skip to Main Content
Teisėjų taryba vienbalsiai patarė G.Nausėdai atsikratyti apie korupciją sistemoje pranešusia teisėja

Šiandien, sausio 29 dieną, vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje tarybos nariai vienbalsiai patarė prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją Rasą Augustę iš teisėjos pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Teisėjų taryba, patardama Respublikos Prezidentui atleisti teisėją R. Augustę, įvertino visą teisėjos drausmės byloje surinktą medžiagą, išklausė teisėjos paaiškinimus.

Kaip jau skelbta anksčiau, teisėja R.Augustė buvo prezidento Nausėdos jau nušalinta nuo pareigų, kai ji Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė kitos teisėjos priimtos nutarties vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jos neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos drausminės atsakomybės klausimą.

Tačiau teismo pirmininkas nesprendė šio skundo, o priešingai – parašė „tarnybinį“ pranešimą apie tai teisėjų tarybai.

Pastaroji minėtą teisėją Augustę, pranešusią apie korupciją teisme, tiesiog nukryžiavo.

Paaiškėjo, kad šios istorijos priežastis – vadinamojo „šiukšlių mafija“, kuri teisėjų pagalba plešia mokesčius iš namų, kuriuose niekas negyvena.

Taip buvo ir teisėjai Augustei – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priskaičiavo tariamą skolą iš R.Augustės, nors ji tuo metu net negyveno tame mieste. Administracinis teismas priėmė jai palankų sprendimą, tačiau tada minėta UAB įtekė  pareiškimą dėl jos nušalinimo kitoje byloje, kurio pagrindas – su ja asmeniškai susijusi administracinė byla. Atliekų tvarkytojai buvo pateikę jai ieškinį dėl rinkliavos skolos.

 

R.Augustė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau kitu pagrindu – dėl jai esą daromo spaudimo.

Ji iškėlė ir galimus korupcinius vieno iš teismo vadovų ryšius, o šis, tai įvertinęs kaip šmeižtą, suraitė tarnybinį pranešimą prieš ją.

R.Augustė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau kitu pagrindu – dėl jai esą daromo spaudimo. Ji iškėlė ir galimus korupcinius vieno iš teismo vadovų ryšius, o šis, tai įvertinęs kaip šmeižtą, suraitė tarnybinį pranešimą prieš ją. R.Augustė 2019 metų birželio 25 dieną teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą. Ji vertino kitos teisėjos, kuri po jos nagrinėjo atliekų tvarkymo įmonės bylą, nutartį. R.Augustė turėjo įtarimų, kad jos kolegė priimdama nutartį galėjo būti paveikta vieno iš teismo vadovų – to paties, kuris esą spaudė ir ją. Teismo pirmininkas S.Bliudsukis priėmė įsakymą neskirti R.Augustei daugiau bylų, susijusių su atliekų tvarkytojais, ir paprašė pateikti tarnybinį paaiškinimą. Jame teisėja vėl akcentavo jai darytą spaudimą. Teisėjų garbės teismas R.Augustės veiksmus įvertino nepalankiai – esą ji pažeidė nešališkumo, pavyzdingumo ir solidarumo principus, pakenkė teismo autoritetui. Esą ji netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą, kišosi į kito teisėjo veiklą

Tuo metu, kai vadinamoji teisėjų taryba mėsinėja savo kolegę už principingą poziciją, ji net nepirstelėjo apie tai, kas darėsi aukščiausiame teisme – apie tai paskelbė buvusi šio teismo teisėja Januškienė:

„Teisėjų garbės teismas“

Teisėjos padaryti pažeidimai konstatuoti Teisėjų garbės teismo sprendimu, kuris peržiūrėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir paliktas nepakeistas. R. Augustė pripažinta pažeminusi teisėjo vardą. Konstatuota, kad teisėja R. Augustė nevykdė įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati yra proceso šalis. Nustatyta, kad teisėja ėmėsi nagrinėti bylą, su kurios šalimi ne vienerius metus pati bylinėjosi. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ pareiškus nušalinimą, teisėja R. Augustė nors ir nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau nagrinėdama jai pareikštą nušalinimą, nevertino, ar yra realių faktų, keliančių abejonių jos nešališkumu, nepasisakė dėl bylos dalyvio pareikšto nušalinimo motyvų: nusišalino visai kitais pagrindais – dėl neva jai daromo spaudimo, nutartyje nurodydama ir nepagrįstus teiginius dėl tariamų kito to paties teismo teisėjo korupcinių ryšių.

Kai minėta civilinė byla buvo perduota nagrinėti kitai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai, R. Augustė toliau sekė bylos eigą ir teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė šios teisėjos priimtos nutarties vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jos neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos drausminės atsakomybės klausimą.

Toks R. Augustės elgesys Teisėjų garbės teismo buvo įvertintas, kaip kišimasis į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą ir pažeidžiantis konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, teisėjai privalo laikytis ne tik įstatymo, bet ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. „Teisėjos R. Augustės drausmės byloje konstatuotų pažeidimų pobūdis, pačios teisėjos nekritiškas požiūris į savo elgesį, atsisakymas pripažinti padarytas klaidas ne tik žemina pačios teisėjos vardą, tačiau ir diskredituoja visą teismų sistemą, o tai nesuderinama su tolesniu teisėjos pareigų vykdymu, – pabrėžė S. Rudėnaitė. – Ypatingas teisėjo statusas nulemia ir papildomus veiklos bei saviraiškos ribojimus teisėjui, kuriuos jis savanoriškai prisiima duodamas priesaiką bei įsipareigoja jų laikytis.“

Teisėja R. Augustė padarė nevienkartinius teisėjams keliamų įstatymo reikalavimų ir teisėjų etikos principų pažeidimus, todėl Teisėjų taryba pritarė tokių teisėjos poelgių įvertinimui kaip pažeminusių teisėjo vardą.

Primenama, 2013 m. ir 2017 m. teisėja R. Augustė yra gavusi griežtus papeikimus, o 2020 m. jai skirta griežčiausia nuobauda – Teisėjų garbės teismo sprendimu buvo pasiūlyta Prezidentui teisėją atleisti iš darbo. Šį Teisėjų garbės teismo sprendimą ji buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis Teisėjų garbės teismo sprendimo nepakeitė.

„Tegaliu pakartoti, kad Teisėjų garbės teismo sprendimas dėl R. Augustės patvirtino tai, ką anksčiau buvo nustačiusi bylą teismui perdavusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija – kad p. Augustė nesilaikė teisėjui keliamų profesinių ir etinių reikalavimų, – teisėjos atleidimo procesą pradėjusio sprendimo priežastis komentavo viena iš jį priėmusio 2019-09–2020-11 sudėties Teisėjų garbės teismo narė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, laidų vedėja Rita Miliūtė. – Negaištant laiko p. Augustės požiūrio į teisėjo profesiją ir jos svarbą visuomenėje aptarimui – faktas yra tas, kad ji nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors pati turėjo teisminių ginčų su viena jos šalimi, nuslėpė nuo teismo pirmininko ir kitų atvejų, kai pati bylose buvo ne teisėja, o viena iš proceso šalių. Be to, Teisėjų garbės teismas teisėjos bylas sprendė net kelis kartus, kas irgi leidžia daryti išvadas apie jos, kaip teisėjos, elgesį, kurio pati R. Augustė nelinkusi nei kritiškai vertinti, nei, juo labiau, keisti.“

„Šis atvejis išsiskyrė tuo, kad teisėjai R. Augustei drausmės byla buvo keliama jau 4 kartą per 7 metus. Pastaruosius du kartus teisėjai jau buvo skirti griežti papeikimai. Deja, nei vienu atveju teisėja nebuvo linkusi pripažinti pažeidimų, savikritiškai vertinti savo elgesio, – R. Augustės bylos problematiką pabrėžė ir 2020 m. liepą minimą sprendimą priėmusio Teisėjų garbės teismo narė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė Julija Kiršienė. – Iš tiesų, slidi riba tarp atkaklaus tiesos gynimo ir negebėjimo įsiklausyti į kitų argumentus, tarp pasitikėjimo savimi ir arogancijos bei savikritiškumo stokos, buvo peržengta ne vieną kartą. Teisėjui, kurio sprendimai lemia kitų žmonių likimus, svarbu būti ne mažiau griežtu ir sau pačiam.“

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));