skip to Main Content

Generalinis prokuroras E.Pašlis užtikrino asmeniškai : „sunkių nusikaltimų netirsiu“, „skundus gražinsiu“

Aurimas Drižius

 

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis man asmeniškai atsiuntė kalėdinį laiškelį, kuriame pats asmeniškai užtikrino, kad taip vadinama generalinė prokuratūra niekada netirs sunkių kriminalinių nusikaltimų ir kad bet kokie pranešimai apie tokius nusikaltimus bus gražinami atgal be jų nagrinėjimo.

Prašiau taip vadinamo gen. prokuroro tiek nedaug – pagaliau pradėti vykdyti savo pareigas ir tirti sunkius nusikaltimus. Nurodžiau gen. prokurorui jo pavaduotojo Žydrūno Radišausko sunkius nusikaltimus – tarnybos pareigų neatlikimą ir piktnaudžiavimą.

Nurodžiau, kad visa vadinamoji „teisinė sistema“ mane jau dešimt metų teisia už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, straipsnių rašymą prilyginę „sunkiai nusikalstamai veiklai“.

Nurodžiau, kad teismas yra įvedęs cenzūrą, kurią draudžia LR konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. Nurodžiau, kad daugiau nei 50 taip vadinamų Lietuvos teisėjų jau daugiau nei 10 metų vykdo sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, persekiodami mane už tai, kad aš sąžiningai dirbu savo darbą – rašau straipsnius apie šių išgamų nusikaltimus.

Gen. prokurorui nesuprantama, kodėl negalima žmogaus teisti už teisėtą veiklą.

Juk galima žurnalistui uždrausti rašyti straipsnius, ir jeigu jis toliau juos rašo – tai teisti ir uždaryti į kalėjimą.

Nurodžiau, kad visi minėti 50 Vilniaus apylinkės, apygardos, apeliacinio, ir aukščiausiojo teismo teisėjų tiesiogiai mano atžvilgiu taiko cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Nurodžiau, kad toks LAT teisėjas A.Pažarskis veikia Stalino stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“.

 

Nurodžiau, kad Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.

Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

 

Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.

 

Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.

 

Nurodžiau, kad tai, kad teisėjai sąmoningai ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas.

Į visus šiuos argumentus gen. padugnė Evaldas Pašilis man atrašė, kad „teisės aktai nesuteikia prokuratūrai įgaliojimų vertinti teismuose priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą“.

Tai reiškia, kad jeigu, pvz., tie patys Pašilio draugeliai iš teisėjų gaujos nuspręs nuteisti bet kurį pilietį vien už tai, kad, jis, pvz., išėjo pasivaikščioti su šuniuku, ir nuteis jį sušaudyti, tai tokie padugnės, kaip Pašilis, parašys, kad „įstatymas man nesuteikia teisės vertinti teismuose priimtų sprendimų“.

Kažin, ar šis padugnė yra kada nors gyvenime atsivertęs Konstituciją, kurioje parašyta, kad visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs?

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));