skip to Main Content

 

Pranešame, kad, kaip visuomenės teisėtus interesus ir žmogaus teises ginančių organizacijų atstovai, esame informuoti, kad visuomenės informavimo priemonė, LNK, savo 2020.11.03 d. laidoje „Info diena‟ išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją apie taikių akcijų dalyvius, pateikdami pranešimą su
antrašte „COVID-19 neigėjai puola ligonines ir teisėsaugą‟. Nesiimame spręsti, ar Plungės policijos pareigūnai VIRŠIJO savo įgaliojimus dėl piliečio ėjusiu pro šalį, nesusijusio su visuomenės informavimo akcijos dalyviais.

 

2020-11-03 d.
„Info diena“

Analogiškai pasisakė ir Santarų klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas SAM Spaudos konferencijoje, 2020.11.03 d., įvardindamas AKTYVIUS žmones, besidominčius situacija „neigiančiais COVID“ „iškrypėliais“. Dar bjauriau apie visuomenės narius atsiliepė išrinktasis
politikas, Operacijų centro vadovas, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, aktyvius visuomenės narius, nesutinkančius ir abejojančius dėl jo priimamų sprendimų pavadindamas – „plokščiažemiais“, „sąmokslo teorijos šalininkai“, „bijantys čipavimo“, „nesupranta prieš ką protestuoja“, „kenkia sau, valstybei, artimiesiems“, „reikia vertinti kaip pavojingą grėsmę visuomenei“, „kuriuos nedelsiant reikia suimti“.

2020-11-03 d.
SAM spaudos
konferencija

Kaip visuomenės interesus ir žmogaus teises ginančių organizacijų atstovai, stebintys šalyje
vykstančių judėjimų veiklą, nuolat sulaukiantys pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus, neteisėtus
institucijų veiksmus, manome, kad tokie Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos veiksmai, yra
nukreipti pažeminti atskiras visuomenės grupes, iš anksto žinant, kad visuomenė nėra tolygiai
susiskirsčiusi pagal bendrą raštingumą ir teisinį išprusimą.
Tuo pačiu A.Verygai, pagal užimamas pareigas ir vykdomą veiklos priežiūrą pasitelkiant tiek
pavaldžių, tiek nepavaldžių tiesiogiai – Plungės, Santarų ligoninės vadovybę, o taip pat pasitelkiant
žiniasklaidos priemones, kurios nėra deklaravusios, ar minėti aukščiau reportažai nėra apmokėti iš
SAM ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto, visuomenė ir Lietuvos policija buvo neteisingai
informuota apie akcijos dalyvių tikslus. Manome, kad atskiras visuomenės grupes žeminantis Sveikatos
apsaugos ministro A.Verygos elgesys – sąmoningas ir tikslinas – buvo siekiama sukurti nesamą
sensaciją, naudingą politiniais ir asmeniniais interesais.
Paskui tokią Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą melagieną nusekė ir Nacionalinis
transliuotojas LRT, 2020.11.08 d. paskleisdama tikrovės neatitinkančią ir Konstitucijos principams
prieštaraujančią informaciją, „Verygos žodžiai medikų neįtikina: įspėja apie gręsiančią sveikatos
apsaugos sistemos griūtį“.
Vertindami surinktą informaciją apie įvykusius visuomeninius piketus ir akcijas atsakingai
galime pareikšti, kad, kaip ir Raseiniuose, Klaipėdoje, Palangoje, Plungėje ir Šiauliuose renginiai yra
susieti su:
1. Konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių gynimu, tame tarpe:
7 straipsnis. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
9 straipsnis. Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
18 straipsnis. Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.
19 straipsnis. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.
20 straipsnis. Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba
laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal
tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
21 straipsnis. Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama
žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias
bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar
medicinos bandymai.
25 straipsnis. Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
33 straipsnis. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą,
apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
36 straipsnis. Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
2. Siekiu informuoti visuomenę apie Valstybinio lygmens operacijų centro vadovo A.Verygos
sprendimus dėl įstaigų vadovybės galimo reikalavimo naudoti greituosius testus, nustatant
galimą užsikėtimą iš kraujo lašo, iš piršto, vietoj nosies gleivinę traumuojančių („pagaliukų) –
t.y. netraumuojant atskirų profesijų asmenų fizinės ir psichologinės būklės, tame tarpe
GYDYTOJŲ ir POLICIJOS, kariškių, mokytojų, gaisrininkų ir kitų.
3. Siekiu padrąsinti atskirų profesijų žmones, iš kurių darbdaviai reikalauja nuolatinio
testavimosi medicininėm higieninėm sąlygom neatitinkančiom mobiliosiose lauko
laboratorijose, kurioms nėra išduoti higienos pasai, o jų veikimo teritorija nėra įtraukta į
medicinos paslaugų teikimo licencijuojamų paslaugų sąrašus.

4. Priminti, kad:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato tik privalomo
darbuotojų sveikatos tikrinimo jiems įsidarbinant ir vėliau periodiškai pagal įmonėse
patvirtintus darbuotojų sveikatos patikrinimo grafikus, reikalavimus. Kitos pareigos ar
prievolės tikrintis sveikatą nėra nustatytos. Taip pat būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 3 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir
trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia
grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti
nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.
Dėja, įstatymai negina Lietuvos Respublikos piliečių: darbuotojui nesutikus dirbti
nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu
būdu, darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas
darbo užmokesčio.
Be kita ko pažymime, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra pateikusi visuomenei
paaiškinimų:
1. Kuo vadovaujantis atidaryti mobilieji patikrinimo punktai? Ar jie atitinka higienos
reikalavimus? Ar yra išduotos licencijos ten esamomis mobiliom laboratorijom, palapinei, grindų-kelio
dangai ir pan.? Kas šiuos reikalavimus tikrina? Kaip dažnai?
2. Kokiu teisiniu pagrindu privačios įmonės stato mobiliuosius patikros punktus savo
teritorijose? Kas išduoda tokius leidimus? Kas užtikrina tokių mobiliųjų punktų higienos priežiūrą?
Kaip dažnai? Iš kur įsigyjami testai tokiose įmonėse? Kas garantuoja sveikatos priežiūros sertifikavimą
privačios teritorijos mobiliuosiuose punktuose?
3. Kokių profesijų specialistai atlieka testavimus mobiliuosiuose punktuose? Ar jie turi
medicinines licencijas? Kodėl nėra nurodytos tikrintojų pavardės?
4. Koks atliekamų testų patikimumas? Ir kt.
5. Kodėl Sveikatos apsaugos ministerija perka vakcinos už 100 mln.
eur, kai savikaina nuo 3 iki 18 eur už vienetą – taip įgydami iki 5,5 mln. vnt.
vakcinų? Ką ir kiek kartų skiepysime dar vis nepatikrinta vakcina?
Primename, kad Sveikatos apsaugos ministras dar 2020 m. lapkričio 3
d. Spaudos konferencijoje be kita ko pažymėjo, kad visų pirmiausia dėl
COVID-19 grėsmės vakcinuojami visų pirma bus gydytojai, policijos
pareigūnai ir kariai.
6. Atsižvelgiant į „Pasirengimo gripo pandemijai 2019-2023 metų
programą“ – matoma, kad kas met sezoniniu gripu suserga iki 50.000, o ūmių
viršutinių kvėpavimo takų ligomis – iki 700.000 Lietuvos gyventojų.
Atkreipiame dėmesį, kad dar iš mokyklos vadovėlių žinoma, kad
vakcina nėra stebuklingai gydanti tabletė, o viruso dalis, asmens sutikimu
įvedama į kūną, kad susikurtų antikūniai, t.y. organizmo atsparumas.

Todėl taip pat trūksta paaiškinimo – kodėl visuomenė dabar turi izoliuotis, kad vėliau, už
biudžeto lėšas įgytą viruso dalį savo noru įsivesti į organizmą.
Esant tokiai situacijai, kai susiklosto aukščiau minėtos informacijos trūkumas ir visuomenės
narių pranešimams apie Raseiniuose, Plungėje, Palangoje, Druskininkuose ir kituose miestuose
nuolatinį, kas savaitinį darbdavių reikalavimą darbuotojams testuotis, nepateikiant alternatyvos,
testuotis saugiais ir neskausmingais testais, ar tokius testus asmenims ir įmonėms apmokėti, kaip
numato Civilinės saugos įstatymo 31 str. 3 d., organizuojamų organizatorių akcijų metu savanoriškai
dalinamasi profesine patirtimi skatindant žmones domėtis jų teisėmis ir pareigomis.

Dokumentą pasirašo:

#neabejingi #susitelkimas #patriotai
ir AKTYVŪS SUSITELKĘ LIETUVOS PILIEČIAI
[ne-plokščiažemiai, kaip nu-si-šnekėjo SAM ministras, Operacijų centro vadovas] [ne-iškrypėliai iš Palangos pliažo, kaip teigia Santarų klinikų medikas Linas Svetikas]

Dokumentą paruošė Lietuvos visuomenės taryba:
Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys Tauras Jakelaitis, tel.: 8 616 81030, el.p.:
valdyba@lietuvosvisuomenestaryba.lt
Lietuvos visuomenės tarybos Saugos ir sveikatos grupės vadovė dr. Nendrė Černiauskienė

Facebook komentarai
Back To Top