skip to Main Content

Dėl organizuotos teisėjų (N.Vigelienė, Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė- Tamošiūnaitė – nuotr. viršuje) gaujos nusikaltimų

Vis primenu šios organizuotos teisėjų gaujos „perliukus“.

Pvz., mane už straipsnių rašymą nuteisusi tokia Vilniaus apylinkės teismo teisėja Niga Vigelienė savo šedevre parašė : „.. todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui (uždrausti rašyti tiesą – aut. pastaba) , nėra teisiškai reikšminga“.

Kitaip sakant, tai, kad nuteistasis Aurimas Drižius teisme sakė tiesą, o „nukentėjęs“ Alvydas Sadeckas melavo, tai nėra „teisiškai reikšminga“.

Šedevro autorė – Nida Vigelienė: „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A. D. kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A. D. pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.

Eilinį kartą bandau visą šią pseudoteisėjų gaują priduoti Temidei:

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui, Ikiteisminio tyrimo teisėjui

Pareiškėjas : Aurimas Drižius, ak.

Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

2020 m. liepos 20 d.

 

Skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (Tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-00768-20)

 

Kreipiausi į prokuratūrą dėl organizuotos teisėjų gaujos nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo.

 

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R.Betingis priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Toks nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl sekančių priežasčių:

 

  1. Savo skunde nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013 nuteisė mane už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą.

https://eteismai.lt/byla/152632370519529/1-1034-576/2013?word=Nr.%201-1034-576/2013

Tokiu būdu teisėja Vigelienė, žinodama, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, mane vis tiek nuteisė už teisėtą veiklą ir padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.

Prokuroras Gediminas Jukna, žinodamas, kad cenzūra yra uždrausta, man suklastojo baudžiamąją bylą, dėl ko buvau nepagrįstai nuteistas, dėl ko prokuroras padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.

 

  1. T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tai, kaip skelbiama nuosprendyje : „Aurimas Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimtu ir 2009-05-10 Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734- 2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausto savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikiu nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje. Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo. 2012-05-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 gegužės 12-18 Nr, 19 (375)) straipsnyje „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D.Valiui neleidžia VSD?“ Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

,.<…> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime“.

 

  1. Atkreipiau teismo dėmesį, kad šioje byloje vadinamas „nukentėjęs“ A.Sadeckas teismo davė melagingus parodymus, t.y. jis nurodė, kad : „Nukentėjusysis Alvydas Sadeikas parodė, kad A.Drižius, duodamas parodymus, teisme kalbėjo apie tai, kad jis, A.Sadeckas, dalyvavo AB Mažeikių nafta privatizavime. Pabrėžė, kad kalbant apie kaltinime nurodytą sakinį, turima omeny teiginys, kad jis dalyvavo Mažeikių naftos privatizavime. Vargu, ar tą sakinį galima kitaip suprasti. Jeigu butų padėtas taškas po žodžių „pagal melagingus A.Sadecko parodymus“, tai žodis „melagingi parodymai“ vienareikšmiškai būtų suprantami kaip įžeidžiantys ir neatitinkantys tikrovės. Tuomet jis būtų kreipęsis dėl šmeižimo remiantis žodžiu „melagingi parodymai“. Jis jokių melagingų parodymų teismuose nėra davęs. Tačiau sakinys vienareikšmiškai suprantamas dėl jo dalyvavimo Mažeikių naftos privatizavime, kad jis neva privatizavo Mažeikių naftą. Kitaip to sakinio niekaip negalima suprasti. Buvo interesas parodyti, kad pagal A.Drižiaus supratimą jis dalyvavo Mažeikių naftos privatizavime, o tas yra uždrausta teismo. Jis pats tą sakinį supranta vienareikšmiškai, bet kuris skaitytojas tai supranta. Todėl buvo pažeistas teismo draudimas..“Mažeikių naftos“ privatizavime jis nedalyvavo“.

 

  1. Beje, viena aplinkybė nurodo, kad teisėja Vigėlienė puikiai suprato, kad nuteisia mane pagal melagingus Sadecko parodymus, tačiau niekaip jų neįvertino. T.y. nuosprendyje ji parašė, kad „ Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusiu su bausme, pagal LR BK 245 str.. todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.

Nuo kada teisiškai nėra reikšminga tai, kad teisiamasis sako tiesą, o vadinamasis „nukentėjęs“ A.Sadeckas meluoja?

Čia pat teisėja prieštarauja pati sau, nurodydama, kad „dar pažymėtina, kad nukentėjusysis A.Sadeckas duodamas parodymus teisme šioje byloje buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, prisiekė nustatyta tvarka ir priesaiką pasirašė. Teismas nenustatė, kad Alvydas Sadeckas melagingai liudijo teisme ar tyčia pateikė tikrovės neatitinkančias žinias“.

 

  1. Akivaizdu, kad tai yra teisėjos Vigelienės piktnaudžiavimas tarnyba – jai buvo pateikti visi įrodymai, kad Sadeckas asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo dokumentus, t. y. asmeniškai sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis ši įmonė turi būti privatizuota. Kartu teisme melavo, kad su šiuo privatizavimu jis niekaip nėra susijęs.

 

  1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Paklanytė- Tamošiūnaitė) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312/2012 mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir taip padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.

 

T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla. Negana to, apygardos teismas puikiai suprato, kad esu nuteistas pagal melagingus Sadecko parodymus, tačiau atsisakė juos vertinti, nurodydamas : „Pažymėtina tai, jog apelianto skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo A. Sadecko parodymų vertinimu, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006- 06-01 posėdžio protokole Nr. 17, 1998 m. lapkričio 27 d. Saugos paslaugų sutartyje Nr. 464, sudarytoje taip UAB „Ekskomisarų biuras” bei UAB „British and Baltic Vilnius”, esančių duomenų vertinimu, paliktini nenagrinėti, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir neturi reikšmės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 str. klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskleistos žinios apie A. Sadecką, kaip asmenį susijusį su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas“.

 

  1. Akivaizdu, kad teisėjo kolegija įvertino mano pateiktus įrodymus apie Sadecko vaidmenį ‚Mažeikių naftos“ privatizavime, ir atsisakė juos vertinti, suprasdami, kad jų paneigti nepavyks.

Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimo tarnyba pavyzdys – teisėjai suvokė, kad teisia mane už teisėitą veiklą, nes cenzūrą draudžia LR Konstitucija. Be to, teisėjai, vykdydami savo pareigas, padarė ir kitą nusikaltimą – dokumento klastojimą ir tarnybos pareigų neatlikimą, nes priimdami neteisėtus ir nusikalstamus sprendimus, LR piliečiai N.Vigelienė, Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Paklanytė- Tamošiūnaitė ir prokuroras Jukna, mane nuteisęs apylinkės ir apygardos teisme, suklastoję man melagingus kaltinimus ir nuteisę už visiškai teisėtą veiklą ir tokiu būdu  minėti asmenys  padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.

  1. Vadinamieji teisėjai ilgą laiką vykdo sunkius nusikaltimus, naudodamiesi tuo, kad juos nuo atsakomybės išsuka kiti nusikaltėliai – jų kolegos teisėjai. Tačiau tokia praktika greitai baigsis, nes teisėjams nėra numatyta išlyga, kad jie yra virš įstatymo, ir kad jie negali būti teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
  2. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Betingis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokių motyvų : neva aš nurodžiau, kad minėti valstybės pareigūnai prokuroras G. Jukna, teisėja N. Vigelienė, teisėjai D. Pranaitytė- Zalieckienė, L. Gurevičienė, V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė netinkamai atlieka savo darbą, taip pažeisdami BK bei BPK normas. Prokuroras man nurodo, kad visi minėti asmenys tinkamai atliko savo pareigas, mane nuteisdami už teisėtą veiklą – žurnalistiką. Faktas, kad visos žemesnių teismų nutartys šioje byloje buvo neteisėtos, įrodo ir tai, kad Aukščiausias teismas mane šioje byloje išteisino.

Prokuroras man savo, kad teisėja ir prokurorai šioje byloje veikė pagal įstatymus ir išnagrinėjus byloje esančias reikšmingas aplinkybes.

Žinoma, prokuroras Jukna nieko nepasisakė apie tai, kad pagrindinis Lietuvos įstatymas – Konstitucija – kategoriškai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“.

Kas jau kas, bet prokurorai ir teisėjai turi žinoti, ką sako Konstitucija, ir kad tai yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Todėl niekaip negalima sutikti su prokuroro Betingio vertinimu : „nei baudžiamosiose bylose Nr. 1A-312-495/2012, Nr. 1-1034-576/2013 nesama duomenų, kad prokuroras – ir teisėjai veikė nesilaikydami įstatymų nustatytų reikalavimų, peržengė savo kompetencijos ribas arba neatliko ar aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas, suklastojo dokumentus ir dėl to priėmė neteisėtus sprendimus“.

 

  1. Kaip tik visos mano išvardintos aplinkybės ir nurodo, kad buvo kaip tik priešingai. Taip pat nurodau, kad visų mano minėtų asmenų neteisėti veiksmai yra tokio pobūdžio ir masto teisės pažeidimai, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius. Tai yra minėta asmenų grupė veikė organizuotoje grupėje, nes teisė mane už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką. Minėta asmenų grupė kažkodėl nusprendė, kad spaudos darbas ir straipsnių rašymas jau savaime yra sunki kriminalinė veikla, ir kad Lietuvos Respublikoje daugiau negalioja Konstitucija, kuri kategoriškai uždraudžia cenzūrą. Tai, kad jie veikė organizuotoje grupėje, įrodo ir faktas, kad jie ne tik teisė mane už teisėtą veiklą, bet ir teisė pagal žinomai melagingus „nukentėjusiojo“ Sadecko nurodymus. Teisėja Vigelienė man nurodė, kad mano tikrovę atitinkantys parodymai „nėra teisiškai reikšmingi“. Tokiu būdu teisėja Vigelienė pripažino, kad jeigu mano parodymai atitinka tikrovę, tai Sadecko, teigiančio priešingai, reiškia, kad yra melagingi. Tačiau nė vienas teisėjas to nepripažino – Vigelienė parašė, kad tai, kad aš sakau tiesa, „nėra teisiškai reikšminga“, o apygardos teismas man nurodė, kad šioje byloje nesvarbu, kad Sadeckas duoda melagingus parodymus. Su tuo negaliu sutikti – juk jeigu Sadeckas pripažintų, kad buvo pagrindinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, tai reikštų kad jo „prevencinis ieškinis“ yra melagingas.

 

  1. Savo skunde nuosekliai išdėsčiau visus minėtų „teisėjų“ nusikaltimus, tačiau prokuroras Betingis toliau linkęs juos dengti ir man nurodė, kad aš nepateikiau jokių duomenų apie minėtus nusikaltimus.

Visi mano pareikšti kaltinimai yra aiškūs ir paremti taip pačiais konkrečiais duomenimis – teismų sprendimais. Todėl akivaizdu, kad minėta organizuota grupuotė piktnaudžiavo tarnyba, teisdama mane už teisėtą veiklą, ir klastojo dokumentus, įrašydama į nutartis žinomai melagingus duomenis, kad Sadeckas davė tikrovę atitinkančius parodymus.

 

  1. Apie teismo įvestą cenzūrą

Šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.

  1. Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
  3. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
  4. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
  5. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
  6. Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai  ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
  7. Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“.
  8. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.

Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos.  Konstitucijos 6 straipsnis sako :

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

7 straipsnis

Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

  1. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.

Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie minėti teisėjai, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, tačiau nepaisę pagrindinio šalies įstatymo reikalavimų.

Tokiu būdų minėta organizuota valstybės pareigūnų grupė (N.Vigelienė, Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Paklanytė- Tamošiūnaitė ir prokuroras Jukna) padarė tokius nusikaltimus :

Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) :

Piktnaudžiavimas nurodo, kad :

                          Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dokumento klastojimas

 

Atkreipiu teismo dėmesį, kad minėta asmenų grupė padarė nusikaltimus teisingumui, nes tik teismui patikėta teisė jį vykdyti.

Nuteisti žurnalistą vien už tai, kad jis vykdė savo procesinę pareigą – tai negirdėtas dalykas ES.

Kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tai jiems tenka didžiausia atsakomybė už teisingumo vykdymą, ir teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba turėtų būti negailestingai baudžiamas. Tuo labiau, kad savo straipsniuose, už kurių išspausdinimą buvau nuteistas, buvo aprašyti  teisėjų nusikaltimai ir piktnaudžiavimas tarnyba.

Jau negana to, kad prokuroras Betingis eilinį kartą klastoja savo nutartį, nurodydamas, kad visų mano čia paminėtų įvykių nėra buvę, o tai tėra mano haliucinacijos ir prielaidos. Atimtas mano šeimos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuriame norėjome su šeima gyventi – nėra mano haliucinacija, tai realybė, su kuria aš ir mano žmona iki šiol negalime susitaikyti.

  1. Visi šie įvykiai – man iškeltos baudžiamosios bylos ir nesibaigiantys persekiojimai – yra įvykę ir tebesitęsiantys, prokurorams ir teisėjams masiškai darant sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, ir nesulaukiant jokios atsakomybės už mano išvardintus nusikaltimus. Šiuo atveju teismas pasiskelbia, kad jis yra nepriklausomas nuo įstatymų ir Konstitucijos, nors sprendimus turi priimti „klausydamas tik įstatymo“.

Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“.

Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“.

Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Todėl tai yra organizuota nusikalstama veikla.

Akivaizdu, kad prokuroras, priimdamas nutarimą, formaliai vertino turimą medžiagą ir šis nutarimas iš esmės iškraipo ikiteisminio tyrimo tikslus, yra ignoruojami įstatymų ir Konstitucijos reikalavimai.

LR BPK 166 str. 1 d. 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vagos – nukentėjusio skundas arba prokurorui nustačius nusikalstamą veiklą. Prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar arba yra nenustatyti nusikaltimą padarę asmenys. Visais kitais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, tuo labiau kad aš labai aiškiai įvardinau nusikaltimus padariusius asmenis.

Taip pat prašau  atnaujinti baudžiamąją bylą Nr.1-1034-576/2013 ir mane išteisinti dėl netinkamai taikytų teisės aktų.

Kadangi visus mano pateiktus argumentus visa „teisinė“ sistema ignoravo, prašau atnaujinti baudžiamąją bylą remiantis  BPK 451 straipsniu.     Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:

1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;

Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, o Konstitucinis Teismas savo 2020-03-03 nutartyje nurodė, kad  teisėjai negali būti nepagrįstai išskirti iš visuomenės ir turėti pagal Konstituciją draudžiamos privilegijos.

Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.

Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad

  1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.

Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Įtarus teisėją padarius nusikalstamą veiką, būtina sustabdyti jo įgaliojimus, kol teismas byloje paskelbs galutinį sprendimą ir jis įsiteisės.

BPK 444 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą nurodo, kad byla atnaujinama, kai:

  1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

Šiame straipsnyje nurodyta, kad byla atnaujinama ir tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo.

Remdamasis BPK 444 str. prašau pradėti ikiteisminį tyrimą minėtiems teisėjams, nes akivaizdu, kad jie nusikalstamai piktnaudžiavo šioje byloje. Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad tik juos nuteisus, galėsiu būti išteisintas šioje byloje.

Negana to, minėta pseudoteisėjų gauja veikė organizuotoje grupėje ir mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką. Tai akivaizdūs piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdžiai, todėl teismo, remdamasis BPK 451 str. prašau :

  1. Panaikinti skundžiamą prokuratūros nutarimą.
  2. Pradėti ikiteisminį tyrimą pseudoteisėjų (N.Vigelienė, Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Paklanytė- Tamošiūnaitė ir prokuroras Jukna) dėl nusikaltimų Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis), dokumento klastojimas

3 Pripažinti mane nukentėjusiuoju

  1. Atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-1034-576/2013, mane išteisinti, ir panaikinti cenzūrą kaip neteisėtą ir nusikalstamą, prieštaraujančią Konstitucijai ir daug metų dengiamą pseudoteisėjų
  2. Prašau nusišalinti nuo mano skundų nagrinėjimo visą Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismą, kadangi būtent šių teismų teisėjus aš ir kaltinu sunkių nusikaltimų padarymu.

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top