skip to Main Content
Sveiki, čia iš Laisvo laikraščio, norėčiau užduoti kelis klausimus tai kolegijai, kuri priteisė teisėjai Savickienei 50 tūkst. eurų žalai atlyginti
1. LAT pasakė, kad teisėjo sekimo negali sanckionuoti STT viršininko pavaduotojas, tik viršininkas. Ką daryti, kai viršininkas komandiruotėje, o teisėjai tą dieną daro nusikaltimus?
2. Koks teismų įstatymo punktas nurodo, kad teisėjo sekimą gali sankcionuoti tik stt viršininkas?
3. Kodėl toks skirtingas apeliacinio ir aukščiausiojo teismo sprendimai šioje byloje?
4. Ką LAT norėjo pasakyti visuomenei šiuos sprendimu? Ar kad teisėjai – aukščiau įstatyumo ir jie neliečiami? Tai juk ir taip aišku
Kokia žinute pasiuntė LAT šiuo sprendimu?
dėkoju už atsakymus, primenu, kad visuomenės informavimo įstatymas numato, kad atskayti turite per vieną daro dieną,, jeigu nereikia papildomų duomenų

Olga Kungienė o.kungiene@lat.lt

11:54 (prieš 22 minutes)
skirta 

Laba diena,

 

Jūsų pateikti klausimai susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020.

Atsakydami į šiuos klausimus visų pirma pažymime, kad Jūsų minima teisėja buvo išteisinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015. Baudžiamojoje byloje kasacinis teismas buvo konstatavęs, kad užfiksuotuose buvusios teisėjos veiksmuose nebuvo nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo, o operatyvinis tyrimas prieš ją buvo pradėtas neteisėtai, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės atsakomybės už nurodytais neteisėtais operatyviniais veiksmais ir nepagrįstu apkaltinimu padarytą žalą. Jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad žalą, padarytą specialiųjų tarnybų neteisėta operatyvine veikla neviešo tyrimo metu, atlygina valstybė. Operatyvinė veikla turi būti vykdoma teisėtai ir pagrįstai. Jai turi būti faktinis pagrindas – tam tikra informacija apie daromą, rengiamą ar padarytą nusikaltimą – ir ji turi vykti pagal teisės aktų nustatytas procedūras. Teismas nustatė, kad, pradedant operatyvinį tyrimą, buvo tik nekonkretūs duomenys, o dokumentus įformino neįgaliotas pareigūnas.

Vertindamas operatyvinio tyrimo pradžią, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau nurodytoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015 buvo konstatavęs, jog tyrimas pradėtas neteisėtai. Šią išvadą lėmė tai, kad teikimą dėl tyrimo pasirašė Panevėžio STT valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne STT valdybos viršininkas, kaip to reikalauja Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis. Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. operatyvinės veiklos metu atliktų veiksmų dėl tuo metu buvusios Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos) nustatyta, kad pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad, teisėjos atžvilgiu pradėjus operatyvinį tyrimą, nutarime papildyti operatyvinio tyrimo bylą naujais tiriamaisiais ir teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka rezoliuciją pasirašė E. Snicorius kaip STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne kaip einantis STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas. Baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių pats STT Panevėžio valdybos viršininkas sprendimo dėl teisėjos operatyvinio tyrimo pradžios pasirašymo metu nebuvo darbe, nėra dokumentų, patvirtinančių jo išvykimą į komandiruotę. Taigi baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas ėjo STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas ir turėjo įgaliojimus pradėti operatyvinį tyrimą.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog operatyvinis tyrimas dėl teisėjos buvo pradėtas neteisėtai, buvo tik vienas iš daugelio atskirų pažeidimų. Neteisėtais veiksmais valstybės civilinės atsakomybės prasme taip pat pripažinti teisėjos atžvilgiu tęstas jos telefono klausymasis, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo nebendrauti su kitu asmeniu taikymas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. birželio 4 d. (kai ši priemonė buvo panaikinta Kauno apygardos teismo nutartimi, nes tapo nereikalinga), kaltinamojo akto surašymas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui, taip pat nuteisimas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (galiojusiu iki 2015 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo).

Neturtinės žalos atlyginimas civilinėje byloje priteistas dėl asmens teisių pažeidimų, padarytų neteisėtais veiksmais operatyviniame tyrime, nepagrįstai apkaltinant ir nuteisiant. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje buvo priėmęs sprendimą priteisti išteisintai teisėjai 75 000 Eur žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi sumažino neturtinės žalos atlyginimą iki 50 000 Eur. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime nebuvo įvertinta tai, jog ieškovė yra padariusi teisėjo etikos pažeidimų, dėl kurių buvo atleista iš darbo. Ši aplinkybė lėmė neturtinės žalos atlyginimo sumažinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos pareigūnų ir institucijų veiksmų, padarytų baudžiamojo persekiojimo metu. Valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir (arba) neturtinė žala turi būti atlyginama, nepriklausomai nuo ją patyrusio asmens statuso. Priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 teisėjų kolegija vadovavosi anksčiau suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir nuo jos nenukrypo.

 

Pagarbiai

 

Olga Kungienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja,

laikinai atliekanti Teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su visuomene pareigas

Back To Top