skip to Main Content

2011 m. atsistatydinus Trakų rajono policijos viršininkui Nerijui Šiauliui, regione įsivyravo betvarkė: o kaip jam sekasi dabar vadovauti privačiame sektoriuje?

Kristina Sulikienė

Lietuva jau virš metų ošia – kas kaltas dėl šviesiaplaukės, kuri važiavo su beveik nauja audine, mirties.

Pernai metų rudenį Lietuvą purtė kitas ne mažiau rezonansinis skandalas: Varėnos rajone dingo baikeris, nerasta net mažojo pirštelio.

Vilniaus kriminalistai surado „kaltininką“ – „vos“ už 49 km Trakų rajone gyvenantį kitą baikerį (be vienos kojos, sunkiai  su protezu vaikščiojantį), iš kurio liudijimus prieš save tikėtasi išgauti senoviškais, liaudyje vadinamaisiais „mentovskais“ metodais – atvežus dienelę – dvi pakankinti jo žmoną (kankino CŽV- KGB- NKVD metodais, švitindami lempas į veidą, grasindami atimti vaikus).

Gali būti, visų tokių panašių istorijų ir jų atomazgų, suieškant kažkokius „šeštus“, liudijančius ant savęs, nebūtų, jeigu Lietuvos policijoje vadovautų stiprūs kadrai.

Po kažkokios girto policininko avarijos kadaise 2011 m. atsistatydino Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, o paskui jį, matyt, pasinaudojęs proga – Trakų rajono policijos vadas Nerijus Šiaulys, nors jam siūlytos dar geresnės pareigos – tai Kriminalinės policijos biuro antrajame skyriuje (žvalgyboje).

Jis ir iš ten pabėgo į pensiją, o iš ten – į vieną didžiausių prekybos tinklų, vadovauti apsaugos departamentui, kuris ilgainiui pavirto į keletą savarankiškų saugos įmonių.

Didžiausią prekybos centrą kartas nuo karto purto inspekcijos, tarpusavio akcininkų rietenos, konkurentų užsakyti skandalai.

O štai saugos įmonėlės, kadangi jos sovietiniu stiliumi pasidarė „prie“ („departamentas prie ministerijos“), tai tų skandalų kaip ir išvengia.

Šių metų pradžioje buvo nudurtas apsaugininkas Klaipėdoje – jaunas vaikinas, kuris nukeliavo į kapines nuo kito jauno vaikino, kuris savitarnos kasose neva klastojosi mandarinų kainą. Kitose parduotuvėse apsaugininkai spjauna į 1 euro vagystę, čia gi buvo pademonstruotas principingumas. 

Nors viešai buvo aiškinama, jog šiose saugos įmonėse (jų lyg yra 4 pagal Lietuvos regionus) viskas yra gerai, kai kur provincijoje apsaugininkai neturi net antrankių (todėl ir galėjusi įvykti Klaipėdos tragedija, kai nebuvo kaip sutramdyti įsisiautėjusio sulaikyto vagišio), pietauja darbe, ir pietūs nėra įskaičiuojami į darbo laiką, dirba po 14 valandų (1 valanda iš jų nelaikoma darbu – elementariai, žmonės pervargę – patys pabandykite pabūti darbe po 14 valandų).

Pasitaiko, kad dirba ir po 6 dienas iš eilės.

Naujasis vergvaldiškas darbo kodeksas kad ir numatė 60 valandų darbo savaitę, tačiau 84 valandų savaitės – ne.

Šiandien sužinojau, jog provincijos parduotuvėje, kur neseniai dar nebuvo antrankių, ir laisvai vaikšto narkomanija sergantys asmenys, ir vis taikosi ką nors nuvogti (apie tai rašiau, ir vėliau sulaukiau įvairių reakcijų…tiesa, „tarčiokai“ nustojo jaustis toje provincijos parduotuvėje kaip namie – matyt jų „bosai“ skaito mūsų laikraštį), apsaugininkams, dirbantiems po 84 valandas per savaitę (tą 1 valandą pietų, kur jie atseit pietauja, ir visas kitas pertraukėlės, kurias jie praleidžia darbe, nelaikau poilsio laiku, nes elementariai – tuo metu nėra kam jų pakeisti), nebuvo išmokėti viršvalandžiai, nes esą „nėra pinigų“.

Čia tas pats prekybos milžinas, kuriame už jautieną ir kalakutieną prašo po 5,5-8 euro (lenkiška mėsa prekiaujančios parduotuvės prašo 2,75-4,5 eurų), kur, jeigu nori apsipirkti normaliai- šeimai, turi laukti „akcijų“. Ir šio prekybcentrio saugotojų įmonė „neturi pinigų“ šių brangenybių saugojimui. Tačiau mūsų visų stebėjimui pastatytos moderniausios kameros, skenuojančios mus iš kokių keturių parduotuvės kampų vienu metu (neikite nepasidažiusios moterys!).

Yra toks viešųjų ryšių telefonas, ten specialius marketingo kursus praėjusi mergaitė atsiliepė, aš paklausiau tiesiai šviesiai – nuo kada ši įmonė toleruoja vergų darbą?

Mergaitė maloniai pasiūlė padėti ragelį, jeigu toliau klausiu „nesuderintų klausimų“.

Tarsi čia būtų ministerija, prezidentūra ir Seimas, mergina pasiūlė „kreiptis raštu dėl rūpimos problemos“.

Baigiau pokalbį, nes nebemačiau prasmės kalbėtis su Prezidentūros stiliaus klerke, sėdinčia privačioje įmonėje. Pasirodo, jeigu įmonėje fiksuotas vergų darbas – čia yra mano, o ne įmonės problema.

Surizikavau. Perskambinau dar kartą. Antrą kartą lyg bandė klausytis. Paklausiau, nuo kada ši įmonė, kurioje tikrai viskas gerai, darbuotojai gauna laiku algas, viršvalandžius, priedus – nuo kada čia toleruojamas vergų darbas?

Ar čia dėl to, kad įmonė – dukterinė? O kaip 84 valandas per savaitę dirbantys asmenys gali gerai saugoti prekes? Ar tai yra įmonės interesas, kad tokie saugotojai saugotų prekes, pinigus? Kai paklausiau labiau ekonominių klausimų – suprato, kurlink lenkiu. Užsirašė informaciją, bet nemanau, kad ką nors darys. Nes pirmas pranešimas jos juk nenustebino.

Labai matytu stiliumi pasiūlyta „kreiptis raštu“. 

Paaiškinau, jog man neturi iš viso rūpėti įmonės reikalai, ir nesuprantu, kodėl turiu gaišti laiką rašyti raštą, į kurį man bus atsakyta, kodėl įmonėje toleruojamas vergų darbas? 

Esmė tokia, kad grįžtant prie Nerijaus Šiaulio, dabar nebesuprantu vieno – tai ten tikrai jis labai gerai vadovavo tam Trakų rajonui, ir man reikia tikėti, jog tikrai gyventojai rinko parašus, kad jis neatsistatydintų, o Antrajam (žvalgybos) skyriui trumpam buvo paskirtas atsitiktinai, ar čia viskas logiška: į darbuotojus siūlomi silpnesni, pažeidžiami, arba netgi „pakabinti“ asmenys, ant kurių „dukterinė įmonė“ turi ką nors, kokį nors kompromatą, nes aš kitaip nesuprantu, kaip galima išlaikyti darbuotoją beveik 90 valandų darbe, kaip jam atlaiko kantrybė netrenkti ir per savo laisvas dienas neišeiti tiesiog namo (virš 60valandų priklauso niekur nekišti nosies iš namų, o įmonėje šiaip jau virš 4 dienų nusimato kitos 4- laisvos, tai yra vadinamasis slenkantis grafikas).

Kadangi sužinojau ganėtinai slepiamą informaciją, ir žinau, jog tokiu atveju reikia reaguoti, kad nebūtų bandoma susidoroti, o asmenys, kaip matau, dirbę netgi kriminalinėje žvalgyboje– o nuo šios įstaigos esu aš ir mano šeima labai nukentėję (nes visi esame rašantys…o pagal kriminalistus, tai nusikaltimas Nr. 1), pranešiau atitinkamai institucijai nes, kaip patys matėte, bandymas pasišnekėti su pažeidėjais baigėsi kaltinimu „nesuderintais klausimais“ ir siūlymu „ pateikti klausimus raštu“…

Leiskite, spėsiu taip aklai, kodėl asmuo gali norėti sėdėti ir dirbti nemokamai (nes visas viršvalandinis darbas, jeigu už jį nemoka dvigubo tarifo – tai darbas nemokamai, arba vergų darbas): praeityje turi kokių nors „tamsių dėmių“, tačiau už kurias seniausiai suėjusi senatis. Tačiau kai įmonės vadovas valdo visą informaciją apie visus – juk mūsų tarnybos visos skylėtos, o jo pirmtakas irgi 2 skyriaus (žvalgybos) viršininkas Vitalijus Gailius net melagingas pažymas apie 20 mln. turto savininką rašinėjo, dėl ko savininkas prarado tokio dydžio turtą (V. Gailiui net plaukas nuo galvos nenukrito, priešingai, tapo Seimo nariu ir vos ne nacionaliniu didvyriu – tik po kokiu medžiu stovėjo Kriminalinės policijos 2-osios valdybos (žvalgyba) viršininkias, kai vyko Kauno įvykiai? Apsimetė, jog jis „ne prie ko.)

Priminsiu, jog apgailėtinai įstaigai, kuri save vadino labai skambiu pavadinimu, ir gyrėsi, jog tai – kiečiausia žvalgyba (jie nekentė tikrų žvalgybos įstaigų ir su jom “konkuravo“), o resursus naudojo FB ir laikraščių komentatoriams, žurnalistams ir blogeriams persekioti, labai ilgai vadovavo įslaptintas KGB dalyvis Algirdas Matonis. Net po jo agentūrinio paviešinimo, į ką Dalia Grybauskaitė reagavo labai neigiamai, jis nesitraukė iš posto, todėl buvo „liustruotas“ labai primityviai – kažkoks šaunuolis patrulis jį sulaikė girtą (1,71 prom.) už vairo, neklausė, koks jis vadas ir kaip jis važiuoja gelbėti Lietuvą, perdavė į tuomet dar administracinei atsakomybei, dėl ko jis pagaliau neteko posto.

Atleidinėjant, jis dar bandė derėtis su sistema, ir aiškino, jog yra sukūręs platų agentūrinį tinklą, kuris apima ir mafijines struktūras, ir neva mafijinės grupuotės atsisakys teikti informaciją, jeigu jis nebevadovaus.

Ar tai tiesa, ar ne – nežinome. 

Turime situaciją tokią, jog agentūriniai tinklai prasiskleidė iki mūsų visų asmeninių duomenų, ir tai, ką jūs perkate vienate ar kitame prekybos tinkle, net jeigu nenaudojate nuolaidų kortelės, esant specialiųjų tarnybų užsakymui, greičiausiai keliauja į „centrą“, nes sekimas vykdomas per labai geros kokybės kameras, kurios, abejotina, ar tikrai skirtos prekių apsaugai.  Ir abejotina, jog Kriminalinės žvalgybos skyriuje šiltą vadovo vietą turėjęs išėjo savo noru į privatų sektorių – ar tai nėra tiesiog dukterinė Kriminalinės policijos įmonė? 

Juk Tomkaus sąraše aiškiai matyti, jog įsislaptinę yra ir pagrindiniai šios įmonės, kurios dukterinėmis yra saugos įmonės, akcininkai.  

Kadangi ilgai dirbau „KK“, kuris gaudavo informaciją tiesiai iš prokuratūros, pamenu, girdėjau, jog A. Matonis išeidamas iš darbo, išsinešė ir „savo“ agentūrą. O kur ją perdavė ar pardavė – juk čia jo reikalas.

 

Facebook komentarai
Back To Top