skip to Main Content

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmoji šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu.

 

 

  1. 20.

1999 METAI: 13 108 290,19 LT IR PIRMIEJI KETINIMAI 

ORGANIZUOTI GEDEMINO KIESAUS PAGROBIMĄ IR NUŽUDYMĄ

 

Virginijus Baltušis parodė, kad ėmėsi vykdyti nusikaltimą įkalbėtas Algimanto Vertelkos, nes pastarasis tokį pasiūlymą buvo davęs Virginijui Baltušiui dar 1999 metais, po to jį pakartojo 2000 metais, po ko Virginijus Baltušis su kitais nusikalstamo susivienijimo „Tulpiniai“ nariais nutarė jį realizuoti. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 189 lapas).

 

2001 m. kovo 10 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas korespondentų Arvydo Lekavičiaus ir Donato Stravinsko parengtas straipsnis „Samdomo žudiko taikiklyje – ekspremjeras“, kuriame rašoma:

„Su nusikaltėliais susiję naftos prekiautojai buvo užsakę nužudyti A. Abišalą. /…/. „Lietuvos ryto“ duomenimis, buvusio premjero A.Abišalos nužudymą užsakė viename šiaurės Lietuvos mieste esančios bendrovės, prekiaujančios nafta, vadovas.

Pareigūnai turi daug žinių, jog ši bendrovė palaiko glaudžius ryšius su įvairių miestų nusikaltėliais, o jos vadovas tėra banditų statytinis.

Prieš keletą mėnesių tarp šios bendrovės vadovo ir A.Abišalos buvo kilęs didelis konfliktas, pasibaigęs grasinimais“.

 

 

– Ar 100 Lt, kurių verslininkai nesumokėjo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už naftos produktus, istorijos buvo kuo nors išsiskiriančios iš įprastinių vagysčių, kai tiesiog perkama ir nesumokama už pirktą produkciją?

– Pats didžiausias išskirtinumas, pati didžiausia paslaptis buvo tame, jog akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nenorėjo, kad daugelis skolų, sudarančių tuos 100 mln. Lt, jai būtų sumokėtos.

Tame akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ nenorėjime, kad pinigai už parduotą produkciją būtų jai sumokėti, ir glūdėjo pati didžiausia 100 mln. Lt paslaptis, kurią nuo 2000 m. sausio 1 d. ėmėsi tirti Valstybės kontrolės pareigūnai.

Tai, atrodo, neįtikėtina, bet visa tai nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 1999 m. spalio 29 d. vyko akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, ramiai visa tai stebint ir tam pritariant LR ūkio ministerijai ir Vyriausybei.

Papasakosiu istoriją, kuri yra vienas iš 100 mln. Lt tyrimo, kurį vykdė Valstybės kontrolės pareigūnai, epizodų ir kuri man yra geriausiai žinoma. Šioje istorijoje, kaip ir visame 100 mln. Lt tyrime, parodymus davė ir Gedeminas Kiesus.

– Tai bus pasakojimas apie vieną iš didžiausių sumų, nesumokėtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už tiektą produkciją?

– Ne, tai nebus pasakojimas apie vieną iš didžiausių sumų, bet tai bus pasakojimas apie vieną iš įdomesnių, o gal net ir įdomiausių sumų, kurios sudarė bendrą 100 mln. Lt sumą.

Šis pasakojimas padės geriau atskleisti visą 100 mln. Lt sumos susidarymo mechanizmą, apie kurį nieko nerašė nepriklausoma Lietuvos spauda, apie kurį nieko nerodė nepriklausoma Lietuvos televizija.

Už tai, kad apie šį mechanizmą nebūtų nieko rašoma, kad apie šį mechanizmą nebūtų nieko rodoma, kad būtų rašoma ir rodoma kitaip, nei buvo iš tikrųjų, nepriklausomai žiniasklaidai buvo mokami pinigai, dideli pinigai, labai dideli pinigai.

Todėl ir spauda rašė, ir televizijos rodė, kaip 100 mln. Lt iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ buvo išgrobstyti įmonei vadovaujant Gedeminui Kiesui. Tokia buvo formuojama visuomenės nuomonė.

Tai bus pasakojimas apie 2 877 066 Lt, kurių akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nesumokėjo šiauliečiai verslininkai už laikotarpiu iki 1999 m. sausio 1 d. pirktą produkciją, tai bus pasakojimas apie 2 877 066 Lt, kurie buvo 100 mln. Lt tyrimo sudėtinė dalis.

Tiksliau – tai bus pasakojimas apie 13 108 290,19 Lt, kuriuos Šiaulių verslininkai stengėsi sumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ jai to nepageidaujant, jai tam darant visas įmanomas kliūtis.

Iš tų 13 108 290,19 Lt Šiaulių verslininkai 10 231 224,19 Lt sumokėjo, o 2 877 066 Lt sumokėti nebeįveikė.

Šioje istorijoje 2 877 066 Lt ir 13 108 290,19 Lt sumos įdomios dar ir tuo, jog jos galėjo būti susijusios su ketinimais nužudyti Gedeminą Kiesų 1999 m. sausį arba vasarį, dar prieš tai, kai 1999 m. pavasarį Algimantas Vertelka davė Virginijui Baltušiui pirmąjį pasiūlymą Gedeminą Kiesų pagrobti ir apiplėšti.

Įdomiausiai tai, kad Gedemino Kiesaus pagrobimas ir nužudymas 2000 m. liepos 6 d. galėjo būti ir 13 108 290,19 Lt sumos, kurios Šiaulių verslininkams sumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ neleido … pati akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, tęsinys.

Esant situacijai, kada produkcijos pirkėjas nori sumokėti 13 108 290,19 Lt, o produkcijos gamintojas ir tiekėjas karštligiškai nenori, kad jam ši suma būtų sumokėta, t. y. kad jam ši suma būtų oficialiai sumokėta, iki nusikaltimų, įskaitant verslo ir politines žmogžudystes, – tik vienas žingsnis.

Taigi, apie tuos 13 108 290,19 Lt, iš kurių, dideliam akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ nepasitenkinimui, tik 2 877 066 Lt tapo garsiojo 100 mln. Lt tyrimo sudėtine dalimi.

– Kada pirmą kartą buvo bandyta pagrobti ir nužudyti Gedeminą Kiesų?

– Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašoma, jog pasiūlymą Gedeminą Kiesų pagrobti ir apiplėšti Algimantas Vertelka dar 1999 metais buvo davęs Virginijui Baltušiui.

Realiausia, kad tai buvo 1999 metų pavasarį, kada jau buvo akivaizdu, kad į šį nusikaltimą nei įtraukti, nei įpainioti taip lengvai nepavyks naftos produktais prekiaujančių Šiaulių verslininkų.

Virginijui Baltušiui 1999 metais nepritarus Gedemino Kiesaus pagrobimui ir apiplėšimui, Algimantas Vertelka užsakovo atstovui turėjo duoti neigiamą atsakymą, t. y. atsakymą, kad panevėžiečiai šiame nusikaltime nedalyvaus.

Manau, kad ir pats Algimantas Vertelka, turėdamas omenyje tuos pačius motyvus kaip ir Virginijus Baltušis, 1999 metais to nusikaltimo imtis nenorėjo.

– Pirmaisiais Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo užsakovais turėjo būti Šiaulių verslininkai?

Gedeminą Kiesų pagrobti ir nužudyti jau 1999 m. sausį turėjo Šiauliuose su nusikalstamu pasauliu siejama grupuotė, miesto kriminalinės policijos pareigūnų pakrikštyta „princais“.

Nusikaltimo užsakovais turėjo būti Šiaulių verslininkai, prekiaujantys akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcija.

Tačiau kruopščiai ir išradingai projektuotas nusikaltimo scenarijus tinkamai iki galo taip ir nesusiklostė, nors kai kurios sąlygos įvykdyti nusikaltimą buvo beveik idealios.

– Kada ir kaip viskas prasidėjo?

Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 1998 m. lapkritį paprašė šiauliečių verslininkų papildomai priimti ir jiems priklausančioje Šiaulių naftos produktų bazėje pasaugoti apie 3000 tonų šviesių naftos produktų, motyvuodama tuo, jog Mažeikių naftos perdirbimo įmonės visi kuro rezervuarai perpildyti, o vežti į Subačiaus naftos produktų saugyklą neapsimoka – per brangi pasauga, per didelės saugomų naftos produktų netektys, niekas tais produktais ten neprekiauja.

Tai buvo Gedemino Kiesaus prašymas.

Netrukus buvo susitarta, kad pasaugai kraunamus naftos produktus šiauliečiai iš karto nupirks ir su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ atsiskaitys, kai juos realizuos ir gaus už juos apmokėjimą iš vartotojų.

Taip šiauliečiams naftos produktų buvo atvežta ir patikėta net už 13 108 290,19 Lt (trylika milijonų šimtą aštuonis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt litų ir devyniolika centų).

Tačiau buvo žmonių, kurie greitai susiorientavo, kad šiauliečiai pinigų, gautų už parduotus naftos produktus, akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nemokės, nes tuo laikotarpiu, palyginus, daug privačių ūkio subjektų pinigų už naftos produktus akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ėmė nebemokėti.

Buvo tikimasi, kad iki 1999 m. sausio 1 d. šiauliečiai skubiai išparduos saugomus naftos produktus, gautais pinigais pasidalins su Gedeminu Kiesumi ir miesto organizuotais nusikaltėliais, o veiklą perregistruos kito juridinio asmens vardu.

Toliau viskas turėjo klostytis logiška seka – skaidriai akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ pradėjusi valdyti „Williams“ netikėtai pareikalauja sumokėti visus 13 108 290,19 Lt, dėl nesumokėtų pinigų skubiai kreipiasi į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą.

Šiauliečiai, supratę, kad pasisavinti pinigų taip lengvai nebepavyks, kad nusikaltimą tirti jau pradeda teisėsaugos tarnybos, dalies pinigų grąžinti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nebegali, nes jų bendrininkai nusikaltėliai savos dalies pinigų grąžinti nesutinka.

Prasideda konfliktas tarp šiauliečių verslininkų ir Gedemino Kiesaus.

Ir tada verslininkams, nebegalintiems grąžinti visų pinigų, kyla mintis pagrobti ir apiplėšti ką tik turėtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas pardavusį ir trim ar keturiais milijonais litų praturtėjusį Gedeminą Kiesų, kuris, kaip tuo metu kažkas intensyviai platino informaciją, dar mažiausiai 10 milijonų JAV dolerių, skirtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ privatizuoti, laikė užsienio bankuose.

Įvykus nusikaltimui, Kriminalinė policija, bendradarbiaudama su „Williams“, labai greitai aptinka Šiaulių organizuotų nusikaltėlių pėdsakus, juos išaiškina ir suima už Gedemino Kiesaus pagrobimą, apiplėšimą ir nužudymą.

Suimti nusikaltėliai sutinka bendradarbiauti su pareigūnais ir įvardija nusikaltimo užsakovus – Šiaulių verslininkus.

Būtent toks arba labai panašus turėjo būti pagrindinis Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo scenarijus 1999 metų sausio arba vasario mėnesį.

Tačiau, laimei, šis scenarijus neišsipildė – šiauliečiai verslininkai savo bendrovės veiklos nenutraukė, jiems patikėtais naftos produktais prekiavo sąžiningai ir pinigus už realizuotą produkciją nuo 1999 m. sausio 1 d. ėmė reguliariai pervedinėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“.

Gedemino Kiesaus nužudymo užsakovai nieko sau reikalingo, nieko sau naudingo iš šiauliečių verslininkų iki 1999 m. pavasario taip ir nesulaukė, todėl jiems su pasiūlymu pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų skubiai teko kreiptis į panevėžietį Algimantą Vertelką.

Nepavykus susitarti su Algimantu Vertelka ir Virginijumi Baltušiu, Gedemino Kiesaus pagrobimą ir nužudymą teko atidėti vėlesniam laikui, kaip vėliau paaiškėjo – net 2000 metams.

– Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ norėjo ar nenorėjo, kad jai būtų sumokėti tie 13 108 290,19 Lt už atkrautą produkciją?

– Nenorėjo. Nuo 1999 m. sausio mėnesio, gal net nuo 1999 m. sausio 1 d. – jau nebenorėjo.

– Ar šiauliečiai verslininkai sumokėjo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ tuos 13 108 290,19 Lt?

– Ne visus. Iš 13 108 290,19 Lt sumos 10 231 224,19 Lt buvo sumokėta, o 2 877 066 Lt liko nesumokėti.

– Kodėl 2 877 066 Lt liko nesumokėti?

– Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ darė visas įmanomas kliūtis, kad jai nebūtų sumokėta 13 108 290,19 Lt suma, kad bent jau dalis šios sumos – 2 877 066 Lt – liktų nesumokėta.

– Jeigu akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ tų pinigų nenorėjo, kodėl šiauliečiai atsisakė tokios neįtikėtinai palankios galimybės praturtėti 13 108 290,19 Lt?

– Iki 1999 m. sausio 1 d. nebuvo jokių požymių, kad šių pinigų akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nenori ir nenorės. Tokie požymiai ėmė aiškėti tik 1999 m. sausio pabaigoje.

Iki 1999 m. sausio 1 d. šiauliečiai tų pinigų turėjo nemokėti savo iniciatyva, akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ neteikiant nė mažiausios užuominos, jog įmonė yra suinteresuota, kad šiauliečiai šių pinigų jai nesumokėtų.

Tačiau šiauliečiai turėjo verslą, kurį jie mėgo ir kuris jiems gerai sekėsi, ir jiems nereikėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ abejotinų 13 108 290,19 Lt nei iki 1999 m. sausio 1 d., nei po 1999 m. sausio 1 d.

– Kokių veiksmų ėmėsi akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, kad šiauliečių 13 108 290,19 Lt skola jai nebūtų sumokėta?

– Įvairių, įskaitant ir neteisėtus, kad tik 13 108 290,19 Lt suma jai nebūtų sumokėta, kad bent dalis 13 108 290,19 Lt sumos liktų nesumokėta.

1999 m. kovo 20 d. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ marketingo direktorius Vidas Pečkus pagaliau oficialiai pasiūlė šiauliečiams sustabdyti mokėjimus akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už produkciją, pirktą iki 1999 m. sausio 1 d., ir, pirmiausia, vykdyti mokėjimus už produkciją, pirktą jau po 1999 m. sausio 1 d.

Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ visą 13 108 290,19 Lt sumą, kurią šiauliečiai turėjo sumokėti už produkciją, pirktą iki 1999 m. sausio 1 d., ketino įtraukti į įmonės 1998 metų veiklos nuostolius ir jai nereikėjo, kad šie pinigai būtų sumokėti pervedant pinigus į įmonės sąskaitą banke.

Jeigu 1999 m. sausio 1 d. – kovo 20 d. laikotarpiu didžioji dalis šių pinigų, nepaisant įvairių užuominų ir trukdymų, buvo jau sumokėta, tai tokius mokėjimus reikėjo nutraukti nuo 1999 m. kovo 20 d., kad liktų bent dalis pinigų, nesumokėtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už laikotarpiu iki 1999 m. sausio 1 d. pirktą produkciją.

– Kodėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ taip keistai elgėsi?

– Nesumokėta suma už produkciją, pirktą iki 1999 m. sausio 1 d., kaip jau minėjau, turėjo būti nurašyta į akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ 1998 metų veiklos nuostolius.

Kartą, t. y. jau 1999 m. sausį, Gedeminas Kiesus šiauliečiams užsiminė, kad pinigus už pirktus naftos produktus galima bus sumokėti ir kitaip – pervesti į kitą įmonės sąskaitą, t. y. ne į tą įmonės sąskaitą, kuri nurodyta sutartyje. Pasakė, kad jis duos tą sąskaitą. Taip pat pasakė, kad kito susitikimo metu apie tai bus galima pasikalbėti.

– Kokia į tai buvo šiauliečių reakcija?

– Įprastinė. Jie atsakė – gerai.

– Kada Gedeminas Kiesus apie tai užsiminė?

– 1998 m. gruodžio pabaigoje arba 1999 m. sausio pirmosiomis savaitėmis, kai šiauliečiai ketino atlikti arba jau buvo atlikę pirmuosius 13 108 290,19 Lt sumos mokėjimus akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“.

– Kada įvyko kitas susitikimas?

– Maždaug po trijų savaičių. Šiauliečiai, suprasdami klausimo svarbą, susitikti norėjo anksčiau, bet Gedeminas Kiesus anksčiau susitikti negalėjo, o gal ir nenorėjo. Matyt, kad tuo klausimu Gedeminas Kiesus su kažkuo negalėjo rasti jam priimtino sprendimo.

Kol nesusitiko su Gedeminu Kiesumi, šiauliečiai nežinojo – vykdyti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ mokėjimus į sąskaitą, kuri nurodyta sutartyje, ar nevykdyti, laikinai susilaikant nuo mokėjimų ir kaupiant pinigus savo sąskaitoje.

Tačiau šiauliečių bendrovės vyr. finansininkė, vadovaudamasi su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ pasirašyta sutartimi, primygtinai reikalavo, kad iš klientų plaukiantys pinigai būtų reguliariai pervedami akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“.

Taip ir nutiko – kol įvyko kitas susitikimas su Gedeminu Kiesumi, jau daugiau nei ketvirtadalį 13 108 290,19 Lt sumos šiauliečiai buvo pervedę akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ į sutartyje nurodytą sąskaitą.

Susitikimo su Gedeminu Kiesumi metu šiauliečiai, matydami, kad Gedeminas Kiesus taip nieko ir nesako apie tą kitą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaitą, pirmieji paklausė, ką reikia daryti su likusia nesumokėta suma už laikotarpiu iki 1999 m. sausio 1 d. atkrautą produkciją.

Gedeminas Kiesus, matyt, laukęs tokio paklausimo, atsakė, kad tai bus galima aptarti vėliau ir jis apie tai informuos.

Gedeminas Kiesus nieko nepasakė, kad yra padaryta blogai, jog šiauliečiai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ į sutartyje nurodytą sąskaitą jau sumokėjo daugiau nei ketvirtadalį 13 108 290,19 Lt sumos.

Gedeminas Kiesus nieko nepasakė ir apie tai, kad, iki kito susitikimo šiauliečiai nebemokėtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ pinigų į sutartyje nurodytą sąskaitą.

Vėl, gal po trijų savaičių ar mėnesio, su Gedeminu Kiesumi jo kabinete susitikę šiauliečiai kalbėjosi tik apie produkcijos likučius Šiaulių naftos produktų bazėje, naujus produkcijos pirkimus ir 13 108 290,19 Lt sumos galutinio apmokėjimo terminus, tačiau į sutartyje nurodytą, o ne į kitą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaitą, kuri buvo kažkada paminėta.

Po šio pokalbio šiauliečiai suprato, kad visą likusią sumą už laikotarpiu iki 1999 m. sausio 1 d. atkrautą produkciją reikės sumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ į tą sąskaitą, kuri nurodyta sutartyje.

Šiauliečiai į sutartyje nurodytą sąskaitą akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ sumokėjo 10 231 224,19 Lt, o 2 877 066 Lt sumos mokėjimą sustabdė pačios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ prašymu. Vėliau 2 877 066 Lt sumos šiauliečiai nebesumokėjo dėl jų verslui pakenkusių neteisėtų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiksmų.

– Gal Gedeminui Kiesui kalbėtis su šiauliečiais nebeliko prasmės, nes per daug pinigų jau buvo pervesta į sutartyje nurodytą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaitą?

– Galėjo būti ir taip. Bet tiek 1998 m. gruodžio pabaigoje, tiek 1999 m. sausį, kada šiauliečiai buvo susitikę su Gedeminu Kiesumi, jis galėjo tiesiai ir aiškiai pasakyti, kad visa 13 108 290,19 Lt suma turi būti pervesta į kitą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaitą, bet jis to nepasakė. Manau, kad jis pats tuo metu nebuvo visiškai tikras, kad būtent taip reikėtų padaryti.

– Kas tai galėjo būti per kita akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaita, apie kurią šiauliečiams užsiminė Gedeminas Kiesus?

– Manau, kad tai galėjo būti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ viena iš neoficialių sąskaitų, neatsispindinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, oficialiai nežinoma LR ūkio ministerijai.

Iš šios sąskaitos pinigai tiesiogiai arba per dar vieną tarpinę sąskaitą galėjo būti pervesti, pavyzdžiui, naujai kuriamai bendrai vilniečių, panevėžiečių ir šiauliečių bendrovei, kuri kiekvieną mėnesį iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ turėjo pirkti produkcijos ne mažiau kaip 10 000 tonų ir bendradarbiavimą su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ pradėti 1999 m. kovo 1 d., galbūt, pervesdama jai avansu tuos pačius 13 108 290,19 Lt.

Panašūs pokalbiai ta tema, tikriausiai, vyko ir su Panevėžio verslininkais, prekiavusiais naftos produktais ir pirkusiais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkciją.

– Gal tuos 13 108 290,19 Lt naujieji akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdytojai ir savininkai buvo atidavę Gedeminui Kiesui už jo suteiktas paslaugas ir jis šiais pinigais galėjo disponuoti savo nuožiūra?

– Galėjo būti ir taip. Bet tas atidavimas įvykti galėjo tik po to, kai šiauliečiams jau buvo atkrauta produkcijos už 13 108 290,19 Lt. Tikriausiai, kad po 1999 m. sausio 1 d.

– Gal Gedeminui Kiesui lemiamu momentu pristigo drąsos, gal jis prisibijojo pasiimti jam skirtus 13 108 290,19 Lt.

– Manau, kad žodis „prisibijojo“ šiuo atveju nėra tas, kuris galėtų teisingai apibūdinti situaciją. Tuo metu niekas nieko neprisibijojo ir nebijojo, niekam netrūko drąsos imti tai, kas priklausė valstybei. Tai buvo ne nusikaltimas, tai buvo patriotizmo požymis, nes reikėjo kaip galima greičiau pabaigti su valstybės įmonėmis, su valstybės nuosavybe bet kuriame versle. Ėmė ir lietuviai, ir užsieniečiai. Tokie buvo laikai.

Tuo labiau niekas neprisibijojo imti iš amerikiečių rankų, jeigu jie tik duoda ir dar sako, kad čia tau už tai, kad myli Lietuvą ir esi geras vyras. Ir duoda ne bet kiek, o trylika milijonų litų!

Šiauliečių verslininkų Gedeminas Kiesus taip pat nebijojo, nes, jeigu būtų bijojęs, būtent jiems nebūtų patikėjęs produkcijos už 13 108 290,19 Lt.

Panašu į tai, kad 13 108 290,19 Lt sumos klausimą Gedeminas Kiesus su kažkuo aptarinėjo, su kažkuo derino, bet nerado geresnio sprendimo, kaip leisti šią sumą šiauliečiams sumokėti į akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyje, pasirašytoje tarp šiauliečių įmonės ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“.

– Jeigu Gedeminas Kiesus būtų paėmęs tuos 13 108 290,19 Lt, ar jis būtų likęs gyvas?

– Manau, kad nebūtų.

– Bet šiauliečiams iki 1999 m. sausio 1 d. buvo variantas 13 108 290,19 Lt nemokėti niekam, pasiliekant juos sau.

– Apie tokią galimybę, kuri jiems buvo patraukliausia ir arčiausiai po ranka, pagalvoti turėjo patys verslininkai.

Kad šiauliečiai, būdami galvoti ir apsukrūs, pasirinks būtent šį variantą, tuo asmenys, planavę atsikratyti Gedeminu Kiesumi jau 1999 m. pradžioje, buvo beveik tikri.

– Ko 13 108 290,19 Lt istorijoje tikėjosi Gedemino Kiesaus nužudymo užsakovai?

– Jie, pirmiausia, tikėjosi, kad Šiaulių verslininkai pasinaudos tuo, jog 13 108 290,19 Lt yra jų rankose ir, pasitarę su miesto organizuotais nusikaltėliais, gal net ir su Gedeminu Kiesumi, tų pinigų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nebemokės.

Tie 13 108 290,19 Lt, jeigu tik būtų bandyta jų nesumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, nepriklausomai nuo to, ar jais būtų ar nebūtų pasidalinta su Gedeminu Kiesumi, turėjo virsti puikiu pretekstu pagrobti ir nužudyti Gedeminą Kiesų.

Jeigu 13 108 290,19 Lt būtų buvę pervesti į kitą, akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ priklausančią sąskaitą, šiauliečiai, tikriausiai, būtų buvę nužudyti pirmieji, t. y. anksčiau nei būtų buvęs pagrobtas ir nužudytas Gedeminas Kiesus.

Vykdant tyrimą būtų paaiškėję, kad minėta kita sąskaita neturi nieko bendro su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ ir pervestų pinigų čia jau nebėra.

– Ar ta kita sąskaita, apie kurią šiauliečiams kalbėjo Gedeminas Kiesus, tikrai priklausė akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“?

– Manau, kad tokių sąskaitų, siekiant 1998 metų pabaigoje ir 1999 metais patikimiau ir saugiau įsisavinti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartines lėšas, buvo ne viena ir net ne kelios, jų turėjo būti daug, tikriausiai, po vieną kiekvienam stambesniam pinigų pervedimo atvejui.

Šias sąskaitas lengvatinių mokesčių šalyse atidarę ir jas kontroliavę asmenys galėjo nieko oficialaus neturėti nei su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, nei su „Williams“.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai pradėjus domėtis šiomis sąskaitomis ir pinigais, kurie ten buvo pervesti, būtų paaiškėję, kad pervesti pinigai jau dingę ir visi galai sumerkti į vandenį.

Vis dėlto, giliu mano įsitikinimu, visas šias sąskaitas atidarė ir kontroliavo ne akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, o „Williams“, nes nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 1999 m. spalio 29 d. nė vienas litas, nė vienas JAV doleris į šias sąskaitas nebūtų buvęs pervestas be laikinųjų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdytojų žinios ir pritarimo.

– Kaip, pagal kokius kriterijus buvo pasirinkti patraukliausi kandidatai į būsimuosius Gedemino Kiesaus nužudymo užsakovus ir organizatorius?

– Pagal užsakovų parengtą planą Gedeminas Kiesus turėjo būti pagrobtas, turint tikslą jį apiplėšti, o po to, nepriklausomai nuo to, pavyks ar nepavyks jį apiplėšti, – ir nužudytas.

Tinkamiausi kandidatai į būsimuosius Gedemino Kiesaus apiplėšimo ir nužudymo užsakovus – produkcijos didelius kiekius iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pirkę ir už šią produkciją neatsiskaitę, nespėję atsiskaityti ar nebegalintys pilnai atsiskaityti verslininkai, kuriuos yra kad ir menkiausios galimybės kaip nors susieti su nusikalstamo pasaulio atstovais, nes nusikaltimą įvykdyti būtinai turėjo viena iš Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikiančių ir plačiai išreklamuotų organizuotų nusikaltėlių gaujų.

Ne visi už produkciją nesumokantys verslininkai tiko į Gedemino Kiesaus nužudymo užsakovus. Tie produkciją iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pirkę ir už šią produkciją neatsiskaitę verslininkai, kuriems produkcija buvo parduota pagal ūkio ministro, jo viceministrų ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdybos pirmininko rekomendacijas, tam reikalui netiko, nes, apkaltinti Gedemino Kiesaus nužudymu, jie būtų sukompromitavę asmenis, kurie juos nukreipė pirkti produkcijos į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“.

Tai būtų buvusi politinė katastrofa, paskandinant asmenis, kurie tiek daug nuveikė, kad „Williams“ ateitų į Lietuvą.

Tai turėjo būti verslininkai, su kuriais asmeniškai bendradarbiavo ir kuriems produkciją, atidėdamas už ją apmokėjimą, pardavė pats Gedeminas Kiesus.

Tik trys man žinomos įmonės, dirbančios Lietuvos rinkoje, pirkdavo iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkciją atidedant apmokėjimą ir atsiskaitymus už pirktą produkciją be jokių tarpininkų garantuojant pačiam Gediminui Kiesui.

Tai buvo privačios bendrovės iš Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių.

Visos jos į 100 mln. Lt akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už produkciją nesumokėjusių įmonių tarpą pateko ne savo noru, o dėl pačios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ neteisėtų ir versle nepriimtinų veiksmų.

Visų šių trijų bendrovių nesudomino galimybės neatsiskaityti su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ už tiektą produkciją, nesudomino galimybės pasisavinti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ priklausančius milijonus, nes jos norėjo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ atsiskaityti už tiektą produkciją ir toliau šia produkcija prekiauti Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių regionų rinkose.

Todėl šioms bendrovėms vadovavusių verslininkų kandidatūros taip iki galo ir neatitiko reikalavimų, keliamų būsimiesiems Gedemino Kiesaus nužudymo užsakovams bei organizatoriams.

Labiausiai suplanuotam nusikaltimui tiko šiauliečiai, už pirktą produkciją 1999 m. sausio 1 d. akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ buvę skolingi 13 108 290,19 Lt ir Gedemino Kiesaus nužudymo užsakovams suteikę puikią galimybę parengti įtikinamą nusikaltimo įvykdymo ir atsakomybės už jo įvykdymą išvengimo scenarijų.

Net ir pagrobus Gedeminą Kiesų 2000 m. liepos 6 d., pats idealiausias nusikaltimo scenarijus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje būtų buvęs toks: Gedeminas Kiesus „tulpinių“ buvo pagrobtas turint tikslą jį apiplėšti ir nužudyti, o nusikaltimas buvo įvykdytas Šiaulių verslininkų užsakymu, tarpininkaujant ir savų interesų tame nusikaltime turėjusiems Panevėžio verslininkams.

– Kada asmenims, ketinusiems Gedeminą Kiesų nužudyti jau 1999 metų pradžioje arba pavasarį, kilo mintis šiam nusikaltimui panaudoti šiauliečius verslininkus, prekiavusius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcija?

– Kai tik Gedeminas Kiesus 1998 m. lapkritį davė nurodymą siųsti į Šiaulių naftos produktų bazę sandėliuoti paskutinį sąstatą naftos produktų ir bendra ten sandėliuojamų naftos produktų vertė pasiekė 13 108 290,19 Lt.

– Ar tokiame nusikaltime būtinas buvo nusikalstamo pasaulio atstovų dalyvavimas?

– Taip, būtinas, gyvybiškai būtinas. Jeigu į politiko ar verslininko nužudymą pavyksta kaip nors įpinti nusikalstamo pasaulio atstovus, atkrinta pavojus, kad žmogžudystė bus įvardyta kaip verslo arba politinė, kaip organizuota valstybės teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų.

Kiekvienas pasiturintis ir save gerbiantis užsakovas, pas kriminalinės policijos pareigūnus užsakantis politinę arba verslo žmogžudystę, kartu užsisako ir kurios nors nusikalstamos gaujos dalyvavimą toje žmogžudystėje.

Į tokius nusikaltimus įtraukiami vadinamieji organizuoti nusikaltėliai atlieka ne pagrindinius, o daugiau simbolinius vaidmenis, tačiau būtent jiems atitenka visa atsakomybė, būtent jiems priskiriami visi kalnai užkastų lavonų.

– Ar šiauliečiai verslininkai įtarė, kad tie 13 108 290,19 Lt gali jiems virsti kalėjimu iki gyvos galvos už Gedemino Kiesaus nužudymo užsakymą?

– Tuomet jie to dar neįtarė, bet pirmieji įtarė, kad čia kažkas ne taip, kad čia kažkas bus negerai, netgi labai negerai.

Pirmas požymis, kad čia kažkas bus negerai, buvo tas, kad niekas jiems nepatarė, niekas nepasiūlė tuos pinigus pasilikti sau, nebemokėti jų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, jais su kuo nors pasidalinti. Tai sugalvoti ir padaryti turėjo jie patys, tikriausiai, pasitarę su miesto organizuotais nusikaltėliais, nes, įprastai, tokiais ir panašiais atvejais taip viskas ir nutinka.

– Ar Gedeminas Kiesus įtarė, kad tie 13 108 290,19 Lt gali jam virsti mirtimi?

– Kiek supratau, bent jau 1999 m. pradžioje, dar neįtarė. Bet jis vienintelis iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ darbuotojų, atsakingų už 13 108 290,19 Lt, leido šiauliečiams verslininkams suprasti, kad jie tebeturi galimybę šiuos pinigus sumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir toliau prekiauti įmonės gaminama produkcija.

Būtent šia Gedemino Kiesaus suteikta galimybe, kaip jiems priimtiniausia ir geriausiai suprantama, ir pasinaudojo šiauliečiai.

– Kokia buvo bendra akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ reakcija į tai, kad šiauliečiai į įmonės sąskaitą, kaip numatyta sutartyje, moka tuos 13 108 290,19 Lt?

– Dėl to jokio nepasitenkinimo neišreiškė akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ekonomikos ir finansų direktorė Vita Petrošienė. Tuo nepatenkinti, labai nepatenkinti buvo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Marketingo skyriaus darbuotojai, iki 1999 m. kovo pradžios buvę geri šiauliečių draugai. Marketingo skyriaus darbuotojų požiūris į šiauliečių verslą tiesiog pasikeitė per savaitę – jie tapo perdėtai oficialiais, kalbančiais sunkiai suprantama kalba.

– O jeigu Gedeminas Kiesus būtų priėmęs jam vienokia ar kitokia forma pasiūlytus 13 108 290,19 Lt, ar jis būtų likęs gyvas?

– Ne, nebūtų. Tai buvo dovana, skirta Gedemino Kiesaus kompromitacijai, tariamų nusikaltėlių dėmesio pritraukimui, jo pagrobimo ir nužudymo motyvams pagrįsti.

Kito pagrindo, kuris įtikinamai pagrįstų Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo motyvus, šio nusikaltimo užsakovai 1999 metais taip ir nesurado.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje įvardytas motyvas, neva nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų, yra labai silpnas, labai trapus ir teismui kelia didelį pavojų, kad nuosprendis per anksti bus išaiškintas ir demaskuotas.

Toks motyvas buvo pasirinktas iš didelės bėdos, kai Gedeminą Kiesų būtinai ir skubiai reikėjo nužudyti, o geresnio motyvo nusikaltimui nebuvo galima parinkti nei iki nužudymo, nei po nužudymo.

Tiesiog taip nepalankiai nusikaltimo užsakovams susiklostė pasirengimo nusikaltimui ir nusikaltimo tyrimo aplinkybės. Ir didelė kaltė dėl to tenka šiauliečiams verslininkams, ne kartą išvengusiems jiems paspęstų spąstų.

– Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ būtų ketinusi į įmonės nuostolius nurašyti tuos 13 108 290,19 Lt?

– Tai LR valstybės kontrolės 1999 m. gruodžio 17 d. ataskaita Nr.080-1 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ debitorinio įsiskolinimo būklės 1999 10 01 įvertinimo patikrinimo rezultatų“.

Šios ataskaitos 7 lape paminėta, kad 1999 m. sausio 1 d. šiauliečių įmonės skolos likutis akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ buvo 13 108 280,14 Lt, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ be valdybos sprendimo pagal 1999 m. spalio 31 d. vadovaujančios buhalterės Bronės Ruškienės paruošą žiniaraštį 2 877 066 Lt sumažino šiauliečių įmonės įsiskolinimą ir šią sumą perkėlė į abejotinas skolas.

Ta 2 877 066 Lt suma yra 13 108 290,19 Lt sumos likutinė dalis. Taip, kaip akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 2 877 066 Lt sumą pripažino abejotina, lygiai taip pat abejotina būtų buvusi pripažinta ir visa 13 108 290,19 Lt suma, jeigu tik šiauliečiai nuo 1999 m. sausio 1 d. būtų jos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nemokėję.

O dabar iš 13 108 290,19 Lt sumos 1999 m. spalio 31 d. liko nesumokėta tik 2 877 066 Lt suma, kurios nuo 1999 m. kovo 20 d. nebemokėti šiauliečių paprašė pati akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“.

– Ką galėtų reikšti 13 108 290,19 Lt sumos, kurią šiauliečiai verslininkai turėjo sumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, nutylėjimas Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 2001 m. sausio 24 d. akto 32 lape?

– Tai galėtų reikšti, kad ir tai, jog ši suma buvo susijusi su 1998 m. pabaigos ir 1999 m. įvykiais, į kuriuos po Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo gilintis neturėjo niekas, net ir Revizijų departamento pareigūnai.

– Jeigu Gedeminas Kiesus būtų išsamiau paaiškinęs visas aplinkybes, kurias žinojo, ar šiauliečiai būtų sutikę nebemokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ tų 13 108 290,19 Lt?

– Gal ir būtų. Jeigu būtų laiku pasakęs, jog jam amerikiečiai atiduoda tuos 13 108 290,19 Lt už tai, kad Gedeminas Kiesus yra geras vyras ir labai myli Lietuvą, tikriausiai, būtų. Tai viena iš tikimybių.

Atsisakyti tokios amerikiečių dovanos ir taip juos dar ir įžeisti – būtų buvęs per didelis iššūkis ir, kažin, ar protingas.

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį nė vienas Lietuvos politikas už tai, kad jis yra geras vyras ir labai myli Lietuvą nėra atsisakęs ir tūkstančius kartų mažesnės dovanos, o čia kalba eina ne apie tautos išrinktuosius, pasižyminčius išskirtinėmis skaidrumo ir pasiaukojimo tautai savybėmis, o apie paprastus verslininkus, kurių veiklos tikslas yra pelnas, leidžiantis jiems vystyti ir plėsti verslą.

Tačiau, susidaro nuomonė, kad Gedeminas Kiesus ir pats neturėjo tvirtos nuomonės dėl 13 108 280,14 Lt sumos arba dėl šios sumos taip ir nerado jam priimtinų sprendimų su „Williams“.

Būtent tai, kad Gedeminas Kiesus dėl 13 108 280,14 Lt sumos nerado jam priimtinų sprendimų su „Williams“, ir darė šią sumą mirtinai pavojinga tiek šiauliečiams, tiek ir pačiam Gedeminui Kiesui.

– Šiauliečiai turėjo bent kelias galimybes kaip pasielgti su jų rankose atsidūrusia 13 108 290,19 Lt suma. Kurios iš šių galimybių, protingai jomis pasinaudojus, verslininkams būtų užtikrinusios ilgą ir laimingą gyvenimą?

– Manau, kad nė viena. Jiems likimas lėmė atsidurti fatališkoje verslo kryžkelėje, kurioje buvo padėti 13 108 280,14 Lt be laimingo pasirinkimo.

Jeigu jie būtų nemokėję akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ 13 108 280,14 Lt į sutartyje nurodytą sąskaitą, jie būtų buvę arba nužudyti, arba apkaltinti Gedemino Kiesaus nužudymo užsakymu ir organizavimu.

Dabar, kada jie 10 231 224,19 Lt pervedė akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ į sutartyje nurodytą sąskaitą, ir dėjo visas pastangas, kad į tą pačią sąskaitą būtų pervesti ir likę 2 877 066 Lt, jie, „Williams“ sprendimu, buvo tik pašalinti iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ partnerių tarpo ir iš naftos verslo, bet liko gyvi ir išvengė įkalinimo iki gyvos galvos už kitų asmenų užsakytą ir įvykdytą nusikaltimą.

Gedeminui Kiesui net ir šiuo atveju likti gyvam nepasisekė.

– Kodėl apie tai, kas 1998 ir 1999 metais dėjosi akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, šiauliečiai nepranešė Generalinei prokuratūrai, kitoms teisėsaugos tarnyboms, kodėl apie tai Generalinei prokuratūrai, kitoms teisėsaugos tarnyboms nepranešė, kai be žinios dingo Gedeminas Kiesus?

– Tuomet jie patys dar visko tinkamai nesusidėliojo ir nežinojo kaip sudėlioti į savas lentynas. Tai viena. Antra, buvo sekamas kiekvienas šiauliečių žingsnis, kad jie ko nors neprasitartų apie 1998 m. pabaigos ir 1999 m. pradžios įvykius, susijusius su 13 108 280,14 Lt suma.

Šiauliečiai buvo tikri, kad Gedemino Kiesaus dingimo bylą tiriantys Kriminalinės policijos pareigūnai juos būtinai apklaus, kai tik tam ateis laikas.

Jeigu šiauliečiai patys – savo iniciatyva – būtų žengę nors vieną žingsnį link parodymų davimo Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo byloje, jie, dar iki parodymų davimo, tuoj pat būtų buvę apkaltinti kurio nors „Williams“ palankaus politiko nužudymo užsakymu ir organizavimu.

Tai patvirtina ir 2001 m. kovo 10 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintas korespondentų Arvydo Lekavičiaus ir Donato Stravinsko parengtas straipsnis „Samdomo žudiko taikiklyje – ekspremjeras“.

Panašių perspėjimų nesikišti į Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo bylą šiauliečiai buvo gavę ir daugiau. Be to, jiems ir patiems ilgai virš galvų kabojo nuolatinis pavojus būti apkaltintiems Gedemino Kiesaus pagrobimu, turint tikslą jį apiplėšti ir nužudyti.

Esant tokiai situacijai šiauliečiai patys iniciatyvos nerodė ir laukė, kol Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo bylą tiriantys Kriminalinės policijos pareigūnai arba Vilniaus apygardos teismas juos, kaip liudytojus, iškvies duoti parodymus šioje byloje.

Tik 2013 m. sausio 7 d., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinę nutartį, paaiškėjo, jog šiauliečių verslininkų parodymai Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo byloje nei teisėsaugos pareigūnams, nei teismui reikalingi nebuvo.

Tuo pačiu jiems dingo ir pavojus patiems būti apkaltintiems Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo užsakymu bei organizavimu.

– Temos pabaigai du klausimai – ar tikrai šiauliečiai verslininkai savo rankose turėjo „Williams“ valdomai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ priklausančius 13 108 290,19 Lt, ar tikrai „Williams“ valdoma akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nenorėjo, kad tie 13 108 290,19 Lt būtų sumokėti į jos sąskaitą, nurodytą sutartyje?

– Tai neįtikėtina, bet taip buvo.

Kaip jau minėjau, 2 877 066 Lt suma, kurią šiauliečių įmonė liko skolinga akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už produkciją, pirktą iki 1999 m. sausio 1 d., buvo 100 mln. Lt skolos, kurios akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nesumokėjo jos produkciją pirkę verslininkai, sudėtinė dalis.

Tai ta pati 100 mln. Lt skola, kurios atsiradimo aplinkybes nuo 2000 m. sausio 1 d. ėmėsi tirti Valstybės kontrolės pareigūnai, 2000 m. liepos 3 d. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros patalpose paskutinį kartą, t. y. likus trims dienoms iki jo pagrobimo ir nužudymo, apklausę Gedeminą Kiesų.

 

Facebook komentarai
Back To Top