skip to Main Content
„Air Baltic“ skolų byloje Rusijoje liudijo ir „Snoro“ savininkas R.Baranauskas

 

Latvijos aviacijos bendrovė Air Baltic Corporation ( Air Baltic) vengia vykdyti stambaus masto finansinius įsipareigojimus. Konkrečiai-ši bendrovė nevykdo įsipareigimų ,,Investbankui“. Tai akivaizdus vengimas padengti skolas, beje svarbus faktas –apie Air Baltic įsipareigojimus liudijo ir lietuvių kilmės verslininkas Raimondas Baranauskas. Jis teikė konkrečius parodymus ir patvirtino, jog yra susipažinęs su šia situacija, žino ape Air Baltic skolas šiam bankui.

Konfliktas tarp Latvijos valdžios struktūrų ir Rusijos bankininkų tęsiasi jau ape 10 metų. Idomu pažvelgti į šios istorijos pradžią. 2011 metais ,,Investbankas suteikė pirmajį kreditą valstybinei bendrovei ,,Baltijas Aviacijas sistemas“(BAS), tai buvo 16,5 milijonai eurų. Tačiau pinigai buvo skirti Air Baltic, visa tai buvo daroma pagal įgaliojimus.

Tačiau po kurio kredito gražinimas nutrūko. Tada po kelių įspėjimų bankas kreipėsi į teismą. Teismo proceso metu Air Baltic buvo priteista gražinti 64 milijonus eurų. Ir svarbi aplinkybė-2013 metais ,,Investbankas” bankrutavo. Bankroto administratorius ėmėsi aiškintis detales dėl Air Baltic skolų, kadangi tai buvo didžiulio masto skolos.

2020 m. rudenį teisme pasisakė liudytojas-buvęs Lietuvos banko ,,Snoras“ vadovas Raimondas Baranauskas. Svarbus momentas-,,Snoro“ bankas Latvijoje turejo ,,dukterinį“ banką-,,Latvijas Krajbank“, šio banko klientu buvo jau minėta valstybinė įmonė BAS. R. Baranauskas Seime pareiškė, kad iš ,,Investbanko“ kreditinės lėšos atkeliaudavo į ,,Krajbanke“ esančią įmonės BAS sąskaitą, o iš ten jau buvo pervedamos į Air Baltic sąskaitą.

,,Manes klausė, kaip galiu patvirtinti, kad pinigai iš ,,Investbanko“ patekdavo į aviacijos bendrovę ,,Air Baltic“?  Tikrai galiu tai patvirtinti,  Nes  bankas Snoras, kurio vadovu buvau ilgą laiką, irgi teikė kreditus Air Baltic. Taciau irgi ne tiesiogiai, o per įmonę BAS. Faktiškai BAS buvo holdinginė bendrovė, jie valdė  48 procentus Air Baltic akcijų. Dėl to jautėmės ramiai ir teikėme kreditus, žinojome, kad lėšos pagal teikiamus planus skiriamos verslo plėtrai, naujų lėktuvų įsigijimui“-taip teigė Raimondas Baranauskas savo interviu Investicijų apsaugos užsienio šalyse fondo portalui.

Šis svarbus liudytojas pateikė ir kitus argumentus: buvo vykdomos kasmetinės Lietuvos centrinio banko patikros. ,,Dideli kreditai visada buvo tikrinami, viskas buvo tinkamai įforminta. Lešas tikrai gaudavo Air Baltic“-pabrėžė R. Baranauskas. ,,Be to, tokie pat tikrinimai buvo vykdomi ir ,,Latvijas Krajbanke“. Tai buvo mūsų kontroliuojamas bankas, mes puikiai žinojme apie patikras. Latvijos vyriausybės atstovai pasirašė konkrečią sutartį dėl Aiir Baltic kreditavimo. Būtent ne del BAS, o dėl Air Baltic kreditavimo“-svarbias detales išdėstė buvęs ,,Snoro“ vadovas.

Be to, svarbias aplinkybes apie atsisakymą gražinti kreditą išdėstė ir buves ..Krajbanko“ valdybos pir Ivaras Prieditis. ,,Visi kreditai buvo laiduojami, tačiau vėliau paaiškėjo, jog pagrindinis Air Baltic ,,turtas“ –tai bendrovės firminis ženklas. Jis buvo įvertintas 13 milijonų eurų. O su konkrečiu bendrovės turtu situacija pasirodė labai įdomi: lėktuvai arba esantys lizinge (dar ne Air Baltic nuosavybė) arba bendrovės partnerių nuosavybėje esantys lektuvai“-pasakojo I. Prieditis.

Jo nuomone: ,, Nuo 2016 metų labai abejotina publika tiesiog metodiškai  grobstė BAS turtą. Ir pagrindinė užduotis buvo likviduoti BAS įmone pagal nusikalstamą schemą, tam, kad nereikėtų gražinti 60 milijonų eurų-nei ,,Krajbankui”, nei kitiems kreditoriams. Ir tada po tyčinio bankroto susiklosto tokia situacija, kad atsakovų kaip ir nelieka“-pabrežė buvęs ,,Krajbanko“ vadovas I. Prieditis.

Vienas iš pagrindinių akcentų: bendrovė Air Baltic Corporation-tai stambiausia Latvijos valstybinė įmonė. 80 procentų jos akcijų valdo šalies vyriausybė ir valstybinės bendrovės. Ir tik 19, 95 procento akcijų priklauso Danijos verslininkui Larsui Tusenui. Regime situaciją, kai Europos Sąjungos narė Latvija nevykdo tarptautinių įstatymų.Per dešimt metų ženklai auga procentai, ir šiuo metu galima teigti, jog skola siekia apie 100 milijonų eurų. Taigi, Latvija jau pretenduoja tapti kredito aferų Europos Sąjungoje lydere.

Konradas Derešovskis

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));