą.
  17.  Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Todėl tai yra organizuota nusikalstama veikla. Teisėjas A.Pažarskis, nagrinėdamas minėtą baudžiamą bylą, puikiai žinojo, kad cenzūrą draudžia Konstitucija.
  18. Prokuroras Jovaiša apsimeta, kad jis nežino pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos reikalavimo, jis taip pat nežino, kad Konstitucija imperatyviai nurodo, kad „negalioja joks teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai“. Teismo draudimas įvesti cenzūrą pagal melagingą Sadecko skundą – akivaizdus toks negaliojančio teisės akto pavyzdys.
  19.  Primenu Konstitucijos nuostatą : 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
  20. Mano bylas jau dešimt metų nagrinėja „bešališkas“ teismas, kuris man į veidą juokiasi, kai aš jiems pacituoju įstatymus. „Mes aukščiau įstatymo“ – atvirai juokiasi šitie banditai teisėjų mantijomis. 28. Kreipiausi į taip vadinamą Vilniaus apylinkės teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo. Skunde prokuratūrai nurodžiau, kad minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija mane nuteisė už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. Visi minėti teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.
  21.  Tokiu būtu piliečiai M.Striaukas, mane nuteisęs apylinkės teisme, ir A.Cininas, Pakalnytė- Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis – nuteisę apygardos teisme, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
  22.  Vadinamieji teisėjai ilgą laiką vykdo sunkius nusikaltimus, naudodamiesi tuo, kad juos nuo atsakomybės išsuka kiti nusikaltėliai – jų kolegos teisėjai. Tačiau tokia praktika greitai baigsis, nes teisėjams nėra numatyta išlyga, kad jie-yra virš įstatymo, ir kad jie negali būti teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
  23.  Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, teisėjai A.Cininas, Pakalnytė- Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis ir M.Striaukas, šioje byloje mane nuteisdamas už žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) : Piktnaudžiavimas nurodo, kad : Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  24.  Visi šie įvykiai – man iškeltos baudžiamosios bylos ir nesibaigiantys persekiojimai – yra įvykę ir tebesitęsiantys, prokurorams ir teisėjams masiškai darant sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, ir nesulaukiant jokios atsakomybės už mano išvardintus nusikaltimus. Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja.
  25.  Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“.
  26.  GP gen. prokuroro pav. Žydrūnas Radišauskas dėl visų čia išvardintų sunkių nusikaltimų 2020-11-10 raštu Nr. 17.2-4030 man atrašė „rašteliu“, o ne nutarimu atsisakyti pradėti ar pradėti tyrimą. Ž.Radišauskas man melagingai nurodė, kad dėl visų šių sunkių nusikaltimų ištyrimo turėčiau kreiptis į administracinį teismą, kuris pagal savo funkcijas neatlieka šios funkcijos – netiria sunkių nusikaltimų teisingumui. Ž.Radišauskas taip pat man melagingai nurodė, kad visi šie nusikaltimai nėra įvykę, todėl jis ir nepriėnė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, o brūkštelėjo tik neskundžiamą raštelį. Ž.Radišauskas savo „raštelyje“ vėl išvardino visus mano suminėtus teisėjų nusikaltimus ir nurodė, kad prokuratūros rekomendacijos jam suteikia teisę ir pareigą vertinti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir padarius išvadą, kad pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti tik deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ir prielaidomis, toks kreipimasis neregistruojamas kaip skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką ir laikomas informacija apie galimą nusikalstamą veiką“. Tokiu būdu prokuroras Ž.Radišauskas, žinodamas apie padarytus sunkius teisėjų nusikaltimus, ir patikrinęs juos LIteko duomenų bazėje, man nurodė, kad žmogaus persekiojimas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, pritaikius Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme uždraustą cenzūrą, yra visiškai teisėtas veiksmas, kuris neprieštarauja jokiems teisės aktams. Kaip žinia, nusikalstamas veika yra laikoma priešinga teisei pavojinga veika, kuri atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėtie požymius. Veika gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingumą ar rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą.
  27. Visos mano paminėtos aplinkybės – teisėjai žinojo, kad mane teisia už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta Konstitucijos ir įstatymų (nes tai įrašė savo nutartyse), žinojo, kad A.Sadeckas davė melagingus skundus ir parodymus, žinojo, kad persekiojo laisvą spaudą už tai, kad ji dirbo savo darbą – įrodo, kad teisėjai suvokė, kad daro nusikaltimus, ir juos vis tiek darė, nes matyt žinojo, kad yra virš įstatymo ir tokie radišauskai su Jovaišos juos išsuks nuo atsakomybės. 36. Prokuratūra man nurodo, kad „vien tai, kad Jūsų netenkina priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, savaime negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimų priėmusių pareigūnų galimai nusikalstamo elgesio. Be šių subjektyvių vertinimų Jūsų skunduose nėra jokių faktinių objektyvių duomenų apie padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus“. 37. Mano pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas meluoja, ir kad aš esu teisiamas už teisėtą veiklą, teismas privalėjo vertinti. Įstatyme – Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vadinasi, mano pateiktus argumentus apie tai, kad cenzūrą draudžia Konstituciją, teismas privalėjo įvertinti. Kadangi teismas šiuos argumentus atmetė, privalėjo nurodyti motyvus, kodėl Konstitucija ir įstatymai Lietuvoje jau paskelbti negaliojantys. Todėl visos tos teismo nutartys, kuriomis aš buvau nuteistas, yra akivaizdžiai neteisėtos, nes šiurkščiai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas – teismas nevertino mano pateiktų argumentų ir įrodymų, ir tyčia neteisėtai tvirtino, kad jie neturi jokios reikšmės. Teisėjų savivalė pasiekė tokias ribas, kad jie jau persekioja mane už teisėtą veiklą, nors įstatymas tai draudžia.
  28. Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, o Konstitucinis Teismas savo 2020-03-03 nutartyje nurodė, kad teisėjai negali būti nepagrįstai išskirti iš visuomenės ir turėti pagal Konstituciją draudžiamos privilegijos. Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad 1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. įtarus teisėją padarius nusikalstamą veiką, būtina sustabdyti jo įgaliojimus, kol teismas byloje paskelbs galutinį sprendimą ir jis įsiteisės.
  29. Prokuratūra pripažino, kad : baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 (proceso Nr. 1-10-2-00699-2009-9, bylą nagrinėjo teisėjas A. Pažarskis) A. Drižius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. Valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras M. Normantas. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-741-53-2010 (proceso Nr. 1-10-2- 00699¬2009- 9, bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. O. Kvaraciejūtės, V. Nikitino ir S. Lemežio) 2010-07-07 atmetė A. Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010- 04-26 nuosprendžio. Valstybinį kaltinimą palaikė prokurorė L. Fedotova.
  30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011 (proceso Nr. 1-10-2-00197-2011-5. bylą nagrinėjo teisėjas V. Petraitis) A. Drižius taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. Valstybinį kaltinimą palaikė prokurorė 1. Gureckienė. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-495-2012 (proceso Nr. 1-10- 2-00197¬2011- 5, bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. Pranytės-Zalieckienės, L.Gurevičienės, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės) 2012-03-26 nutartimi atmetė A. Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendžio. Valstybinį kaltinimą palaikė prokurorė L Gureckienė. Visose šiuose bylose buvau taip vadinamų teisėjų nuteistas už teisėtą veiklą – t.y. žurnalistiką, išvardintiems teisėjams piktnaudžiaujant tarnyba ir klastojant dokumentus. Todėl būtent dėl šių nusikaltimų ir reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų teisėjų atžvilgiu.
  31. Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, minėti teisėjai, šioje byloje mane nuteisdami už žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) : Piktnaudžiavimas nurodo, kad : Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  32. Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? 43. Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Be to, minėtų teisėjų veikla yra ne tik pavojinga ir nusikalstama, tačiau tai yra ir labai pavojingi nusikaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui, kurie turi didelę visuomeninę reikšmę. Kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tai jiems tenka didžiausia atsakomybė už teisingumo vykdymą, ir teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba turėtų būti negailestingai baudžiamas. Tuo labiau, kad savo straipsniuose, už kurių išspausdinimą buvau nuteistas, buvo aprašyti teisėjų nusikaltimai ir piktnaudžiavimas tarnyba. Visos šios baudžiamosios bylos už teisėtą veiklą yra realios, kaip reali ir man padaryta didžiulė žala – atimtas mano šeimos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuriame norėjome su šeima gyventi – nėra mano haliucinacija, tai realybė, su kuria aš ir mano žmona iki šiol negalime susitaikyti.
  33. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M.Gvozdovičius baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011, o Vilniaus apygardos teismo teisėjai S.Punys, Daiva Kazlauskienė ir Ryšardas Skirtūnas 2011 m/ spalkio 12 d. nuosprendžiu mane nuteisė už teisėją veiklą – straipsnių rašymą, pritaikę uždraustą cenzūrą, už straispnios „Teisėjas Pažarskis apribojo LL redaktoriaus laisvę“. Dėl teisėjos Petkuvienės klastočių Teismų sistema net šešis kartus atmetė mano skundus panaikinti cenzūrą, klastodama savo nutartis. Kai pateikiau teismui skundą, prašydamas panaikinti cenzūrą ir nurodydamas, kad minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos“. Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą. Teisėja Z. Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio“.
  34. Kai apskundžiau šį Z. Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R. Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais. T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje atsisakyti atnaujinti civilinę bylą Nr. Nr. 2-117-734-2009 melagingai nurodo, kad „…Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (T.4, b.l. 126) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios…“. T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.
  35. Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka, priimdami 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį atsisakyti panaikinti cenzūrą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, taip pat ją suklastojo, įrašydami į ją žinomai melagingus duomenis. T.y., šioje nutartyje rašoma : „..Atmestinas apelianto argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl pagrindinio argumento, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažįsta, kad pilietis A. Sadeckas nuo 2002 m. iki 2008 m. buvo Seimo nariu ir vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, ir visada buvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą argumentą pažymėjo, jog teismas prevenciniu ieškiniu uždraudė skleisti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta, kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą ar nusikalstamą piliečio A. Sadecko veiklą AB „Mažeikių nafta“, tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės – teisėjų argumentų nurodymas priimtose nutartyse dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą piliečio A. Sadecko atžvilgiu, neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo…“. Dėl melagingų A.Sadecko skundų ir parodymų teisme 1. Pats A.Sadecko skundas patenkinti „prevencinį“ ieškinį ir uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu yra melagingas, nes Sadeckas ne tik Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaravo esantis „Mažeikių naftos“ akcininkas, tačiau jis asmeniškai priėmė esminius sprendimus dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo .
  36. T.y. Alvydas Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugpjūčio 2 d. priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas – leisti Rusijos kompanijai „Jukos“ įsigyti trečdalį „Williams“ valdomų „Mažeikių naftos“ akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. 2. Visas šias aplinkybes Arvydas Sadeckas pats papasakojo Kauno apylinkės teisme nagrinėjant Vytauto Kabailos bylą, kurioje V.Kabaila buvo teisiamas dėl tariamo Sadecko šmeižto (minėtas dokumentas pridedamas). Protokole užrašyti Sadecko parodymai „kad 2001-08-02 priimta AB „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tai melas ir šmeižtas. Kuo gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui. Pakeitimo įstatymo projektai mano pačio taisyti“.
  37. Nurodžiau, kad toks Alvydo Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos“, šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui. Pažymima, jog tam, kad nuslėptų savo nusikaltimus, Alvydas Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį“, kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu. Teisėjai įvertino Sadecko parodymus kaip atitinkančius tikrovę – neva jis niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Taip minėti teisėjai tyčia neteisingai vertino įrodymus – piktnaudžiavo tarnyba.
  38. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovui A.Sadeckui, kai aš parašau straipsnį apie jo vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime, yra daroma moraline žala, kadangi skleidžiami tikrovės neatitinkantys ir žeminantys jo garbę ir orumą teiginiai, nepagrįsti kaltinimai nusikaltimų darymu, dalyvavimu nusikalstamoje veikoje. Skleidžiama informacija, t.y. viešai pateikti kaltinimai dėl tariamos nusikalstamos veikos, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kt. apie ieškovą laikytina šmeižtu, dezinformacija, tai kenkia ieškovo garbei, orumui, daro moralinę žalą. kai šios publikacijos buvo spausdinamos, ieškovas buvo Seimo narys, Seimo komiteto vadovas, todėl tokių žinių paskleidimas, kompromitavo ieškovą ir kaip politiką visuomenės akyse.
  39.  Skunde nurodžiau, kad Sadeckas ne tik teismo rankomis įvedė cenzūrą, tačiau ir melavo dėl savo nedalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 235 straipsnį.
  40.  Nors prokuratūra netenkino Atsakovo pateiktą prašymą ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos E.Gruodienės 2013 m. sausio 30 d. nutartimi, įvertinus visus pateiktus įrodymus, buvo pripažinta: „Prokuroras savo nutarime pagrįstai pažymi, kad ta aplinkybė, jog A. Sadeckas. būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, visada buvo žinoma ir niekada nebuvo kvestionuojama teismo, paties A.Sadecko ar pareiškėjo A. Drižiaus. Tai yra, teismas pripažino, kad A.Sadeckas „dalyvavo sprendžiant klausimus dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo.
  41. Byloje Nr. 1S-191-626-2013 2013 m. kovo 15 d. priimtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtino, pasisakydama sekančiai: “Kaip matyti iš 2008 m. spalio 1 d. teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-750-648/2008, nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, kad „Pasisakymai dėl privatizavimo taip pat neatitinka tikro v ės.iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio matyti, kad nukentėjusysis A. Sadeckas inter alio parodė, kad nėra dalyvavęs „Mažeikių naftos“ privatizavimu iš 2010 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1- 257-648/2010, matyti, kad apklausiamas nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, jog „Mažeikių naftos privatizavime aš nedalyvavau ir negalėjau dalyvauti“, 2010 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010, suinteresuotas asmuo A. Sadeckas parodė ,„Aš jokių sąsajų su AB „Mažeikių nafta“ neturėjau. Mano akcijas tvarkė makleriai.“, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011 nurodyta, jog nukentėjusysis A. Sadeckas į kaltinamojo klausimus atsakė „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. Sadecko 2008 m. gegužės 15 d. metinėje privačių interesų deklaracijos priede Nr.3 nurodyta, kad A.Sadeckas yra AB „Mažeikių nafta“ akcininkas. Be to byloje yra duomenų, kad A.Sadeckas, būdamas Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, 2002 m., 2005 m. teikė šio komiteto išvadas dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A.Sadeckas nuo 2000 m. iki 2008 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo, kuris sprendė klausinius dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, nariu. Be to tiek aukštesniojo prokuroro nutarime, tiek skundžiamojoje nurtartyje yra nurodyta, kad A.Sadeckas, būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikiu nafta“ privatizavimo, visada buvo žinoma. ”
  42. Aukštesniojo prokuroro, pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose naujai įvertintas ir įtvirtintas faktas, kad Ieškovas dalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime, parodo, jog prevencinis ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai, kas suteikia pagrindą reikalauti atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje toks ieškinys buvo patenkintas.
  43. Remiantis susiformavusia teismų praktika, teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas, preliminariai (prima facie) įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Šiuo atveju Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas, priėmęs 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, nesigilino, ar Ieškovas turėjo tokią teisę, o apsiribojo tik nuostata, kad, esant pateiktiems ieškiniams, turi būti apsaugoti Ieškovo interesai nuo galimos ateityje kilsiančios žalos. Pažymėtina, kad Ieškovo pateiktas ieškinys, įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, nebuvo prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnio prasme — jis turėjo būti reiškiamas bendrąja ieškinine teisena, nes byloje priimtu sprendimu buvo numatyta besąlyginė nuolatinė prievolė, neesant teismo sprendimui, dėl pačios prievolės esmės ir neišsprendus ginčo dėl pažeistos teisės kitose bylose. Byloje sprendžiant Ieškovo reikalavimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir nustatytiems faktams, naujai vertintini Atsakovo argumentai, jog „Laisvame laikraštyje“ jo pateikti faktai apie Ieškovo vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. Ieškovo įsteigtos ir valdomos firmos „Ekskomisarų biuras“ dalyvavimas tame procese, yra spaudos nuomonė, analizuojant surinktus faktus, nes jis, kaip žurnalistas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, turi teisę reikšti savo mintis ir nuomonę. Todėl teismo sprendimas negali inter alia prieštarauti Konstitucijos 25 straipsniui, kuris įtvirtina teisę skleisti informaciją, nenustatęs, kad skleidžiama informacija iš tiesų neatitinka tikrovės. Šios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos 1995m. balandžio 27 d. ratifikuotoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, įtvirtinančio žmogaus teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.
  44. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2013-01-30 nutartyje Nr. ITS-63-908/2013 pripažino, jog ,aplinkybė, kad A. Sadeckas. būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta” privatizavimo visada buvo žinoma ir niekada nebuvo kvestionuojama“, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės D. Kisinienės 2013-05-16 nutarime nurodyta, kad „Alvydo Sadecko 2008- 01-21 prevencinio ieškinio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, t.y. 5 metai nuo nusikalstamos veikos padarymo“, kas akivaizdžiai reiškia prokuratūros pripažinimą jog A. Sadecko skundas teismui buvo melagingas, tačiau byla jam nekeltina tik dėl suėjusio senaties termino.
  45. Kadangi dėl melagingo A. Sadecko skundo A.Drižius buvo nuteistas šešiose baudžiamosiose bylose, todėl visi nuosprendžiai šiose bylose turi būti pripažinti neteisėtais ir niekiniais. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje, kuria panaikinti prokuratūros nutarimas ir apylinkės teismo nutartis dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad A. Sadecko parodymai dėl dalyvavimo AB „Mažeikų nafta“ privatizavimo galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo. Nurodė, kad aplinkybė, jog A. Sadecko skundas buvo melagingas, tačiau dėl jo jau suėjo senaties terminas, jam negalėjo būti žinoma, nes paaiškėjo tik 2013-05-16, prokurorei priėmus nurodytą nutarimą. Be to, šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje Lietuvių kalbos instituto specialistė paaiškino, ką lietuvių kalboje reiškia sąvoka „dalyvauti privatizavime“ – dalyvauti privatizavimo procese.
  46. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartimi buvo įpareigojęs prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų A. Sadecko parodymų, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra net neapklausė A. Sadecko kaip įtariamojo ir, neatlikusi jokių procesinių veiksmų, vėl nutraukė ikiteisminį tyrimą. Toks prokuratūros nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kurio teisėja D. Pranytė-Zaleckienė atmetė skundą suklastodama savo nutarimą, nurodydama išgalvotas ir melagingas aplinkybes, jog nėra nustatytos aplinkybės dėl A.Sadecko melagingų liudijimų teisme, pateikimo melagingo prevencinio ieškinio. 11. Nors, kaip jau buvo paminėta, visos minėtos aplinkybės buyp nustatytos ankstesniuose prokuratūros ir teismų procesiniuose sprendimuose. Dėl tokių teisėjos D. Pranytės-Zaleckienės klastojamų nutarčių jis kreipėsi į Generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Generalinio prokuroro nutarime neteisingai teigiama, kad nė vienas teismas nesuabejojo A. Sadecko parodymų teisingumu, nes A. Sadecko parodymų teisingumu buvo suabejota Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje. Be to, A Sadecko prevencinio skundo melagingumas buvo pripažintas ir prokuratūros.
  47. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutarties esmė yra ta, jog buvo būtina papildomai patikrinti, ar nurodomos aplinkybės apie A. Sadecko duotus parodymus yra pakankamos pripažinti juos melagingais. Tai esmingai ir labai pagrįstai pripažįstama, jog iš tiesu ikiteismini tyrimą reguliuojanti teisinė bazė neatitinka LR Konstitucijos pagrindu, kuriose yra įtvirtinta, jog teisingumą vykdo TEISMAI. Jei Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje buvo pasakyta, kad būtina papildomai patikrinti, ar nurodomos aplinkybės apie A. Sadecko duotus parodymus yra pakankamos pripažinti juos melagingais, tai prokuratūra PRIVALĖJO vykdyti teismo nurodymą, o ne savavališkai ir eilini karta nutraukinėti ikiteismini tyrimą, net neatlikus aplinkybių patikrinimo. Toks ikiteisminio tyrimo įstaigos – prokuratūros VISAGALIŠKUMAS paniekina ir išsityčioja iš konstitucinių mūsų valstybės pagrindų, kuriais yra įtvirtintas teismų savarankiškumo ir teisingumo vykdymo principas. 13. Skundžiamoje nutartyje sakoma, kad papildomai vertinant A. Drižiaus nurodytas aplinkybes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-324-13, kuris buvo nutrauktas nuteistojo skunde minimu prokurorės D. Kisinienės 2013-05-29 nutarimu. A. Drižius neteisingai interpretuoja prokurorės nutarimą ir teigia, kad juo buvo pripažintas A. Sadecko parodymų melagingumas, bet ikiteisminis tyrimas, anot pareiškėjo, nutrauktas dėl suėjusio senaties termino. Tačiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes priešingai nei nurodo nuteistasis, iš prokurorės nutarimo motyvų bei rezoliucinės dalies matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str.,¡ sudėties.
  48. Toliau sakoma, jog prokurorės nutarime iš tikrųjų yra nurodyta, kad dėl A. Sadecko prevencinio ieškinio yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, tačiau toks prokurorės motyvas yra perteklinis ir nereikalingas, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visiškai kitu pagrindu, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neva melagingų parodymų davimo, o ne dėl prevencinio ieškinio, kurio jokiu būdu negalima laikyti parodymais, todėl šis prokurorės nutarimo motyvas jokių Akivaizdu, jog nei prokuratūra, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenori gilintis į skundo esmę, ir galimai viena iš tokių priežasčių – suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Perteklinis prokurorės D. Kisinienės 2013-05-29 nutarimo motyvas nėra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, nes, kad ir būdamas pertekliniu(labiau papildančiu, nei paneigiančiu), jis nepaneigia skundo argumentų ir esmės. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas pats įžvelgė dar vieną prokuratūros darbo broką – „ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neva melagingų parodymų davimo, o ne dėl prevencinio ieškinio“.
  49. Nors savo skunde A.Drižius prašė įvertinti ne tik A.Sadecko melagingus parodymus, bet ir nepagrįsto prevencinio ieškinio pateikimą. Teismas skundžiamojoje nutartyje tai įžvelgęs, nesugebėjo panaikinti skundžiamo nutarimo dėl nepilnai ištirto skundo ir neatsakytų jame išdėstytų reikalavimų ir motyvų.
  50. Dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo
  51. Visa ši organizuota teisėjų ir prokurorų veikla pilnai atitinka BK 249 straipsnio – Nusikalstamas susivienijimas – kriterijus JI taip pat atitinka ir BK 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Noriu pasakyti, kad visi mano išvardinti teisėjai veikė organizuotoje grupėje, arba gaujoje, vykdė A.Sadecko neteisėtus nurodymus, todėl ši veikla ir turi būti atitinkamai ištirta ir įvertinta. Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“. Tačiau visas šis išdėstytas mano asmens persekiojimas nėra „vienintelis baudžiamojo įstatymo taikymas“, o ištisa virtinė nusikaltimų, kuri tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų. Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012 nurodė, kad : „Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius“.
  52. Jungtinių tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnis nurodo, kad: 1. Kiekvienas, kaltinamas baudžiamojo nusikaltimo padarymu, turi teisę būti laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas įstatymo nustatyta tvarka neįrodomas viešame teismo procese, kuriame jam buvo suteiktos visos būtinos gynybos garantijos. 2. Niekas negali būti nuteistas už jokį veiksmą ar neveikimą, kuris pagal tuo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. Taip pat negali būti skiriama bausmė, sunkesnė negu taikytoji baudžiamojo nusikaltimo padarymo metu. Žurnalistika nė vienoje pasaulio šalyje, tik Lietuvoje yra pripažįstama nusikalstama veikla, ir tai prieštarauja minėtai JT deklaracijai. Remdamasis išdėstytu, prašau : 1. Pradėti ĮT dėl organizuoto susivienijimo pagal BK 249 ir BK 25 straipsnius, taip pat pradėti ikiteisminius tyrimus pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, BK 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, BK 235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas.
  53.  Atnaujinti visas mano išvardintas baudžiamąsias bylas ir mane išteisinti, remiantis Jungtinių tautų Žmogaus teisių deklaracijos 11 punktu, pagal BPK 443 ir 451 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai Priedai – minėtas delfi straipsnis apie Liaudansko parodymus ir Sadecko parodymai V.Kabailos baudžiamojoje byloje Aurimas Drižius
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));