skip to Main Content

Konservatoriams su korumpuotų banko bankroto administratorių pagalba iš uždaryto „Snoro“ pavogusiems apie 1,2 mlrd. vertės banko turtoteismo kirtis

Dainius Lapienis

Per jau praėjusius daugiau kaip 8 metus po AB banko „Snoras“ konservatoriško „nacionalizavimo“, o po to, ir be jokių ekonominių skaičiavimų, jo subankrotinimo, yra išvogta apie pusė „Snoro“ banko turėto turto ir piniginių lėšų. Tai faktas, kurio šiandien niekas negali nuginčyti. Iš tų pinigų galimai buvo finansuojamos visos konservatorių partijos rinkiminės kompanijos. Taip pat iš jų tebemokama grynais „po stalu“ žiniasklaidai ir televizijoms už žmonių partijos reklamą.Teko skaityti, kad dalis iš „Snoro“ banko sąskaitų pavogtų pinigų nukeliavo ir D.Grybauskaitės antrosios kadencijos prezidentiniams rinkimams.Nenusiskriaudė savęs ir dabartinė konservatorių partijos sąrašo į Seimo rinkimus vedlė I.Šimonytė, pernai kaip jų kandidatė siekusi šalies prezidento posto..

Taigi, galima drąsiai konstatuoti, kad iš 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd. litų) „Snoro“ banko balanse buvusio turto, šiandien jau jo yra pavogta apie 1,2 milijardų eurų. Ir tai padarė konservatoriai, padedami banko bankroto administratorių. To nebereikia net įrodynėti, tai byloja pastarųjų metų faktai.

Konservatoriai ir Lietuvos bankas pavojuje: „Snoro“ banko laikinasis administratorius S.Friklis  privalės paviešinti slaptus banko uždarymo dokumentus

 

Nors Vilnius po devyniais užraktais slepia su banko „Snoras“ uždarymu susijusias paslaptis, yla iš maišo gali greitai išlįsti Paryžiuje.

Pavyko sužinoti, kad palyginus neseniai, 2020 m. liepos 8 d., Niujorko pietinio rajono apygardos teismas įpareigojo buvusį laikinąjį „Snoro“ administratorių Simoną Freakley pateikti slaptus dokumentus apie banko uždarymą, kurie bus panaudoti Paryžiaus arbitraže. Šio Arbitražo Tribunolas nagrinėja buvusių „Snoro“ akcininkų inicijuotą 1,1 milijardo eurų ieškinį prieš Lietuvą. Įsitikinęs, jog tai labai svarbus sprendimas. S.Freakey turimus dokumentus gavęs Arbitražo Tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas.

Raimondo Baranausko ir buvusio stambiausio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo interesus atstovaujantis Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas (Fondas) bylą prieš Lietuvą inicijavo dar 2019 m. balandžio 29 d., pasamdęs vieną galingiausių JAV advokatų kontorų „Alston and Bird LLP“, kuri ir parengė 1,1 milijardo eurų ieškinį. Ieškovai teigė, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi padarytos žalos pagrindiniam akcininkui V.Antonovui, pažeidė keturis mūsų šalies ir Rusijos pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.

Neužilgo po to, 2019 m. rugpjūčio 29 d., Fondo advokatai kreipėsi į Niujorko pietinio rajono apygardos teismą (United States District Court of the Southern District of New York), sutinkamai su Jungtinių Valstijų Kodekso 28 dalies 1782 paragrafu (Section 1782 of Title of United States Code) prašydami, kad šiuo metu JAV gyvenantis ir kompanijoje „AlixPartners LLP“ Niujorko filialo vadovu dirbantis buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius S.Freakley pateiktų su banko likvidavimu susijusius slaptus dokumentus ir liudijimus, kurie bus panaudoti arbitraže.

Taigi, sutinkamai su JAV įstatymais ir remiantis jų teismuose susiklosčiusia praktika, iš S.Freakley ir jo dabartinės kompanijos „AlixPartners“ pareikalauta pateikti Niujorko apygardos teismui visus dokumentus ir pranešimus, susijusius su buvusiu S.Freakley paskyrimu laikinuoju „Snoro“ banko administratoriumi, taip pat pateikti bet kokius dokumentus ir pranešimus, susijusius su oficialiomis ar neoficialiomis instrukcijomis, kurias gavo S.Frieakley ir jo komandos „Zolfo Cooper“ atstovai, administravę „Snoro banką“, iš Lietuvos banko ar kitų Lietuvos Respublikos vyriausybės pareigūnų, įskaitant ir jų pačių tarpusavio elektroninį susirašinėjimą. Taip pat Niujorko teismui be jokių apribojimų turėtų būti pateikti laikinojo „Snoro“ banko administratoriaus S.Freakley atliktos „Snoro“ banko finansinės analizės dokumentai su išvadomis, įskaitant ir iš to sekusių posėdžių, pasitarimų stenogramos ir pokalbių pastabos. Be to, turėtų būti pateikti bet kokie kiti dokumentai ir pranešimai (įskaitant projektus), kuriuos paruošė pats p.S.Frieakley ir /ar/ jo komandos nariai, „Snoro“ banko administravimo ir vadovavimo jam laikotarpiu. Ir tai dar nėra baigtinis šių visų  dokumentų ir liudijimų sąrašas.

„Snoro“ bankrotą pasiūlė finansų ministrė Ingrida Šimonytė

Administruoti „Snorą“ S.Freakley buvo pakviestas kelios dienos prieš paskelbiant „Snoro“ moratoriumą (nors derybos su juo jau vyko nuo 2011 m. spalio mėnesio pradžios) ir kartu su savo kompanija „Zolfo Cooper“ tapo faktiškai vienvaldžiu banko vadovu. Susipažinęs su banko situacija, S.Freakley viešai paskelbė, kad „Snoras“ yra likvidus ir per 24 valandas bus atnaujintos visos operacijos. Panašias rekomendacijas jis pateikė ir Lietuvos bankui. Skelbti bankroto net nebuvo siūloma. Pagrindinė S.Freakley idėja buvo „Snorą“ skaidyti į gerą ir blogą banką.

Tačiau centrinis bankas nusprendė skelbti bankrotą. Liudininkų teigimu, to kategoriškai reikalavo tuometė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Gavus S.Freakley išsamias išvadas ir pasiūlymus, į Lietuvos banką atėjo finansų ministrė (I.Šimonytė – Red.), labai energinga, su premjero (Andriaus Kubiliaus – Red.) patarėju Mykolu Majausku ir be jokių ceremonijų pareiškė: bankrotas, ir daugiau nieko“, – tų dienų įvykius prisiminė tuometis Lietuvos banko valdybos narys Vaidevutis Geralavičius.

Reikia būtina pažymėti ir tai, kad pats Vaidevutis Geralavičius tvirtino, jog jis nenorėjo balsuoti už „Snoro“ banko bankrotą, tačiau jį asmeniškai įkalbėjo  Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas. „Nubalsuota (LB valdybos posėdyje) buvo vienbalsiai, nors iš pradžių jis (V.Geralavičius) turėjo kitokią nuomonę. Bet po pokalbio su banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku jis tą nuomonę pakeitė ir balsavo kaip visi“, – tokia tuomečio Lietuvos banko valdybos nario nuomonė buvo užrašyta „Respublikos“ leidinyje.

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/snoro_nacionalizavimo_kronika/snora_uzdare_lietuvos_banko_vadovai_spruko_i_uzsieni/ 

Niujorke S.Freakley gerokai įkliuvo

Reikia priminti, šiek tiek priešistoriją. Britų kompanijos „Zolfo Cooper Europe“ atstovas S.Freakley, po Lietuvos banko jo paskyrimo laikinuoju „Snoro“ banko administratoriumi, šiose pareigose dirbo tris savaites. Nuo 2011 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos bankas paskelbė AB bankui „Snoras“ veiklos moratoriumą (veiklos sustabdymą), iki 2011 m. gruodžio 7 d., kada Vilniaus apygardos teismas to paties Lietuvos banko prašymu iškėlė nacionalizuotam, jau suvalstybintam bankui „Snoras“ bankroto bylą. Teisingiau sakant, iki tada, kol „Snoro“ bankas nepateko į S.Freakley sėbro N.Cooperio rankas.

Kaip žinome, 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo korumpuotas teisėjas Andžej Maciejevski, remdamasis „Snoro“ banko laikinojo administratoriausS.Freakley parengta banko finansinės padėties subjektyvia ataskaita ir Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko pateikto teismui suklastoto „Snoro“ banko balanso pagrindu, ne tik iškėlė „Snorui“ bankroto bylą, bet, dar gi, pažeidžiant galiojančias tvarkas, paskyrė užsienio kompanijos „Zolfo Cooper“ vyr.partnerį Neilą Cooperį (Neil Hunter Cooper) „Snoro“ banko bankroto administratoriumi. Tuo laiku Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos draudė užsieniečiams administruoti turtą Lietuvoje. Nežiūrint į tai, N.Cooperis „Snoro“ banko bankroto administratoriumi dirbo iki pat 2014 m. lapkričio 4 d. Tik po to, kai paaiškėjo, kad N.Cooperis apsivogė ir jam, iškelus baudžiamąją bylą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (kurį, beje, vėliau mūsų korumpuoti prokurorai sėkmingai „numarino“), jis tyliai buvo „palydėtas“ į pensiją.

https://www.delfi.lt/verslas/archive/nepatenkinti-kad-snoro-administratoriumi-paskyre-uzsienieti.d?id=52672829

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/visu_laiku_lietuvisku_atlyginimu_rekordai/

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/snoro_nacionalizavimo_kronika/dvalys_kvieciamas_i_seima_pasiaiskinti_del_nkuperio/

Užbėgant įvykiams už akių, būtina pažymėti, kad vėliau, tų pačių „veikėjų“, „Zolfo Cooper Europe“ buvo likviduota, siekiant paslėpti visus laikinojo „Snoro“ banko administratoriaus S.Freakley ir banko bankroto administratoriaus N.Cooperio bei jų komandos nusikalstamus veiksmus, aplaidžiai administruojant jiems patikėtą penktojo pagal dydį Lietuvoje „Snoro“ banko turtą. Jį pusvelčiui išpardavinėjant, buvo pa“daryta didžiulė žalą „Snoro“ banko kreditoriams. Tuo būdu, kartu buvo siekiama pabėgti nuo baudžiamosios atsakomybės už didžiules piniginių lėšų sumas, „išpompuotas“ iš „Snoro“ banko sąskaitų ir neteisėtai administratorių išmokėtas sau, savo kompanijai „Zolfo Cooper“ bei samdytiems saviems užsienio konsultantams. Taip sakant, buvo siekiama paslėpti „visus galus į vandenį“.

Po kompanijos „Zolfo Cooper“ likvidavimo, 2018 m. rugsėjo 27 d., „AlixPartners LLP“ oficialiai pranešė, jog tapo visų kompanijos „Zolfo Cooper Europe“ teisių ir reikalavimų perėmėja. O pats Saimonas Freakley perėmė šios kompanijos generalinio direktoriaus pareigas Londone. Dar po kurio laiko, S.Freakley persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, vadovauti šios naujosios įmonės – „AlixPartners LLP“ – filialui Niujorke.

Reikia pasakyti, jog čia, Niujorke, ir pateko buvęs „Snoro“ banko laikinasis administratorius S.Freakley į Fondo ir AB banko „Snoras“ pagrindinių akcininkų interesus atstovaujančios ir Jungtinėse Valstijose  nuo 1893 metų veikiančios, o dabar visame teisiniame pasaulyje plačiai žinomos advokatų kompanijos „Alston & Bird LLP“ advokatų rankas.

Prokurorų pervedimas nedomino

Po kelių dienų iš jau uždaryto“Snoro“ banko, kuriame buvo uždraustos visos finansinės operacijos, į S.Freakley bendrovės sąskaitą buvo pervesti beveik 5 milijonai eurų. Šie keistu būdu sumokėti pinigai tuo metu tapo akstinu „Snoro“ pagrindiniams akcininkams R.Baranauskui ir V.Antonovui per advokatus kreiptis į prokuratūrą. 2012 metų balandžio mėnesį advokatų profesinė bendrija BLS generalinei prokuratūrai įteikė pareiškimą, prašydama S.Freakley atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Paaiškėjo, jog 2011 m. lapkričio 24 ir 29 d. S.Freakley asmeniškai ėmėsi priemonių, kad į jo vadovaujamos kompanijos „Zolfo Cooper LLP“ sąskaitą iš banko „Snoras“ būtų pervesta 4 834 396 eurų (ekvivalentu 16 692 202,50 litų). Ši pinigų suma iš banko pervesta trimis pavedimais (1 000 000 EUR, 1 400 000 EUR ir 2 434 396 EUR). Pažymėtina, kad šios operacijos buvo atliktos ignoruojant Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr.03-186 nuostatas, draudžiančias vykdyti bet kokias finansines operacijas.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/16-mln-litu-skirtu-snoro-laikinojo-administratoriaus-darbovietei-662-188612

Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos banko valdybos siūlymu Lietuvos Respublikos vyriausybė 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.1329 perėmė AB banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams. O už kelių dienų, 2011 m. lapkričio 24 d., Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-196  buvo atšaukta „Snoro“ banko licencija bei 2011 m. lapkričio 28 d. Lietuvos bankas inicijavo „Snorui“ bankroto bylą Vilniaus apygardos teisme.

Todėl, akivaizdu, kad S.Freakley inicijavo 4 834 396 eurų pervedimą iš AB banko ‚Snoras“ po to, kai Lietuvos bankas jau atšaukė AB banko ‚Snoras“ licenciją. Šios lėšos buvo užvaldytos po to, kai buvo uždraustos visos bankinės operacijos  ir po to, kai Lietuvos banko buvo inicijuotas Snoro banko bankrotas. Tokias S.Freakley veiksmais buvo užvaldytas Lietuvos Respublikos valstybės perimto AB banko |“Snora“ didelės vertės turtas – 4 834 396 eurų ir taip padaryta didelė turtinė žala Lietuvos valstybei ir AB banko „Snoras“ kreditoriams.

Be įtarimų minėtų beveik 5 milijonų eurų pasisavinimu, S.Freakley buvo kaltinamas neteisėtu banko programos su duomenimis išvežimu į užsienį, banko dokumentų naikinimu ir kitais galimais nusikaltimais. Žinoma, niekas neturėjo iliuzijų, kad S.Freakley bus pateikti bent įtarimai. Tačiau buvo viliamasi, kad tyrimo metu prokuratūra išsireikalaus svarbius dokumentus, susijusius su banko uždarymu. Tačiau po dviejų mėnesių iliuzijos žlugo – prokuratūra ne tik atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorai net neleido susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kitokio sprendimo ir negalima buvo tikėtis.Buvo žinoma, jog tuometis generalinis prokuroras Darius Valys visą su „Snoru“ susijusią informaciją ant lėkštutės patiekdavo prezidentei D.Grybauskaitei. Tereikia pažiūrėti, kieno rankose atsidūrė teismai, prokuratūra, policija, STT, FNTT, Lietuvos bankas, atėjus į valdžią D.Grybauskaitei. Net ir dabar, praėjus daugiau kaip metams po naujo šalies prezidento išrinkimo, visų šių teisėtvarkos ir teisėsaugos struktūrų vadovai tebėra Grybauskaitės prezidentūros žmonės.

Seimas įrodymų negavo

 

Tų dokumentų dėl neteisėto „Snoro“ banko nacionalizavimo bei paskesnio nusikalstamo subankrotinimo nepavyko gauti ir neužilgo po „Snoro“ uždarymo jo nacionalizavimo aplinkybes tyrusiai Seimo laikinajai komisijai. Ši komisija taip pat tikėjosi, kad tikrosios banko uždarymo aplinkybės paaiškės, kai S.Freakley pateiks visus dokumentus. Nors komisija jų ir pareikalavo, tačiau buvęs laikinasis administratorius perdavė tik 10 eilučių dokumentą apie esą banke užfiksuotą turto trūkumą. Pačiose Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012 m. gegužės 30 d. išvadose buvo konstatuota: “Dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis galimą AB banko „Snoras“ turto sumažėjimą iki 2011 m. lapkričio 16 d., nurodytą 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko “Tarnybiniame rašte” dėl AB banko „Snoras“; laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus S.Friklio (Simon Freakley) ataskaitoje iki 2011m. lapkričio 24 d. ar bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administratoriaus N.Kuperio (Neil Cooper) ataskaitoje iki 2011m. gruodžio 7 d., Komisijai  pateiktas  nebuvo“. Reikia pasakyti, kad tas išvadų punktas tada labiausiai ir išgąsdino valdančiają konservatorių – liberalų daugumą.

Apie tą patį faktą (kad jokie dokumentai nebuvo gauti) viešai tvirtino ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis 2012-05-20 d. kalbėdamas interviu dienraščiui “Lietuvos rytas”. „Nors išvadų galutinis tekstas dar nepatvirtintas, komisijos nariai sutarė konstatuoti, jog jiems nebuvo pateikta pakankamai duomenų nuspręsti, ar Lietuvos bankas pagrįstai siūlė „Snorą“ nacionalizuoti, o vėliau – uždaryti“, – sakė V. Mazuronis.

„Mūsų žiniomis, sprendimai tiek Lietuvos banke, tiek Vyriausybėje buvo priiminėjami neturint tų duomenų. Iš to ir mūsų išvados, kad Lietuvos banko veiksmai, ypatingai perimant akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti. Komisija taip ir nesulaukė dokumentų, įrodančių „Snorui“ inkriminuojamo kaltinimo, esą prieš bankrotą ir nacionalizavimą banke stigo net 4 mlrd. litų.“, – žinisklaidai tvirtino V.Mazuronis.

“Komisijai buvo pateikti trys dokumentai, rodantys „Snoro“ turto sumažėjimą: Lietuvos banko ataskaita, kurią pasirašė Irmantas Žadeika ir Mantas Mendelevičius, laikinojo administratoriaus Simono Freakley ataskaita ir Neilo Cooperio 2011 m. gruodžio 7 dieną pateikta lentelė.“

„Apie galimai dingusias lėšas ten tėra yra 7-8 eilutės. Prašėme pateikti dokumentus ir medžiagą, kuriais remiantis buvo sudėstytos tos eilutės. Negavome. Jei neturime tų duomenų, tai ta medžiaga yra nepakankama. Tai ir konstatavome išvadose, nieko daugiau” – sakė komisijos vadovas V. Mazuronis.

Kadangi iš tikrųjų S.Freakley ataskaitą Seimo laikinąjai tyrimo komisijai sudarė kelios rašto eilutės be jokio dokumentinio pagrindimo. o ir šie pateikti S.Friklio skaičiavimai buvo jo paties, kaip banko „Snoras“ laikinojo vadovo dar ir įslaptinti, tai Seimo komisijos pirmininkas V.Mazuronis oficialiai pareiškimu kreipėsi į S.Freakley su prašymu išslaptinti pateiktą ataskaitą ir kitus dokumentus dėl banko „Snoras“ turto, kad visi galėtų susipažinti ir įvertinti, ar yra pateikta pakankamai dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių ataskaitoje nurodytą galimą AB banko „Snoras“ turto sumažėjimą.

Deja, į šį komisijos pirmininko V.Mazuronio pareiškimą nebuvo atsiliepta, šis prašymas nebuvo įvykdytas ir Seimo komisija jokių kitų naujų dokumentų iš S.Freakley negavo. O pats S.Freakley skubiai išvyko iš Lietuvos.

https://www.tv3.lt/naujiena/599139/v-mazuronis-sprendimas-del-snoro-buvo-ir-skubotas-ir-nepakankamai-motyvuotas

https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2012/05/24/news/seimo-komisija-pristigo-dokumentu-snoro-nacionalizavimui-pagristi-5271095/

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/valentinas-mazuronis-ragina-simona-freakley-isslaptinti-komisijai-pateikta-ataskaita-ir-kitus-dokumentus-del-banko-snoras-turto-662-223312

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15371&p_k=1&p_t=124613

Tik Fondo advokatai rado landą

Kaip žinome, praėjus kuriam laikui po Seimo komisijos tyrimo „Zolfo Cooper Europe“ buvo likviduota. Jos teisių ir reikalavimų perėmėja tapo kompanija „AlixPartners“, o S.Freakley buvo paskirtas šios kompanijos filialo Niujorke vadovu. Fondą atstovaujantys Jungtinių Valstijų advokatų kompanijos „Alston and Bird“ advokatai rado landą, kai atrodė, jog likvidavus „Zolfo Cooper“ nepavyks atgauti visų dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikrąsias „Snoro“ bankroto aplinkybes.

Jie pasiūlė kreiptis į Niujorko apugardos teismą, kuris gali išleisti įsakymą įpareigojantį S.Freakley bei „Zolfo Cooper“ teisių perėmėją bendrovę „AlixPartners“ pateikti būtinus dokumentus, kurie būtų panaudoti arbitražiniame teisme. Išreikalauti šių dokumentų per JAV teismą buvo prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai.

Tai, kad S.Freakley turimi dokumentai gali iš esmės nulemti bylos eigą, ko gero, suprato ir Lietuvos interesams Paryžiaus arbitraže atstovaujantys teisininkai – sostinės advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir parneriai“ su kolegomis iš Argentinos. Tad dar praėjusių metų,  2019 m. lapkričio 8 dieną, jie oficialiai paprašė Arbitražo Tribunolo įpareigoti Fondą atsiimti savo prašymą iš Niujorko teismo dėl dokumentų atskleidimo. Tačiau Arbitražo Tribunolas 2019 m. gruodžio 4 d. per posėdį atmetė Lietuvos prašymą. O 2019 m. gruodžio 19 d. ir Niujorko apygardos teismas, dar gi, patvirtino pastarąjį prieš dvi savaites primtą Arbitražo Tribunolo sprendimą bei paliko galioti Fondo advokatų kompanijos „Alston and Bird LLP“ pareiškimą teismui dėl dokumentų ir liudijimų atskleidimo.

Savo ruožtu S.Freakley taip pat neketino lengvai pasiduoti. Pasisamdęs penkis advokatus, jis siekė įtikinti Niujorko teismą atmesti ieškinį. Vis tik net ir šie brangūs advokatai nepadėjo. Teisme per kelis posėdžius vyko aršūs ginčai. Iš pradžių S.Freakley bandė teisėjus įtikinti, kad byla nėra teisminga Niujorko teismui. Vienas pagrindinių jo ir penkių advokatų argumentų buvo tai, kad priimdamas sprendimą išreikalauti įrodymus, Niujorko teismas pernelyg giliai įsiskverbs į Paryžiaus tribunolo darbą. Tačiau teisėjai iš tokio argumento tik pasišaipė. Jie nurodė, kad pats S.Freakley prašė Paryžiaus tribunolo įpareigoti atsiimti ieškinį iš Niujorko teismo. „Tad jei Tribunolas būtų manęs, kad perdaug įsiskverbiama į jo darbą – būtų įpareigojęs atsiimti ieškinį“, – teigiama Niujorko teismo nutartyje.

Niujorko teismas, atmetęs S.Friklio apeliaciją, paliko galioti įpareigojimą atskleisti su „Snoro“ banko uždarymu susijusias paslaptis

Nepavykus teisėjų įtikinti, kad Niujorko teismas yra neteismingas nagrinėti bylą, S.Freakley bandė manipuliuoti Lietuvos teise, kuri įpareigoja saugoti bankines paslaptis. Tačiau teisėjai pareiškė, kad Paryžiaus arbitraže vykstantis procesas – tarptautinis, todėl nėra reikalo vadovautis Lietuvos teise. Nors S.Freakley su advokatais pateikė ir daugiau argumentų, kodėl negali atskleisti slaptos informacijos, ir jie teisėjų neįtikino. Jei teismas patenkino Fondo prašymą, o neseniai buvo atmestas ir S.Freakley apeliacinis skundas.

2020 m. rugpjūčio 25 d. Niujorko apygardos teismo teisėja Analisa Torres savo nutartimi atmetė S.Freakley ir „AlixPartners LLP“ apeliacinį skundą ir paliko galioti ankstesnę 2020  m. liepos 8 d. teismo nutartį, įpareigojančią S.Freakley sutinkamai su JAV įstatymais nustatyta dokumentų atskleidimo procedūra (Discovery proceedings) pateikti teismui ir atskleisti visus prašomus dokumentus, susijusius su AB banko „Snoras“ neteisėtu nacionalizavimu bei jo turto ekspropriacija Lietuvos valstybės naudai. O svarbiausia tuo pačiu, ir kompanija „AlixPartners“, kaip įmonės „Zolfo Cooper“ teisių ir reikalavimų perėmėja, yra įpareigota atskleisti savo turimus finansinius dokumentus, kurie turėtų aiškiai byloti apie didžiules piniginių lėšų sumas pervestas iš „Snoro“ banko į S.Feakley ir N.Cooperio ankstesnės darbovietės kompanijos sąskaitas. Taigi, daug kas dėl to konservatorių įvykdyto „Snoro“ banko tyčinio nusikalstamo bankroto turėtų greitu laiku paaiškėti.

Išreikalauti dokumentų per JAV teis prašoma neatsitiktinai

Mat arbitražui S.Freakley galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai. Šiuo metu turėtų prasidėti posėdžiai, kuriuose bus kalbama apie konkrečius įrodymus, kuriuos S.Freakley privalės pateikti Arbitražo Tribunolui. Tikisi išvysti daug dokumentų Tikimasi išsireikalauti visus dokumentus ir pranešimus, susijusius su S.Freakley paskyrimu laikinuoju „Snoro“ administratoriumu bei instrukcijas, kurias iš Vyriausybės ar Lietuvos banko gavo banką administravę jo komandos „Zolfo Cooper“ atstovai. Taip pat turėtų būti pateiktos S.Freakley atliktos „Snoro“ finansinės analizės, pasitarimų stenogramos ir net pokalbių pastabos.

Fondo atstovai įsitikinę, kad S.Freakley bus sunku išsisukti ir jam teks pateikti dokumentus, įrodančius, jog „Snoras“ veikė sėkmingai ir tik dėl politinio užsakymo buvo užgrobtas. „Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai. Be to, turime tikruosius balansus bei turto vertinimo ataskaitas. Žinoma, S.Freakley savo padėtį galėtų palengvinti. Tačiau tuomet jam tektų paliudyti, jog vykdė Lietuvos banko nurodymus“, – žiniasklaidai jau yra teigę jie.

O iš tikrųjų S.Friklis turėjo ką slėpti

Prisimenant skaitytą AB banko ‚Snoras“ nacionalizavimo įvykių chronologijos aprašymą, reikia konstatuoti, kad tos pačios lemtingos „Snoro“ bankui 2011 m. lapkričio 16 dienos popietę, apie 16 val. (kaip tvirtina buvę banko darbuotojai) su aiškia užduotimi iš Lietuvos banko į AB banką ‚Snoras“ atvyko laikinasis administratorius S.Freakley su savo 25-30 žmonių komanda. Atvyko ir Lietuvos banko darbuotojų būrys (apie 15 žmonių), vadovaujamas Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Mindaugo Leikos. Pirmas veiksmas, kuris buvo atliktas paskirtojo laikinojo banko administratoriaus S.Freakley nurodymu ir Lietuvos banko atstovo M.Leikos iniciatyva – buvo įvykdytas banko Snoras informacinės sistemos  Forpost (visos bankinės programos) sustabdymas ir buvo atjungtas tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT veikimas. Tokiu drąstišku būdu buvo visiškai  sustabdyta AB banko „Snoras“ veikla, kas ir buvo AB banko „Snoras“ pabaigos pradžia.

Tiesa, dar reikia pažymėti, kad atjungus tarptautinę mokėjimų sistemą SWIFT, buvo sustabdyti visi „Snoro“ banko klientų valiutiniai mokėjimų pavedimai. Buvo visiškai sutabdyti mokėjimo pavedimai doleriais, nes 16 val. tik prasideda darbo diena JAV bankuose korespondentuose, per kuriuos dirbo „Snoras“.  Pagal patvirtintas tvarkas, neįvykdžius banko kliento pavedimo, visi pinigai turėjo būti grąžinti atgal į klientų sąskaitas. Tačiau, užbėgant įvykiams už akių, reikia pasakyti , kad taip padaryta nebuvo, o visus tuos šimtus milijonų klientų piniginių lėšų  laikinasis administratorius S.Friklis su savo komanda vėliau paprasčiausiai pavogė. Apie tai gerai žinojo ir Lietuvos bankas (per savo atstovą Ekonomikos departamento direktorių M.Leiką, kuris su S.Frikliu kartu atvyko į „Snorą“ ir ten dar darbavosi geras 3 savaites), tačiau jokių priemonių, kad apginti banko klientų interesus nesiėmė. Priešingai, viešai buvo teigiama, kad tuos šintus milijonus klientų lėšų išsivedė „Snoro“ pagrindiniai akcininkai. Manau, gerai tą Lietuvos banko vadovo  V.Vasiliausko skleidžiamą melą pamenate.

Be to, nutraukus informacinės sistemos Forpost veikimą, buvo atimta galimybė matyti bankinių operacijų istorinius įrašus.

Netgi visiškam diletantui turėjo būti aišku, jog, sustabdžius realią banko veiklą, valstybė patirs milijardinius nuostolius, neįskaitant žalos ekonomikai. Pasitikėjimo pagrindu veikianti kredito įstaiga du kartus nebankrutuoja – kartą sustabdyto banko ar jo dalies (kaip planavo Lietuvos bankas ir LR vyriausybė) jau neįmanoma prikelti!

Gerai prisimenu, ką apie tai tuo metu žiniasklaidai tvirtino ir ekonomistas, buvęs šalies premjeras Gediminas Vagnorius. Jis tikino, kad nebuvo jokio reikalo kelioms dienoms dirbtinai fiziškai sustabdyti banko veiklą. „Užuot ramiai perėmusi visus įsipareigojimus vykdžiusį banką ir išvengus nuostolių banko indėlininkams ir mokesčių mokėtojams, vyriausybė jį tiesmukai likvidavo. Jei šalies valdžia nebūtų dirbtinai sustabdžiusi banko veiklos, jo reorganizavimo kaštai galėtų siekti kelis šimtus milijonų litų, kuriuos valstybė prireikus padengtų iš akcininkų turto. Sustabdžius realią banko veiklą, valstybė patirs virš milijardo litų nuostolių, neįskaitant žalos ekonomikai. Pasitikėjimo pagrindu veikianti kredito įstaiga du kartus nebankrutuoja – kartą sustabdyto banko ar jo dalies (kaip planuoja vyriausybė) jau nebeįmanoma prikelti“.

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/gvagnorius-vyriausybe-pereme-ar-likvidavo-snora.d?id=51898557

Toks vieno iš didžiausių šalies nacionalinių bankų informacinės ir mokėjimų sistemų veikimo nutraukimas bei banko veiklos sustabdymas turėjo lemiamą reikšmę AB bankui ‚Snoras“. Kartu tai turėjo ir didelę neigiamą reikšmę ne tik ‚Snoro‘ bankui, bet ir Lietuvos valstybės ūkiui bei finansų sistemai ir akivaizdžiai  padarė jiems žalos.

Todėl S.Freakley ir M.Leikos tokie veiksmai, traktuotini kaip turintys požymių veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 197 straipsnio 2 dalyje.

Vėliau S.Freakley nurodymu buvo surinkti banke „Snoras‘ esantys dokumentų naikikliai ir sunešti į banko centrinės būveinės posėdžių salę, kurioje buvo įsikūrusi pati S.Freakley komanda, – jo pasamdyti asmenys. Su surinktais dokumentų naikikliais buvo intensyviai naikinami kažkokie dokumentai. Pažymėtina, kad didžiulis sunaikintų popierinių liekanų kiekis kelia įtarimų, jog buvo naikinami banko dokumentai ar jų kopijos, kurie galėjo būti ypatingai svarbūs teisingam AB banko „Snoras“ turto vertės nustatymui. Aišku, buvo galvojama, kad tie dokumentai reikalingi ir svarbūs teisingam „Snoro“ bylos (kad ir prokurorų sufabrikuotos) išsprendimui, t.y. ikiteisminiam tyrimui ar net tos bylos nagrinėjimui teisme, jei to prireiktų.

Pažymėtina ir tai, kad atvykęs į „Snoro“ banką ir perėmęs visą banko valdymą, S.Freakley nesiėmė jokių priemonių banko dokumentų ir informacinių sistemų perėmimui iš ‚Snoro‘ banko atsakingų darbuotojų, surašant priėmimo-perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus, ir, be abejo, apsaugojimui nuo galimo praradimo ar sunaikinimo.

„Snoro“ banko darbuotojai, liudyję Londono Vestminsterio magistrato teisme, ypač gerai atsimena patį britų komandos su S.Freakley priešakyje atvykimą. „Visų nuostabai atvyko apie 50 žmonių grupė, iš jų, dauguma užsieniečiai. Atvykusieji tik perskaitė Lietuvos banko valdybos nutarimą dėl S.Freakley, kaip laikinojo administratoriaus paskyrimo, tačiau neturėjo jokio dokumento apie tai, kaip ir kokiomis procedūromis mes turime perduoti jiems banke reikalus. Jų įgaliojimai banke veikti jokiu dokumentu nebuvo nustatyti, o jei toks dokumentas ir buvo, jis „Snoro“ banko buvusiai vadovybei  ar atsakingiems darbuotojams darbuotojams pateiktas nebuvo“, – tada teisme tvirtino buvusi „Snoro“ banko valdybos narė,Teisės departamento direktorė Aušra Ižičkienė..

„Banko dokumentų, turto ir informacinių technologijų sistemų perėmimas vyko paprastuoju būdu – atvykusieji ėmė dokumentus savo nuožiūra ko jiems reikėjo, jokie priėmimo perdavimo dokumentai nebuvo surašomi. Taip pat jų (S.Freakley ir M.Leikos) nuožiūra buvo sustabdytos visos banko operacijos, išjungiant bankinės programos sistemas. Naujieji banko vadovai ir jų komandos nariai paimdavo iš „Snoro“ banko darbuotojų jiems reikalingus dokumentus savo nuožiūra, tai patvirtinančių aktų ar pakvitavimų nerašė“.

„Jie viską darė savo nuožiūra (net nedalyvaujant darbuotojams), – būdavo įeinama į jų kabinetus, imami daiktai, tame tarpe ir kompiuteriai. Net ir personalinių kompiuterių paėmimo atveju jokie perėmimo aktai ar pakvitamai nebuvo rašomi, dėl tos paprastos priežasties, kad kompiuteriai (ar kiti daiktai) būdavo paimami nedalyvaujant darbuotojui. Kokius veiksmus jie darė su tais kompiuteriais, darbuotojai nežinojo, nes niekas nieko neaiškino“, – toliau Londono teismui sakė A.Ižičkienė.

Visi šie aukščiau išdėstyti faktai (jų yra ir daugiau) byloja, kad S.Freakley su komanda  „Snoro“ banke elgėsi ir veikė kaip paprasčiausi užgrobėjai. Tai patvirtina dar ir toks faktas, kad ‚Snoro“ banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Vaitekūnas buvo jėga laikinojo administratoriaus S.Freakley žmonių fiziškai išmestas iš banko, kaip neįtinkantis Lietuvos banko vadovybei.

Svarbu pažymėti yra ir tai, kad užsienio bankai ir klientai ne kartą prašė laikinąjį administratorių S.Freakley nurodyti tokias sąskaitas, į kurias jie galėtų pervesti AB bankui „Snoras“ skirtas lėšas, nes „Snoro“ banko sąskaitos buvo uždarytos (pamename, kad bankinė programa Forpost buvo perimta ir uždaryta dar 2011 m. lapkričio 16 d. popietę). Tačiau S.Freakley delsė primti tokius sprendimus ir taip buvo stabdomas pinigų grįžimas į banką. Galimai, taip darydamas, S.Freakley sąmoningai norėjo, kad bankas patirtų kuo daugiau nuostolių.

S.Freakley nurodymu buvo padarytos visų banko „Snoras“ kompiuterių kietųjų diskų kopijos, o taip pat jau minėtos informacinės sistemos programos (bankinės programos) Forpost kopija, ir laikmenos su visomis šiomis kopijomis bei didelė dalis kietųjų diskų išvežtos iš „Snoro“ bankui priklausančių patalpų (ir iš Lietuvos).

Apie tai, taip pat liudijo Londono Vestminsterio magistrato teismui buvusi AB banko Snoras valdybos narė, Teisės departamento direktorė A.Ižičkienė: „Bankinė programa Forpost buvo perimta laikinojo administratoriaus ir uždaryta dar 2011 m. lapkričio 16 d., dėl to sutriko atsakymų į teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų užklausimus apie laikytas banke lėšas rengimas. Netrukus šios pagrindinės bankinės programos (Forpost) įrenginiai kietuose diskuose buvo pradėti išmontuoti ir pakuoti, ir, laikinojo administratoriaus S.Freakley nurodymu, maždaug prieš 2011 metų Šv.Kalėdas juos išvežė jo komandos atstovai. Nėra žinoma, kas ir kokius veiksmus  atliko su šioje informacinių technologijų įrangoje sukauptais duomenimis apie „Snoro“ banko klientus ir bankines operacijas. Tačiau, perėmus duomenų bazes, kyla jų koregavimo bei slaptų duomenų tyčinio ar netyčinio nutekinimo grėsmė.“ Reikia sakyti, kad tai visiškai nejaudino net prokurorų, kurie tuo laiku kaip tik atliko ikiteisminį tyrimą jų pačių vedamoje „Snoro“ banko baudžiamojoje byloje.

Taigi, matomai, Niujorko apygardos teismas tikrai turės ko paklausti S.Freakley, kaip jis „sėkmingai“ kartu su Lietuvos banku bankrotino „Snorą“.

Kas per slapti dokumentai yra „Snoro“ bankroto byloje?

Užsienio teisininkams sunkiai suprantama, kas per slapti dokumentai bankroto byloje? Jie ten kuo Lietuvoje užsiiminėjo? Bankroto byloje negali būti nei vieno slapto dokumento. Kaip savo interesus gali ginti tiek banko kreditoriai, tiek buvę „Snoro“ savininkai, jei tų dokumentų didžioji dalis įslaptinta? Tuomet gi, niekaip nesimatys tiksli bankrutuojancio subjekto situacija. Esmė tame, kad pinigus ten prarado ne tik „Snoro“ banko akcininkai, bet ir kiti banko kreditoriai – Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Prarado ir užsienio klientai. Jei ką, visi jie irgi turės teisę pareikšti ieškinius valstybei.

Konservatorių padaryti nuostoliai milijardiniai

Galvoju, kad Paryžiaus arbitražas patenkins Fondo ieškinį ir Lietuvai priteis sumokėti „Snoro“ banko buvusiems savininkams milijardą ar du. Tai tada kiek nuostolių valstybei bus padariusi Kubiliaus, Šimonytės, Vasiliausko ir Grybauskaitės grupuotė? Sudėjus dar dujų laivą „Independencą“, lietuviškų bankų bankrotus, brangias paskolas valstybės vardu gautas iš švedų bankų, aferas Ignalinos AE, kitus neracionalius ar net piktybiškus jų sprendimus, – viso gautųsi apie 20 milijardų. Ne be reikalo, Šimonytė ir konservatorių partija taip spraudžiasi į valdžią. Ne Lietuva jiems rūpi, bet galimybė nors kažkiek pridengti savo aferas.

Kur pažvelgsi, – ten aferos, aferos, aferos … Ir visur tos pačios pavardės išlenda: Grybauskaitė, Kubilius, Vasiliauskas, Šimonytė, prokuratūros vadovai… Kiek ilgai Lietuvoje tęsis šis teisinis nihilizmas? Nejaugi, kad suslėpti visus „galus į vandenį“ vėl taip veržiamasi į valdžią, metodiškai plaunant smegenis jaunimui? Gal pagaliau pakeiskite prokuratūros vadovus,pakeiskite korumpuotus, kyšininkaujančius teisėjus, teisėsaugos struktūrų pareigūnus, kurie akivaizdžiai šališki ir imkitės teisminių procesų, kurie ir sudėliotų kartą ir visiems laikams visus taškus?

Padarę nusikaltimus turi atsakyti. Ar gal jie juos darė vardan tos Lietuvos?.. Todėl ir slepiam viską? Neduodame dokumentų, neleidžiam atlikti tyrimų, nepradedame baudžiamojo persekiojimo? Nesąmonė… Viskas priešingai, – dėl Lietuvos, kaip demokratinės, teisinės valstybės žlugdymo, o kas galėt paneigti, jog ir dėl kai kurių asmeninio praturtėjimo?

Ir dar. Žmonės, būtinai nueikite į žaliųjų valstiečių būstinę, mieste, kuriame gyvenate ir pasiteiraukite leidinio „Neliečiamieji“. Ir tada tikrai bus aišku, už ką balsuoti spalio 11-ąją ir kas daugiausia, pridarė žalos visai Lietuvai ir jos piliečiams.

Kai pagalvoji, tai prokuratūra, bent pradžiai, iš tiesų turėtų paimti pasus, be teisės palikti šalį Grybaukaitei, Vasiliauskui, Kubiliui ir Šimonytei.

„Baltos“ pirštinės, magnolijų kvapas, pavytusių tulpių ir sušvinkusių konservų smarvė aplinkui. Lietuvoje viskas viename.

Ir pabaigai. Pagoglinus straipsnį – „Liudininkas iš Lietuvos banko: “Snoro“ šturmą laimino prezidentė“, klausiu bent retoriškai: Ar kvies liudininke į teismą už akių pensininkę D.Grybauskaitę?

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/liudininkas_is_lietuvos_banko_brsnoro_sturma_laimino_prezidente/

 

Dieve dieve – kas per padugnės tie landsbergininkai…

https://laisvaslaikrastis.lt/snoro-akcininku-teismo-uz-akiu-parodija-prokuroras-melavo-teismo-posedyje/

https://bukimevieningi.lt/sunaikinto-banko-snoras-istorija-lyg-juodas-debesis-temdo-konservatoriu-partijos-vedles-simonytes-reputacija/

https://www.ekspertai.eu/ar-galime-tiketi-simonytes-vedamu-konservatoriu-rinkimine-kompanija-nepamirse-ju-sunaikintosnoroistorijos/

https://laisvaslaikrastis.lt/21644-2/

https://www.ekspertai.eu/ar-tie-12-tukstapvogtu-snoro-banko-obligaciju-turetoju-pamirso-tai98645/?comm=1

 

https://laisvaslaikrastis.lt/kartu-su-i-simonyte-apvoges-snoro-banko-akcininkus-bei-indelininkus-a-kubilius-nuo-atsakomybes-noretu-pasislepti-su-europarlamentaro-mandatu/

 

https://bukimevieningi.lt/saulius-lipnickas-drasiai-galima-teigti-kad-snoras-tai-a-kubiliaus-ir-i-simonytes-simtmecio-afera/

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top