skip to Main Content
Pasivaikščiojome po Vilnių. Lietuvos sostinė Šimonytės – Čmilytės – Armonaitės – Šimašiaus režimo (pranc. regime) nustatytomis apribojimo sąlygomis yra sukaustyta ir atrodo išmirusi.
Niekur šalies sostinės centre negalima išgerti net puodelio kavos, nors kavinių darbuotojos budi ir siūlo kavą, kuria galima išgerti tik lauke 20 laipsnių šalčiuose tuo metų, kada kavinių salės yra absoliučiai tuščios.
Net bare „Busi trečias“ užeiti galima tik vienam ir nupirkti puodelį kavos, kurį irgi siūloma išgerti lauke. Karšto alaus nenupirksi, nes išėjus į gatvę atsidursi draudžiamoje viešoje erdvėje…
Prie kavinių matomi šūkiai – „Remkime smulkų verslą“, kurie skamba kaip patyčios.
Liūdniausia tas, kad piliečių tarpe absoliučiai dingo būdingas savarankiškai mąstančiam žmogui sveikas avantiūrizmas, pasipriešinimas, atviras kitos nuomonės skleidimas ir nesutikimas su primestomis sąlygomis.
Verta priminti, kad karo metais, kada Lietuva okupavo iš eilės sovietai, fašistai ir vėl sovietai, lietuviai įsijungę į pogrindžio pasipriešinimo organizacijų veiklą, pasižymėjo ypatingu patikinimu, drąsa ir iniciatyva.
Prie progos – sukaustyto režimo apribojimais ir šalčiais Vilniaus vaizdai. Tuščiame ir šaltame Lukiškių aikštės lauke ypač jaučiasi Vyčio stoka.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));