skip to Main Content
Prokuratūrai – dėl sunkių įtariamų Dalios Grybauskaitės nusikaltimų

Vakar kreipiausi į naująją generalinę prokurorę su pareiškimu dėl labai sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo itin sunkiomis aplinkybėmis, mažamečių vaikų prievartavimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Nurodžiau tokias aplinkybes – LR prezidentė Dalia Grybauskaitė 2010 m. sausio 27 d. išsikvietė į prezidentūrą tuometinį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.

LL šaltinių duomenimis, gen. prokuroro buvo reikalaujama, kad prokuratūra panaikintų įtarimus Galiavos pedofilijos bylos įtariamajam Andriui Ūsui, arba kad kaltinimai jam būtų sušvelninti. A.Valantino „susitikimas“ su D.Grybauskaitė truko ilgiau kaip tris valandas, jis į prezidentūrą kvietėsi ir savo pavaduotojus Ginatrą Jasaitį ir Vytautą Barkauską. Į prezidentūrą buvo vežama vadinamoji Garliavos pedofilijos byla, tariamasi, kaip šią bylą sužlugdyti. Kadangi didelė dalis visuomenės reikalavo teisingumo, nuspręsta A.Ūsui pateikti kaltinimus ne seksualiai prievartavus mažametę auką, tačiau tik – „seksualiai prekabiavus“.

Nors toks kaltinimas A.Ūsui prieštaravo visiems prokuratūros surinktiems įrodymams,  byla buvo nusiųsta į teismą palikus joje kaltinimą seksualiniu priekabiavimu.

Tokiu būdu minėta neištirta pedofilijos byla tiesiogiai siejasi su dar sunkesniais nusikaltimais – tyčiniu žmonių nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis ir prokuratūros dangstymu ir su pareigų neatlikimu.

 

Atkreipiau prokuratūros dėmesį, kad prokuratūra ne savarankiškai nusprendė, kokie kaltinimai turi būti pateikti įtariamajam pedofilija Andriui Ūsui, tačiau tas klausimas buvo nuspręstas prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo kabinete. To neslėpė ir tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Tai, kad gen. prokuroras A. Valantinas derino kaltinimus Andriui Ūsui su prezidente Dalia Grybauskaite, ir gavo iš jos nurodymus, kokie kaltinimai turi būti pateikti A.Ūsui, įrodo, kad prokuratūra veikė ne savarankiškai, o vykdė prezidentės D.Grybauskaitės valią. Tai, kad tik prezidentė nurodė, kokie kaltinimai turi būti pateikti A.Ūsui, įrodo ir ta aplinkybė, kad po susitikimo su D.Grybauskaite gen. prokuroras Valantinas pranešė, kad pedofilijos byla bus išsiųsta į teismą, ir A.Ūsui pateiktas kaltinimas seksualiai priekabiavus prie mažametės aukos.

Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Dalios Grybauskaitės kišimosi į šią pedofilijos bylą.

Faktas, kad gen. prokuroras A.Valantinas buvo kviečiamas pas prezidentę Grybauskaitė gauti nurodymų dėl šios bylos, įrodo, kad prokurorams buvo daromas spaudimas. Tuo labiau, kad Valantinas pas prezidentę praleido tris valandas, kvietėsi pas ją savo pavaduotojus, o apie sprendimą pakeisti kaltinimus Ūsui, ir palikti jam tik kaltinimus „priekabiavus“, o ne „prievartavus“, Valantinas žurnalistams paskelbė išėjęs iš prezidentės kabineto.

Prokuratūros įstatymo  4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros veiklą nurodo, kad „Valstybės valdžios  ir valdymo  organams bei jų pareigūnams, politinėms   partijoms,    visuomeninėms    organizacijoms    bei judėjimams, spaudos,  radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į  prokuratūros darbą  vykdant bylų  tyrimą ir prokurorinę priežiūrą. Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus“.

Šioje byloje akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kišosi į prokuratūros darbą – darė prokuratūrai neteisėtą poveikį – kvietėsi pas save generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, reikalavo atvežti pedofilijos bylą, ir matyt nurodė jam pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, palikti tik kaltinimą seksualiniu priekabiavimu.

Gen. prokuroras Valantinas pasidavė spaudimui ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti A.Ūso baudžiamąją bylą, palikti tik kaltinimus priekabiavimu. Nors visi įrodymai rodo, kad auka buvo prievartaujama, o ne prie jos seksualiai priekabiaujama.

Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl poveikio prokuratūrai – nurodymo jai, kaip turi būti tiriama ši byla, ir kokie kaltinimai palikti.

Neabejotina, kad Daliai Grybauskaitei einanti prezidentės pareigas, o gen. prokuroro – jos paskirto Evaldo Pašilio ši pedofilijos byla negalėjo būti objektyviai ištirta.

Pedofilijos byla keliaus į teismą, įtariamasis joje – A.Ūsas Atnaujinta 16.41   Eglė Digrytė, www.DELFI.lt 2010 m. sausio 27 d. 14:14

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=28290073 (pridedamas).

del valantino

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/d_grybauskaite_tam_tikras_postumis_pedofilijos_byloje_yra/

https://m.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/avalantinas-aukoja-ausa-516035

Atkreipiu prokuratūros dėmesį į tai, kad prokuratūra sąmoningai ir tyčia klastojo vadinamąją pedofilijos bylą, o šiam tyrimui vadovavę prokurorai sąmoningai netyrė tų įrodymų, kurie įrodo, kad pedofilija tikrai buvo, o nukentėjusios mergaitės buvo prievartaujamos.

Teismo nutartis apie „ištrintą nukentėjusiosios atmintį“ yra klastotė

Kaip žinoma, A.Ūsą teisusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujama Audriaus Cinino) nusprendė neapklausti nukentėjusios, o jos visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas Cininas viešai įvardino kaip „ištrinta atmintimi“.

Akivaizdu, kad teisėjas Cininas, gyvenime nematęs nukentėjusios mergaitės, negalėjo nustatyti, kad jos atmintis ištrinta, tuo labiau, kad teisėjas Cininas neturi kvalifikacijos „nustatyti ištrintą atmintį“.

Visos šios aplinkybės rodo, kad tiriant šią pedofilijos bylą, tiek teisėjai, tiek ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba.

 

Tai, kad E.Pašilis pasirašė ir išsiuntė į JAV ekstradicijos prašymą, suklastojęs 41 kaltinimą Neringai Venckienei, ir iš kurių JAV teismas paliko tik keturis, įrodo, kad prokuratūra iki šiol veikė nusikalstamai ir neteisėtai.

Be to, šioje byloje buvo nužudyti Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir Drąsius Kedys. Šioje byloje liudininkė Neringa Venckienė paliudijo, kad prokuratūra puikiai žino, kad teisėją Joną Furmanavičių nušovė ne Drąsius Kedys, ir tai paliudijo net septyni liudininkai, matę J.Furmanavičiaus nužudymą. Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo? Juk tada būtų aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. „Aš supratau, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi“, – teigia Venckienė.

 

Tą aplinkybę, jog įtariamojo A. Ūso padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ne vien tik pagal LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas), bet kartu ir pagal LR BK 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), kaip idealioji nusikalstamu veiku sutaptis, patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro N. Bieliausko 2009 m. rugsėjo 23 d. surašytas ir A. Ūsui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame tie patys A. Ūso atlikti veiksmai prieš mažametę nukentėjusią jau kvalifikuojami ne tik kaip mažamečio tvirkinimas, bet ir kaip seksualinis prievartavimas. Toks ikiteisminį tyrimą atlikusių prokurorų nenuoseklumas niekaip nepaaiškinamas.

LR BPK 187 str. 1 d. komentare (Teisinės informacijos centras, Vilnius 2003 m.), nurodyta, jog procesinis pranešimo apie įtarimą surašymo pagrindas yra duomenų apie tai, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Vadovaujantis nurodyta procesinės teisės norma galima pagrįstai teigti, jog jau 2008 m. gruodžio 17 d. šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančiu A. Ūsą pagristai įtarti padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas) ir 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), o … – padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. 153 str. (bendrininkavimas tvirkinant mažameti) ir LR BK 24 str. 6 d. 150 str. 4 d. (bendrininkavimas seksualiai prievartaujant mažameti).

Tą aplinkybę, kad dar pirminėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pakankamai duomenų. leidžiančiu įtarti … bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukra, dar 2009 m. spalio 6 diena galutine ir neskundžiamą nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. IS-732/09; IS733/09; IS-769/09.

Šioje nutartyje rašoma : „Nukentėjusioji …apklausų metu aiškino jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t.y. ji, mama – ir A. Ūsas gulėdavo lovoje (t. 1, b. 1. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima įtarti, jog …, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę | pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių. Todėl teismas mano, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime yra duomenų ir apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., padarymą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad prokurorės 2009-04-02 d. nutarimas bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-07-20 d. nutartis priimti skubotai, išsamiai neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei bylos aplinkybių, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patenkinti D.Kedžio skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokurorės G. Ročienės 2009-04-02 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą … atžvilgiu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., panaikinimo, yra naikintina, o klausimas dėl įtarimo pareiškimo jau pradėtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str. perduotinas svarstyti prokuratūrai“.

 

Šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog LR BK 24 str. 6 d. numato, kad PADĖJĖJAS yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu gautus, įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

„Priimdamas 2010-01-26 nutarimą ir vadovaudamasis tik mažametės nukentėjusios parodymais, duotais 2008-12-17 ir 2008-12-30, prokuroras R. Šileika tuo pačiu metu šiame ikiteisminiame tyrime konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančių, jog A. Ūsas laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 dienos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartą tvirkino mažametę ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK153 str., – teigia N.Venckienė savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“, – tačiau R. Šileika, deja, „pamiršo“ detalizuoti, kaip tai jam galėjo pavykti, jeigu mažametės mergaitės motina kategoriškai tvirtina, kad ji mergaitės niekada nebuvo palikusi vienos su A. Ūsu ir šis jos seksualiai neišnaudojo.

Mergaitės apklausų duomenys

Nutarime vyr. prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose“ 20 p., mažametės viso kūno laižymas bei prašymas glostyti (bet ne laižyti) kaltininko lytinius organus kvalifikuojamas kaip tvirkinimas.

Su tokia B. Maculevičiaus pozicija reikia sutikti, tačiau susipažinus su mažametės nukentėjusios apklausomis, tarp jų ir 2008-12-17 bei 2008-12-30, kurių duomenimis buvo vadovaujamasi priimant skundžiamus nutarimus, mažametė nukentėjusioji niekada neteigė, kad įtariamasis A. Ūsas būtų jai liepęs glostyti savo lytinius organus. Mažametė nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos ir per visą ikiteisminio tyrimo eigą nuosekliai teigė, jog A. Ūsas ne tik ją visą laižė, bet ir liepė, kad jį laižytų, ką mergaitė ir darė, laižydama įtariamojo A. Ūso kūną, tarp to ir lytinius organus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, formuodama vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką baudžiamosiose bylose, dar 2008 m. vasario 26 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2008, kuri Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbta oficialiame leidinyje „Teismų praktika Nr. 29“. Šioje nutartyje nurodyta, jog teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną. įvertinant nurodytą teisminę praktiką akivaizdu, kad dar 2008-12-17 mažametės nukentėjusios apklausoje užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad įtariamasis A. Ūsas liepė jai laižyti jo kūną, tarp to ir lytinius organus, neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu įtariamasis lytiniu organu kontaktuodamas su mažametės nukentėjusios liežuviu tenkino savo lytine aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 150 str. 4 d.

Siekiant nustatyti nurodytų mažametės parodymų teisingumą (2008-12-17 ir 2008-12-30), jos psichologinę ir psichinę būsenas, 2009-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 48-49) buvo paskirta mažametės mergaitės ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o ekspertams atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus.

Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados :

 

  1. Atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. ..Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.
  2. Negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo joms priešintis.

 

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (11., b. l. 75-78), atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama j klausimus, mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „ laižo liežuviu laižė daug kartų (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausi, bumą, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, ..tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“. Andrius „raudonas“, „storupilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtine, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“.

Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mergaitei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nepastebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai) įvykio sekai bei duoti apie tai parodymus.

Išvadoje konstatuojama, jog mergaitė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Mažametei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

Ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams. Akte taipogi nurodyta, jog teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės metu nevertinamas tiriamo asmens parodymu patikimumas, jų teisingumas, atitikimas realybei, objektyvumas, nes tai priklauso teismo kompetencijai“.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009 m. birželio 9 d. mažametės nukentėjusios apklausos protokolo (5 t., b.l. 85-89), jos metu mažametė nukentėjusioji dar kartą patvirtino jau anksčiau duotus savo parodymus apie tai, jog jai būnant ten, kur gyvena mama, Andrius ją laižydavo kambaryje, tualete ir vonioje, matant jos mamai … Šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji dar kartą patvirtino. jog Andrius jai laižė įvairias kūno vietas, tarp to ir lytinius organus, bei liepė jai laižyti savo kūną, lytinius organus, o tai neginčijamai patvirtina, jog tokiu būdu, tai yra mažametei nukentėjusiajai liežuviu liečiant ¡tariamojo A. Ūso lytinius organus, pastarasis tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir tai visiškai atitinka LR BK 150 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Duodama parodymus šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji anksčiau duotus savo parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, apie kurias jau buvo pasakojusi savo artimiesiems, – tą patvirtina jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji papildomai parodė, jog A. Ūsas įkišdavo ir ištraukdavo savo „sysalą“ jai j burną, jis kišdavo savo „sysalą“ jai daug kartų. Apklausos metu mergaitė teigė, kad apie tai ji papasakojo savo tėčiui (D. Kedžiui) ir Neringai (N. Venckienei). Tokie mergaitės parodymai visiškai sutampa su nurodytų liudytojų parodymais“.

Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog A. Ūso padalyta veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 153 str. ir LR BK 150 str. 4 d.,.

Jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tokiais parodymais mažametė nukentėjusioji perteikė ne savo patirtus išgyvenimus, bet veikiama kokių nors pašalinių asmenų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.

Nors buvo padarytos net kelios ekspertizės, kurios visos patvirtino, kad auka nelinkusi meluoti, ir jos pasakojimas paremtasjos pačios patirtimi, tačiau prokuratūra atkakliai ieškojo bet kokios „ekspertės“, kuri būtų suabejojusi nukentėjusios parodymais.

„Psichologų“ misija

Nors 2009 m. birželio 9 d. mergaitės apklausa buvo atliekama tame pačiame Kauno apskrities VPK įrengtame vaiko apklausos kambaryje ir jos metu buvo pakankamai gerą kontaktą su mažamete jau turinti Kauno apskrities VPK psichologė S. Dirvelytė, apklaususi ją du kartus, tai yra 2008-12-17 ir 2008-12-30, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. Ročienės nurodymu, jai buvo uždrausta uždavinėti klausimus mažametei ir ją apklausti, leidžiant tik būti toje patalpoje, kur vykdoma apklausa. Mažametės nukentėjusios apklausą pavesta vykdyti psichologei N. Grigutytei, iškviestai į apklausą ne ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės, bet įtariamojo A. Ūso iniciatyva – tai neginčijamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 t., b.l. 66).

Nepaisant to, prokuroras B. Maculevičius nutarime teigia, kad vis kitos psichologės dalyvavimas mažametės nukentėjusios apklausoje neturėjo jokios įtakos jos parodymų išsamumui, kadangi nukentėjusioji, bendraudama su teismo psichologe-eksperte R. Mikailiene (kurios išvada nebuvo išvis remtasi priimant skundžiamus procesinius sprendimus) ir su teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę vykdžiusiais ekspertais, pati savo iniciatyva pradėjo pasakoti aplinkybes, susijusias su patirta seksualine prievarta.

Nepaisant minėtų, specialiai sudaromų kliūčių, siekiant apsunkinti mažametės nukentėjusios apklausas ir taip bandant iš šalies veikti jos parodymų tikslumą bei nuoseklumą, mažametės nukentėjusios papasakotos pagrindinės jos potyriu detalės apie tvirkinamas glamones, galima seksualine prievarta oraliniu būdu ir liečiant bei bučiuojant įvairias jos kūno vietas, visų jos apklausu bei pasakojimų metu išliko vienodos.

Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2009 m. gruodžio 1 d. mažametės nukentėjusios parodymu turinio analizė, atlikta Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės vaiku ir paaugliu psichiatrijai, Vaiku psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentės. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos, gydytojos, vaiku ir paaugliu psichiatrės Sigitos Lesinskienės (16 t., b.l. 97-981).

2009 m. gruodžio 1 d. specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analizė leido konstatuoti, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nutikusius nemalonius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, yra tvirkinamojo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą, išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose. tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausu metu. Namu aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus. Apklausu metu, bendraudama su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti – tai natūralu. Ši specialistė visiškai akivaizdžiai ir logiškai paaiškina, kodėl mergaitės parodymu turinys skiriasi jai bendraujant su vis kita ir nepažįstama psichologę lyra siauresnis) ir su savo šeimos nariais (žymiai platesnis). Klausiama namu aplinkoje, mergaitė ilgą laika, labai daug kartų atkartoja patirtos seksualinės veikos kūno judesius (traumuojančio patyrimo kūno atmintis), apie patirta prievarta kalbėdama nuolat juda. Tai rodo jos įtampa. nerimastingumą, liudija apie galimai įvykusį emocinį ir seksualinį traumavimą.

Analizuojant įstaigose atliktų apklausų medžiagą, akivaizdžiai skirtingi yra tie apklausų momentai, kai mergaitė žaidžia, domisi aplinkos detalėmis, žaislais, noriai bendrauja, yra aktyvi, pastabi, žingeidi. O kai yra klausiama parodymų apie jos galimai patirtus seksualinius patyrimus, ji tampa dirgli, uždara, nervinga, nenori, drovisi, vengia apie tai kalbėti, gulasi, mėgina slėptis, išvengti šių temų, nukreipti kalbą. Ypač didelė emocinė įtampa ryški tais momentais, kai mergaitė apklausu metu ko nors klausiama apie savo mama. Mergaitė nenoriai ir labai sunkiai apie ją  kalba.

Nors ši specialistės išvada išsamiai ir logiškai paaiškina skirtumus tarp mažametės pasakojimų savo artimiesiems, kurie užfiksuoti jos tėvo pateiktuose vaizdo įrašuose, ir jos parodymų, duotų apklausų metu, bendraujant vis su kita psichologe, priimant prokurorų nutarimus, šia išvada visiškai nesivadovauta, apie ją nekalbama nei prokuroro R. Šileikos, nei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. Maculevičiaus nutarimuose, o tai neginčijamai patvirtina, jog priimant skundžiamus procesinius dokumentus buvo vadovaujamasi tik tam tikromis ikiteisminio tyrimo dalimis, tinkamomis tokiam procesiniam sprendimui pagrįsti, bet ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymu visetu, o tai turėjo tiesioginės įtakos neteisėtiems bei nepagrįstiems procesiniams sprendimams priimti.

Iš byloje esančio 2009-12-14 VSĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ rašto N r. KONS 090828 (11 t.,b.l. 163) matyti, jog mažametei nukentėjusiajai kartais pasireiškia padidėjęs susidomėjimas vyresniais vyrais bei keistas elgesys su jais ir tai gali būti siejama su mergaitės patirtomis traumomis (seksualine prievarta). Šių išvada davusi specialistė ikiteisminio tyrimo metu išvis neapklausta. nors tai akivaizdžiai paneigia skundžiamuose nutarimuose išdėstytus prokuroru teiginius.

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));