skip to Main Content
Neaišku, kas prieš sausio 13 d. įvykius pjaustė stogų spynas Karoliniškėje

Sveiki. Lyg ir teisininkas ar tai spec. tarnybų specialistas Vytautas Urbonas, mano tėvelio pusbrolis. Jau amžinybėje, bet kai ką man pasakojo tada. Vis penktadieniais susitikdavo traukinyje Vilnius-Kaunas ir lipdavome Žaslių gelž. stotyje. Vykdavo dažnai vienas o kartais su žmona. Jis gyvenu daugiabutyje iš kurio lango matėsi bokštas ir įvykiai bet adreso nepamenu nes buvau tik keletą kartų pas juos o ir namo dabar jau nerasčiau. Taigi, prieš sausio 13-tąją piktinosi kad nuo stogo liuko spyną vis kažkas sugadina ir numeta laiptinėje kur jo butas. Juokėsi, kad jis tai suranda, tai jam ir naują pirkti. Gerai pamenu kaip juokėmės, nes po savaitės ir vėl jis man apie tas spynas ir vėl naujus pirkimus. Nesupratom kas ten po stogus laipioja ir kaimynai nieko nematę, triukšmo negirdėję.

Sakė, kad jam atrodo kad naktimis kažkas tyliai tas spynas nupjauna. Keista buvo jam ir man. Ne vieną sugadino. Po sausio 13-tos jis man papasakojo kodėl tos spynos buvo nuimamos. Sako: snaiperių darbas, išėjau į balkoną, o nuo stogo virš mano galvos šaudo. Aš tada pasibaisėjau kad tai buvo režisuojama ir buvau laiminga kad su draugėmis ten nedalyvavau o susigūžusi sėdėjau savo bute Fabijoniškėse kuris buvo dar be baldų nes ką tik buvau kooperatinį gavusi ir be televizijos, tik radijo taškas. Iš bendrabučio į butą juk bet nieko ateini. Darytina išvada kad prieš sausio įvykius kažkas gerų porą savaičių praktikavosi kur bus ir iš kur šaudys.

Kita istorija apie Landsbergį. Tada gyvenau bendrabutyje. Tai buvo apie 1983 -1985 – tuosius. Atvykdavo pas draugę jos sesuo su Lukiškių kalėjimo viršininku su deficitinėmis tuo metu vaišėmis. Į pasisėdėjimus pakviesdavo ir mane nes aš lyg prie lyderių gamykloje buvau, miesto tarybos deputate rinko gamykla, gamyklos komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotoja kai gamykla – Šlifavimo staklės. Ji – Regina padavėja iš kavinės „Šatrija“ Vilniuje, kur visi ėjo tabako viščiukų valgyti.

Kalėjimo viršininkas tarp panų mėgėjas buvo pašmaikštauti. Vienas pasakojimas jo man įstrigo žymiai vėliau, kai vėliau išgirdau apie Landsbergį ir Sąjūdį. Tada viršininkas apie jį pasakojo kaip apie kompozitorių. Sako, atėjo pas jį į kalėjimą prašyti susitikimų su tais baisiais recidyvistais, kad tie jo pasikalbėjimai su jais būtų nepasiklausomi, kad nebūtų apsaugos. Kalėjimo viršininkas šaipėsi kad žmogui ne visi smegenėlėse, kad nesupranta ką šneka. Bet įdomiausia, kad jis viršininkui kišo sąrašą su pavardėm tų atmatų. Neatstojo ir vėliau kai viršininkas jį „pasiuntė tolyn“. Pasikvietė kompozitorius pas save namo išgerti prancūziško konjako. Kaip gi jis tos pagundos atsisakys. Pasakojimas buvo pateiktas tame aspekte, kiek jis to konjako gėrė didelėmis taurėmis, kai jam kompozitorius pradžioje pylė į didžiulį bokalą lašais ant dugno, kaip viršininkas jam sakė, ar tau gaila, pilk pilną kad tokį fužerą beveik litrinį pastatei. Bet man buvo ne tas įdomu kiek jis išgėrė, o tai kad kompozitorius slapta nori bendrauti su recidyvistais ir jų sąrašą jam kažkas parengė, ar tai jis pats juos pažinojo. Esu buvusi kalėjimo administracijos patalpose dėl to meto komjaunimo reikalų ir vien tik jo koridoriai – jau buvo nejauku. Kai prisigėrė, tada kompozitorius vėl jam sąrašą tų recidyvistų. Kam jie buvo jam reikalingi – tą klausimą kėlė pats kalėjimo viršininkas sau ir mums. Vadino durniu.

Daug vėliau ėmiau mąstyti kad gal per juos planavo kažką politikoje Lietuvoje. Jei jam norėjosi kraujo, tai galėjo būti ir per juos. Knygoje „ Erškėčių keliu“ patvirtinama, kad minima gauja vadovaujama „ kompozitor kaziol“ nuo 1991 metų veikia kaip kolaborantai, todėl nusikalstamu būdu iš teisėtų Žemės paveldėtų atiminėjo žemes ir kitą nekilnojamą turtą ( žr. knygą).

 

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));