skip to Main Content
Tikras vadovas – ne ameba, vien reaguojanti į besikeičiančią situaciją, jis turi numatyti galimas grėsmes ir iš anksto parengti priemones. Visą vasarą kalbėta apie antrąją bangą, tačiau nei sveikatos įstaigos, nei medikai jai nebuvo rimtai rengiami.
Apsiribota kalbomis ir visuomenės gąsdinimais. Niekaip nesuprantu, kam ta sąmoningai klaidinanti retorika, vadinant apsikrėtusius sergančiais. Tų, kuriems testas teigiamas, beveik 20 000, tačiau realiai serga, junta simptomus ir gydoma devyni su puse šimto.
Kiti devyniolika tūkstančių uždaryti namie, kad kitų neapkrėstų, tačiau nieko blogo nejaučia, žiūri teliką ir laukia. Dar 44 000 tupi saviizoliacijoje vien dėl galimo kontakto su infekuotu.
Nemokamos atostogos, medikams, beje, taip pat. Lovų trūkumo pasaka beveik baigiasi, dabar ministras ir premjeras gąsdina, kad sveikatos sistema tuoj tuoj lūš, nes trūksta jau ne lovų, o medikų.
Tada psichiškai sveikas Lietuvos pilietis paklausia: ar tas medikas, kuris apsikrėtęs, bet sėdi namie ir nieko nejausdamas dinderį muša, negalėtų gydyti kito apsikrėtusiojo, kuris realiai serga? Nes jie vienas kito papildomai tai nebeapkrės? O jei daktarėlis iš viso niekuo neapsikrėtęs, o tik „turėjo kontaktą“?
Juk atvyktų specialiu medicinos įstaigos transportu, su patikimomis, profesionaliomis apsaugos priemonėmis, kurios nuo visko apsaugo ir su jomis dirbtų? Kam nuo to ir koks kiltų papildomas pavojus? Tai tada medikų gal mažiau trūktų?
Ir ministras atsako, ką tik per teliką girdėjau – į šitą klausimą turi atsakyti mokslininkai! O psichiškai sveikam lietuviui atrodo, kad ir mokslas, ir sveikas protas atsako, jog besimptomis medikas ir simptominis ligonis vienas kitam nėra absoliučiai niekuo pavojingi.
Nereikia gudriai meluoti – čia joks ne mokslo, o ministro kompetencijos ir sveikatos įstaigų darbo organizavimo klausimas. Deja, situacija tokia, kad anksčiau ar vėliau tą teks daryti ir tam reikia jau šiandien rimtai ruoštis, o ne atsišaudyti „moksliniais tyrimais“.
Problemos teisinės ir išsprendžiamos. Leidžiant dėl tokio darbo asmeniškai apsispręsti besimptomiam medikui, sudarant būtinas sąlygas ir užtikrinant už tai daug didesnį atlyginimą. Kitas variantas – palaukti, kol sistema tikrai nulūš ir tada pradėti svarstyti tai, ką reikėjo padaryti vakar.
Facebook komentarai
Back To Top