skip to Main Content
Prokuratūra nepanoro tirti D.Grybauskaitės nurodymų Garliavos pedofilijos byloje

Prokuratūra nepanoro tirti D.Grybauskaitės nurodymų Garliavos pedofilijos byloje

LL redaktorius A.Drižius kreipėsi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą dėl labai sunkių nusikaltimų slėpimo – žmonių nužudymo itin sunkiomis aplinkybėmis, mažamečių vaikų prievartavimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Stanislav Barsul atsisakė pradėti IT dėl šio skundo, nenurodęs nė vieno argumento, kodėl šie išvardinti nusikaltimai neturi būti ištirti. Šis nutarimas apskųstas teismui.

 

Kreipiausi į GP, nurodžiau tokias aplinkybes:

  1. LR generalinis prokuroras A.Valantinas 2010 m sausio 27 d. buvo iškviestas į LR prezidentūrą, pas prezidentę Dalią Grybauskaitę gauti nurodymų, kaip reikia tirti vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, kurioje įtariamasis buvo Andrius Ūsas, ir kas turi būti padaryta šioje byloje. Vien pats faktas, kad prezidentė kviečiasi gen. prokurorą dėl vienos konkrečios labai visuomenę sukrėtusios bylos, reiškia, kad prokurorams buvo daromas spaudimas. Tuo labiau, kad Valantinas pas prezidentę praleido tris valandas, kvietėsi pas ją savo pavaduotojus, o apie sprendimą pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, ir palikti jam tik kaltinimus „priekabiavus“, o ne „prievartavus“, Valantinas žurnalistams paskelbė išėjęs iš prezidentės kabineto (pridedamas – delfi.lt straipsnis).
  2. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros veiklą nurodo, kad „Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę priežiūrą. Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus“. Šioje byloje akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kišosi į prokuratūros darbą – darė prokuratūrai neteisėtą poveikį – kvietėsi pas save generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir nurodė jam pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, palikti tik kaltinimą seksualiniu priekabiavimu. Gen. Prokuroras Valantinas pasidavė spaudimui ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti A.Ūso baudžiamąją bylą, palikti tik kaltinimus priekabiavimu. Nors visi įrodymai šioje byloje rodo, kad auka buvo prievartaujama, o ne prie jos seksualiai priekabiaujama. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl poveikio prokuratūrai – nurodymo jai, kaip turi būti tiriama ši byla, ir kokie kaltinimai palikti.
  3. Neabejotina, kad Daliai Grybauskaitei einanti prezidentės pareigas, o gen. prokuroro – jos paskirto Evaldo Pašilio ši pedofilijos byla negalėjo būti objektyviai ištirta. Tai, kad E.Pašilis pasirašė ir išsiuntė į JAV ekstradicijos prašymą, suklastojęs 41 kaltinimą Neringai Venckienei, ir iš kurių JAV teismas paliko tik keturis, įrodo, kad prokuratūra iki šiol veikė nusikalstamai ir neteisėtai tiek šioje, tiek ir Neringos Venckienės atžvilgiu. Be to, šioje byloje buvo nužudyti Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir Drąsius Kedys. Šioje byloje liudininkė Neringa Venckienė paliudijo, kad prokuratūra puikiai žino, kad teisėją Joną Furmanavičių nušovė ne Drąsius Kedys, ir tai paliudijo net septyni liudininkai, matę J.Furmanavičiaus nužudymą Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. „Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo? Juk tada būtų aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. Aš supratau, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi“, spaudai teigė N.Venckienė.

Jokie įstatymai renkant informaciją apie Garliavos pedofilijos bylą nebuvo pažeisti, priešingai – dauguma jų paimta iš viešai platinamos Neringos Venckienės knygos „Drąsiaus viltis – išlegbėti mergaitę“.

 

Šioje knygoje surinkti įrodymai atskleidė siaubingus dokumentų klastojimus ir piktnaudžiavimus tarnyba, kuriuos įvykdė taip vadinami prokurorai ir teisėjai šioje byloje.

 

Minėta neištirta pedofilijos byla tiesiogiai siejasi su dar sunkesniais nusikaltimais – tyčiniu žmonių nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis ir prokuratūros dangstymu ir su pareigų neatlikimu. Atkreipiamas prokuratūros dėmesys, kad prokuratūra ne savarankiškai nusprendė, kokie kaltinimai turi būti pateikti įtariamajam pedofilija Andriui Ūsui, tačiau tas klausimas buvo nuspręstas prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo kabinete, To neslėpė ir tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Tai, kad gen. prokuroras Valantinas derino kaltinimus Andriui Ūsui su prezidente Dalia Grybauskaite, ir gavo iš jos nurodymus, kokie kaltinimai turi būti pateikti A.Ūsui, įrodo, kad prokuratūra veikė ne savarankiškai, o vykdė prezidentės D.Grybauskaitės valią. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Dalios Grybauskaitės kišimosi į šią pedofilijos bylą.

Pedofilijos byla keliaus į teismą, įtariamasis joje – A.Ūsas

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pedofilijos-byla-keliaus-i-teisma-itariamasis-joje-ausas.d?id=28290073

Atnaujinta 16.41 Eglė Digrytė, www.DELFI.lt 2010 m. sausio 27 d. 14:14 Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=28290073 (pridedamas).

 

Atkreipiau teismo dėmesį į tai, kad prokuratūra sąmoningai ir tyčia klastojo vadinamąją pedofilijos bylą, o šiam tyrimui vadovavę prokurorai sąmoningai netyrė ir nuslėpė tuos įrodymus, kurie įrodo, kad pedofilija tikrai buvo, o nukentėjusios mažametės mergaitės A ir B buvo prievartaujamos.

 

Prokuratūra pateikė įtarimus A.Ūsui ne tik pagal LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas), bet kartu ir pagal LR BK 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), tai patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro N. Bieliausko 2009 m. rugsėjo 23 d. surašytas ir A. Ūsui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame tie patys A. Ūso atlikti veiksmai prieš mažamete nukentėjusia jau kvalifikuojami ne tik kaip mažamečio tvirkinimas, bet ir kaip seksualinis prievartavimas.

 

LR BPK 187 str. 1 d. komentare (Teisinės informacijos centras, Vilnius 2003 m.), nurodyta, jog procesinis pranešimo apie įtarimą surašymo pagrindas yra duomenų apie tai, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Vadovaujantis nurodyta procesinės teisės norma galima pagrįstai teigti, jog jau 2008 m. gruodžio 17 d. šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančiu A. Ūsą pagristai įtarti padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas) ir 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), o L – padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. 153 str. (bendrininkavimas tvirkinant mažameti) ir LR BK 24 str. 6 d. 150 str. 4 d. (bendrininkavimas seksualiai prievartaujant mažameti).

 

TAČIAU pranešimas apie įtarimą A. Ūsui buvo įteiktas tik 2009 m. rugsėjo 23 d., tai yra praėjus beveik dešimčiai mėnesių po to, kai paaiškėjo nurodytos aplinkybės.

 

Tą aplinkybę, kad dar pirminėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pakankamai duomenų. leidžiančiu įtarti L  bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukra, dar 2009 m. spalio 6 diena galutine ir neskundžiamą nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. IS-732/09; IS733/09; IS-769/09. Šioje nutartyje rašoma :

 

„Nukentėjusioji …apklausų metu aiškino jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t.y. ji,  L. ir A. Ūsas gulėdavo lovoje (t. 1, b. 1. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima įtarti, jog L, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę | pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių. Todėl teismas mano, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime yra duomenų ir apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 4 str., padarymą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad prokurorės 2009-04-02 d. nutarimas bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-07-20 d. nutartis priimti skubotai, išsamiai neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei bylos aplinkybių, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patenkinti D.Kedžio skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokurorės G. Ročienės 2009-04-02 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L atžvilgiu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., panaikinimo, yra naikintina, o klausimas dėl įtarimo pareiškimo jau pradėtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str. perduotinas svarstyti prokuratūrai“.

 

 

Priimdamas 2010-01-26 nutarimą ir vadovaudamasis tik mažametės nukentėjusios parodymais, duotais 2008-12-17 ir 2008-12-30, prokuroras R. Šileika tuo pačiu metu šiame ikiteisminiame tyrime konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančių, jog A. Ūsas laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 dienos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartą tvirkino mažametę ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK153 str.

 

Mergaitės apklausų duomenys

 

Nutarime vyr. prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose“ 20 p., mažametės viso kūno laižymas bei prašymas glostyti (bet ne laižyti) kaltininko lytinius organus kvalifikuojamas kaip tvirkinimas.

 

„Su tokia B. Maculevičiaus pozicija reikia sutikti, tačiau susipažinus su mažametės nukentėjusios apklausomis, tarp jų ir 2008-12-17 bei 2008-12-30, kurių duomenimis buvo vadovaujamasi priimant skundžiamus nutarimus, mažametė nukentėjusioji niekada neteigė, kad įtariamasis A. Ūsas būtų jai liepęs glostyti savo lytinius organus, – teigia Venckienė, – mažametė nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos ir per visą ikiteisminio tyrimo eigą nuosekliai teigė, jog A. Ūsas ne tik ją visą laižė, bet ir liepė, kad jį laižytų, ką mergaitė ir darė, laižydama įtariamojo A. Ūso kūną, tarp to ir lytinius organus.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, formuodama vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką baudžiamosiose bylose, dar 2008 m. vasario 26 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2008, kuri Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbta oficialiame leidinyje „Teismų praktika Nr. 29“. Šioje nutartyje nurodyta, jog teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną. įvertinant nurodytą teisminę praktiką akivaizdu, kad dar 2008-12-17 mažametės nukentėjusios apklausoje užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad įtariamasis A. Ūsas liepė jai laižyti jo kūną, tarp to ir lytinius organus, neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu įtariamasis lytiniu organu kontaktuodamas su mažametės nukentėjusios liežuviu tenkino savo lytine aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 150 str. 4 d.

 

Siekiant nustatyti nurodytų mažametės parodymų teisingumą (2008-12-17 ir 2008-12-30), jos psichologinę ir psichinę būsenas, 2009-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 48-49) buvo paskirta mažametės mergaitės ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o ekspertams atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus.

 

Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados :

1. Atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. ..Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

2. Negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo joms priešintis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (11., b. l. 75-78), atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama j klausimus, mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „ laižo liežuviu laižė daug kartų (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausi, bumą, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, ..tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“. Andrius „raudonas“, „storupilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtine, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“.

Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mergaitei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nepastebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai) įvykio sekai bei duoti apie tai parodymus.

Teismo nutartis apie „ištrintą nukentėjusiosios atmintį“ yra klastotė

Kaip žinoma, A.Ūsą teisusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujama Audriaus Cinino) nusprendė neapklausti nukentėjusios, o jos visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas Cininas viešai įvardino kaip „ištrinta atmintimi“. Akivaizdu, kad teisėjas Cininas, gyvenime nematęs nukentėjusios Kedytės, negalėjo nustatyti, kad jos atmintis ištrinta, tuo labiau, kad teisėjas Cininas neturi kvalifikacijos „nustatyti ištrintą atmintį“. Visos šios aplinkybės rodo, kad tiriant šią pedofilijos bylą, tiek teisėjai, tiek ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba. Faktas, kad gen. prokuroras A.Valantinas buvo kviečiamas pas prezidentę Grybauskaitė gauti nurodymų dėl šios bylos, įrodo, kad prokurorams buvo daromas spaudimas.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));