skip to Main Content

Zarasų krašto žydų žudynės Krakynės miške (dabar plačiau žinomas šis pavadinimnas) Juozapas Streikus – Stumbras varė nužudytus į tą vietą, mano straipsnis apie tai https://evaldukas.livejournal.com/109934.html streikaus „autobiografija“ kaip tada sakydavo „javka s povinnoj“ rašyta legalizuojantis (tiesa joje jis nutyli apioe savo dalyvavimą Holiokauste) galima rasti čia https://evaldukas.livejournal.com/110202.html dokumentų kopijos paimtos iš LYA skelbtos jo bylos

 

Juozapas Streikus ir Holokaustas

Lietuvoje jau tampa įprastu reiškiniu, kai žmonės prisidėję prie Holokausto perlaidojami su valstybinėmis iškilmėmis.
Juozapas Streikus Stumbras su valstybės demonstruojama pagarba buvo perlaidotas Panevėžyje 2020 m. rugpjūčio dieną. Vienos iš televizijų reportažą galima rasti čia https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1055050/panevezyje-iskilmingai-palaidotas-partizanas-juozapas-streikus-stumbras



Lietuvos Respublikos institucijų propaguojamą partizanų vado biografiją nesunku rasti
Tiesa joje nutylėtas vienas esminis tos biografijos momentas. Nieko nekalbama apie J. Streikaus dalyvavimą Holokauste.

Bet gal šiek tiek apie asmenybę. Ilgai partizanavęs ir slapstęsis J. Streikus Legalizavosi tik 1958 m. Legalizuodamasis jis su smulkmenomis kelių dešimčių puslapių rašinyje papasakojo apie savo partizanavimą. Tiesa tas dokumentas nėra kiek nors plačiau žinomas, nors J. Steikaus bylos skaitmeninis variantas ir yra laisvai prieinamas internete. Plačiau yra žinoma J. Steikaus patriotiškas paskutinis žodis teisme, tiesa gal daugiau „patobulintas“ variantas skelbtas „patriotiško politiko“ A. Anušausko. Tas asmuo mėgsta būti pristatomas istoriku, bet tokiu atveju jį tektų kaltinti žinomo istorinio dokumento klastojimu. Kaip ten buvo su ta kalba aiškinosi žurnalistė R. Miškinytė

Visgi ir savo veiklos aprašyme pateiktame legalizuojantis 1958 m. liepos 25 d. žr. https://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/pages/forms/search/F3004.jspx pirmo tomo 69-88 puslapius J. Streikus nutylėjo savo sąsajas su Holokaustu. Jas jis atskleidė per tardymą 1961 metų lapkričio 10 dieną. Tas pasakojimas leido KGB tardytojui kapitonui Liniauskui kaltinimą papildyti sekančiai:
„1941 metų rugpjūčio mėnesį Streikus Juozapas persikėlė į Turmanto miestelį, kur taipogi priklausė lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų gaujai. Būdamas ginkluotas kartu su kitais lietuviškaisiais buržuaziniais nacionalistais 1941 metų rugsėjo mėnesį varė iš Dukšto miesto į Zarasų rajono Savičiūnų mišką suimtus žydus, kur sekančią dieną lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai sušaudė apie 8 tūkstančius žydų.“ J. Steikaus baudžiamosios bylos 5 tomo lapai 285-286

Tiesa reikia padaryti kelias pataisas. Savičiūnų mišką dabar įprasta vadinti Krakybės mišku, o Holokausto aukų skaičius paprastai imamas ir K.Jagerio raporto , jame minima, kad 1941 m. rugpjūčio 26 d. Zarasuose buvo nužudyti 2569 žmonės – 767 vyrai, 1113 moterų, 687 vaikai – žydai, 1 lietuvis komunistas ir 1 rusė komunistė…. Aštuoni tūkstančiai tai aiškiai padidintas skaičius. Taigi KGB kapitonas neteisus dėl skaičiaus ir datos.
Kiek teisus buvo tardytojas dėl kitko, spręskite patys – pateikiu 1961 m. lapkričio 10 dienos protokolo kopiją.



 

https://evaldukas.livejournal.com/110202.html?fbclid=IwAR3lvpoX7OzNBEU5uvM4nfF9AAUcuPI8frlqbW2psCH5fXzz0ziT3WxqaSQ

Facebook komentarai
Back To Top