skip to Main Content

Jurbarkiečiai atsižegnojo  Pagal  Arnoldo   Žemaičio  straipsnį   „GELBĖJA  AR  GELBSTISI?

„LAISVAS  LAIKRAŠTIS“ 2020 m. rugpjūčio mėn.

 

Yra  kai kurių asmenų toks atsiprašymas  ir patvirtinimas, matančių akivaizdoje  darant  kryžiaus ženklą.  Toks  atsiprašymo  būdas  tinka  ir  man, ( kaip buvusiam jurbarkiečiui ) kai  L. Andrikienė  1990 metais apsilankiusi su  vyru  Vadžgirio  klebonijoje  paprašė, kad jei tu kunige  padėsi rinkiminėje  agitacijoje,  tai aš  duosiu sutikimą  jurbarkiečiams,  kurie  iškėlė mane  kandidate  rinkimuose  į Aukščiausią  Tarybą.  Taip, tada  tai  buvo  labai svarbūs  rinkimai  kaip  teisiškai ir be  smurto pabėgti  iš TSRS  okupacijos. Niekada aš L.  Andrikienės  nepažinojau, bet dabar jau žinau, kad mane pažinojo kiti, tuo labiau KGB asmenys, kurie,  iki  šių dienų  ir dar daugeliui  metų  ateičiai slėpdami nusikaltimus prieš  Lietuvą, priklauso TS –LKD  partijai. Kaip  veiklų, uolų, nesėdintį  po  „šluota“  kunigą,  ir kurį  jau  gerai pažinojo  ir  Jurbarko krašto žmonės,  įtraukdami  mane  į  Jurbarko  krašto  istoriją kaip  atmintiną jų krašto kunigą,  ir  patikėjusiems  vesti  rajono  žmones  į  Baltijos  kelią.( Baltijos  Asamblėjos,  trijų  Baltijos  valstybių vardu  įteiktas  dokumentas ) Tad  tokiu  kunigu  kuris  buvo aktyvus  Jurbarko  Sąjūdžio  tarybos  narys,  tad  manau  ir buvo  patogu pasinaudoti politikei, pakviečiant mane vienu iš rinkiminės  komandos  nariu, turinčiam  auditoriją  bažnyčiose. Kiti  rajono  kunigai  jau  buvo  garbingo  amžiaus, kuriems  man  tekdavo žiemos  metu, patalkinti  šaltose  jų  bažnyčiose.  L. Andrikienė  ne  viena  buvo  kandidatė.  Veržėsi į Jurbarką  ir daugiau  atvykusių  ir  prisėdusių  salėje  prie  manęs  prašant, kad aš  ir  už  juos agituočiau. Jie,  tie  kiti,  man iš matymo  pažystami  papuolė  į  Seimą  ir dar  dabar sugeba  jame  būti. (Geriau, kad sugebėtų nebūti ) Tikėjau  Sąjūdžiu  kuris  šaukė  viešumo  ir  žaliųjų  partija  kaip  ir  daugelis  to  meto  žmonių  ir  kaip  to  meto  dar  populiarios pirmosios ministrės K. Prunskienės  bendražyge  L. Andrikiene.

Nejauku  būdavo  susitikimų  metu  atsakinėti  į rinkėjų  klausimus apie  nepažystamą  kandidatę,  kai  susirinkusieji  į  kandidatės pristatymą  pateikdavo  daugiau  žinių nei  buvo  atspausdinta  lapeliuose. Tada  buvo  tik  vienas  noras,  kad  tik  vėl  neišrinkus   komunistų, ( o išsirinkome net ir kgebistus) ir  nesugrįžtant Lietuvai į  1940 metus, šaudant  tikinčius, lankančius  bažnyčias  ir  pralaimėjus  Sąjūdžiui, su  paruoštais  komunistų  antrankiai, vėl  pačius  aktyviausius  laisvės  šauklius ištremiant  į  Sibirą  ne  atmintinų  kryžių  restauruoti,  bet  patiems  ten atsigulti  O  kas  slypėjo  už  šių  nežinomų  kandidatų,  dar  mes  nežinojome. Šiandieną, jie  tie  mūsų  patikimi  politikai,  apsireiškė atvirais šmeižtais  bažnyčiai  ir  valstybei  nusipelniusiems  svarbiems  asmenims, klastojant  ateities  kartoms  archyvinius  dokumentus kaip  kardinolo   V. Sladkevičiaus  ir  patys  ilgiems  metams slėpdamiesi  po  KGB  bylų  įslaptinimu  ir  tokie  kandidatai  vėl mums  žadą  naujuose  rinkimuose  orų   proveržį, tik nesako  pro  kur?   Tad  pasitikėjimą  ir  charakteristiką  Jurbarko  patikėtinei,  davė  antrieji  Jurbarko   rajono   rinkimai 1992m.  kaip  gerai  jau patyrusiai  politike L. Andrikienei – jurbarkiečių priešprieša.  Kauniečiai L. Andrikienę pasitiko  su kelio blokada.  Jurbarkiečiai  tad  geriau  išsirinko  su  tam  tikromis žmogiškomis silpnybėmis  kaimyninio   kolūkio  pirmininką,  bet  savo  rajono  žmogų, tikintis, kad jis rūpinsis  savo  rajono  žmonėmis.  Tad  kaip  buvęs  rinkimų  kompanijos  patikėtinis,  žemaičiams  linkiu  stiprybės  ir  nenusiminti  su  nelaimėmis. Teko ir man  rinkėjų  priekaištus  išklausyti. Paskaitykite  nusivylusio  rinkimų  rėmėjo  ir  organizatoriaus jurbarkiečio  A. Reičiūno  kario – savanorio  komentarus  ir straipsnius, video  įrašus.  Nugalėjote  žemaičiai JAV  skalūnininkus,  kad  neužterštų  Lietuvos  vandens  ir  ilgai garbinę  žalčius,  pagal  Šv. Raštą manau išmokę žalčių  gudrumo,  perprasite  ir jums  pateiktas  svetimo krašto  moteris.  Aš  savo  rinkiminės  politinės agitacijos  už  kandidatę  L. Andrikienę, atgailos akciją  atlikau  pas  jo  eminenciją  kardinolą  V. Sladkevičių,  kuris  mane  tuojau  po  rinkimų  pakvietė iš  Jurbarko  rajono  į  Kauno  kunigų  seminariją, kad ne  po  tarybinius  ūkius  su  rinkiminėmis  reklamomis  važinėčiau, bet kaip  turintį  pogrindžio  bažnyčios  sielovadinės  veiklos ilgų  metų  patirtį, mokyti  kunigus  tikrų,  dvasinių  dalykų,  nesiveliant dvasininkams į  klastingas politikų  politines „tapkinų“ kėdes  televizijos  ekranuose ir neduok  Dieve bažnyčiose, prieš  rinkimus  politikams darant  reklamą su  kunigais be atgailos  sakramento, teikiant  jiems Šventą  Komuniją  kaip  „traškutį“ į rankas , kad KRISTAUS  KŪNAS „ neužkrėstų korone“?  Kunigo  politika – J. Kristaus  tiesos  politika. Visiems piliečiams linkiu tik  teisingo  pasirinkimo rinkimuose, neapsigaunant  kandidatų  pažadais. Pagarbiai, buvęs 1990 m. L. Andrikienės  patikėtinis rinkimuose, kun. A.  Bulotas

 

Facebook komentarai
Back To Top