skip to Main Content

Iš 124 mln. eurų ES lėšų Elektrėnų elektrinės modernizavimo – 15 mln. eurų „otkatas“ V.Uspaskich ir visam „elitui“

Aiškėja naujos aplinkybės, kaip Ūkio ministerija, vadovaujama ministro Viktoro Uspaskich, rengdavo valdiškus konkursus.

 

Itin ironiška, kad didžiuliais kiekiais buvo vagiamos Europos Sąjungos pagalbos Lietuvai lėšos. T.y. projektus finansuodavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, konkursus „prižiūrėdavo“ visokie brangūs auditoriai ir konsultantai. Tačiau realiai neveikė jokie kontrolės mechanizmai – kyšius pažadėjusios bendrovės atstovai laimėdavo „konkursą“, kai „Lietuvos Energija“ jiems perduodavo tariamo konkurso konkurentų pasiūlymus. Toks pseudo konkursas įvyko dar iki V.Uspaskich tampant Ūkio ministrui, ir tik tapęs ministru, V.Uspaskicj pareikalavo sau 15 mln. eurų už tai, kad jis netrukdytų minėtam projektui.

 

Tiesiog su Prancūzijos kompanija „Alshom“ buvo sutarta, kad ji laimės konkursus, vėliau sumokės didelius kyšius ir pinigai bus „įsisavinti“.

 

Tai tapo žinoma tik po to, kai apie kyšius išsamius parodymus davė „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas Pranciškus Jurgutis – jis buvo samdomas tam, kad nuneštų kyšius V.Uspaskich ir kitiems „Lietuvos Energijos“ vadovams, nes patys „Alshom“ vadovai bijodavo tai daryti.

 

P.Jurgutis daugelį metų grynindavo milijonus kyšių įvairiais būdais – per fiktyvias „konsultavimo“ arba žemės pirkimo sandėrius, kai pinigų gavėjas gražindavo pinigus mokėtojui.

 

Daug metų ši sistema veikė, kol galiausiai pinigų plovimas baigėsi – FNTT užgriuvo Jurgučio įmones dėl fiktyvios buhalterijos, jam pačiam grėsė kalėjimas, ir tada jis prisipažino kyšininkavęs mainais už nuodėmių atleidimą.

 

T.y. Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimo biuro (Serious Fraud Office)

2012-08-21 teisinės pagalbos prašyme Lietuvos gen. prokuratūrai nurodė, kad užsakovas AB „Lietuvos elektrinė“ kartu su konsultantu technikos klausimais „Swed Power“

(Švedija) 2003 – 2004 metais parengė „Aplinkos ir susijusios techninio Lietuvos elektrinės

atnaujinimo“ Elektrėnuose projektą. Viso elektrinės atnaujinimui buvo skirti keturi investiciniai projektai, o du iš šių projektų 2005 metais, laimėjusi AB „Lietuvos elektrinė“ organizuotus ir vykdytus konkursus, vykdė bendrovių grupė „Alstom“: „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) projektas, kurį laimėjo „Alstom Power Sweden AB“ (Švedija), sutartis pasirašyta 2005-11-15, sutarties vertė 93,92 milijono eurų ir „Nox“ (Nedidelės Nox emisijos degikliai) projektas, kurį laimėjo „Alstom Power Ltd, Performance Projects“ (Jungtinė Karalystė), sutartis pasirašyta 2005-06-30, sutarties vertė 31,93 milijono eurų.

 

Britai, remdamiesi Jurgučio parodymais, nurodė, kad „Alstom“ bendrovių atstovai neteisėtai įtakojo

AB „Lietuvos elektrinė“ organizuotų ir vykdytų konkursų procedūras, siekdami įgyti nepagrįstą

pranašumą,

 

T.y.  „Alstom“ atstovai minėtų konkursų dokumentus iš AB „Lietuvos elektrinės“ gavo apie du metus ankščiau iki konkursų paskelbimo 2004 m. spalio mėn.: „Alstom Power Ltd“ atstovai 2002-07-08 AB „Lietuvos elektrinė“ atstovams elektroniniu paštu atsiuntė parengtas minėtų konkursų technines specifikacijas, o AB „Lietuvos elektrinė“ tuometinis vyr. mechanikos inžinierius Jurgis Šapalas 2003-07-10 ir 2003-10-21 „Alstom“ bendrovių darbuotojui Johanes Vili Venskus elektroniniu paštu nusiuntė „Nedidelės Nox emisijos degiklių“ viešojo konkurso techninių specifikacijų projektus, taip pat 2003-11-25 J. Venskui lankantis AB „Lietuvos elektrinė“, šios įmonės technikos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Alimas šiam perdavė „Nedidelės Nox emisijos degiklių“ viešojo konkurso dokumentų projektus.

 

Britai aiškiai nurodė, kad buvo padaryta neteisėta įtaka

asmenims, rengusiems konkursų technines specifikacijas, kad jos būtų koreguotos „Alstom“

bendrovių naudai, tokiu būdu „Alstom“ bendrovėms neteisėtai buvo sudarytos sąlygos ir

galimybės dalyvauti ir laimėti minėtus AB „Lietuvos elektrinė“ rengtus ir vykdytus viešuosius

konkursus.

 

 

Visos šios aplinkybės tapo žinomos tik tada, kai savo kaltę pripažino įmonės „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas Pranciškus Jurgutis. Jis daugelį metų buvo samdomas prancūzų bendrovės „Alsthom“, kuri „laimėjo“ Ūkio ministerijos paskelbtą konkursą modernizuoti „Elektrėnų elektrinę“.

 

Šios elektrinės direktorius Pranas Noreika, apklausiamas STT, nurodė, kad : „..AB „Lietuvos elektrinė“ vykdė „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) projektą. Šio projekto rangovas buvo „Alstom“, kuri laimėjo viešąjį konkursą.  Viešojo konkurso procedūras vykdė iš AB „Lietuvos elektrinė“ darbuotojų sudaryta pirkimų komisija, šio konkurso pirkimo procedūras prižiūrėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, nes „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) projektas buvo finansuojamas iš šio banko lėšų“.

 

 

Itin juokinga, kad STT surašė net 140 psl. nutarimą nutraukti šią didžiulę kyšių bylą, nors labai detaliai surašė, kaip buvo organizuojami „konkursai“ ir kaip plaunami pinigai. Visos šios aplinkybės buvo patvirtintos liudininkų parodymais, tačiau STT nutarė, kad „įrodymų neužtenka, nes kyšių gavėjas V. Uspaskich atsisakė duoti parodymus STT…“.

 

Šiame STT nutarime rašoma, kad tam, kad išgryninti kyšius politikams, „Alstom“ su UAB „Vilmetrona“pasirašė dvi konsultavimo sutartis.

 

Konsultavimo sutartis Nr. SEAP-F051 tarp „Alstom Prom Ltd“ ir UAB „Vilmetrona“, kurios vertė 4,16 milijono eurų (1855000 eurų UAB „Vilmetrona“ sumokėti laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2009-12-11); 2005-07-18 Konsultavimo sutartis Nr. UKAP-R001 tarp „Alstom Prom Ltd“, ir

UAB „Vilmetrona“, kurios vertė 475 000 svarų sterlingų (visi pinigai UAB „Vilmetrona“

sumokėti laikotarpiu nuo 2005-09-21 iki 2010-02-10).

 

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilmetrona“ prieš sutarčių pasirašymą su „Alstom“, šiai įmonei konsultavimo paslaugų neteikė.

 

UAB „Vilmetrona“ išrašė sąskaitas už šias paslaugų kategorijas: susirinkimų protokolai (dalyvavimas ir indėlis), logistika (transporto/ viešbučių užsakymas ir t. t.), vertimai, brėžiniai. Seriuous Fraud Office atlikto tyrimo metu gauta duomenų, jog UAB „Vilmetrona“ išvardintų paslaugų realiai nesuteikė.

 

Taip pat nustatyta, kad UAB „Vilmetrona“ direktorius Evaldas Cibulskas iš šios įmonės sąskaitos,

naudodamasis bankomatais, laikotarpiu nuo 2006-06-19 iki 2010-03-04, išsiėmė 734840 litų bei į

UAB „Būsto įrangos artelė“, kuriuos vadovas yra E. Cibulsko sūnus Edvinas Cibulskas, banko

sąskaitą pervedė 188 406,05 eurų. Taigi yra pagrindo

manyti, kad UAB „Vilmetrona“ neteikė jokių konsultavimo paslaugų, o veikė tik kaip „tarpinė

įmonė“, perduodama gaunamas išmokas kitiems asmenims.

 

2015-01-08 Lietuvos Respublikos STT Seriuous Fraud Office

pareigūnai pateikė duomenis, kad Johanes Villi Venskus, Nicholas Reynold, „Alstom Power

Limited“ pateikti kaltinimai tuo, jog Johanes Villi Venskus ir Nicholas Reynold atstovaudami

„Alstom Power Limited“ tarpusavyje ir kitais asmenimis, laikotarpiu nuo 2002-02-14 iki 2010-

03-31, neteisėtai susitarė duoti ar davė oficialiems ar neoficialiems AB „Lietuvos elektrinė“

atstovams dovanas ar kitokį atlygį – pinigus, užmaskuotus kaip oficialų atsiskaitymą už UAB

„Vilmetrona“ suteiktas paslaugas  kaip paskatinimą ar apdovanojimą už veiksmus ar neveikimą rodant palankumą „Alstom“ įmonių grupei.

 

 

Taip pat Johanes Villi Venskus, Nicholas Reynold, „Alstom Power Limited“ kaltinami tuo, jog Johanes Villi Venskus ir Nicholas Reynold atstovaudami „Alstom Power Limited“ tarpusavyje ir kitais asmenimis slaptai susitarė papirkti oficialius ar neoficialius AB „Lietuvos elektrinė“ atstovus duodant pinigus užmaskuotus kaip oficialų atsiskaitymą už UAB „Vilmetrona“ suteiktas paslaugas.  Seriuous Fraud Office vykdyto ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų

leidžiančių pateikti kaltinimus Johanes Villi Venskus, Nicholas Reynold, „Alstom Power

Limited“ dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų papirkinėjant AB „Lietuvos elektrinė“ atstovus, todėl ši baudžiamoji byla perduota į teismą (visi minėti asmenys buvo nuteisti Didžiosios Britanijos teisme, vienas jų baigė gyvenimą savižudybe, o V.Uspaskich metė gerti ir toliau facebooke mus moko gyventi).

 

.

Generalinės prokuratūros 2015-03-05 gautame pranešime Pranciškus Jurgutis nurodo, jog buvo įmonių grupės UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“,

UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, UAB „Klaipėdos keliai“, UAB „Lokys“. UAB „Pajūrio

investicijų valdymo centras“ akcininkas, bendrovių valdybos pirmininkas. Įmonių grupė

specializavosi statybų sektoriuje vykdant darbus strateginiuose objektuose: Klaipėdos valstybinis

jūrų uostas, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė, Kauno hidroelektrinė ir kt.

 

2004 m. įsigyta AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (KHES) specializavosi energetinių objektų statyboje, atliko statybos rangos darbus Elektrėnų (dabartinė Lietuves elektrinė) bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje AB „Lietuvos energijos“ užsakymu. Vieno iš dalykinių

susitikimų su tuometiniu AB „Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Rymantu Juozaičiu

metu šis pranešė apie planuojamus didelės vertės užsakymus Lietuvos elektrinėje bei Kauno

hidroelektrinėje ir galimybę, jeigu bus vykdomi šio ir kartu su šiuo veikiančių asmenų, kuriuos

nurodys, reikalavimai, gauti P. Jurgučio atstovaujamai bendrovei didelės vertės statybos subrangos darbų.

 

Rymantas Juozaitis nurodė šiais klausimais bendrauti su potencialiu projektų generaliniu rangovu Alstom Povver Sweden atstovu Lietuvoje Johanesu Vili Venskumi bei tuometiniu Ūkio ministru – Viktoru Uspaskich, nes šiame procese dalyvauti galėtų ir didelės vertės statybos subrangos darbus gautų tiktai mokėdamas kyšius, kurie priklausys nuo projekto sąmatos.

 

2005 m. pradžioje dalyvaujant Johanesui Vili Venskui susitikime Ūkio ministerijos patalpose dėl Elektrėnų elektrinės modernizavimo darbų Ūkio ministras Viktoras Uspaskich pareikalavo iš Johaneso Vili Venskaus 15 mln. eurų kyšio už palankių sprendimų priėmimą, o šis savo ruožtu provokavo P. Jurgutį duoti 8 mln. litų dalį kyšio ministrui. Dalis reikalaujamo ir išprovokuoto kyšio buvo perduota: 2005 m. pavasarį Molėtų rajone, AB „Lietuvos energijos“ priklausančiuose poilsio namuose „Dubingiai“, buvo perduota virš 500 tūkst. litų kyšis tuometiniam Ūkio ministrui – Viktorui Uspaskich, perduodant pinigus dalyvavo AB „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis; 2006 m. pavasarį, Vilniaus mieste, Aukštoji g. 3, darbo partijos būstinėje buvo perduota virš 4 mln. litų kyšis tuometiniam darbo partijos pirmininkui – Viktorui Uspaskich.

 

Pareiškime taip pat nurodoma, jog yra ir daugiau panašaus pobūdžio neteisėto piniginio

atlygio reikalavimo ir provokavimo faktų, kuriuos ir juos vykdžiusius asmenis pareiškėjas

atskleis parodymų metu, jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jis, jo šeimos nariai bei jų

turtas bus apsaugoti nuo buvusio, dabar vykdomo ir galimo naujo baudžiamojo persekiojimo, bus

peržiūrėtos, patikrintos ir detaliai išanalizuotos visos baudžiamosios bylos, kurios susijusios su

juo, jo šeimos nariais, ir kurios yra susijusios būtent su organizuotu persekiojimu nevykdant

neteisėtų reikalavimų ir provokacijų mokėti dideles pinigų sumas konkretiems asmenims.

 

Šis

pranešimas teikiamas praėjusiam kuriam laikui, kadangi neįvykdžius reikalavimo ir provokacijos,

iki galo neperdavus reikalaujamos likusios apie 3 mln. litų sumos, prieš jį, jo įmonių grupę bei

šeimos narius buvo pradėtas sisteminis persekiojimas, pasitelkiant žiniasklaidos priemones,

teisėtvarką, politikus, rinkoje esančius konkurentus. Per nedidelį laiko tarpą pradėtas ne vienas

ikiteisminis tyrimas, taikyti prievartiniai procesiniai apribojimai tiek jam asmeniškai, tiek šeimos

nariams, tiek jų turtui, taip siekiant visiškai sužlugdyti ir net sunaikinti. Nesibaigiant šiam

visuotinam persekiojimui, nebegalėdamas taikstytis su įsišaknijusia korupcija valstybėje,

nusprendė aktyviai tam pasipriešinti ir informuoti apie aukščiausių pareigūnų/politikų

korupcinius ryšius, aiškiai nusikalstamas veikas.

 

Pareiškime prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes buvo reikalaujama ir provokuojama mokėti pinigus, jį, jo šeimos narius bei jų turtą apsaugoti nuo buvusio, dabar vykdomo ir galimo naujo baudžiamojo persekiojimo, peržiūrėti, patikrinti ir detaliai išanalizuoti visas baudžiamąsias bylas, kurios susijusios su juo, jo šeimos nariais, ir kurios yra susijusios būtent su organizuotu persekiojimu nevykdant neteisėtų reikalavimų ir provokacijų mokėti dideles pinigų sumas konkretiems asmenims, bei šiuos procesus nutraukti.

 

 

Liudytojas Pranciškus Jurgutis parodė, kad 2004

  1. UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ privatizavimo metu įsigijo apie 97 procentus AB KHES akcijų, po to greitu laiku įsigijo ir likusias akcijas.

 

Reikėjo skubiai ieškoti užsakymų, darbuotojų, investuoti lėšas, kad ši įmonė galėtų išgyventi. Jis pats tapo bendrovėsvaldybos pirmininku, direktoriumi buvo paskirtas

Rimantas Čekėnas, kuris dirbo apie 1,5 metų.

 

 

P.Jurgutis prisistatė Elektrėnų merui Kęstučiui Vaitukaičiui, Elektrėnų elektrinės direktoriui Pranciškui Noreikai, informuodamas, kad ieško užsakymų, darbų, kuriuos galėtų atlikti.

 

2001 m. jis buvo paskirtas Latvijos garbės konsulu Klaipėdos krašte, tad teko

prisistatyti Ūkio ministrui P.Čėsnai ir bendrauti dėl Būtingės terminalo reikalų.

 

2004 m. pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, neužilgo po pirmo

jo pirmo pokalbio su R. Juozaičiu, jis nuvyko į AB „Lietuvos energija“ pastatą Žvejų gatvėje pas

  1. Juozaitį, kur pastarasis P. Jurgučio paklausinėjo apie jį, jo paties ir jo įmonių veiklą. Po to

įvyko dar keletas susitikimų „Lietuvos energijos“ patalpose, P. Jurgučiui domintis, kokiuose

projektuose galėtų dalyvauti, R. Juozaitis sakė, kad bus skelbiami konkursai, kuriuose galės

dalyvauti, tačiau nieko konkretaus nežadėjo ir nekalbėjo, apie įmonės „Alstom“ numatomus

vykdyti projektus jis nieko neminėjo. Po kurio laiko R. Juozaitis jo paklausė, ar jų įmonė

nenorėtų dalyvauti įgyvendinant įmonės „Alstom“ projektus Elektrėnų elektrinėje, susidomėjus

pasakė, kad turėtų paskambinti ir susitikti su „Alstom“ atstovu Jahanesu Vili Venskumi,

papasakojo apie šį ir perdavė kontaktinį numerį.

 

Apie 2004 metų vasaros pabaigą-rudens pradžią

jis paskambino J.V.Venskui ir susitarė su šiuo susitikti „Radison“ viešbutyje Vilniuje, prie

Rotušės, kuriame šis apsistodavo atvykęs į Vilnių. Pirmo susitikimo metu nieko konkretaus apie

projektus ir jų įmonės galimybes juose dalyvauti nebuvo kalbama, nes dar nebuvo aišku, ar tikrai

„Alstom“ gaus šį projektą ir jį įgyvendins.

 

Artėjo 2004 m. rinkimai į Seimą, V.Uspaskicho Darbo partija jau veikė labai aktyviai, tikėjosi laimėti, todėl situacija po rinkimų galėjo keistis, nes „Alstom“ tuo metu nebuvo pasirašiusi sutarčių šio projekto įgyvendinimui. Tačiau, netgi nesant jokios konkrečios kalbos, J.V.Venskus leido suprasti, kad jeigu būtų kviečiami subrangovais, tektų už tai „atsilygint“, tačiau kam, kiek, kada ir kokiomis sumomis nepasakė.

 

Po to, kai nurodytomis aplinkybėmis susipažino su R.Juozaičiu, tiek su J.V.Venskumi, jie pradėjo

gan dažnai trise susitikinėti Vokiečių gatvėje, 22, restorane „La Provence“ dalykinių pietų,

susitikimų metu jie aptarinėdavo visokius galimus bendrus projektus energetikos srityje, tame

tarpe, kur galėtų dalyvauti ir KHES.

 

2004 metų rudenį, dar iki Seimo rinkimų jo senas pažįstamas Andrius Baranauskas, kuris jau buvo

įstojęs į Darbo partiją, pasiūlė supažindinti jį su Viktoru Uspaskich. A.Baranauskas buvo svarbus

Darbo partijos narys, jie tuo laiku aktyviai ruošėsi rinkimams į Seimą, buvo akivaizdu, kad šios

partijos reitingai aukšti ir jie gali laimėti daug vietų į Seimą ir taps valdančiąja partija,

V.Uspaskich ruošėsi tapti premjeru.

 

Kadangi jis pats suprato, kad Darbo partija gali tapti

valdančiąja partija, jis taip pat buvo suinteresuotas susipažinti su V.Uspaskichu, kad šiems

valdant galėtų netrukdomas vystyti verslą. 2004 metų rudenį, jis su A.Baranausku nuvyko į Darbo

partijos būstinę, kuri tuo laiku buvo prie Lukiškių kalėjimo, gatvės neprisimena, būstinė buvo

pastato antrame aukšte. Jis su A.Baranausku užėjo į būstinėje esantį V.Uspaskicho atskirą

kabinetą, A.Baranauskas jį pristatė, pasakė, kad P. Jurgutis gali paremti partiją. Kaip suprato,

A.Baranauskas apie jį V.Uspaskich jau buvo sakęs dar prieš jiems ateinant. Pristatęs jį

A.Baranauskas iš karto išėjo ir jį su V.Uspaskich paliko dviese, pokalbis iš karto prasidėjo nuo

V.Uspaskich klausimo, kiek jis, jo įmonės galėtų paremti Darbo partiją oficialiai. Jis atsakė, kad

apie 80.000 – 100.000 litų, tačiau V.Uspaskich pasakė, kad turi paremti 150.000 litų.

 

Šitą pasakymą jis suprato kaip reikalavimą. Kadangi suprato, kad Darbo partija tikrai gali laimėti

rinkimus į Seimą ir bus valdančioji partija, jis su V.Uspaskich nurodyta piniginės paramos suma

sutiko, nes turėjo kelias įmones, kurios galėjo skirti paramą neviršydamos įstatymu nustatytų

apribojimų (apie 36.000 Lt). Jam sutikus pinigais oficialiai paremti Darbo partiją, V.Uspaskich

leido suprasti, kad jiems laimėjus rinkimus, jie neužmirš ir jo įmonių, sakydamas maždaug taip :

„Jeigu tu paremsi, bet tavęs neužmiršim“.

 

Jų pirmas susitikimas truko apie 15 min. ir greit baigėsi. A.Baranauskas jo laukė būstinėje, išėjęs iš V.Uspaskich šiam pasakė, kad sutiko paremti Darbo partiją 150.000 Lt. Tada A.Baranauskas dar pasakė, kad savo pažadą išpildytų ir paremtų partiją, perspėdamas, kad V.Uspaskich kerštingas, nes jeigu neįvykdytų savo pažado turėtų problemų tiek A.Baranauskas, tiek jis pats. 2004 m. rudenį, dar iki Seimo rinkimų jo valdomos įmonės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, UAB „Klaipėdos keliai“, UAB KHES, UAB „Pajūrio investicinis centras“, UAB „Kabotažas“

parėmė Darbo partiją pervedant lėšas į Darbo partijos nurodytas sąskaitas. Iš šitų įmonių buvo

pervesta po apytiksliai apie 36.000 litų, bendra suma buvo apie 150.000 litų.

 

Praėjus mėnesiui po pinigų pervedimo A.Baranauskas jam pasakė, kad V.Uspaskich kelia triukšmą, kad jis nesuteikė Darbo partijai pažadėtos piniginės paramos. Tada jis pasiėmė iš įmonių pavedimų kopijas ir kartu su A.Baranausku nuvyko į tą pačią Darbo partijos būstinę prie Lukiškių kalėjimo, jis parodė V.Vonžutaitei pavedimų kopijas ir paaiškino, kad štai iš tų jo anksčiau paminėtų įmonių ir buvo jo suteikta piniginė parama Darbo partijai. V.Vonžutaitei pasakius, kad tai ne jo, bet Antano Boso parama, paaiškino, kad tai jo įmonės.

 

Kaip minėjo, 2004 metų vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, susipažino ir pradėjo

bendrauti su „Alstom“ atstovu J.V.Venskumi dėl „Alstom“ vykdyto dūmų valymo nuo kietųjų

dalelių ir nusierinimo projekto Elektrėnų elektrinėje.

 

Bendraujant su J.V.Venskumi sutarė, kad jis pateiks KHES projekto statybinę dalį, o šie pagal

jį paruoš savo pasiūlymą. Projekto statybinę dalį pateikė pats J.V.Venskus, gal tuo momentu jau

dalyvavo ir kiti specialistai iš Švedijos.

 

Dar prieš pradedant rengti pasiūlymą J.V.Venskus jam atvirai pasakė, kad rengiant pasiūlymą reikia taikyti aukštus įkainius, nes dalį iš projektui skirtų pinigų reikės skirti Lietuvos aukštiems valdininkams atsilyginti, mokėti taip vadinamą „otkatą“,  t.y. suprato sumokėti kyšius užtai, kad „Alstom“ ir KHES būtų leista dalyvauti šio projekto įgyvendinime. Kam ir kiek konkrečiai reiks mokėti šis nepaaiškino, kažkuriuo metu J.V.Venskus sakė, kad nebijotų rašyti aukštų kainų, kad jis savo ruožtu užtikrins, kad tos kainos bus priimtinos „Alstom“ įmonei ir jie gaus tokiomis paaukštintomis kainomis tuos darbus atlikti.

 

Po 2004 metų rudenį įvykusių rinkimų, kai Darbo partija laimėjo pakankamai vietų Seime ir dalyvavo koalicinės Vyriausybės sudaryme, V.Uspaskich tapo Ūkio ministru, R.Juozaitis pradėjo sakyti, kad jeigu „Alstom“ nori, kad projektas Elektrėnų elektrinėje būtų įgyvendintas, jame galėtų dalyvauti ir KHES, reikės draugauti su V.Uspaskich, nes šis tą projektą gali

sužlugdyti.

 

Iš esmės tą patį pradėjo sakyti ir J.V.Venskus, todėl mano, kad buvo kalbėję su R.Juozaičiu. Vykstant šiems pokalbiams 2005 metų pradžioje, jei gerai prisimena, kovo pradžioje

J.V.Venskus jam pasakė, kad kad R.Juozaitis jam pranešė, kad jie turi apsilankyti pas

V.Uspaskich, kur jiems bus pasakyta, kiek jie turės atsilyginti V. Uspaskich už tai, kad „Alstom“

Bendrovei būtų leista dalyvauti įgyvendinant Elektrėnų elektrinėje dūmų

išvalymo nuo kietųjų dalelių ir nusierinimo darbų vykdymo projekte.

 

Kaip jis suprato, J.V.Venskus iki to laiko su V.Uspaskich dar nebuvo bendravęs, nes klausinėjo, kaip čia reiks jiems eiti, kaip elgtis. Jis pasakė, kad jis gali eiti kartu, jeigu šis nori. Tuo pačiu jis (P. Jurgutis) klausė kam to reikia, nes viešojo pirkimo vokai jau buvo atplėšti, o „Alstom“ jau buvo

pripažintas projekto laimėtoju.

 

J.V.Venskus jam į tai atsakė, kad R. Juozaitis jam paaiškino, kad nesusimokėjus, gali būti kenkiama „Alstom“ įmonės dalyvavimui projekte, kad projektas gali būti sustabdytas ar pan., t.y. jeigu neatsilygins gali visko netekti. Matė, kad J.V.Venskus buvo R.Juozaičio įtikintas, kad mokėti tikrai reikės.

 

Greit po šio jo ir J.V.Venskaus pokalbio, J.V.Venskus jam pasakė, kad S.Mikelis yra jo

žmonos pusbrolis, todėl jis paprašęs S.Mikelio nueiti pas V.Uspaskich ir išsiaiškinti, kiek reikėtų

V.Uspaskich sumokėti už „Alstom“ dalyvavimą Elektrėnų elektrinės projekte, todėl galbūt net

nebereiks eiti patiems, tačiau po kiek laiko informavo, kad V.Uspaskich S. Mikeliui pasakė, kad

turi ateiti asmeniškai pats J.V.Venskus, bei paprašė eiti kartu. Neužilgo, 2005 metų kovo pirmoje

pusėje, sutartu laiku (kiek atsimena po pietų) jis su J.V.Venskum nuvyko į Ūkio ministeriją,

pakilo į ketvirtą aukštą, ten koridoriumi į kairę nuėjo į priimamojo kabinetą. Priimamajame nieko

nebuvo, tad iškart užėjo į Ūkio ministro V.Uspaskich kabinetą. Kabinete V.Uspaskich buvo

vienas. Pasisveikino, J.V.Venskus prisistatė kad yra „Alstom“ atstovas. Matė, kad V.Uspaskich

žinojo, kokiu reikalu jie atėjo, nes šiam buvo pateikti su Elektrėnų elektrinės projektu susiję

dokumentai (konkurso ir pan.).

 

V.Uspaskich be jokių didelių įžangų pasakė, kad žino reikalo esmę, ir kad „Alstom“ turi sumokėti 15.000.000 eurų (penkiolika milijonų eurų), būtent pabrėždamas, kad būtent eurų, o ne litų. Tuo pačiu pabrėžė, kad tie pinigai turi būti sumokėti būtent šiam asmeniškai už tai, kad nebūtų trukdoma „Alstom“ dalyvauti minėto projekto įgyvendinime. Pasakyta suma jam, P. Jurgučiui, buvo labai netikėta, net neįsivaizdavo, kad gali būti reikalaujama sumokėti tokią sumą ir dar eurais. Matė, kad pasakyta suma buvo netikėta ir J.V.Venskui. Jis nusprendė išeiti ir atsisveikinęs toliau paliko kalbėtis su V.Uspaskich tik J.V.Venskų.

 

J.V.Venskus taip pat greitai išėjo iš V.Uspaskich kabineto, gal po 5-10 min. Pamatė,

kad J.V.Venskus išėjo labai pasimetęs, suprakaitavęs, kaip sakoma „iškritęs iš veido“, tad buvo

akivaizdu, kad paprašyta suma ir jam buvo labai netikėta. Jie žemyn nebesileido liftu, o ėjo

laiptais. Jis klausė kaip dabar suprasti S.Mikelio pagalbą, jeigu buvo paprašyta tokios milžiniškos

sumos, kaip dabar jie sugebės tokią sumą surinkti ir sumokėti, pradėjo priekaištauti, kad jie ėjo

tiesiogiai, nes dabar nebeturi galimybių atsitraukti derėtis, kad galėjo veikti per kokius

tarpininkus. Dar paklausė, ar J.V.Venskus apskritai gali prisiimti tokią atsakomybę, kaip tai

suderins su „Alstom“ vadovybe, ar turi tokius įgaliojimus, sakė, kad galėjo iškart nesutikti,

sakyti, kad jam reikia suderinti su „Alstom“ vadovybe.

 

J.V.Venskus atsakė, kad su „Alstom“ susitvarkys ir pinigų gaus, ir kad dabar reikia svarstyti, kaip tuos pinigus sumokėti, kad reiks tą sumą pasidalinti ir savo dalį turės sumokėti ir dalyvaujantys subrangovai. Kadangi  KHES turėjo būti vienais pagrindinių subrangovų tame

projekte, J.V.Venskus pasakė, kad jie turės sumokėti aštuonis milijonus litų. Jam paklausus, kaip

greitai reiks šią sumą mokėti, kad bus sudėtinga tokią sumą surinkti, J.V.Venskus atsakė, kad

padės, duos daugiau užsakymų. Iš tiesų, nors dar nebuvo pasirašę jokių sutarčių dėl dalyvavimo

tame projekte, „Alstom“ bendrovė  jau buvo

davusi išankstinių užsakymų.

 

Jurgutis suprato, kad dalyvavimas kaip subrangovams tame

projekte yra vienintelis šansas KHES išlikti ir nebankrutuoti. Įmonės bankrotas būtų pražūtingas

ir jam asmeniškai, nes buvo savo turtu garantavęs už bankų bendrovei suteiktas paskolas, imtas

veiklai vystyti. Be to, tikėjosi kad dalyvaudami tokio dydžio projekte gautų ir daug pajamų,

pelno, galėtų eigoje šią kyšiui sumokėtą sumą, tad visa tai apsvarstęs sutiko su V.J.Venskumi, kad

reikia V.Uspaskich reikalaujamą sumą mokėti.

 

Atsakydamas už ką konkrečiai V.Uspaskich pareikalavo sumokėti nurodytą pinigų sumą – 15.000.000 eurų, nurodė, kad mano, jog tuo laiku viešasis konkursas dėl minėto projekto Elektrėnų elektrinės dūmų išvalymo nuo kietųjų dalelių ir nusierinimo jau buvo įvykęs ir „Alstom“ jau buvo pripažinta laimėtoju, tik dar nebuvo pasirašyta sutartis, o J.V.Venskus jam paaiškino, kad turi mokėti, kad šis projektas nebūtų sustabdytas, atšauktas dėl kažkokių formalių ar kitų nepagrįstų priežasčių, ko pasekoje „Alstom“ nebetektų galimybės dalyvauti šio projekto

įgyvendinime, darbuotojai netektų gero uždarbio. Taigi, V.Uspaskich, kaip supranta, kyšio

reikalavo už tai, kad jis, kaip Ūkio ministras, nesiimtų jokių veiksmų, kad minėtas viešasis

konkursas šio projekto įgyvendinimui būtų stabdomas, peržiūrimas, būtų atšaukti jo rezultatai.

 

,

Mano, kad V.Uspaskich reikalautą sumą – 15.000.000 eurų yra mokėję ir kiti subrangovai, kiti šio projekto dalyviai. Žino, kad yra mokėjęs UAB ISS prezidentas Juozas Vaščėga, kuris jiems bendraujant yra sakęs: „Tiek jiems sumokėjau grynų pinigų, o jie dar nepatenkinti“, iš ko suprato, kad J.V.Venskus iš šių irgi buvo pareikalavęs atitinkamos dalies pinigų, tačiau konkrečios sumos ir tų pinigų mokėjimo aplinkybių jis nežino. V.Uspaskich nebuvo vienintelis valstybės tarnautojas,

kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pareikalavo atlygio iš ,,Alstom“ ir UAB KHES minėtame projekte.

 

 

Kad „Alstom“ ir J.V.Venskus buvo nusiteikę ir pasiruošę mokėti kyšius už tą projektą kažkokiems valstybės tarnautojams jis faktiškai suprato iškart pradėjęs su šiuo bendrauti dėl to projekto. Tačiau J.V.Venskus iki ėjimo pas V.Uspaskich nebuvo įvardijęs, kam tuos kyšius reiks mokėti, kokias sumas, niekada nebuvo sakęs konkrečių pavardžių, užimamų pareigų, nesakė, ar tai žmonės iš pačios Elektrėnų elektrinės, ar iš AB „Lietuvos energijos“, ar Ūkio ministerijos, ar iš kitur.

 

Tik tuomet, kai J.V.Venskus jam perdavė R. Juozaičio nurodymą eiti pas V.Uspaskich, buvo įvardintas pirmas konkretus valstybės tarnautojas, kuriam reiks sumokėti už galimybę dalyvauti tame projekte kad išvengtų neigiamos nuostatos prieš juos. Kitiems Lietuvos valstybes tarnautojams už dalyvavimą minėtame projekte kyšių nėra mokėjęs. Tačiau yra mokėjęs pačiam J.V.Venskui 4.000.000 litų (keturis milijonus litų), ši suma buvo perduota per ilgą laikotarpį įvairiomis sumomis. Kaip suprato, šis iš šių pinigų atsiskaitydavo su kitais valstybės tarnautojais, jam yra sakęs, kad reikėjo sumokėti Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, Elektrėnų elektrinės direktoriui

Pranciškui Noreikai. Konkrečių pinigų perdavimo šiems asmenims aplinkybių jis nežino, tik iš

J.V.Venskaus žodžių suprato, kad buvo mokama ir dėl to neabejoja.

 

R.Juozaičiui už galimybę dalyvauti šiame projekte asmeniškai nėra mokėjęs, tačiau yra davęs kyšį už UAB KHES laimėtą konkursą darbams Kauno hidroelektrinėje.

 

Tęsdamas savo parodymus apie V.Uspaskich pareikalautą 15 mln. eurų kyšį nurodė, kad

pirmoji dalis reikalauto kyšio – 940.000 litų – pastarajam buvo perduota Dubingiuose. Būdamas

Vilniuje dažnai susitikdavo su AB “Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Rymantu

Juozaičiu AB „Lietuvos energija“ patalpose Žvejų gatvėje, arba restorane „La Provence“

Vokiečių gatvėje (ten dažniausiai susitikdavo trise, t.y. dar būdavo ir J.V.Venskus).

 

Tokie jų susitikimai vyko ir po jo ir J.V.Venskaus vizito pas Ūkio ministrą V.Uspaskich, tačiau šių

susitikimų metu apie tai, kad buvo pareikalautas minėtas 15 mln. eurų kyšis, tiesiogiai su

R.Juozaičiu nekalbėjo. 2005 m. gegužės mėnesį, eilinį kartą jam būnat pas R.Juozaitį „Lietuvos

energija“ patalpose, šis palydėjo iš kabineto link išėjimo ir eidamas pasakė, kad V.Uspaskich jau

jį spaudžia, kad būtų sumokėta dalis reikalauto kyšio, o būtent – 1.000.000 litų (vieną milijoną

litų). Iš to suprato, kad R.Juozaičiui yra žinoma, kad V.Uspaskich pareikalavo iš jo ir

J.V.Venskaus kyšio.

 

R.Juozaitis pasakė, kad šią sumą reikės perduoti artimiausiu metu, o kada ir

kur reikės perduoti (atvežti) tuos pinigus pasakys vėliau. Po šio pokalbio su R.Juozaičiu, jis

susitiko su J.V.Venskumi, kuriam perdavė R.Juozaičio nurodymą sumokėti 1 mln. litų, pasakė,

kad 1 mln. yra didelė suma, o jie dar net nėra pasirašę sutarčių.

 

J.V.Venskus atsakė, kad „Alstom“ duoda darbų ir be jokių sutarčių, toliau duos jiems galimybių uždirbti tame projekte, tad nuostolių dėl mokėtinų kyšių sumų nepatirs. Maždaug vienos savaitės laikotarpiu paskambino R. Juozaitis, nuvykus pas šį pasakė, kad pinigus V. Uspaskich reikės atvežti kitą dieną, apie pietus į AB „Lietuvos energija“ poilsiavietę Dubingiuose, Molėtų rajone. Apie tai, kad kitą dieną reikės vežti pinigus į Dubingius iškart pasakė ir J.V.Venskui ir paklausė, ar šis važiuos kartu. Šis atsakė, kad norėtų važiuoti, bet tą dieną yra užsiėmęs ir važiuoti negali, tad paprašė, kad grįžęs atvyktų į viešbutį „Radisson“ prie Rotušės, kur gyveno, ir papasakotų, kaip viskas įvyko.

 

Vėliau jis suprato, kad J.V.Venskus sąmoningai vengė kartu su juo važiuoti, pasakydamas,

kad jis užsiėmęs. Kai R. Juozaitis pasakė, kad kitą dieną reiks vežti V.Uspaskich į Dubingius

pinigus, jis grįžo į namus Klaipėdos rajone, tuo metu namie seife turėjo 940 000 litų. Jis visada

namuose stengdavosi laikyti nemažą pinigų sumą, kad esant reikalui galėtų atlikti vienus ar kitus

mokėjimus. Šią sumą turėjo grynaisiais pinigais, po 500 litų kupiūromis. Apie namie laikomus

pinigus žmonai nieko nepasakodavo, kad nesudarytų papildomų rūpesčių, nes jai būtų baisu būti

vienai namuose, žinant, kad tokios pinigų sumos yra. Taip pat perspėjo savo vairuotoją Stasį

Nausėdą, kad šis kitą dieną atvažiuotų apie 8 val. 30 min. ryte ir kad reiks važiuoti į Molėtus.

Taip pat pasakė, kad šis pasiimtų ginklą, nes reiks vežti pinigus. Pasakė, kad veš pinigus

V.Uspaskich, nesakė, kokiam tikslui tie pinigai skirti, ar kad tie pinigai yra skirti kyšiui mokėti. Iš

vakaro pasiruošė pinigus, minėtą 940.000 litų sumą sudėjo į žalios spalvos, kietesnio plastiko,

vidutinio dydžio maišelį. Tą patį vakarą jis dar paskambino savo žmonos broliui Eugenijui

Bartkui, kuris jo įmonėje „Klaipėdos hidrotechnika“ dirbo tiekimo skyriaus viršininku, ir paprašė,

kad ryte prieš darbą užvažiuotų pas jį pakalbėti. Laukdamas, kol atvažiuos E.Bartkus iš seifo

pasiėmė maišelį su pinigais ir ginklą SIG Sauer. E.Bartkui atvažiavus pasakė, kad netrukus

išvažiuos į Dubingius Molėtų rajone, kad veš V.Uspaskich „otkatą“, apie 900.000 litų, kad šis

žinotų, kur išvažiavo ir kokiu tikslu, jeigu jam kas nors išvažiavus atsitiktų. Jis E.Bartkumi

pasitikėjo, o veždamas tokią sumą pinigų bijojo, kad tie, kurie organizavo pinigų vežimą bei kurie

gali žinoti, kad veža didelę sumą grynų pinigų nesugalvotų ko nors jam padaryti, ar pinigus

atimti. E.Bartkui pasakė, kad jeigu kas atsitiktų, būtų žinoma, kur ir ko jis išvažiavo.

 

Po šio jo pokalbio, E.Bartkus išvažiavo į darbą. Tarnybiniu automobiliu BMW 7 atvykus vairuotojui S.Nausėdai, paėmė maišelį su pinigais, ginklą ir išvažiavo. Jis, kaip visada, atsisėdo į galinę sėdynę, dešinėje keleivio pusėje. Pasukę link Dubingių važiuodami buvo sustoję pakeliui

esančioje autobusų stotelėje, kur buvusio žmogaus paklausė, ar jie teisingai važiuoja link

Dubingių, nes anksčiau ten nebuvo buvę. Poilsiavietę surado nesunkiai, ją surado dar

neprivažiavę pačių Dubingių. Įvažiavus į teritoriją, iš dešinės pusės buvo sporto aikštynas

(tinklinio, krepšinio aikštelės) – priešais poilsiavietės pastato kompleksas, kurio priekyje ir

dešinėje pusėje automobilių stovėjimo aikštelės. Už poilsiavietės pastato buvo nusileidimas prie

ežero. Atvažiavus aikštelėje, kur buvo dešinėje pusėje, ten jau stovėjo juodos spalvos

automobilis, jeigu gerai atsimena BMW. kaip vėliau sužinojo, tai buvo būtent V.Uspaskich

automobilis. Šalia kitų automobilių nebuvo, ar buvo kur toliau nematė. R. Juozaičio automobilio

aikštelėje nebuvo, gal laikė kur poilsiavietės garaže, o gal buvo atvažiavęs su V.Uspaskich. Jų

automobilis BMW 7 sustojo priekinėje aikštelėje, kairiame aikštelės krašte žiūrint link

pagrindinio įėjimo, jis išlipo, o vairuotojas su pinigais liko automobilyje ir užsirakino. Jis nuėjo į

poilsiavietės pastatą, ir per pagrindinį įėjimą nuėjo link registratūros. Jam įėjus pirmo aukšto

vestibiulyje jo jau laukė V.Uspaskich ir R_Juozaitis.

 

Tik jam atėjus R.Juozaitis pasakė: „Einam“ ir jie išėjo per tą patį išėjimą, pro kurį įėjo, į lauką ir pasukę dešiniau (į tą pačią pusę kur stovėjo jo automobilis) įėjo pro dar vieną įėjimą vėl į poilsiavietės pastatą, baseino, dušų zoną. Įėjus V.Uspaskich sunerimęs paklausė R. Juozaičio, kieno stovi tas automobilis BMW 7 su  diplomatiniais numeriais. RJuozaitis jį nuramino, kad tai P. Jurgučio automobilis. Automobilis BMW 7, kuriuo atvažiavo, turėjo diplomatinius numerius, nes, jis buvo Latvijos garbės konsulas Klaipėdos krašte. Tada jis pasakė, kad atvežė 940.000 litų, kas sukėlė V.Uspaskich smarkų pasipiktinimą dėl to, kad atvežė ne vieną milijoną, kaip buvo reikalaujama. V.Uspaskich pakeltu tonu pasakė: „Juk tarėmės, kad milijoną“. Jis atsiprašė, pasakė, kad šiam momentui negalėjo daugiau surinkti, kad atiduos vėliau. Tuo metu V.Uspaskich daugiau pretenzijų nebereiškė. Tada visi trys nuėjo prie jo automobilio, jis priėjo prie galinių durelių iš vairuotojo pusės, jas atidaręs paėmė nuo galinės sėdynės žalią maišelį su pinigais ir iškart perdavė V.Uspaskich, matant R. Juozaičiui, kuris stovėjo šalia. Paėmęs maišelį, V.Uspaskich jį pravėręs pasižiūrėjo, ar tikrai ten pinigai, ir nuėjęs link to automobilio, kuris stovėjo aikštelėje dešinėje pastato pusėje, padavė maišelį su pinigais asmeniui sėdinčiam vairuotojo vietoje ir automobilis tuo pačiu momentu išvažiavo. V.Uspaskich priėjęs prie jų pasakė, kad išsiuntė vairuotoją su pinigais į Vilnių. Visą tą laiką jo vairuotojas S.Nausėda sėdėjo jų automobilyje vairuotojo vietoje, ar žiūrėjo, kas vyksta šalia automobilio, negali tiksliai pasakyti. Išvažiavus V.Uspaskicho automobiliui, jie visi trys (jis, Juozaitis, V. Uspaskich) grįžo į poilsiavietės pastatą, kur antrame aukšte buvo padengtas stalas, vėliau paplaukiojo vandens motociklu, maudėsi baseine. Buvo gražus, šiltas, saulėtas oras, tai buvo, jei gerai prisimena, paskutinė 2005 metų gegužės mėnesio savaitė. Pasimaudę baseine, persirengė ir apsirengė viršutinius rūbus. Rengdamasis pastebėjo, kad jo rūbai yra sudėti ne taip, kaip paliko, toks įspūdis, kad kažkas juos galėjo apžiūrinėti. Manytų, kad juos tikrino, norėdami įsitikinti, ar jis nėra atsinešęs kokios nors garsą, vaizdą fiksuojančios įrangos. R. Juozaitis tuo laiku pasiūlė jam su šeima atvykti į šią poilsiavietę artimiausiu metu pailsėti. Ir jis jo tuo pasiūlymu maždaug po dviejų savaičių pasinaudojo, t.y. jis su žmona, sūnumis ir dukra buvo atvykęs ir vieną savaitgalį 2005 m. birželio mėnesį poilsiavo toje Dubingių poilsiavietėje. Po maudynių baseine apsirengė ir greit išvažiavo į Vilnių, o V.Uspaskich ir R.Juozaitis liko poilsiavietėje. Per tą laiką, kol jis buvo poilsiavietėje, V.Uspaskich automobilis dar nebuvo grįžęs, kaip V.Uspaskich ir R.Juozaitis išvažiavo iš poilsiavietės, jis nežino. Išvažiavo iš poilsiavietės apie 16-17 val., jį vairuotojas nuvežė į Vilnių, prie viešbučio „Radison“, prie Rotušės, nes kaip sakė, J.V.Venskus jo buvo paprašęs, kad jis grįždamas užvažiuotų ir papasakotų jam apie savo vizitą į Dubingius. Atvažiavęs į viešbutį, registracijoje pasakė, kad jis pas J.V.Venskų, tada viešbučio darbuotojai šį pakvietė. Kartu nuėjo į viešbučio barą, užkandę išėjo į lauką pasivaikščioti gretimomis gatvėmis. Jis papasakojo, kaip viskas vyko Dubingiuose, pasakė, kad nuvežė ne 1 mln., o tik 940.000 litų. J.V.Venskus dėl to sunerimo, ar nesukels tai kokios neigiamos V.Uspaskich reakcijos ir nebus dėl to kokių bėdų, bet jam paaiškinus, kad daugiau neturėjo, nepyko, dėl to nepriekaištavo. Atsiskaitęs J.V.Venskui apie pinigų perdavimą V.Uspaskich, jis išvažiavo su vairuotoju namo į Klaipėdą, ir vėliau su J.Venskumi apie šį įvykį nebekalbėjo. Toliau bendravo tiek su J.V.Venskumi, tiek su R.Juozaičiu, santykiai darėsi vis geresni, draugiškesni.

 

Po to, kai 2005 m. gegužę Dubingiuose V.Uspaskich perdavė 940.000 litų, iki pat 2006 m. kovo mėnesio, mokėti likusius pinigus V.Uspaskich niekas nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis nereikalavo. Toks reikalavimas buvo perduotas iškart po to, kai buvo pasirašyta pirmoji 2006 m. kovo 21 d. sutartis dėl Kauno HES, ir artimiausiu metu turėjo būti pasirašyta ir antroji sutartis dėl dalyvavimo įgyvendinant Elektrėnų elektrinės projektą. Kai buvo pasirašyta pirmoji, 2006 m. kovo 21 d., sutartis dėl Kauno HES, iškart po to J.V.Venskus pasakė, kad jis užvažiuotų pas R Juozaitį. Jis vienas nuvažiavo į AB „Lietuvos energija“, pas R.Juozaitį, o kai R.Juozaitis jau jį palydėjo link išėjimo, pasakė, kad V.Uspaskich jau reikia nuvežti pagrindinę pinigų dalį – 5.000.000 litų (penkis milijonus litų), tačiau nepasakė, kur ir kada tiksliai, tik pasakė, kad tai turi aptarti ir suderinti su J.V.Venskumi.

Po pokalbio su R. Juozaičiu, susitiko su J.V.Venskumi viešbutyje „Radisson“, ir išėję į lauką šalia viešbučio pradėjo kalbėtis. Jis perdavė R.Juozaičio žodžius apie reikalavimą mokėti likusius pinigus. J.V.Venskus pasakė, kad žino, taip pat pasakė, kad šį kartą pinigus reikės nuvežti V.Uspaskich į Darbo partijos būstinę, kuri tuo laiku jau buvo adresu Ankštoji g. 3, Vilnius. Jis pasakė, kad maždaug tokią pinigų sumą eurais turi namuose Klaipėdoje. Taip pat aptarė, kad po šio jų pokalbio jis išvažiuos į Klaipėdą ir stengsis būti namuose laukdamas žinios, kada reiks vežti pinigus. J.V.Venskus pasakė, kad laiką, kada vežti pinigus pasakys jam telefonu, t.y., kai paskambins, kad atvažiuotų pas šį. Jis (P. Jurgutis) turi suprasti, kad jau reikia vežti V.Uspaskichui pinigus į Darbo partijos būstinę.

Kadangi žinojo, kad V.Uspaskich reikės sumokėti reikalaujamą kyšį (8 mln. litų), jis, sumokėjęs pirmą dalį (940.000 litų) ėmė kaupti pinigus likusiai kyšio sumai ir kai 2006 m. kovo mėn. pabaigoje jam buvo perduotas reikalavimas mokėti 5 mln. litų, jis beveik tokią sumą jau buvo sukaupęs grynais ir turėjo namuose seife. Tam momentui seife buvo 4.350.000 litų (keturi milijonai trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų). Pinigai irgi buvo stambiomis kupiūromis, po 500 litų, dauguma perrišti popierine juostele, taip, kaip jie išduodami bankuose.

Neužilgo (dviejų-trijų dienų laikotarpiu) J.V.Venskus jam paskambino ir pasakė, kad turi kitą dieną atvažiuoti į Vilnių. Jis suprato, kad turi vežti pinigus V.Uspaskich, pasakė, kad bus Vilniuje tarp 10 val. 30 min. ir 11 vai. 30 min. Po J.V.Venskaus skambučio pradėjo ruoštis į Vilnių. Jis vėl paskambino žmonos broliui Eugenijui Bartkui, kad šis kitą rytą vėl atvažiuotų pas jį į namus su savo žentu Zigmantu Jonušu, kuris irgi dirbo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ suvirintoju.

Kitą dieną, iki atvažiuojant E.Bartkui su Z.Jonušu, bei vairuotojui, seife turėtą pinigų sumą (4.350.000 litų) sudėjo į juodą, odinį, platų lagaminą, pridėjo pilną lagaminą iki pat viršaus, taip pat pridėjo pinigų ir į išorinį lagamino skyrių. Visa pinigų suma į šį lagaminą vos sutilpo. Pridėtas pinigų lagaminas buvo pakankamai sunkus, mano, svėrė virš 10 kg. Apie 7 val. 30 min. pas jį į namus Klaipėdos rajone atvažiavo E.Bartkus su Z.Jonušu, jiems abiems paaiškino, kad turi nuvežti į Vilnių V.Uspaskich virš 4 mln. litų, tikslios sumos neįvardijo, pasakė tam, kad jeigu vežant pinigus kas nors atsitiktų, jeigu jis dingtų, kad būtų žinoma, kur jis išvažiavo ir kokiu tikslu.

Kadangi buvo vežama labai didelė pinigų suma, paprašė, kad kartu važiuotų ir Z.Jonušas, šiam davė dujinį pistoletą, nes šis kovinio ginklo neturėjo. Tačiau vėliau bendraujant dar iki vairuotojo atvažiavimo, vis dėlto nusprendė, kad geriau, kad Z.Jonušas nevažiuotų, nes nuvažiavus buvo neaišku, kiek užtruks, kada grįš, tad galiausiai visi kartu nusprendė, kad vyks tik jis su vairuotoju.

Tačiau, kadangi šis tą rytą buvo atvažiavęs ir dalyvavo jų pokalbyje, jam taip pat buvo žinoma, kad bus vežami pinigai V.Uspaskich į Vilnių. Apie 8 val. 10 min. į namo kiemą atvažiavo vairuotojas S.Nausėda, jis paprašė Z.Jonušo, kad nuneštų ir perduotų vairuotojui lagaminą su pinigais, kurį jis atnešė iš  kambario, kuriame buvo seifas, į svetainę. Z.Jonušas nunešė lagaminą su pinigais į automobilį BMW 7, ir šį lagaminą padėjo ant grindų, už vairuotojo, prie galinės sėdynės.

Pravažiavus Kauną jam pradėjo darytis neramu, kad turi tokią sumą pinigų atiduoti, tad gimė mintis, kad gal gali imituoti apiplėšimą ir grįžti namo su pinigais. Privažiavus greitkelyje Kaunas-Vilnius posūkį „Trakai-Rykantai“ (iškart už geležinkelio viaduko) jis liepė vairuotojui pasukti į šalį Trakų kryptimi. Šiek tiek pavažiavus sustojo šio kelio kelkraštyje. Kai sustojo, jis vairuotojui S.Nausėdai papasakojo gimusią mintį imituoti apiplėšimą ir nebenuvežti V.Uspaskich pinigų. Vairuotojas to jo pasiūlymo nekomentavo, aišku, būtų daręs viską ką reikia, kaip jis būtų liepęs. Bet besvarstant vis dėlto tos minties atsisakė, nes buvo rizika, kad galėtų paaiškėti, kad apiplėšimas imituotas, o net jeigu ir patikėtų, tai greičiausiai, jo nebūtų atleidę nuo kyšio mokėjimo, būtų vis tiek reikalavę sumokėti, arba būtų netekęs KHES numatomų darbų Elektrėnų elektrinės projekte. |Viską apsvarstę nusprendė važiuoti toliau, grįžo į greitkelį bei nuvažiavo į Vilnių.

Sustojo šalia pastato, kuriame buvo įsikūrusi Darbo partijos būstinė. Sustojo dešiniau įėjimo durų. Tuo momentu buvo maždaug 11 val. 15 min. Kadangi, kaip sakė, jie su vairuotoju prieš tai buvo atvažiavę prie Darbo partijos būstinės anksčiau, tai šį kartą kelią rado iškart. Kai sustojo prie pastato, jis pasiėmė lagaminą su pinigais ir nuėjo į pastatą. Išlipo iš automobilio vienas, vairuotojas liko automobilyje. Ant pastato prie įėjimo buvo lentelė, kad šiame pastate yra Darbo partija, tikslaus užrašo neatsimena. Kiek atsimena, įėjo į pastatą ir pirmame aukšte pasuko į įėjimą, kairę pusę. Įėjus į būstinę pateko į sekretoriatą, kuriame buvo gal trys merginos, o gal ir daugiau. Viena jų tikrai buvo Vitalija Vonžutaitė, ją pažinojo, nes, kaip jau yra sakęs ankstesnės apklausos metu, buvo pas ją su A.Baranausku aiškintis dėl jo įmonių Darbo partijai skirtos oficialios paramos problemų.

Įėjęs į sekretoriatą jis pasakė, kad atvyko pas pirmininką, tačiau nesakė, kas jis toks yra. Tada kažkuri iš merginų nuėjo į V.Uspaskich kabinetą pranešti apie jo atvykimą. Iškart pasirodė V.Uspaskich kartu dar vienu jam nepažįstamu vyriškiu. V.Uspaskich su juo pasisveikino ir pakvietė eiti kartu, o kartu su šiuo atėjęs vyriškis kartu su jais nebegrįžo. Jis, nešdamas lagaminą su pinigais, kartu su V.Uspaskich nuėjo į patalpą, kuri pagal apstatymą buvo panaši į poilsio kambarį. Kabinete buvo, kiek pamena, du minkštasuoliai, spinta, staliukas. Pasakė, kad atvežė pinigus, pasakė tikslią sumą – 4.350.000 litų. Šį kartą V.Uspaskich, bent jau akivaizdžiai, nepasitenkinimo, kad atvežė ne visą sumą, nerodė, bet skubėdamas paėmė kambaryje buvusią didelę dėžę su, jam atrodo, apie 5 litrų viskio buteliu. Viskio butelį išėmė, pastatė ant žemės, o tada į pačią dėžę nuo viskio ėmė krauti pinigus iš jo atvežto lagamino. Viskio pavadinimo tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti airiško viskio „Jameson“ butelis ilgu kaklu, nes yra tokį matęs ne kartą kitose vietose. V. Uspaskich išėmė visas kupiūras iš lagamino ir pridėjo pilną minėtą dėžę nuo viskio. Perdėjęs pinigus dėžę uždarė ir iš karto išnešė jam nieko nesakęs. V.Uspaskich grįžo po keleto minučių ir pasakė: „Išvežė“. Tačiau jis negali pasakyti, nei kas, nei kur, nei kokiu transportu išvežė, nes to nematė. Jam grįžus, prisėdo abu ant minkštasuolių prie staliuko, išgėrė kavos ir šiek tiek viskio. Tada šis davė suprasti, kad viskas gerai ir jis gali eiti, nes laukė užeiti dar daugiau žmonių. Jų tarpe pažįstamų nematė. Iš viso Darbo partijos būstinėje ir pas V.Uspaskich jis tada užtruko apie 30 min. Kai išėjo iš Darbo partijos būstinės, sėdo į automobilį ir vairuotojas S.Nausėda nuvežė jį į „Radisson“ viešbutį prie Rotušės, kur susitiko su J.V.Venskumi. Šį kartą jam atrodo bendravo viešbutyje, laiptinėje. J.V.Venskus jam pasakė, kad matė, kaip jis su vairuotoju atvažiavo prie Darbo partijos būstinės ir kaip jis su lagaminu nuėjo į pastatą. Po to pasakė, kad matė, kaip iš būstinės išėjo V.Uspaskich ir išnešė didelę dėžę viskio bei padėjo į šviesios spalvos automobilį. Jis tada pasakė, kad toje dėžėje ir buvo sudėti pinigai, į ką J.V.Venskus atsakė: „Matai, koks gudrus“, nes V. Venskus tuo metu nesuprato, kad V.Uspaskich taip išnešė pinigus. Taigi, jis suprato, kad J.V.Venskus buvo netoliese, kai jis buvo atvažiavęs j Darbo partijos būstinę, nors jis pats asmeniškai jo ten nepastebėjo, nematė. Apie likusios pinigų dalies mokėjimą nieko nekalbėjo, nes buvo įprasta, kad nurodymas mokėti būdavo perduodamas per R.Juozaitį.

Pasikalbėjęs su J.V.Venskumi, jis su vairuotoju grįžo į Klaipėdą. Po to, kaip 2006 m. kovo pabaigoje V.Uspaskich buvo sumokėta 4.350.000 Lt suma, UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 2006 m. balandžio 21 d. pasirašė antrąją sutartį su „Alstom Power Sweden“.

UAB KHES pelnas už 2006 metus buvo apie 6.000.000 litų, turėjo sumokėti valstybei didelius mokesčius, kuriuos sumokėjo.

2006 m gegužės mėnesį prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl Darbo partijos finansų, o V.Uspaskich pabėgo iš Lietuvos. Jis viduje apsidžiaugė bei pagalvojo, kad dabar gal nebereiks mokėti dar likusios kyšio dalies, kurią turėjo sumokėti V.Uspaskich, nes per du kartus (940.000 Lt ir 4.350.000 Lt) jam buvo sumokėjęs 5.290.000 litų, tad buvo likę iki 8 mln. litų mokėti dar 2.710.000 litų. J.V.Venskus, nei R.Juozaitis į tai, kad V.Uspaskich pabėgo iš Lietuvos nieko nesakė ir nekomentavo. Tačiau 2006 metų vasarą (liepos ar rugpjūčio mėnesį) R.Juozaitis inicijavo jų susitikimą. Kur tiksliai susitiko, šiuo momentu nepamena, gal restorane „La Provence“ Vokiečių gatvėje, gal AB „Lietuvos energija“ patalpose. Susitikus R.Juozaitis pasakė, kad buvo Maskvoje ir kad buvo susitikęs su V.Uspaskich, kuris liepęs,kad P. Jurgutis likusius pinigus grynais atvežtų V.Uspaskich į Maskvą. R.Juozaitis dar papasakojo, kad jam nepasisekė, nes Maskvoje buvo atsitiktinai susitikęs su R.Stoniu, tad bijo, kad neišlįstų i viešumą tai, kad jis buvo Maskvoje, o tai galėtų sugadinti santykius su A.M.Brazausku, su kuriuo gerai sutarė, taip pat galėtų pakenkti karjerai. R.Juozaičio perduotą V.Uspaskich reikalavimą pristatyti likusią sumą pinigų grynais į Maskvą jis kategoriškai atsisakė vykdyti, pasakė, kad tikrai nerizikuos, nes gali sulaikyti muitinėje ir pinigus atimti, ir patį pasodinti i kalėjimą. Jis suprato, kad negalės visiškai išvengti reikalavimo mokėti likusius pinigus, tačiau reikalavimas vežti juos į Maskvą V.Uspaskich buvo susijęs su labai didele rizika, o legaliai to daryti negalėjo. Maždaug po kokios savaitės, kai R. Juozaitis perdavė V.Uspaskich reikalavimą atvežti pinigus į Maskvą, R.Juozaitis pasikvietė jį į AB „Lietuvos energija“ ofisą Žvejų gatvėje. Kai nuvyko pas R.Juozaitį, šis vėl, kaip įprasta, palydėdamas jį link išėjimo pasakė, kad jis turi susisiekti su Juozu Gaidamavičiumi iš „Vikondos“. Jeigu nenori vykti į Maskvą, tai turės atsiskaityti V.Uspaskich Kėdainiuose ir davė J.Gaidamavičiaus telefoną.

Jis paskambino J.Gaidamavičiui, šis pasakė, kad jis užvažiuotų į Kėdainius. Kelių dienų laikotarpyje, apie vidurdienį, jį vairuotojas S.Nausėda nuvežė į Kėdainius. Ko važiuoja į Kėdainius vairuotojui neminėjo. Kėdainiuose susitiko su J.Gaidamavičiumi miesto centre, kavinėje, jos pavadinimo negalėtų pasakyti, šis pasakė, kad V.Uspaskich jį įpareigojo paimti iš jo likusią pinigų sumą ir perduoti V.Uspaskich. Jis atsakė, kad pinigų nebemokės, nes ir taip jau sumokėjo pakankamai, o dabar šiam išvykus iš Lietuvos, nesant valdžioje, šis negali įtakoti jų veiklos, todėl nemato reikalo dar mokėti ir likusius pinigas. Jam atsisakius mokėti likusius pinigus, J.Gaidamavičius tiesiogiai jokių priekaištų neišsakė. Matėsi, kad šiam pavesta atsiimti pinigus, tad šis dar sakė jam dėl to pagalvoti, bet kažkokių grasinimų dėl to, kad nemoka pinigų neišsakė, pasakė, kad po kurio laiko dar jam paskambins. Dar po kurio laiko vėl jam paskambino, kad nori susitikti su juo Vilniuje, bet daugiau su juo neberodė jokio noro susitikti ir nesusitiko.

Nors atsisakė sumokėti likusią dalį pinigų V.Uspaskich, tačiau tuo laiku vis pastoviai ir toliau mokėdavo reikalaujamas įvairias pinigų sumas J.V.Venskui (kaip yra sakęs jam sumokėjo iš viso 4 mln. litų), kuris savo ruožtu sakė, kad mokąs kitiems. Sumokėjus jo nurodytas sumas reikalaujamas pinigų sumas V.Uspaskich bei toliau mokant reikalaujamas pinigų sumas J.V.Venskui, UAB KHES dalyvavimas Elektrėnų elektrinės projekte tuo momentu dar vyko sklandžiai – jie gaudavo darbus, savalaikį apmokėjimą už juos.

Pirmasis signalas, kad situacija keičiasi buvo 2006 metų vasaros pabaigoje. Tuo laiku dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas neigiamas straipsnis apie jį, jo verslą ir šeimą. Kai grįžo iš atostogų, jį pas save pasikvietė J.V.Venskus į viešbutį „Radison“, pasitiko jau turėdamas rankose „Lietuvos ryto“ laikraštį su minėtu straipsniu, rodydamas straipsnį, pasakė: „Man tai brangiai kainavo. Ar žinai kas užsakovas ?“. Jis atsakė, kad įtaria, kad tai susiję su tuo, kad jis atsisakė V.Uspaskich mokėti likusią jo reikalautą kyšio dalį. J.V.Venskus tą patvirtino ir pasakė, kad straipsnį inicijavo R.Juozaitis ir būtent dėl to, kad atsisakė mokėti minėtą likusią kyšio dalį V.Uspaskich. J.V.Venskus pasakė, kad jam tai brangiai kainavo, nes jis turėjo važiuoti į Paryžių, į koncerną „Alstom“, pas koncerno prezidentą, kur turėjo jį apginti, įtikinti, kad jis ir jo įmonės gali toliau dalyvauti įgyvendinant Elektrėnų elektrinės nusierinimo projektą, ir kad jam pavyko tą padaryti, jis prezidentą įtikino, tad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ galės toliau dirbti šiame projekte kartu su „Alstom“. Bet už tai, kad šis tokiu būdu užtikrino jo įmonės tolimesnį dalyvavimą šiame projekte, jis turės besąlygiškai paklusti šio visiems reikalavimams, mokėti jam jo reikalaujamas pinigų sumas (nors tą darė ir iki to laiko). Kaip minėjo, greit po to,J.V.Venskus pasakė, kad norint dalyvauti projekte teks mokėti kyšius valstybės tarnautojams.

 

J.V.Venskus pasakė, kad pagaliau sutartys pasirašytos, tad be to, kad reikia mokėti V.Uspaskich, teks mokėti ir kitiems, o būtent pasakė, kad dabar reiks už pasirašytas sutartis ir sudarytas galimybes KHES dalyvauti projekte mokėti Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui bei pačios Elektrėnų elektrinės generaliniam direktoriui Pranciškui Noreikai. J.V.Venskus nurodė, kad šiems asmenims mokėti reiks nuolatos, kas mėnesį, viso projekto įgyvendinimo metu, maždaug po 200 000 litų kiekvienam, t.y. iš viso po 400 000 litų kas mėnesį.

J.V.Venskus pasakė, kad jam pačiam mokėti nereiks, t.y. sau iš šių pinigų nieko neims, nes ir taip gerai iš to projekto uždirba. Nors J.V.Venskus nurodė, kad reiks mokėti nurodytiems asmenims, tačiau pasakė, kad šiuos pinigus P. Jurgutis turės perduoti ne šiems asmenims tiesiogiai, bet pačiam J.V.Venskui. Su šiuo J.V.Venskaus reikalavimu sutiko, nes dalyvavimas bendruose projektuose kartu su „Alstom“ sudarė galimybes tokias pinigų sumas sukaupti ir mokėti, be to tai garantavo ilgalaikį dalyvavimą tokiuose projektuose, kas užtikrintų tinkamus finansų srautus tiek jo įmonei, tiek kitoms jo valdytoms įmonėms.

Antrą kartą J.V.Venskui jo reikalaujamus pinigus perdavė 2006 m. birželio mėnesį, maždaug apie mėnesio vidurį. Pinigus atvežė į kavinę „Karčiama“ Elektrėnuose, Rungos gatvėje 10, kur su J.V.Venskum yra buvę, pietavę ir anksčiau, šis atvažiavo iš Elektrėnų elektrinės, kur tuo metu buvo. Jį į kavinę atvežė jo vairuotojas Stasys Nausėda, tačiau jis į kavinę nėjo, buvo automobilyje. Šį kartą jis atvežė du šimtus tūkstančių litų, 200 litų kupiūromis, banko suformuotomis pakuotėmis (4 pakuotės po 50000 litų). Pietaujant jis ten pat prie stalo perdavė J.V.Venskui minėtas keturias 200 litų vertės banknotų pakuotes po 50000 litų (viso 200000 litų), kurias šis įsidėjo į rankinę, panašią į tokią, kuri skirta nešiojamiems kompiuteriams. Perduodamas pasakė, kad likusią sumą (200000 litų) perduos vėliau, ir šiuos pinigus perdavė vėl toje pačioje kavinėje „Karčiama“ Elektrėnuose 2006 m. birželio pabaigoje. 2006 m. liepos viduryje (tikslaus laiko neprisimena) J.V.Venskui vėl perdavė dar vieną jo reikalaujamą sumą pinigų, vėl 200000 litų, taip pat po 200 litų vertės kupiūromis.

Facebook komentarai
Back To Top