skip to Main Content
Du čigonai, nužudę merginą, įkalinti iki gyvos galvos. Grupuotėje, kurios nariai užgesino dvi gyvybes, griežčiausia paskirta bausmė – 20 metų
Nežinau, ar išliks šis mano postas.
Jie paskutiniu metu sąžiningai trinami, nors žadama, kad jų nematys tik kiti.
Tačiau jų nematau ir aš.
Taigi, taip jau sutapo, kad šiandien pamačiau du straipsnius – vieną Laisvaslaikrastis.lt, kitą Delfi.lt.
Ir mane užplūdo prieštaringi jausmai…
Ir tai natūralu – pirmame straipsnyje yra senas mano interviu dėl I.Strasdauzkaitės nužudymo. Už šį interviu man buvo iškelta baudžiamoji byla, kitaip tariant, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvau kaltinama mirusio asmens atminimo paniekinimu.
Praėjus geram laiko tarpui ramiai ir be emocijų dar kartą perskaičiau interviu – išvada tokia pati: nėra mano žodžiuose jokios paniekos žuvusiai merginai. Vien tik nužudymo ir nusikaltimo aplinkybių aptarimas. Paprasčiau pasakius – versijų kėlimas.
Po interviu paskelbimo gavau pranešimą apie įtarimą ir nežinojau, kaip reaguoti – ar juoktis,… ar garsiai juoktis…
Atsimenu, kad savo paaiškinime taip ir parašiau – formuojama praktika, kad bet kam, net teisėsaugos pareigūnams, keliantiems nusikaltimo versijas, kurios paprastai ne visada yra etiškos net ir nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, dabar galima kelti bylas.
Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Tačiau dabar mane „užkabino“ kitkas.
Dvi bylos. Nuosprendžiai revizuoti Lietuvos Apeliaciniame teisme. Dvi grupės žmonių: vienoje trys nuteistieji, kitoje – keturi, visi panašaus amžiaus, teismų įvardintos nusikalstamomis grupuotėmis, nustatyti organizatoriai ir vykdytojai.
Abi grupuotės įvykdė sunkius nusikaltimus: viena žiauriai nužudė merginą ir įvykdė apiplėšimą, kitos grupuotės nariai žiauriai nužudė sargą ir dar vieną bejėgiškos būklės žmogų (neįgalus žmogus monstrų paprašė cigaretės), bei įvykdė dar eilę kitokių nusikaltimų.
Dvi grupuotės: viena pražudė vieną gyvybę, kita – dvi gyvybes.
Du čigonai, nužudę merginą, įkalinti iki gyvos galvos. Grupuotėje, kurios nariai užgesino dvi gyvybes, griežčiausia paskirta bausmė – 20 metų.
Nenoriu net girdėti, kad aš ginu čigonus – net pirminiame interviu to nedariau, nedarau to ir dabar.
Bet aš giliai įsitikinusi, kad sargo, šeimos vyro ir trijų sūnų tėvo, bei neįgalaus žmogaus gyvybės yra ne mažiau vertingos nei nužudytos merginos.
Tai kodėl teismai, tiksliau tas pats Lietuvos Apeliacinis teismas, taip įžūliai mums demonstruoja „gyvulių ūkį“ (prokuratūra abiejose bylose nuteistiesiems prašė griežčiausių bausmių – laisvės atėmimo iki gyvos galvos)?
Beveik matematinė užduotis – viena gyvybė ir įkalinimas iki gyvos galvos, dvi gyvybės ir įkalinimas dvidešimčiai metų.
Kas tas nežinomasis, ta alfa ir omega, kurie taip skirtingai įvertina žmonių gyvybes ir taip pat skirtingai sudėlioja žmonių likimus?
Gal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o gal Teisingumo ministrė E.Dobrovolska tą beveik matematinę bausmių skyrimo lygtį sureguliuos teisingai?
Nors ministrė žadėjo bausmes liberalizuoti (ką tai reiškia?)…
P.S. Postas skirtas ne tiek diskusijai, kiek apmąstymui.
Bet mąstyti sveika.
Mąstymas tai – gėris.
DELFI.LT
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė skundus sargo nužudymo byloje
Šiandien Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokuratūros, nuteistųjų, gynėjų ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti asmenys dėl dviejų žmonių nužudymo ir kitų nusikalstamų veikų, pranešė teismas.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));