skip to Main Content

Tyliai privatizuota energetika

 

Seimui pakeitus energetikos įstatymą, dabar elektros vartotojai gali rinktis neva „nepriklausomą“ tiekėją.

Lietuvoje vykstanti taip vadinama energetikos reforma kaip reikiant įsibėgėjo. Štai lapkričio 30 dienos duomenimis, „nepriklausomą“ tiekėją pasirinko jau daugiau nei 113 tūkst. namų ūkių. Iš jų daugiau nei 46 tūkst. patenka į pirmąjį energetikos reformos etapą, kurio dalyviai sutartis su nepriklausomu tiekėju turi pasirašyti iki šių metų gruodžio 10 dienos. Iš viso Lietuvoje į pirmąjį etapą patenka per 98 tūkst. nekilnojamojo turto objektų.

Kas yra „nepriklausomas tiekėjas“? Tai įmonė, kuri perka iš „Ignitis“ (buvusios „Lietuvos Energijos“), naudojasi tos sukurta infrastruktūra, laidais ir t.t. ir dar sugeba pasiūlyti mažesne kainą, nei tą, kurią „Igničiui“ nustatė Valstybinė energetikos kainų komisija.

Tiesa, už kokią kainą ji perka ir už kokią kainą perka pati „Igntis“ – paslaptis, nes pradėję narplioti, ateisime iki didžiausios aferos LR istorijoje – „Independence“ projekto.

Beje, dar viena įdomi detalė, kad priimant šį įstatymą, „už“ vienbalsiai balsavo visi 110 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Energetikos komiteto pirmininkas V. PODERYS posėdyje klausė, kokios nau­dos ti­ki­mės mes ir vi­si elek­tros var­to­to­jai? „Kad dėl kon­ku­ren­ci­jos, kaip ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sri­ty­je, elek­tros tie­ki­mas var­to­to­jams pigs. Tai yra šio įsta­ty­mo es­mė. Ma­nau, įsta­ty­mo pro­jek­tas yra ge­ras ir siū­lau bal­suo­ti už“, – sakė jis.

  1. RAZMAatsakė, kad jis nėra toks optimistas, nes elektros kainos dėl konkurencijos sumažės tik stambiausiems vartotojams. “Pa­ti di­džiau­sia ir ma­žiau­siai elek­tros var­to­jan­ti gru­pė var­gu ar dėl šio spren­di­mo gaus elek­trą ma­žes­nė­mis kai­no­mis, – sakė jis, – be abe­jo, dau­gu­ma jų net ne­ban­dys rink­tis al­ter­na­ty­vaus elek­tros siū­ly­to­jo. Ka­dan­gi ap­skri­tai mū­sų tam vi­suo­me­ni­niam elek­tros par­da­vė­jui liks kaip tik ta pa­ti ne­pa­lan­kiau­sia gru­pė, kur ne vi­si ir lai­ku su­si­mo­ka už elek­trą, tai aš ne­ma­nau, kad čia bus erd­vės tam mū­sų vi­suo­me­ni­niam tie­kė­jui ma­žin­ti kai­nas. Kaip tik jos ga­li šiek tiek pa­di­dė­ti tiems la­biau­siai so­cia­liai pa­žei­džia­miems sluoks­niams. Bet nė­ra čia ki­tos iš­ei­ties. Vis tiek, eu­ro­pi­niais tei­sės ak­tais, mes iki 2025 me­tų, no­ri­me ar ne­no­ri­me, tu­ri­me pri­im­ti tą li­be­ra­li­za­vi­mą. Na, jo už­bai­gi­mą mes pa­da­ro­me dve­jais me­tais anks­čiau, tai te­oriš­kai, jei­gu bū­tų ko­kių nors pro­ble­mų, aiš­ku, ga­li­ma, jau ga­lio­jant įsta­ty­mui, ir pra­tęs­ti tą ter­mi­ną“.

 

A.Skardžius taip pat sakė nemanantis, kad „pri­ėmus šį įsta­ty­mą mo­no­po­li­nin­kas iš kar­to nu­stos pik­tnau­džiau­ti“. „Čia tur­būt rei­kė­tų mes­ti ak­me­nu­ką ir į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos dar­žą, – sakė jis, – kiek me­tų mes spau­džia­me Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą, kad baig­tų iš­dy­kau­ti su tuo mo­no­po­liu, ypač elek­tros ener­ge­ti­kos tie­ki­mo sri­ty­je. O pik­tnau­džia­vi­mas pa­si­reiš­kia tuo, kad mes ap­mo­ka­me už skai­tik­lius šim­tus mi­li­jo­nų, tuos kei­čia­mus į nuo­to­li­nius. Ar jų rei­kia kai­me ba­by­tei, ku­ri da­bar gaus 200 eu­rų? Gal­būt vi­sai ne. Gal­būt ji­nai ne ta var­to­to­ja, kad tu­rė­tų to­kią pa­rei­gą su­si­mo­kė­ti už kaž­kie­no pa­keis­tus skai­tik­lius. Vi­sai ne­se­niai pa­vy­ko iš įsta­ty­mo eli­mi­nuo­ti nuo­sta­tą, kur bu­vo ban­do­ma pu­sę mi­li­jar­do per­mes­ti in­fra­struk­tū­ros mo­kes­čio bū­si­mam in­ves­tuo­to­jui į tik­rai pel­nin­gą biz­nį, į vė­jo par­ką jū­ro­je. Mes to­kių pik­tnau­džia­vi­mo pa­vyz­džių ma­to­me. Štai na­cio­na­li­nis mo­no­po­li­nin­kas ke­ti­na sta­ty­ti sau­lės elek­tri­nę ir pa­skel­bęs kon­kur­są, kur. Kruo­nio ba­sei­ne plau­kio­jan­čią. Pa­gal­vo­ki­te, kiek kai­nuos ins­ta­lia­ci­jos kaš­tai 1 ki­lo­va­tui. Tik­rai net po­nas J. Raz­ma, dir­ban­tis Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te, ne­iš­kvos, kiek kai­nuos. Bet tai yra mū­sų pi­ni­gai, jie nu­ke­liau­ja į są­skai­tas, per ver­to­mis pri­pa­žin­tas iš­lai­das mes tie­siog ap­mo­ka­me už to­kį pik­tnau­džia­vi­mą. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Tik­rai tai pir­mas žings­nis, bet tik­rai ne­pa­kan­ka­mas, čia tik­rai rei­kia ir bū­tent Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos par­la­men­ti­nės kon­tro­lės“.

 

  Iki šiol šalies gyventojai elektros energiją pirko iš visuomeninio tiekėjo – bendrovės „Ignitis“, o jos kainą nustatydavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Konkurencingoje elektros rinkoje valstybė reguliuos tik dalį elektros kainos dedamųjų – šiek tiek daugiau nei pusę. Likęs kainos dydis priklausys nuo tiekėjo, konkurencijos rinkoje ir elektros energijos įsigijimo kainos biržoje.

Paskutinę lapkričio dieną bendras nepriklausomą tiekėją pasirinkusių namų objektų skaičius siekė 113,7 tūkst., kuomet dar spalio gale šis rodiklis buvo daugiau nei per pusę mažesnis – 52,5 tūkst. Per mėnesį daugiau nei dvigubai išaugo ir nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo vartotojų skaičius – nuo 29 133 spalio pabaigoje iki 59 701 lapkričio 30 dieną.

Apie tai, kaip vyksta nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas ir kokius žingsnius reikia žengti patiems gyventojams, pasakoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.

Vartotojui svarbiausia – pasirašyti sutartį

Dvi pagrindinės vartotojui tenkančios užduotys – tai nuodugniai apsvarstyti nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus ir, išsirinkus tinkamiausią, pasirašyti su juo sutartį.

Pirmajam reformos etapui priklausantys gyventojai, kurie per metus sunaudoja 5000 kWh ir daugiau elektros, visuomeninio tiekėjo jau yra informuoti apie turimą pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Jei tik nėra išreikštas nesutikimas dalytis energijos suvartojimo duomenimis, tiekėjai šiems vartotojams jau nuo rugsėjo siunčia būtent konkrečiam namų ūkiui pritaikytus pasiūlymus.

„Pasiūlymai yra individualūs ir, tiekėjų manymu, geriausiai atliepiantys konkrečių namų ūkių poreikius, mat, jei tik vartotojai nepareiškė nesutikimo, tiekėjai prieina prie 12-os mėnesių elektros suvartojimo duomenų (nuo 2019 m. birželio 1 d. ik 2020 m. gegužės 31 d.)“, – aiškino R. Radvila.

Visų tiekėjų pasiūlymai – viename portale

Pirmojo etapo dalyviai sutartį su naujuoju tiekėju turėtų pasirašyti jau šiemet, iki gruodžio 10 dienos. „Žinoma, pageidautina tai padaryti nelaukiant paskutinės minutės. Mat kuo arčiau galutinio termino bus kreipiamasi į tiekėją, ir jei tokių vartotojų susidarys kritinė masė, tuo didesnė tampa eilių, žmogiškųjų klaidų ir net techninės įrangos gedimų, strigimų tikimybė“, – sakė ESO atstovas.

Jei dėl vienų ar kitų priežasčių gaunate pasiūlymus ne iš visų tiekėjų ar negaunate jų apskritai (pvz., esate pareiškę nesutikimą dalytis duomenimis arba priklausote antram, trečiam pokyčio etapui, o gal tiesiog nesate atnaujinę kontaktinių duomenų), visus tiekėjų pasiūlymus su vartojimo planais bei kitomis paslaugomis galima rasti vienoje vietoje, portale www.pasirinkitetiekeja.lt/rinkos-tiekejai.

Pasirašius sutartį iki šių metų gruodžio 10 dienos, naujasis tiekėjas elektrą ims tiekti nuo 2021 m. sausio 1 dienos. Jei vartotojas ir jo valdomas nekilnojamasis turtas patenka į pirmąjį pokyčio etapą, tą pačią dieną – 2021 m. sausio 1-ąją – nutrūks sutartis su iki tol elektrą tiekusiu visuomeniniu tiekėju.

„Jei pasirinkti tiekėjo iki šios datos nesuspėta, dar 6 mėnesius vartotoją elektra aprūpins garantinis elektros tiekėjas, kurio funkciją atliks ESO“, – sakė R. Radvila.

Reforma vykdoma nuosekliai

Lietuvoje energetikos reforma vykdoma nuosekliai, trimis etapais, 2020–2023 metais. Į pirmąjį šiuo metu vykstantį etapą patenka per metus daugiausia – 5000 kWh ir daugiau – elektros energijos sunaudojantys namų ūkiai. Į antrąją, skaitlingiausią grupę, kurią į pokytį planuojama įtraukti jau kitąmet, patenka tie vartotojai, kurie per metus sunaudoja 1000–5000 kWh. Daugiausia tai – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai.

Trečiaisiais reformos metais, jau 2022-aisiais, pasikeisti tiekėją iš valstybinio į privatų bus pakviesti tie namų ūkiai, kurių elektros suvartojimas per metus nesiekia 1000 kWh. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės lėšomis remiami gyventojai, taip pat daugiabučių, sodų bendrijos, būstų administratoriai ir visi kiti likę vartotojai.

„Beje, kai kalbama apie namų bendrijas, pavyzdžiui, daugiabučius, turima omeny bendroms reikmėms naudojama energija, o ne patys butai. Kokiam etapui priskiriamas kiekvienas konkretus butas, priklauso nuo energijos suvartojimo per metus“, – atkreipė dėmesį R. Radvila.

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));