skip to Main Content
Neringa Venckienė : „Teisėją, pranešusią apie kitos teisėjos nusikaltimą, siūloma atleisti“
TEISĖJŲ GARBĖS TEISMO, kurio narėmis yra sistemos varžtai: žurnalistė Rita Miliūtė (nuotr. kairėje) ir teisėja Jolanta Vėgelienė (nuotr. viduryje viršuje) , 2020 m. liepos 3 d. Nr. 21P-1 sprendimu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Prezidentui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją Rasą Augustę (nuotr. dešinėje) iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, nes teisėja R. Augustė parašė tarnybinį pranešimą, įtardama kitą teisėją neteisėta veika.
Iš Teisėjų garbės teismo sprendimo: „Drausmės byloje nustatyta, kad teisėja R. Augustė 2019 m. birželio 25 d. teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl teisėjos L. S.“, kuriame pateikė teisėjos L. S. procesinio sprendimo (nutarties) vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jo neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos L. S. drausminės atsakomybės klausimą. Teisėjų garbės teismo posėdžio metu teisėja R. Augustė paaiškino, kad revizuodama teisėjos L. S. nagrinėjamą bylą vykdė savo kaip pareigingos teisėjos pareigas, kadangi turėjo įtarimų, kad teisėja L. S. nesąžiningai nagrinėja bylas. R. Augustė mano, kad teisėja L. S. priėmė būtent tokį procesinį sprendimą, nes buvo neteisėtai paveikta E. M.
Teisėjo ir teismų nepriklausomumas – vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Teisėjas neprivalo aiškintis dėl bylų nagrinėjimo ir priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėjo argumentai ir motyvai išdėstomi priimtuose sprendimuose. Vienas iš svarbių Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo nepriklausomumo aspektų yra tai, kad joks teisėjas vykdydamas teisingumą nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).
Drausmės byloje esančiais duomenimis nustačius, kad teisėja R. Augustė, neturėdama tam įgaliojimų, atliko teisėjos L. S. priimto procesinio sprendimo vertinimą bei teismo pirmininkui teiktame tarnybiniame pranešime teikė asmenines išvadas apie šio procesinio sprendimo neteisėtumą bei prielaidas apie neteisėtą teismo pirmininko pavaduotojo E. M. poveikį, konstatuotina, šie teisėjos R. Augustės veiksmai pažeidžia konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą. Teisėjų garbės teismas sutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad teisėja R. Augustė, nepagrįstai savo veiksmus vertina kaip teisėjo pareigos, nurodytos Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 5 punkte – „reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytų įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus“, įvykdymą, nes pati eidama teisėjo pareigas ypač turėtų suvokti ir gerbti teisėjo nepriklausomumo principo kaip konstitucinės vertybės reikšmę ir svarbą.
Pažymėtina, kad Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio, apibrėžiančio padorumo principą, turinys yra siejamas ne tik su pareiga nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai (5 punktas), bet ir su pareiga susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas (6 punktas). Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnyje įtvirtintas solidarumo principas įpareigoja teisėjus jų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu. Teisėjų garbės teismas daro išvadą, kad aukščiau aptarti teisėjos R. Augustės veiksmai yra pakankami juos vertinti kaip nesuderinamus su teisėjo pareiga nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 punktas), nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, su pareiga susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 5, 6 punktai), tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu (Teisėjų etikos kodekso
16 straipsnio 1 punktas).
Teisėja nelinkusi keisti savo elgesio – pripažinti klaidas ir jas taisyti (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 8 punktas), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teisėjo reputacija (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 11 punktas), savo pareigas atlikti profesionaliai ir dalykiškai (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3 punktas), teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punktas).
Įvertinęs šioje drausmės byloje nustatytas aplinkybes, Teisėjų garbės teismas daro išvadą, kad nurodytu elgesiu teisėja R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo, solidarumo principus. Tokiais teisėjos
R. Augustės veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisėjų garbės teismas konstatuoja, kad teisėjos Rasos Augustės drausminės atsakomybės pagrindas nustatytas (Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).“
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));